Kaip geriausiai perkraustyti baldus į Angliją: Patirtis be cukraus

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtims metų, o ką – peržiūrėjau tą šimtus vairuotojų, tūkstančius siuntų ir begales nedarbingų valandų prie telefono. Žmonės dažnai svajoja apie gyvenimą už Lietuvos ribų, ypač Anglijoje, bet kai ateina laikas susivienyti daiktus, prasideda tikras chaosas. Dažnai man klausiate, kaip geriausiai perkraustyti baldus į Angliją, kad nepasiektų krantų (arba pasiektų, bet ne laužyti), todėl nusprendžiau viską užrašyti taip, kaip kalbėčiau su draugu ar ilgamečiu klientu prie kavos puodelio. Čia nėra jokių idealistinių vadovėlių, tik gilaus, kartus skonio realybė iš logistikos dukšų.

Dokumentai ir daiktų sąrašai (nepatogiausia dalis)

Ką daryti su dokumentais, jei važiuoji gyventi ilgam?

Tai turbūt dažniausia klaustoma problema. Jei keliavate į Angliją gyventi ir ten turite darbą ar nuosavybės, daiktus galima vežti be muito, bet procesas nėra toks paprastas kaip nupirkti bilietą. Reikia surinkti viską: darbo sutartį, nuomos sutartį ar pirkimo-pardavimo dokumentą būstui, o taip pat asmens tapatybės dokumentą. Viską reikia paduoti muitinės pareigūnui, o jais dažnai būna užimti arba tiesiog nepatenkinti savo diena. Vienas kartą vairuotojas laukė pasienyje 6 valandas tik todėl, kad klientas nenufotografavo teisingai savo paso puslapio – smulkmenos, bet sukuria didelius nesklandumus. Geriausia pasirūpinti tuo iš anksto, o ne vairuotojui sakyti „važiuok jis jau ten“.

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Ne visada, jei tai asmeniniai daiktai, naudoti ilgiau nei 6 mėnesius. Tačiau jei randate spintą, kurią nupirkote prieš savaitę „Obi“ akcijoje, ją gali tekti apmokestinti. Muitininkai mėgsta užkabinti naujus daiktus, ypač jei jie su originaliomis etiketėmis. Geriausia būti sąžiningas, nes jei jie susidomės, pradės viską iškrauti ir tikrinti, o tai reiškia laiko praradimą ir pinigus už sandėliavimą. Vienintelė išeitis – jei daiktas atrodo kaip naujas, pabandykite jį šiek tiek „prišaukti“ arba rasti seną pirkimo čekį, nors tai ne visada veikia (geriau to nedaryti, jei neturite įrodymų).

Kokios problemos kyla dėl pašto dėžutės adreso?

Daugelis klientų nurodo pašto dėžutės adresą Londone ar Mančesteryje, manydami, kad užtenka ir to. Deja, logistikoje tai netaikoma. Vairuotojui reikia tikslaus adreso, kur jis galės atvykti su 7,5 arba 3,5 tonų sunkvežimiu. Pašto dėžutės nėra vieta, kur galima iškrauti kanapę ar sofos. Jei netiksliai nurodote adresą, vairuotojas praras pusę dienos važinėdamas po kvartalus ieškodamas „Post Office“ vietos, o galiausiai atsisakys vežti. Būtinai patikrinkite, ar įvažiavimas yra tinkamas dideliems sunkvežimiams, kitaip teks papildomai užsisakyti mažesnį automobilį, kas kainuos brangiai.

Ar CMR važtaraštis yra būtinas?

Absoliučiai taip. Be CMR važtaraščio joks normalus pervežėjas neisioks į kelionę, nes tai vienintelis dokumentas, įrodantis, kad jis pasidavė krovinią. Jis apsaugo ne tik vairuotoją, bet ir jus. Jei kas nors pasibaigs ne taip, be šio lapo teisme nieko neįrodysite. Užpildykite jį kuo tiksliau, nurodykite apytikslį kiekį, bet nepersistengkite su detalėmis – nereikia rašyti „porceliano lėkštė su gėlių motyvu“, pakanka „indai“. Vienas klientas bandė sąraše aprašyti kiekvieną knygą pagal spalvinį viršelį... tiesiog užknisa.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurių nėra sąraše?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta, pasiima daiktus, o tarp jų staiga atsiranda dvi didelės dėžės su „dovanom“, kurių sąraše nebuvo. Muitinėje tai sukelia paniką. Geriausia tokias dėžes įrašyti iš karto, net jei manote, kad jos nedidelės. Jei jos atsiras vėliau, gali būti įtarimas, kad slaptojate prekes, o tai jau baudžiama. Niekas nenori pradėti savo gyvenimo Anglijoje nuo muitinės baudos už neįrašytus batų dėžes su sūriu viduje.

Pakavimas ir apsauga (arba kaip išvengti sulaužytų kojų)

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Nebūtinai brangias, bet turi būti stiprios. Nenaudokite senų, drėgnų arba jau sulaužytų dėžių iš parduotuvės, kurioje guli bulvės. Tokios dėžės susiluoš, kai jas uždėsite vieną ant kitos. Geriausia rasti specializuotų pervežimų parduotuvėse arba pasiimti iš prekybos centrų, jei ten leidžia. Stiprios dėžės kainuos šiek tiek daugiau, bet tai pigiau nei pirkti naują televizorių, kai senas nukris viršuje. Žodžiu, taupykite ant kojinių, o ne dėžių (čia aš šiek tiek pajuokauju, bet prasmė ta).

Kaip uždengti sofą ar spintą?

Būtinai naudokite stretch plėvelę (tą lipnią), o ant viršaus uždenkite storomis senomis antklodėmis arba specialiomis baldų užkalėmis. Negalima tiesiog įmesti į furgoną „kaip yra“, nes vairuotojas užsukus posūkyje priverš spintą skristi pro visą kabiną. Matęs esu, kaip po to atrodo virtuvės komplektas – nieko gero. O dar tą patį vėliau reikia surinkti... naktį, po darbo, kai tik atvykote į naują būstą. Nemaloni patirtis, garantuoju.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Praktiškai visada – taip. Didelės spintos, lovos, darbo stalai turi būti išmontuoti, jei norite, kad jie tilptų į furgoną ir nesusilaužytų. Vienas vairuotojas nesugalvos užkelti trijų metrų ilgio spintos pro duris, jei ji nenukelta. Palikite tik mažus elementus, bet visus varžtus ir priedus sukrėkite į pažymėtas maišelių sukeliantis. Jei pamiršite, kur priklauso viena ar kita kojelė, surinkimas taps užduotimi visai gyvenimui.

Kaip apsaugoti stiklo detales?

Stiklas – blogiausias logistikoje priešas. Kiekvieną stiklo lentyną, vitrinos duris ar paveikslą reikia apvynioti burbuliukine plėvele, o tada dar kartą kartonu. Nekalkite stiklo prie stiklo be tarpinio – jie susidurs ir sutrūks nuo pat mažiausio protrūkio kelyje. Anglijos keliai, ypač aplink Birminghamą ar Londoną, nėra lygumos – ten vibruoja viskas, net tavo dantys (iš patirties žinau).

Ar galima įdėti daiktus į baldų vidų?

Galima, tai netgi patartina taupyti vietą. Bet tik atsargiai. Į stalčius neberaskite sunkių knygų ar metalinių indų, nes jie išvers stalčius iš vietos. O jei stalčius neuždarytas (o jis dažnai užstringa), turėsite spintą atidarytą visą kelionę. Užsegkite stalčius lipnia juosta, kad neatsidarytų kelionės metu, kitaip iškris viskas kas viduje (ir dar kažkas ant to užlips).

Kainos, terminai ir realybė (pinigai visada svarbiausi)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas?

Kainos svyruoja kaip orai. Už 1 kubinį metrą (m3) paprastai reikia sumokėti nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilna mašina. Jei turite mažiau daiktų, gali tekti susimokėti už minimalų užsakymą (pvz., 2 ar 3 m3). Taip pat prisidavę kuro priedėliai, kurie šiuo metu... tiesiog siaubingi. Neprašykite man pasakyti tikslios sumos, nes aš ją tikrai nežinau, kol nepamatysiu jūsų daiktų sąrašo. Vieną kartą klientas man teigė, kad turi „kelis kuprinius“, o prie jų prikalė dar ir dviratį.

Ar brangu apdrausti daiktus?

Apdraudimas kainuoja maždaug 2-3 proc. nuo krovinio vertės. Atrodo, kad tai pinigai vėjui, bet kai vairuotojas sukelia mašiną su „Škoda“ posūkyje (o Anglijoje tokie posūkiai yra kiekvename žiede), tada esi dėkingas, kad sumokejai tą 2 procentus. Nesižiūrėkite į tai kaip į išlaidas, tai yra ramybės garantas. Be to, geros pervežimo firmos net nebeims dirbti be draudimo, nes tai tiesiog rizikinga jų reputacijai.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai nuo paėmimo iki pristatymo praeina 3–5 darbo dienos, jei viskas eina kaip su laikrodžiu. Bet ar pas mus visada taip? Kartais dėl pasienio kontrolės, techninių gedimų arba tiesiog dėl to, kad vairuotojui užklupo miegas, gali pavėluoti. Neskubėkite planuoti, kad jūsų sofa atvyks antradienį ryte ir jūsų šeima pietaus ant jos. Geriau planuokite, kad atvyks penktadienį, tada bus malonumas, jei ji atvyks antradienį.

Ar galima važiuoti daliniu kroviniu?

Taip, tai populiariausias būdas, jei turite nuo 2 iki 15 m3. Jūsų daiktai įkeliami į bendrą furgoną su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia surinkti pilną mašiną ir iškrauti visiems. Būkite kantrūs. Vienas mano klientas buvo labai nervingas dėl to, kad jo dėžės stovėjo sandėlyje 2 dienas, bet tiesiog nebuvo ką vežti toje kryptype.

Kas yra „kabelių“ mokestis?

Tai tarpininkų (forwarderių) mokestis už tai, kad jie suorganizuoja viską. Jei kreipiatės tiesiai į lietuvišką vežėją, kuris turi savo furgoną, kabelių mokesčio nebūna (arba jis jau įskaičiuotas). Jei kreipiatės į didelę brokerų firmą, jie pridės dar 10–15 proc. ant viršaus už „administravimą“. Reikėtų skaityti smulkmenas, ne tiesiog spustelėti „pirmi paieškos rezultatai“. Dažnai ten paslėptos didžiausios kišenės.

Anglijos specifika ir kelių nuotykiai

Ar sunku važiuoti po Angliją lietuviui vairuotojui?

Daugeliui – ne, jie įpratę. Bet kelių ženklai skiriasi, yra daug važiavimų apskritimais (roundabout), kuriuos mūsų vairuotojai ne kartą praleidžia. Angliški „smart motorways“, kur greitis keičiasi kas 50 metrų, sukelia stresą. Be to, Londone yra ULEL zona (mažų išmetamųjų zona), į kurį negalima važiuoti senais sunkvežimiais. Jei vairuotojas ten važiuos, gauti 200 svarų baudą – tai ožys, kurį sumokėsite jūs (arba jis pabėgs su pinigais, kas irgi nutinka).

Ar galima pristatyti tiesiai į Londono centrą?

Į Londono centrą (zone 1) sunkvežimius įleisti labai sunku, ten reikia specialių leidimų, o vietos yra labai mažai. Dažniausiai reikia iškrauti netoliese esančioje stovėjimo aikštelėje arba užsisakyti mažesnį „transit“ furgoną, kuris galės važiuoti siaurais gatvelėmis. Neapsimokės jums varžyti 7,5 tonų monstro pro Big Beną, jei ten net tilps. Aš asmeniškai vieną kartą praleidau valandą stovėdamas prie Westminster tilto tik todėl, kad GPS vedė ne ten.

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus?

Taip, įprasta praktika, kad vairuotojas padeda krauti ir iškrauti. Bet jis nėra perkraustymo komanda. Jei turite 5 aukštų be lifto (o Anglijoje daug senų namų be liftų, ypač šiaurėje), nesitikėkite, kad vienas vyras užneš 50 kg spintą į penktą aukštą su šypsena ant veido. Jis gali atsisakyti dėl sveikatos, arba paprašyti papildomo mokesčio. Būkite protingi – susiraskite padėjėjų gale.

Kaip su elgesiu Anglijoje, jei nekalbate angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojai kalba „trumpą anglų“ – pakanka suprasti, kur dešinė, kur kairė, ir kur yra tualetas. Jei kils problemų su policija arba muitine, reikės skambinti brokeriui arba jums. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas mokės aptarnauti sudėtingas situacijas, jo darbas – vairuoti, o ne kalbėti apie orus su pareigūnu. Geriausia turėti visus kontaktus pasirašytus ant popieriaus.

Ar dažnai pasitaiko techninių gedimų Anglijoje?

Anglijoje kelių pagalba (AA ar RAC) atvyksta greitai, bet jei gedimas įvyks sekmadienį vakare, bus problema. Vairuotojai dažnai pataiso mašinas patys, jei tai smulkmenos (pakeičia padangą arba prijungia laidą), bet jei sugenda variklis – tai stresas visiems. Tokiu atveju reikia laukti atsarginės mašinos, o tai gali atidėlioti pristatymą savaitę. Tai reta, bet įvyksta.

Nerealios situacijos ir patarimai iš kampo

Kas daryti, jei požeminėje A1 tiesiog neįvažiuoja?

Tai viena dažniausių problemų. Klientas sako: „važiuok į požeminę, ten vietos“. O furgonas turi 2,7 metro aukštį. Vairuotojas atvyksta, mataa 2,1 metro ribą ir pasiverčia atgal. Tuomet tu privalai išnešti daiktus iki gatvės. Geriau iš anksto sužiūrėkite aukštį ir užkabinimo anglį. Niekada nenaudokite požeminių dideliems krovininiams, nebent tikrai tikite.

Ar galima vežti maistą ir alkoholį?

Maistą (konservus, makaronus) galima, bet jei daug mėsos ar sūrio, gali kilti klausimų dėl veterinarinių taisyklių (ypač po Brexito). Alkoholio kiekis ribojamas – asmeniniam naudojimui galima, bet jei bandysite vežti 100 butelių degtinės, tai bus laikoma prekyba. Vienas vairuotojas buvo sulaikytas dėl 50 kartonų alaus, kurį „vežė dovanai draugui“ – teks iškrauti ir mokėti baudą.

Ar saugu palikti daiktus furgone naktį?

Anglijoje, ypač didmiesčiuose, vagystės iš furgonų yra gana dažnos. Jei vairuotojas sustoja prie viešbučio, jis dažniausiai užrakina kabiną, bet krovininę skyrių ne visada. Geriausia, kad krovinys būtų užrakintas ir, jei įmanoma, stovėtų apšviestoje vietoje arba saugomoje stovėjimo aikštelėje. Nereikia vilkti vertybių (kompiuterių, brangių instrumentų) be apsaugos, jei tikslas – juos išlaikyti.

Ar verta rūpintis dėžių numeravimu?

Absoliučiai taip. Kiekvienai dėžei užrašykite kambario pavadinimą (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“) ir numerį. Taip žymiai greičiau susirinksite naujame name. Be to, jei dingsta dėžė, žinosite tiksliai, kas joje buvo (pvz., „Virtuvė-4 – indai“). Vienas klientas viską užrašė „Daiktai“, o tada galvojo, kad dingo jo televizorius, nors jis tiesiog buvo po lova.

Kas daryti, jei vairuotojas atsisako išnešti dėžę dėl svorio?

Jis turi teisę atsisakyti, jei svorio apribojimai viršyti arba tai kelia pavojų sveikatai. Tokiu atveju turite patys susitvarkyti. Geriau iš anksto susiplanuoti sunkiausių daiktų pervežimą. Nekelkite akmenų ar knygų vienoje dėžėje – išsiskirs apačia, o vairuotojas tiesiog paliks ją žemėje.

Kaip atrodo tipiškas „blogas“ pervežimo diena?

Pradedant nuo to, kad vairuotojo gnuždo lango valytuvas, baigiant tuo, kad klientas Anglijoje nesusiranda raktų nuo namo ir laukia 3 valandas lauke. Viskas gali nueiti blogai. Būkite kantrūs, turkite vandens ir užkandžių vairuotojui (jie tai labai įvertina), ir viskas gerai pasibaigs. Blogiausia – kai klientas keikia vairuotoją dėl to, kad jis neįžengia į kiemą, kur yra 20 centimetrų griovia.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tik su specialiais sertifikatais, kad jie nekelia grėsmės vietinei augalijai (kai kurios ligos ar kenkėjai). Be to, augalai furgone gali užšalti arba sukventi. Anglijoje muitinė labai griežtai tikrina augalus, ypač jei daug žemės ant šaknų. Geriau palikti tuos geraniumus kaimynui, o Anglijoje nusipirkti naujus – pigiau ir mažiau nervų.

Ką daryti, jei pasikeičia adresas kelionės metu?

Praneškite iš karto. Jei keičiasi adresas Anglijoje, tai gali reikšti papildomą kelionį (ir papildomą mokėjimą). Vairuotojai planuoja maršrutus pagal GPS, o staigi pakeitimas gali visą sujaukti. Būkite tikslūs. Vienas klientas pakeitė adresą iš Londono į Bristolydėja 3 valandas prieš atvykimą... galvojau, kad vairuotojas jį nužudys.

Ar tikrai verta keltis į Angliją?

Tai jau ne mano kompetencija, aš tik vežu daiktus. Bet matęs esu daug laimingų žmonių, kurie rado darbą ir gerą gyvenimą, o matęs esu ir tokių, kurie po mėnesio grįžo atgal su tais pačiais baldais, tik dabar jie buvo dar labiau sulaužyti. Svarbiausia – viską suplanuoti ir patikėti profesionalams, o ne bandyti užsidirbti ant „pirmų paieškos“ firmų.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gale?

Kelios firmos tai leidžia, bet dauguma reikalauja avanso arba pilnos sumos prieš išvykdami (ypač jei naujas klientas). Tai normalu – jie turi padengti kuro ir darbo išlaidas. Nesiūlykite sumokėti „kai atvyksiu ir patikrinsiu“, tai vairuotoją įžeidžia. Pinigai – tai pagarba už darbą.

Ar galima vežti dviratį be išmontavimo?

Galima, jei furgone yra pakankamai vietos aukščio. Bet geriau nuleisti vairuotuką (nuimti priekinį ratą), kad dviratis neužimtų pusę mašinos. Jei turite brangų dviratį, apsaugokite jį kaip ir baby ratus (burbuliukais). Anglijoje dviratininkų daug, taigi jums tikrai prireiks.

Kas daryti su senais daiktais?

Jei nešiojate seną sofą, kuri jau seniai trūkojasi, galvojate, kad Anglijoje ją sutaisysite? Greičiau ją išmesite ten. Užsieninėse šiukšliadėžėse mokama už didelius daiktus („bulky waste“). Geriau atsikratyti senų daiktų Lietuvoje, nes jų pervežimas kainuoja brangiau nei jų vertė. Nekelkite šlamšto į naują gyvenimą.

Išvada

Na, tiek mano išmonės po beveik dvidešimt metų šioje srityje. Jei klausiate, kaip geriausiai perkraustyti baldus į Angliją, atsakymas paprastas: turėk kantrybės, rask patikimą žmogų (o ne pigiausią pasiūlymą „skambučių centre“) ir kruopščiai užpildyk tuos prakeiktus dokumentus. Niekas nesako, kad bus lengva – būna nervingų telefonų ir vėluojančių vairuotojų, bet kuomet viskas atsiduria vietoje, o jūsų šeima sėdi prie naujo (ar senuko) stalo, tada suprantate, kad buvo verta. Sėkmės Anglijoje ir saugių kelių!