Kaip išvengti klaidų perkraustant asmeninius daiktus į Angliją?

Įvadas

Kai klientai klausia, kaip išvengti klaidų perkraustant asmeninius daiktus į Angliją, aš visada pradedu ne nuo dėžių, o nuo popierių. Po 20+ metų pervežimuose matau tą patį: žmonės puikiai supakuoja indus, bet pamiršta ToR, inventorinį sąrašą, nuotraukas, kvitus ar draudimo sąlygas. Anglija dabar yra JK muitinė, nebe ES dalis, tad „kaip anksčiau“ nebeveikia. Žemiau surašiau tai, ką sakyčiau gyvai, be gražių pasakojimų.

DUK: kaip išvengti klaidų perkraustant asmeninius daiktus į Angliją dėl dokumentų ir muitinės

Koks pirmas žingsnis, kai galvoju, kaip išvengti klaidų perkraustant asmeninius daiktus į Angliją?

Tikrai: kaip išvengti klaidų perkraustant asmeninius daiktus į Angliją prasideda ne nuo dėžių, o nuo dokumentų tvarkos. Pirmiausia pasitikrinkite, ar galite naudotis JK Transfer of Residence, trumpai ToR, lengvata. Reikės paso, adreso Anglijoje, darbo sutarties ar nuomos dokumento, kartais ir gyvenimo užsienyje įrodymų. Aš prašau klientų viską sukelti į vieną aplanką telefone. Nes jeigu muitinė paprašo papildomo dokumento, o jūs jo ieškote sandėlyje, tai jau bėda.

Ar po „Brexit“ asmeniniai daiktai į Angliją važiuoja kaip anksčiau?

Ne, važiuoja fiziškai taip pat, bet popieriškai jau ne. Anksčiau Lietuva–Anglija buvo kaip ES viduje, dabar yra JK muitinė, CMR, eksporto deklaracija, inventorinis sąrašas, kartais ToR. Vairuotojas vis tiek važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Belgiją, tada keltas arba Eurotunnelis. Bet jeigu dokumentai netvarkingi, krovinys gali stovėti Doverio terminalo aikštelėje. Ir ne vieną valandą.

Ką reiškia ToR ir kada jo tikrai reikia?

ToR yra JK muitinės leidimas, tiksliau – sprendimas dėl perkėlimo lengvatos, kad už savo senus asmeninius daiktus nemokėtumėte importo muito. Paprastai reikia gyventi už JK ribų bent 12 mėnesių, daiktus turėti ir naudoti bent 6 mėnesius, o įvežti juos per tam tikrą laiką po persikraustymo. Ne visada esu 100% tikras dėl specifinių šeimų situacijų, todėl tokiu atveju geriau klausti muitinės arba brokerio. Bet ToR prašyti reikėtų prieš krovinio atvykimą.

Koks inventoriaus sąrašas patinka muitinei?

Muitinei patinka konkretumas, ne poezija. Rašykite: „sofa, 3 vietų, naudota, 2 metai“, „12 dėžių su knygomis“, „virtuvės indai, 8 dėžės“, „drabužiai, 10 dėžių“. Jeigu vežate televizorių, kompiuterį, dviratį ar brangesnį daiktą, įrašykite modelį ir apytikslę vertę. Nuotraukos prieš pakavimą labai padeda, ypač kai draudimas klausia, ar daiktas jau buvo įbrėžtas. Tvarkingas sąrašas sutaupo nervų.

Ar galima vežti daiktus be paso, darbo sutarties ar nuomos dokumentų?

Gali būti, kad vežėjas priims, bet tai nereiškia, kad viskas praeis sklandžiai. Asmeninių daiktų perkraustymas į Angliją po Brexit reikalauja identifikacijos ir pagrindo, kodėl jūs ten kraustotės. Pirmą kartą dažnai prašo paso, vizos arba statuso įrodymo, darbo sutarties, studijų patvirtinimo ar nuomos. Jeigu dar neturite adreso, bent jau turėkite laikino apgyvendinimo dokumentą. Be popierių viskas tampa „galbūt“.

DUK: pakavimas, inventorius ir draudimas

Kiek dėžių reikia 1–2 kambarių butui?

Paprastai vienam kambariui skaičiuoju apie 6–10 m³, dviem kambariams – 12–18 m³, priklausomai nuo baldų. Dėžių gali būti nuo 25 iki 60, bet čia labai priklauso, ar vežate knygas, indus, drabužius ir sezoninius daiktus. Knygos yra klastingos, atrodo mažai, o sveria kaip plytos. Jeigu turite daug knygų, geriau pusę parduoti ar palikti. Kitaip kaina už svorį ir tūrį pradeda kandžiotis.

Ar verta pirkti dėžes Lietuvoje ar pirkti Anglijoje?

Mano nuomone, pagrindines dėžes geriau pirkti Lietuvoje, nes pakavimo medžiagų Anglijoje ieškoti po atvažiavimo yra nepatogu. Reikės kartoninių dėžių, lipnios juostos, plėvelės, kampuočių, žymeklių. Bet patalynę, rankšluosčius ir drabužius galima krauti į lagaminus ar vakuuminius maišus. Anglijoje pirksite tik tai, ko nepakaks. Ir taip, kava Zeebrugge yra baisiai brangi, bet čia ne apie tai.

Kaip saugiai supakuoti baldus perkraustymui į Angliją?

Baldus reikia išardyti ten, kur įmanoma, o varžtus sudėti į maišelius ir priklijuoti prie to baldo. Stalviršiai, veidrodžiai, stiklinės durelės ir marmuro tipo plokštės yra rizikingiausi. Vienos plėvelės neužtenka, reikia kampų apsaugos ir kartono. Buvo atvejis, kai sofa atvažiavo į Birmingamą su įbrėžta koja, nes ją tik apvyniojo pledu. Pledas gražiai atrodo, bet kelyje jis pasislenka.

Ką daryti su televizoriumi, kompiuteriu ir smulkia elektronika?

Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje, jeigu ją dar turite. Jei ne, reikia specialios dėžės, daug plėvelės ir aiškiai pažymėto „ekranas“. Kompiuterį, monitorių, žaidimų konsolę ir fotoaparatus vežčiau rankiniame bagaže, jei keliaujate pats. Baterijos, ypač ličio, kartais kelia klausimų, todėl jų nedėčiau giliai į bendrą krovinį. Nuotraukos prieš pakavimą – privalomos.

Ar draudimas tikrai reikalingas, jei vežėjas atrodo patikimas?

Atsakysiu griežtai: taip, draudimas reikalingas. Vežėjo civilinė atsakomybė dažnai yra labai ribota, o CMR atsakomybė skaičiuojama pagal svorį, ne pagal daikto vertę. Tai reiškia, kad už sugadintą 800 eurų televizorių galite negauti 800 eurų. Draudimas paprastai kainuoja apie 2–4% deklaruotos vertės, priklausomai nuo sąlygų. Skaitykite išimtis, nes „pilnas draudimas“ ne visada reiškia pilną.

DUK: kainos, terminai ir maršrutas Lietuva–Anglija

Ką daryti, jei klausimas „kaip išvengti klaidų perkraustant asmeninius daiktus į Angliją“ atrodo per didelis?

Susidėliokite jį į mažus gabalus: dokumentai, pakavimas, kaina, data, draudimas, adresas Anglijoje. Nereikia viską spręsti vieną vakarą, ypač jei dar nežinote, kada gausite raktus. Aš klientams sakau pradėti bent prieš 3–4 savaites, o jei kraustote namą su garažu, tai geriau prieš 6–8 savaites. Pirmiausia pasidarykite sąrašą, tada siųskite jį vežėjams. Tik tada galima gauti normalią kainą.

Kodėl kaina perkraunant asmeninius daiktus į Angliją kartais pakyla?

Nes pradinė kaina dažnai būna orientacinė, o realybė ateina vėliau. Pakilo tūris nuo 12 m³ iki 20 m³, reikia liftų paslaugos, sunku privažiuoti prie namo, laukimas sandėlyje, muitinės klausimai, papildomas įpakavimas. Girdėjau, kai klientas pasakė „turime tik kelis daiktus“, o garaže stovėjo dviračiai, slidės, įrankiai ir sena spinta. Kainos orientacinės: dalinis krovinys 1–2 kambarių butui gali būti apie 1800–4500 EUR, pilnas konteineris – gerokai daugiau.

Kiek realiai trunka kelionė iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos į Londoną?

Jeigu krovinys važiuoja tiesiai ir be didelių sustojimų, fizinė kelionė gali užtrukti 3–5 dienas iki pietryčių Anglijos. Bet realiai daliniai kroviniai dažnai važiuoja 7–14 dienų, nes surenkami keli klientai. Konteineris arba atskiras transportas gali būti greitesnis, bet brangesnis. Maršrutas dažniausiai eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Belgiją, tada Doverį arba Folkestone’ą. Oras, keltai ir terminalai viską gali pakoreguoti.

Ar pigiausias perkraustymas asmeninių daiktų į Angliją visada yra geriausias?

Ne, ir čia būna daug nemalonių istorijų. Kai kurios įmonės meta labai mažą kainą, o paskui paaiškėja, kad pakavimas mokamas atskirai, draudimas atskirai, laukimas atskirai, iškrovimas atskirai. Kartais tiesiog niekas neperskambina dvi dienas. Prieš sutikdami pasižiūrėkite, kas įeina į kainą: pakrovimas, iškrovimas, dokumentai, draudimas, muito procedūros, saugojimas. Pigiausia kaina gali būti brangiausia nervais.

Ką reiškia „daliniu krovininiu“ ir kada jis tinka?

Daliniu krovininiu reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja viename transporte su kitų žmonių kroviniais. Tai tinka butui, kelioms dėžėms, nedideliems baldams, kai nenorite mokėti už visą automobilį ar konteinerį. Trūkumas tas, kad grafikas priklauso nuo visų klientų, ne tik nuo jūsų. Jeigu vienam reikia ToR papildymo, kitam vėluoja iškrovimas, visi šiek tiek laukia. Bet kainos prasme tai dažniausiai protingiausias variantas.

DUK: kelias, sandėlis ir atvykimas į Angliją

Kas vyksta, kai krovinys atvyksta į Doverį, Folkestone’ą ar Southamptoną?

Transportas sustoja terminalo zonoje, tikrinami dokumentai, CMR, inventorinis sąrašas, kartais ToR numeris. Jeigu viskas tvarkoje, krovinys juda toliau. Jeigu ne, jis gali būti nukreiptas į sandėlį arba paprašyta papildomų dokumentų. Štai čia reikia turėti telefono ryšį ir visus failus po ranka. Buvo šeima iš Kauno, kuri atvažiavo be tvarkingų gyvenimo Anglijoje įrodymų, ir krovinys praleido beveik dvi dienas tikrinimų zonoje.

Kodėl kartais daiktai atvyksta ne tą dieną, kurią žadėjo?

Nes tarptautinis perkraustymas nėra picos pristatymas su langu „18:00–18:30“. Gali vėluoti keltas, muitinė, ankstesnis klientas, vairuotojo valandos, eismas prie Londono, liftų rezervacija name. Geras vežėjas turėtų pranešti apie pokyčius, o ne dingti iki paskutinės minutės. Kartais vėluoja tik dieną, kartais kelias. Jeigu jums reikia būti name konkrečiu laiku, palikite rezervą. Ir miegmaišį automobilyje, jei labai reikia.

Ar galiu pats nuvažiuoti į sandėlį ir iškrauti greičiau?

Paprastai ne, arba bent jau ne taip paprastai, kaip atrodo. Sandėliai turi saugumo taisykles, draudimą, grafiką, šakes, atsakomybę už krovinį. Jeigu jūs atvažiuojate su automobiliu ir sakote „aš pats greitai“, jie gali tiesiog negalėti jūsų įleisti. Geriau iš anksto susitarti dėl iškrovimo lango, adreso, kontakto ir mokėjimo būdo. Anglijoje dar populiaru atsiskaityti kortele, bet smulkios įmonės kartais vis dar mėgsta banko pavedimą.

Kaip išvengti chaoso atvykus į naują namą Anglijoje?

Prieš atvykimą pažymėkite dėžes ne tik kambariais, bet ir prioritetais. Pavyzdžiui: „virtuvė – pirmoji diena“, „vonios kambarys – pirmoji diena“, „drabužiai – vėliau“. Aš prašau bent vieną dėžę palikti atvirai prieinamą su arbata, įkrovikliais, tualetiniais reikmenimis ir švariais marškiniais. Patikėkite, po kelionės žmonės nebėra tokie romantiški. Jei pirmą vakarą ieškote dantų šepetukų, kažkas jau negerai.

Ar tikrai galima išvengti klaidų perkraustant asmeninius daiktus į Angliją iki paskutinės dėžės?

Ne iki paskutinės dėžės, bent jau ne visada. Galima labai sumažinti riziką, bet visada lieka žmogiškoji dalis: vairuotojas pamiršo nuotrauką, dėžė suplėšė, adrese nėra parkavimo leidimo. Todėl geriausias planas yra turėti „B planą“: pinigų rezervą, kontaktą Anglijoje, kopijas dokumentų ir kantrybės. Pervežimuose viskas gali vykti gerai, bet vis tiek kažkas mažo įvyks. Svarbu, kad tas mažas dalykas nesugriautų viso perkraustymo.

DUK: draudžiami daiktai, maistas ir realios problemos

Kokių daiktų geriau neimti iš Lietuvos į Angliją?

Nereikėtų vežti senų čiužinių, pigių lentynų, suskilusių indų, labai sunkių knygų ir daiktų, kurių neprisimenate. Skamba paprastai, bet žmonės vis tiek veža. Jeigu daiktas Lietuvoje jums buvo nereikalingas, Anglijoje jis stebuklingai netaps reikalingesnis. Dar viena problema – chemija, dažai, balionėliai, kuro kanistrai, kai kurios baterijos. Juos vežti kroviniu gali būti draudžiama arba tiesiog nesąžininga kitų klientų atžvilgiu.

Ar galima vežti maistą, alkoholį, cigaretes ar vaistus?

Su maistu būčiau labai atsargus. Nedideli asmeniniai kiekiai kartais nėra didžiausia problema, bet komercinis maistas, augalai su žemėmis, mėsa dideliais kiekiais, pieno produktai krūvomis gali sukelti klausimų. Alkoholiui ir cigaretėms yra leidžiami kiekiai, bet jeigu vežate 40 butelių vyno, tai jau nebe atrodo kaip asmeninis perkraustymas. Vaistus vežkite originaliose pakuotėse, su receptu, ypač jei tai stiprūs ar kontroliuojami preparatai.

Ką daryti, jei muitinė sustabdo krovinį?

Pirmiausia nepanikuoti ir neskambinti dešimčiai žmonių vienu metu. Paprašykite konkretaus klausimo: ko trūksta, kokio dokumento, kokio patvirtinimo, kokios nuotraukos. Tada siųskite tiksliai tai, ko prašoma. Kartais užtenka ToR numerio, kartais reikia nuomos sutarties, kartais inventoriaus vertės patikslinimo. Jeigu vežėjas sako „kažkaip prasisuks“, aš tuo netikiu. Popieriai sprendžiasi popieriais, ne nuojauta.

Kodėl kai kurios įmonės atrodo pigios, o paskui tampa brangios?

Nes kainoje nebūna viskas. Viena įmonė įskaičiuoja pakrovimą, iškrovimą, plėvelę, dokumentus ir dalinį draudimą. Kita parašo gražią sumą, o paskui paaiškėja, kad dėžės mokamos, laukimas mokamas, lifto naudojimas mokamas, muitinės procedūros mokamos. Blogiausios istorijos prasideda tada, kai krovinys jau kelyje ir klientas neturi kur dėtis. Todėl prieš sutikdami paprašykite raštu, kas įeina į kainą.

Ką daryčiau kitaip, jei rytoj perkraustytų mane patį?

Aš pradėčiau nuo inventorinio sąrašo ir nuotraukų, ne nuo dėžių pirkimo. Tada atskirai sudėliočiau dokumentus, brangius daiktus, vaistus, kompiuterius ir pirmos dienos būtiniausius dalykus. Net jei daiktų yra daug, kaip klientai sako, svarbiausia ne kiekis, o tvarka. Parduotų ar išdalintų bent trečdalį senų daiktų, nes Anglijoje gyvenimas greitai parodo, ko tikrai reikia. Ir niekada nepasirašyčiau sutarties, kurios nesuprantu.

Išvada

Kaip išvengti klaidų perkraustant asmeninius daiktus į Angliją? Paprastai: pradėkite nuo dokumentų, susidėliokite inventorinį sąrašą, neslėpkite vertės, netaupykite aklai, viską fiksuokite nuotraukomis ir turėkite rezervą laiko bei pinigų. Pervežimai į Angliją dabar nėra sudėtingi, bet jie mėgsta baudžti už neatsargumą. Geras planas nereiškia, kad viskas bus tobula, tik kad problemos nebus didelės.