Mikroautobusų nuoma su vairuotoju į Angliją – gera kaina

Na va, jau 23 metai kai vežioju daiktus į tuos Londonus, Birmingamus ir dar ten kur toliau. Visada pirmas klausimas – kiek kainuoja mikroautobusas su vairuotoju. Aš ir suprantu – kiekvienas skaičiuojam. Bet „gera kaina“ nereiškia „mažiausia kaina“. Kartai tas 800 eurų variantas baigiasi tuo, kad tavo daiktai pilami į kažkokį sunkvežimį su penkiais kitais kroviniais, o tavo sofą pametęs kažkur prie Lilio. Tikri dalykai, prieš trejus metus taip buvo (na, gal ketverius – jaučiu, kad laikas bėga greičiau). Tai štai – papasakosiu, kaip vyksta mikroautobusų nuoma su vairuotoju į Angliją, ką gauni už savo eurus ir kur galima užkliūti, jei skuba ar pasirenki ne tą firmą.

Kainos ir kaip čia viskas susideda

Kiek maždaug kainuoja mikroautobusas su vairuotoju iš Lietuvos į Londoną?

Žiūrint ką vadini „maždaug“, bet realiai – nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio eurų. Aišku, jei esi Žemaitijoj ir reikia paimti, o Anglijoj vežti iki Edinburgo (nors Edinburgas jau Škotijoj, bet klientai taip sako), tai visai kita suma. Kuras, tiltai, keltai, vairuotojo nakvynė – viskas iš ten. Kartais žmonės lygina su lėktuvo bilietu. Na, čia ne bilietas – čia visas mikroautobusas tavo daiktams. Kaina priklauso nuo atstumo, sezono ir kaip skubiai reikia. Rugsėjis? Brangiausias mėnuo. Visi važiuoja, visi nori, vairuotojų trūksta. Vasario vidurys? Gali rasti pigiau. Tokia jau rinka.

O jeigu mano daiktų vos keturios dėžės – gal tada pigiau?

Žinai, manęs irgi taip klausia. Logika paprasta: jei telpa kartu su kitais kroviniais, galima rasti variantą pigiau. Bet jei mikroautobusas važiuoja tik dėl tavęs – kaina beveik tokia pat, kaip pilnai užpildytam. Nes degalai, keliai ir vairuotojo laikas nekinta. Buvęs atvejis – vežiau du lagaminus ir dviratį. Klientas manė, kad mokės trečdalį. Gavosi beveik tas pats, nes traukinys ar keltas kainuoja tiek pat, o aš negaliu tuo pačiu metu vežti kitų žmonių daiktų (nors kartais ir pasiūlau jei sutampa maršrutai, bet čia laimės reikalas, ne sistema). Taip kad mintis aiški.

Kodėl vieni siūlo 900 eur, o kiti prašo 2200? Kur gaudytis?

Ooo, čia jautri tema. Yra firmų, kurios sugalvoja kainą iš lubų, kai pajučia, kad skubi. Yra tokių, kurios pasiūlo žemai, o paskui „pasirodo, reikia dar mokėti už keltą, už kelio mokestį, už…“ supranti? Pas mane viskas vienoje sumoje. Kai kurios įmonės tiesiog neturi mašinos ir nuomoja mikroautobusą iš trečiųjų, užsideda savo antkainį. Tai realu. Aš pats buvau priverstas mokėti 1800 už nuomą, kai savo mašina buvo remonte, tai žinau, kaip tai skaudina. Skirtumas didelis, bet pigiausias dažnai turi paslėptų kabliukų. Geriau brangiau, bet ramiau.

Ką reiškia „į kainą įskaičiuota viskas“?

Skamba gerai, bet visada klausk sąrašo. Mano supratimu „viskas“ turėtų reikšti: transportą, vairuotoją, kurą, keltą arba tunelį, mokesčius Prancūzijoje ir Anglijoje. Bet yra tokių, kurie paslepia draudimo sąskaitą po sutarties 7 puslapiu arba sako, kad „visa tai“ nereiškia pagalbinių krovos darbų. Jei tenka krauti pats, tai pridėk savo laiką ir gal nugaros skausmus. Kartais klientas paskambina po to ir sako – o kodėl aš dar turiu mokėti? Na, todėl kad mažai skaitėte. Aš visuomet rašau paprastai – kas įskaičiuota, kas ne. Sutartis turi būti aiški kaip dieną.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Gali bandyti – aš neįsižeisiu. Bet rimtai, jei tavo data lanksti, pvz., gali važiuoti antradienį vietoj penktadienio, tada galiu numesti šimtą kitą. Jei turi sudėtingą maršrutą su penkiomis stotelėmis – atvirkščiai, kaina kils. Derėtis verta tada, kai mašina grįžta tuščia, iš Anglijos atgal. Tada net pusantro šimto gali pakrypti kitaip. Bet jei rugpjūtį nori važiuoti į Londoną už 700 eurų – na, gal rasi ką nors, kas pažadės, bet ar atvažiuos – kitas klausimas. Aš tokių istorijų girdėjau per daug.

Kelionės planavimas ir kas svarbiausia

Kiek laiko prieš reikia rezervuoti mikroautobusą su vairuotoju?

Kuo ankščiau, tuo ramiau. Bet realiai, jei kalba apie rugsėjį – trys savaitės minimum. Kitamet – savaitė gali pakakti. Buvo atvejis, kad paskambino pirmadienį, o išvažiuoti reikėjo trečiadienį. Susitvarkėm, bet kaina buvo aukštesnė, nes teko tempti vairuotoją iš kito maršruto. Aš pats mėgstu planuotis, bet suprantu – gyvenimas. Skirtumas toks: kai skubu, negali rinktis, gauni ką gauni. O kai turi laiko – gauni normalų vairuotoją (o ne paskutinį laisvą, kuris gal ir pavargo) ir geresnę kainą. Nes kai skuba – mokėsi daugiau.

Ar man reikia galvoti apie nakvynę vairuotojui ar jis pats žino?

Geras klausimas. Paprastai mes žinom, kur saugu sustoti, bet jei turi konkrečią vietą – pasakyk. Vairuotojas vairuoja 9 valandas (taip, tiksliai tiek, nes toliau – pažeidimas), po to privalo pailsėti. Aišku, jei kas nors siūlo nuvažiuoti be sustojimo – tai nelegalu ir pavojinga. Kartais klientai pyksta, kad sustojame. Bet aš jau per senas tokiam adrenalinaui. Saugumas svarbiau nei skubėjimas. Nakvynė kainuoja – dažniausiai įskaičiuota į kainą, bet pasitikrink. Kartais būna pigūs variantai su miegamuoju už orlaivio. Nemiegok ten.

Keltu važiuoti ar tuneliu – ką renkiesi?

Asmeniškai – tunelis, jei nėra eilių. Bet tunelis brangesnis. Keltas pigesnis, bet ilgiau – valanda ar dvi. Ir ten reikia išlipti, nueiti, o dažnai klientai su augintiniais arba vaikais pirmenybę teikia keltui. Aš čia… žinai, kai dirbi du dešimtmečius, tai tas pasirinkimas jau toks antraeilis. Tiesiog pagal situaciją. Tik nepamiršk – jei mikroautobusas didelis, keltui bilietai gali stipriai sverti. Vienąkart pasiūliau klientui sutaupyti šimtą eurų su keltu – jis tą šimtą padavė man arbatinių pusę metų. Štai tokie dalykai nutinka.

Ar mikroautobusas atvažiuoja tiesiai prie mano buto durų?

Teoriškai taip, bet Londonas – kitas pasaulis. Ten yra gatvių, kur pingvinas nepralįst (nors pingvinų ten nėra, supranti ką turiu omeny). Jei tavo gatvė siaura arba dviejų eilių stovėjimo zona, tai bus artimiausias legalus taškas. Vairuotojas turi teisę atsisakyti įvažiuoti į kiemą, kur gali įbrėžti mašiną. Kai kurie klientai pyksta – o aš moku! Bet aš irgi moku savo mašiną. Tai čia toks kompromisas. Mes stengiamės kuo arčiau, bet kartais fizika ir kelių eismo taisyklės neleidžia. Aš dėl to nesiginčiju, neturiu prasmės.

Daiktų gabenimas ir muitinė

Kiek daiktų telpa į tokį mikroautobusą?

Standartinėje – apie 8-10 kubinių metrų. Arba maždaug dviejų kambarių butas be baldų, arba vieno kambario su baldais. Kartais žmonės atsiunčia sąrašą, aš pats nustembu, kaip ten viskas telpa. Bet yra riba. Buvo situacija – ponia atsivežė dar vieną lagaminą, o ten jau nebeteko. Teko daryti magiją. Perkraustymų versle tai vadinama „Tetrisu“. Jei neveikia – oi. Geriau iš karto sakyti tikslų sąrašą, net jei gėda, kad daiktų daug. Aš viską sutalpinsiu jei įmanoma, bet sąžiningumas padeda labiau nei paskui raudonos rankos.

Ar reikia kažkokių popierių muitinei, kai vežu asmeninius daiktus į Angliją?

Po Brexito pasikeitė. Dabar reikia customs declaration, sąrašo daiktų, ir jei nauji daiktai – gali tekti mokėti VAT bei muitus. Jei vertinga technika – gali paklausti. Aš ne muitininkas, bet žinau, kad veiksmingiausia turėti detalų sąrašą lietuvių ir anglų kalba. Buvo toks atvejis su pianinu – muitininkai užlaikė pusdieniui, nes niekaip nepatikėjo, kad tai senos močiutės pianinas. (O gal jie tiesiog norėjo pertraukos?) Dokumentai svarbūs. Pasiruošk, kad teks parašyti, ko vežiesi. Kuo paprasčiau, tuo greičiau praeisi tas procedūras.

Ar vairuotojas padės nešti daiktus ir kelti laiptais?

Tai klausimas, kuris visas kelias per kelias sekundes sunervina. Sutartimi vairuotojas nėra krovikas. Bet aš pats paprastai padedu, jei yra du vyrai ir šaldytuvas. Jei moteris viena su penkiomis dėžėmis – irgi padedu. Bet jei penki aukštai be lifto ir didelė spinta – tada reikia papildomų rankų. Yra tokių vairuotojų, kurie tiesiog sėdi kabinoje. Aš tokių nesuprantu, bet jie egzistuoja. Geriau užsakyti krovikų komandą iš karto, jei žinai, kad bus sunku. Nugaros skausmas nemokamas, o tavo laikas irgi pinigai. Aš neatsimenu visų klientų, bet tu manęs atsiminsi jei nuvarysiu tave į penktą aukštą vienas.

Ar mano daiktai yra drausti kelionės metu?

Turėtų būti. Bet klausk. Kai kurios įmonės draudžia tik mašiną, o daiktai – kaip Dievas duos. Aš dirbu su krovinių draudimu, bet sumos skiriasi. Jei veži seną sofą – ji bus apdrausta, bet suma bus simbolinė. Jei veži kompiuterius ir auksą (o kam veži auksą?), tada reikia atskiro įvardijimo. Buvo baisus atvejis prieš kelerius metus: sugriuvo pritvirtinimas, dėžės apvirto. Draudimas padengė 80 procentų. Geriau nei nieko. Bet pilnas draudimas – brangesnis. Klausk iš anksto. Jeigu vengia atsakyti – jie neturi. Tai blogas ženklas. Nepatogus, bet tiesa.

Kas gali nutikti ir ko vengti

Kodėl vienos įmonės tiesiog nebeatsako, kai jau sumokėjau avansą?

Aaa, čia ta blogoji dalis. Yra „firmų", kurios renka avansus, paskui dingsta. Arba pervažiuoja krovinį trims klientams ir paskui niekas nežino, kur kas. Aš mačiau visko. Viena istorija – žmogus sumokėjo 400 eurų, firmos telefonas išjungtas. Susirado mus paskui per draugą. Mes tvarkėme likusį reikalą. Taisyklė paprasta: jei kaina žemiau rinkos vidurkio perpus ir prašo visą sumą iš anksto – spruk. Normalu yra 20-30 proc. avansas. Ir visada tikrink įmonės kodą, adresą, ar tikrai egzistuoja. Nes dabar kiekvienas gali pasidaryti gražų tinklalapį per vakarą ir apgauti.

Kas jei mano daiktai pasiekia Angliją sulamdytais?

Nedažna, bet pasitaiko. Priežastis dažniausiai ne vairuotojas, o blogas pakavimas. Jei dėžės iš pašto stoties, viduje nesusipakuota – bus bėda. Kartais kelias Prancūzijoje duobėtas kaip mėnulis (nors ten autostrada, bet vis tiek). Aš savo mašinoje turiu antklodes, diržus, gumas. Bet jei klientas pats supakuoja į maišus nuo bulvių – aš negaliu stebuklo padaryti. Kartais tenka nuvilti: „pamatysite, ten viskas gerai“, o paskui – aš tą mačiau, bet nebespėjau perspėti (taip, mano kalte irgi). Geriau pakuok atsakingai ir nesityčiok iš mano žodžių.

Kaip atpažinti, kad firma tikrai turi tą mikroautobusą, o ne pernuomos iš kito?

Paklausk numerio, aikštelės vietos, nuotraukos. Rimta firma nesislapstys. Jeigu tau sako „vadybininkas paaiškins rytoj", o rytoj paaiškina, kad mašina pirma buvo, bet dabar kitos spalvos – pavojaus signalas. Aš pažįstu kelis vairuotojus, kurie samdosi mašinas tą dieną. Kartais tai nesibaigia gerai – vėlavimai, gedimai. Geriausia, kai mašina įmonės, su logotipu, su istorija. Aš su savo jau dešimtmetį. Žinau kiekvieną jos kampelį. Kitos įmonės – kasdien vis kitas mikroautobusas iš nuomos. Tai rizika tau, o mane jos nebedomina.

Ar gali važiuoti kartu su daiktais ir šeima?

Taip, dauguma mikroautobusų turi keleivines vietas priekyje. Bet ne visi – yra krovininiai variantai, kur tik du žmonės. Jei keliauja šeima su vaiku – sakyk iš karto. Kartais reikia vaikiškos kėdutės (o jų pas mane nėra, nes kam man vaikiška kėdutė vežiojant baldus?). Tada klientas pats atsivežia. Buvo kelionės situacija tiesiogiai į Mančesterį – mama, du vaikai, katė dėžėje. Vaikai verkė pirmas dvi valandas, katė miegojo. Tokie reikalai. Vietos pakankamai, jei mikroautobusas pritaikytas keleiviams. Pasitikrink iš anksto, ne tada kai jau pakrauta.

O jei aš turiu augintinį – galima?

Augintiniai – taip, bet jūs turi turėti veterinarinį pasą, skiepus, ir po Brexito – tam tikras taisykles (veterinaras žino geriau nei aš). Aš leidžiu gyvūnus, jei jie dėžėse arba vežimėliuose. Bet jei didelis šuo be petnešų – tada aš atsisakau. Alergijos, plaukai, kvapai. Kartais klientai pyksta – na, tai juk šeimos narys! Suprantu, bet po to mašiną reikia valyti valandas. O tas laikas – pinigai. Geriau avansu pasakyti. Nemačiau dar katės, kuri supyktų dėl kelionės, šunys – skirtingai. Bet viskas įmanoma jei sutariam iš anksto.

Kas jei atšaukiu kelionę – pinigai grįžta?

Čia skaudu. Standartiškai – jei atšauki likus savaitei, grąžinu beveik viską, minus administracinė dalis. Jei likus dienai – avansas lieka, nes kelionė jau suplanuota, vairuotojas atidėjo kitus darbus. Kartais žmonės manęs prašo grąžinti viską, nes „susirgo tetulė" (trečią kartą per metus ta pati tetulė). Aš žmogiškai suprantu, bet verslas yra verslas. Prieš mokėdamas avansą perskaityk sutartį. Jei ten nėra atšaukimo sąlygų – jau pavojaus varpai. Rimtos įmonės viską rašo. Nes čia – mikroautobusų nuoma su vairuotoju į Angliją, o ne loterija.

Ar galiu mokėti dalimis – pusę dabar, pusę gavus daiktus?

Gali bandyti derėtis. Aš asmeniškai imu 30 proc. prieš kelionę, 70 proc. pakrauta ir išvažiuojant. Nes buvęs atvejis – nuvežiau, iškrovėm, o klientas sako, kad pinigų šiandien neturi, duos kitą savaitę. Dabar jis dar nerado tos savaitės. Ne, aš nebežaidžiu. Yra tokių vairuotojų, kurie sutinka gauti grynais pristatę – tai rizikinga. Jei firma prašo 100 proc. iš anksto ir nesi pirmąkart jos klientas – irgi keista. Kompiuteris – dalinis apmokėjimas. Sutartis, sąskaita-faktūra. Jei kas nors vengia rašyti – bėk kuo toliau.

Ką daryti, jei reikia pristatyti į du skirtingus adresus Anglijoje?

Vairuotojai moka skaičiuoti kilometrus. Du adresai – kitas maršrutas, kitos dviejų valandų spūstys ir papildomas kuras. Aš paprastai įtraukiu į kainą jei skirtumas nedidelis, pvz., per keliolika mylių. Bet jei vienas Londone, kitas Liverpulyje – tada tenka primokėti. Sakyk iš karto. Kartais klientai pamiršta paminėti, kad naujas butas yra ne tas adresas, kur registracija. Vienąkart važiavom į vieną galą, paskui į kitą, o paskui paaiškėjo, kad reikia į sandėlį. Vairuotojas (t.y. aš pats) tąkart neteko kantrybės. Bet išsprendėm. Taip būna kai informacija pasklaidina keliųose žinutėse.

Praktika ir kas padeda išvengti galvos skausmo

Ar verta rinktis mikroautobusą vietoj siuntų tarnybos ar pašto?

Jei tau rūpi, kad daiktai būtų prižiūrimi, o ne mesti ant konvejerio – tada taip. Siuntų tarnybos pigiau, bet jos daiktus veža kartu su tūkstančiais kitų, meta, ridena. Mikroautobusas su vairuotoju – tai tavo asmeninė logistika. Perkraustymų srityje aš dažnai sakau: jei vertinga arba laužoma – geriau vairuotojas. Jei tik drabužiai – siunta gali ir pakakti. Yra momentas, kai žmonės taupo trisdešimt eurų, o paskui gauna sulūžusią stiklinę lentyną. Aš ne agituoju, aš tiesiog pasakoju kaip yra. Kiekvienas renkasi pagal kišenę ir daiktus.

Kaip supakuoti, kad nešvaistytume laiko krovimo metu?

Paprastai, bet tvarkingai. Dėžės turi būti užklijuotos, o ne užlankstytos. Ant jų – užrašai. Jei baldai – atskirai. Aš matau, kad žmonės sugaišta pusę valandos ieškodami to vieno lagamino, kuris „ten kažkur“. Kodėl suplanuoti? Nes kuo ilgiau kraunam, tuo brangiau, jei vairuotojas pagal valandinį tarifą dirba. Kartais atvažiuoju, o ten pirkinių maišai iš maximos. Rimtai? Geriau įsigyk dėžių iš bauhanos ar kur ten dabar jas perka. Ai, iš Senukų. Geros dėžės – du eurai, o sutaupo dvi valandas. Skaičiuok pats. Nepatingėk ir nepagailėk.

Koks realus pristatymo terminas – ar per vieną dieną pasiekia?

Vilnius–Londonas? Teoriškai per dvi dienas, realiai per dvi-tris. Niekas nevažiuoja be sustojimų, yra miego laikas, eilės pas keltą. Kartais oras, kartais gedimai (pirmais metais tai būdavo dažniau, dabar mašinos geresnės). Aš sakau klientams – planuokit trečiai dienai, o jei atvažiuosim anksčiau – džiaugsitės. Jei žadama per vieną parą – paprastai melas arba pažeidimas. Nemačiau dar vairuotojo, kuris saugiai nuvarytų per 24 valandas be miego. Na, gal buvo vienas jaunimas, bet aš jam netikėčiau savo sofos. Ir tu netikėk.

Ar dar kas nors pasikeitė po to Brexit, apie ką reikėtų žinoti?

Ooo, čia aš nebe koncentruotas. Brexitas… muitai, dokumentai, laiko eikvojimas pasienyje. Anksčiau praleisdami valandą, dabar – dvi ar tris. Yra nesuprantamų situacijų su maisto produktais – mėsa, pienas, kiaušiniai negali kirsti sienos (nors žmonės vis dar vežasi dešras, aš matęs). Jei veži asmeninius daiktus, turi būti tikri, kad jie naudoti. Nauji daiktai – muitininkai gali įdomėtis. Aš pats kartais pasimetu ten – atrodo, taisyklės vėl pasikeitė? (Reikėtų pasitikslinti prieš kelionę, o ne pasikliauti mano atmintimi). Bendrai – popierių daugiau, kantrybės daugiau. Bet važiuojam ir toliau.

Išvada

Tai va. Mikroautobusų nuoma su vairuotoju į Angliją – gera kaina yra ne tik skaičius ekrane. Tai ramybė, kai žinai, kad tavo daiktai važiuoja kartu su tavimi, o ne į nežinią per penkis pervežimo centrus. Per savo karjerą mačiau visko – nuo puikių kelionių iki tragedijų dėl avanso. Rinkis ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal žmogų, su kuriuo kalbėsi. Pasitikėk, bet patikrink. Užduok klausimus, net jei jie kvaili – geriau kvailas klausimas nei apgavystė. Sėkmės persikraustant, o jei kils abejonių – skambink. Aš čia pat, kaip ir visada. Iki.