Kaip optimizuoti perkraustymo į Angliją išlaidas efektyviau?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – daiktų vežimas į užsienį niekada nebuvo paprastas reikalas, o po „Brexit“ dar ir supainiojo. Kas antras klientas skambina ir klausia, kaip čia dabar taip yra, kad kainos kažkokios neįtikėtinos, o terminai keičiasi kaip orai. Tiesą sakant, tai nėra mokslas, bet reikia žinoti keletą pagrindinių dalykų, kad nebūtum iškraipytas. Jeigu norite sužinoti, kaip optimizuoti perkraustymo į Angliją išlaidas efektyviau, turiu pasakyti, kad čia ne tik apie tai, kur rasti pigiausią vairuotoją. Tai apie tai, kaip suprasti, ką tu iš viso veži, kada tai daryti ir kodėl kainos svyruoja. Niekas nesako, kad bus lengva, bet jeigu pasiruošiate tinkamai, galite taupyti šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų. Pažiūrėkime, kas vyksta iš vidaus.

Pasiruošimas ir planavimas: kada pradėti?

Kada geriausia pradėti planuoti perkraustymą į Angliją?

Niekada ne per vėlu, tiesą sakant. Dažniausiai žmonės suvežia man šaukštais po nosimi, kai jau būna likę savaitė iki išvykimo. Geriausia būtų pradėti galvoti apie tai mažiausiai prieš mėnesį ar du. Tada turi laiko pasirinkti ne tą, kuris gali atvykti rytoj, o tą, kuris tikrai atveš saugiai. O ir kainos gali būti geresnės, jeigu nevaromės terminų. Planavimas – tai pusė sėkmės.

Ar tikrai verta rinktis dalinį krovinį (dalinis pervežimas)?

Tai vienas iš būdų, kaip optimizuoti perkraustymo į Angliją išlaidas efektyviai, jeigu turi mažai daiktų. Dalinis krovinys reiškia, kad tave kelyje lydi kieno kitos baldai ar dėžės. Taip tu padalini kelią ir kuro sąnaudas. Tačiau gali tekti palaukti, kol vairuotojas surinks visą „puzzle“.

Kaip tiksliai suskaičiuoti savo daiktus, kad nenukainotų per brangiai?

Čia dažniausiai būna nesusipratimų. Žmonės sako „turim du kėdes ir stalą“, o vairuotojas atvyksta ir mata tris sofas. Geriausia naudoti kubinius metrus. Vienas kubinis metras – tai maždaug dėžė iš šaldytuvo dydžio. Jeigu gali suskaičiuoti kiek turi šių „kubų“, bus daug lengviau gauti tikslią kainą ir nedžiuginti nieko papildomai.

Kas nutinka, jei paskutinę minutę pridedu daugiau daiktų?

O tai jau yra klasika. Vairuotojas jau pakrovęs viską į „krovininuką“, o tu nusimani, kad reikia dar dviejų dėžių su knygomis. Gali būti, kad jos tiesiog netilps. Tada reikia ieškoti kitos transporto priemonės, o tai kainuoja. Geriau iš karto pasakyk, kas turi, net jei tai atrodyk keista.

Ar galima kažkaip užsisakyti pervežimą ne darbo dienomis?

Galima, ir tai dažnai būna pigiau. Jeigu turi galimybę leisti vairuotojui atvykti prieš savaitgalį arba pirmadienį, gali gauti nuolaidą, nes tuomet mažiau „užsakymų“ šturmų. Tiesiog klausk, ar gali pritaikyti grafiką.

Pakavimo procesas: ką daryti, o ko venčioti

Kaip tinkamai supakuoti baldus, kad jų nepražudytum kelyje?

Nenaudok senų laikraščių, jie palieka rašalus. Geriau investuok į burbuliukų plėvelę (stretched film) ir storas kartonas. Būna situacijų, kai klientai sako, kad „taip ir taip atvyks“, o paskui gaunu nuotraukas iš Londono, kad stalas nulūžo pusiau. Gerai uždengti kampai yra pusė darbo.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus į Jungtinę Karalystę dabar?

Dėl „Brexit“ tai tapo tikru košmaru. Mėsos ir pieno produktų be specialių leidimų beveik nebeveži. Vaisius ir daržoves galima, bet reikia labai tiksliai deklaruoti. Jeigu turi kibirą kumpio, geriau jį suvalgyk čia, o ne bandyti įvežti per sieną – muitininkai tikrai nesijuoks.

Kodėl negalima vežti aerozolių ir dažų?

Tai ne tik kad negalima, tai tiesiog pavojinga. Keltuose ir tuneliuose yra griežti taisyklės dėl degiųjų medžiagų. Jeigu vairuotojas bus sustabdytas ir rastų aerozolių dėžę, gali būti, kad visas krovinys bus nuimtas. Tuomet klausimas ne apie tai, kaip optimizuoti perkraustymo į Angliją išlaidas efektyviau, o kaip išsipirkti iš baudų.

Ką daryti su šaldytuvu? Juk turi būti išjungtas?

Be abejo. Jis turi būti išjungtas mažiausiai prieš 24 valandas, išlydytas ir gerai išdžiovintas. Buvau atvejų, kai žmonės uždarydavo drėgną šaldytuvą, o atvykus į Londoną ten buvo pelėsis ir nemalonus kvapas, kuris užteršė visus kitus daiktus. Tai tikrai ne to, ką nori matyti savo naujame namuose.

Ar turiu pati susirasti dėžes ar jas duoda firma?

Dauguma firmų jas gali duoti, bet už papildomą mokestį. Jeigu nori sutaupyti, gali eiti į prekybos centus ir paprašyti dėžių iš po vaisių ar kiaušinių – jos nemokamos ir tvirtos. Tiesiog nepamiršk jas surišti juostele, kad neišsiskirstytų kelyje.

Kainos sudėtis ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų vežėjų tiek stipriai?

Kai kurie tiesiog sumano kainą iš oro, kiti skaičiuoja kainą pagal kuro sąnaudas ir darbo užmokestį. Anglijoj dabar didelės kuro kainos ir mokesčiai už važiavimą į miestus (Congestion Charge). Pigiausias pasiūlymas gali baigtis tuo, kad tavęs paprašo papildomai pinigų už keltą, kuris jau buvo įtrauktas į kitą pasiūlymą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Žinai, tiek „London Congestion Charge“, tiek „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) mokesčiai gali būti nemalonus siurprizas. Jeigu turi būstą centre, vairuotojas gali tekti mokėti už važiavimą ten. Geriau apie tai pasikalbėti iš anksto, kad kaina nešoktų aukštyn 100 svarų.

Kaip mokėti, kad nebūtų apgautas? (išankstinis apmokėjimas ar grynais?)

Niekada nemokėk 100 % iš anksto. Tai pagrindinė taisyklė. Įprasta yra padėti depozitą, o likusią sumą sumokėti, kai daiktai yra pasiekę vietą arba yra pakrauti. Jeigu kas prašo visų pinigų iš karto ir dar į „sąskaitą, kuri neregistruota“ – bėk tolyn.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs sienoje ir dėl to pavėlu?

Tai ne jo kaltė, jeigu yra eilės. Tačiau jeigu jis užstrigs dėl blogai parengtų dokumentų, tada tai jau problemų pilnas maišas. Geriausia turėti dokumentus tvarkingai. Uždelsimas paprastai nereiškia papildomų mokesčių, nebent tu nori, kad jis vežtų naktį.

Ar galima derėtis dėl kainos su perkraustymo firma?

Galima, tikriausiai. Ypač jeigu turi lankstų datų. Jeigu saki: „Galiu palaukti, jei atvešite po savaitės“, dažnai gali gauti nuolaidą, nes jiems tada lengviau suplanuoti grįžimą tuščia mašina (arba su kitu kroviniu).

Kelionės dokumentai ir muitinė: brexit realybė

Kokius dokumentus būtina tur�ti kertant sieną dabar?

Turi turėti asmens dokumentą (pasą ar ID kortelę) ir vairuotojo draudimą. Taip pat labai svarbus yra krovinio sąrašas (packing list). Be jo, gali būti, kad tave tiesiog neįleis arba privers iškrauti viską patikrai. Nereikia būti teisininku, bet sąrašas turi būti aiškus.

Kas yra TOR01 forma ir ar ji tikrai padės man sutaupyti?

Tai yra „Transfer of Residence“ forma, kuri leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių (PVM ir muito), jeigu gyvenai užsienyje ilgiau nei 12 mėnesių. Tai vienas efektyviausių būdų, kaip optimizuoti perkraustymo į Angliją išlaidas efektyviai, nes muitai gali būti dideli. Užpildyk ją ankščiau.

Kiek laiko trunka kelionė į Londoną ar Mančesterį?

Paprastai tai trunka 2-3 dienas viena kryptimi. Priklauso nuo to, kiek laiko praleisi perkeltoje (Klaipėda arba Kopenhaga) ir kiek eilių yra ties siena. Kartais vairuotojai skundžiasi, kad ties Kalais (Calais) stovi po 6 valandas, tai tenka laukti.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Daugelis firmų turi GPS stebėjimą. Bet realybėje vairuotojai kartais tiesiog užmiršta įjungti programėlę arba neturi ryšio tunelyje. Geriausia tiesiog turėti vairuotojo numerį ir parašyti jam žinutę „Kur tu?“. Tai veikia greičiau.

Kas vyksta su daiktais, jei aš dar neatsivežiu pats Anglijon?

Gali reikti sandėliavimo paslaugų. Anglijoj tai nėra pigu. Jeigu gali, derėkis su pažintimais, kad galiau laikinai padėti pas juos kelias dienas, kol atvyksi. Sandėlis Londono pakraštyje gali kainuoti nemažai.

Realios situacijos ir patirtis iš vidaus

Buvo atvejų, kai daiktai dingo? Kaip tai išvengti?

Yra buvę. Vienas klientas vežė brangų dviratį, neužrakinęs jį prie rėmų, ir jis tiesiog „nukrito“ kažkur degalineje. Visada užfotografuok brangius daiktus prieš kraunant. Jeigu dingsta, turi įrodymų, kad jis buvo ten. Draudimas taip pat padeda, bet nervų tai suvalgo daug.

Kodėl kai kurios firmos kainuoja pusę mažiau?

Žiūrėk, aš nekalbu apie visus, bet yra firmų, kurios dirba „juodai“. Jie neturi draudimo, vairuotojai be knygų, o kuras paimtas iš kaimyno traktoriaus. Kai kyla problema, jie išsijungia telefonus. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet turėti ramybę.

Ar verta drausti daiktus ar tai tik pinigų švaistymas?

Manau, kad verta. Ypač jei veži elektroniką ar brangius baldus. Vienas avarinis atvejis kelyje gali priversti pirkti viską iš naujo. Draudimas kainuoja nedaug, palyginti su rizika. (Nors, žinoma, tikiuosi, kad jo niekada nereikės naudoti).

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavargęs arba ne etiketas?

Skambink į biurą iš karto. Mes negalime leisti, kad pavargęs vairuotojas vairuotų su tavo daiktais. Tai yra saugumo klausimas. Jeigu firma reputabili, ji siųs pakeitimą arba leis atostogas.

Kaip elgtis, jei po atvyksto paaiškėja, kad dėžės draskytos?

Nepasirašyk pristatymo akto, kol nepažiūrėjai vidų. Jeigu dėžė sutrūkinėjusi, padaryk nuotraukas. Reikia pranešti per 24-48 valandų, kitaip draudimas negalės nieko padaryti. Buvo atvejis, kai klientas pasirašė, o po savaitės skambino, kad indai laužti – jau buvo per vėlu.

Kur geriausia ieškoti apžvalgų apie vežėjus?

Ne jų puslapyje, ten visada visi laimingi. Pažiūrėk „Facebook“ grupėse, pvz., „Lietuviai Londono“ ar pan. Ten parašys tikrąją tiesą. Jeigu kas rašo, kad buvo problemų su terminais ar su požiūriu, tikriausiai taip ir buvo.

Ar galiu vežti savo augintinį kartu su daiktais?

Tai jau visai kitas istorija. Vairuotojai dažniausiai neima gyvūnų, nes turi specialių reikalavimų (mikročipas, pasas, skiepai). Augintinį reikia vežti lėktuvu arba specialiais maršrutais, ne kartu su sofa.

Kaip elgtis su dideliais daiktais, pvz., pianinu?

Tai reikalauja spec technikos. Paprastas „krovininukas“ su lenktomis nugaromis neprikelianės pianino laiptais. Reikia užsisakyti specialią brigadą. Kaina bus didesnė, bet nenusipirksi naujo piano po to, kai šis nukris ant kojų.

Kas dėl važiuoklės? Ar reikia jos išimti?

Nebūtinai, jeigu ji tvirta. Bet jeigu baldai seni, o ratukai plastikiniai, geriau juos nusukti arba uždengti. Jie gali nulūžti bet kuriame šaligatvyje Anglijoj, kur asfalto būklė... na, tokia kaip Lietuvoj kartais.

Ar verta parduoti viską ir nusipirkti naujus Anglijoj?

Kartais taip. Jeigu turi senus „Mokios“ baldus, kurių neįmanoma išmontuoti, pervežimas gali kainuoti daugiau nei jų vertė. Paskaičiuok – jeigu pervežimas kainuoja 500 eurų, o sofas kainuoja 200, geriau palikti čia.

Ką daryti su likusiais pakavimo medžiagomis?

Dauguma vairuotojų jas pasiima su savimi (jeigu tai ne dėžės, kurias nori išlaikyti). Plėvelę ir juostas jie išmeta. Jeigu nori palikti dėžių, pasakyk iš anksto, kad nesiųstų į šiukšliadėžę.

Ar yra kokių nors garantijų, kad daiktai atvyks nenukentėję?

Garantijų gyvenime nėra (išskyrus mirtį, kaip sako). Bet su sutartimi ir draudimu turi teisinį pagrindą reikalauti atlyginimo. Be to, gerų vairuotojų sąžinė neleidžia gadinti daiktų.

Galiausiai, kokia pagrindinė klaida, kurią daro klientai?

Greitiausiai tai, kad jie pasitiki pirmu pasiūlymu be jokios analizės. Skaityk sutartis, klausk apie draudimą ir būk tikras dėl dokumentų. Taip ir išvengsi nereikalingo streso.

Išvada

Galiausiai, norint suprasti, kaip optimizuoti perkraustymo į Angliją išlaidas efektyviau, reikia ne tik ieškoti pigiausios kainos, bet ir suprasti procesą. Nuo to, kaip tvarkingai parengi TOR01 formas, iki to, kaip užrašai dėžes – visi smulkmenos turi įtakos galutiniam sumai. Pasitark su patyrusiais ekspertais, neskubėk su sprendimais ir visada tikrink dokumentus. Sėkmės Anglijoj!