Kaip gauti saugumo garantiją perkraustymui iš Anglijos: patyręs vežėjas papasakoja

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo daiktų, kurie važinėjo beveik be stogo, iki tokių „kokteilių“ kėbule, kad sunku buvo atpažinti buitinę techniką. Žmonės dažnai klausta, kaip gauti saugumo garantiją perkraustymui iš Anglijos, ir yra piktina, kai matau, kaip juos apgaudinėja pačios drąsiausios (ir pigiausios) firmos. Anglija po „Brexit“ pasidarė dar sudėtingesnė – muitinės, dokumentai, eilės, o čia dar ant galvos reikia galvoti apie tai, ar tavo sofa atvyks viena ar su skyle pusiau. Šiame straipsnyje ne šlamščiu jums akis, o papasakosiu tiesiogiai, kaip tai veikia iš vidau, ką reikia žinoti, kad nepameigtumite pinigų ir nervų.

Pagrindai apie saugumo garantiją

Ar tikrai reikia taip dažnai rūpintis, kai noriu perkraustyti iš Anglijos?

Žiūrėkite, jei vežiate tik du maišus su drabužiais, tai gal ir nereikia per daug galvoti. Bet kai kalbame apie pilną namų ūkio perkraustymą ar bent jau brangius baldus, elektroniką, tai be jokios abejonės – taip. Dauguma klientų mano, kad vežėjas yra atsakingas už viska pagal nutylėjimą, bet tai didžiausias klaidingas mitas. Jei nenorite ryte pažadinti telefonu pašto paieškoje, geriau užtikrinti, kad dėl kažko nepadėsite.

Kas gi yra ta saugumo garantija ir kaip ji skiriasi nuo paprasto draudimo?

Tai geras klausimas, nes dažnai šie dalykai painiojami. Saugumo garantija (arba atsakingumo draudimas) yra tai, kurį turi transportavimo įmonė, kad padengtų žalą, jei jie sugadina ar pames jūsų daiktus. O paprastas draudimas, kurį galite įsigyti patys – tai kažkas kitas. Esence, kaip gauti saugumo garantiją perkraustymui iš Anglijos, reiškia sužinoti, ar vežėjas turi galiojantį CMR draudimą. Be jo, jei vairuotojas užvažiuoja į duobę ir viskas susmulžina, gausite tik nuleistus rankas.

Kiek tokių garantijų yra rinkoje, ar tik viena standartinė?

Standartinės praktikos nelabai yra, yra daug variantų. Yra CMR draudimas, kuris yra privalomas, bet jo sumos dažnai būna menkos – pvz., 8,33 SDR vienam kilogramui. Tai labai nedaug, jei vežate pianiną. Tada yra galimybė padidinti šią sumą (All risk), apie kurią reikia tartis atskirai. Kartais firmos siūlo „savą“ garantiją, bet ten reikia labai stipriai skaityti smulkmenas, nes dažnai ten rašoma, kad jie atsakinga tik tuo atveju, jei jie tiesiog nupirko jūsų daiktus parduotuvėje, kas neįmanoma.

Kodėl kai kurios firmos jos neduoda arba vengia kalbėti apie tai?

Paprastai vienas iš dviejų dalykų – arba jos neturi šio draudimo (kas yra neteisėta, bet, žinoma, vyksta), arba jos draudimo suma tokia maža, kad gėda parodyti. Yra nemažai „dirbtuvių“, kur veža tik savaitgaliais su nuomotu „Ford Transitu“ ir be jokios licencijos. Jie tiesiog pasako: „nebijokit, važiuojame jau 10 metų, niekada nebuvo nutikę“. Aš tokias frazes girdžiu daugiau nei pakanka, ir paprastai po to kyla klausimas, kaip gauti saugumo garantiją perkraustymui iš Anglijos iš tokių „kūrėjų“.

Anglijos specifika ir dokumentų chaosas

Ar Brexit kažkaip pakeitė taisykles dėl šių garantijų?

Tiesiogiai galbūt nepakeitė draudimo mechanizmo, bet padarė viską daug brangiau ir sudėtingiau. Dabar daugiau formalumų, daugiau laiko praleidžiama patikrinimuose, o vėlavimas reiškia didesnę riziką. Kai krovinys stovi kelias dienas prie Jungtinės Karalystės sienos, didėja tikimybė, kad kažkas gali nukristi arba „pasikingti“. Todėl šiuo metu klausimas, kaip gauti saugumo garantiją perkraustymui iš Anglijos, yra aktualesnis nei bet kada anksčiau, nes rizikos augo.

Ar garantija apsaugo, jei dėl muitinės vėlavimo gelsiu maistą šaldytuve?

Čia turėčiau būti sąžiningas – dauguma standartinių draudimų ne. Jie apsaugo fizinę nuostolį (sugendo, suskilo), o ne „klastingą“ maisto sugedimą dėl biurokratijos. Yra specialių šaldymo krovininių, kurios turi termometrą ir registruoja temperatūrą, tuomet galima ginčytis. Bet jei tiesiog užšaldytus mėsainius metate į paprastą vagoną ir įvyksta incidentas, draudikas gali pasakyti, kad tai buvo jūsų rizika.

Ar turiu reikšti dėl IVS numerio, kad gaučiau garantiją?

IVS (Importinės vežimo sutartis) arba kitaip vadinamas EORI numeris dabar yra būtinas bet kam, norinčiam siųsti daiktus iš Anglijos į ES. Tai ne taip tiesiogiai susiję su draudimu, bet be šio numerio daiktai gali būti užstrigę muitinėje, o kai krovinys nėra „aiškus“, draudimo atvejo pripažinti gali būti sudėtinga. Geriau užtikrinti, kad dokumentai tvarkingi, kad draudikas neturėtų progos atsisakyti mokėti.

Ar garantija veikia, jei vairuotojas nespėja į keltą Doveriuje?

Jei dėl to nukentima jūsų turtas (pvz., girti vairuotojas spaudžia ir viską sutraiško bandydamas įsivažiuoti), taip, veikia. Bet jei tiesiog pavėluote į susitikimą arba dėl eilių šiaip užtrunka kelionė, tai draudimas to neapmokės. Tai vadinasi „verslinė rizika“, o ne draudinis atvejis. Ten jau reikia žiūrėti į sutarties dėl terminų punkta.

Ar galiu gauti garantiją, jei daiktus vežu ne iš Londono, o iš kokio nors kaimo Škotijoje?

Žinoma, vietovė neturi įtakos draudimo galiojimui, tik gal būtent papildomi nuvažiavimai kainuos brangiau. Bet privalote pasakyti brokeriui ar vežėjui tikrąją vietą. Buvau atvejų, kai klientas sako „Londonas“, o pasirodo jis gyvena Penzance (giliai Kornvalyje). Tuomet maršrutas keičiasi kaip šventasis Gralis. Tokiu atveju, kai ieškote, kaip gauti saugumo garantiją perkraustymui iš Anglijos, nurodykite tikrąjį adesą, nes kaina priklauso ir nuo nuvažiuotų kilometrų.

Kainos ir pinigai (arba kodėl tai brangu)

Kaip suskaičiuoja tą garantijos kainą – procentais ar fiksuotai?

Paprasčiausiai – nuo krovinio vertės. Paprastai tai maždaug 2–3 procentai nuo visos siuntos vertės. Kartos imamas minimalus mokestis, pvz., 50 ar 100 eurų, net jei daiktų vertė maža. Jei daiktai labai brangūs (tūkstančiai eurų), tai draudimas gali kainuoti nemažai, bet tai prasminga. Negerai, kai žmogus sako, kad jo baldai kainuoja 500 eurų, o išties jie verti tūkstančio – tuomet ir draudimas nebus pilnas.

Kiek vidutiniškai kainuoja saugumo garantija perkraustymui iš Anglijos?

Sunku pasakyti vieną skaičių, bet paprastai už vidutinį butą (tarkim, 10 tūkst. eurų vertės) tai galėtų kainuoti apie 200–300 eurų priklausomai nuo rizikos. Bet tai nėra fiksuota. Kai kurioms firmoms tai įeina į kainą, kitos ima atskirai. Visada klauskite „ar kaina įskaito draudimą“, nes dažnai pamatote pigų pasiūlymą, o paskui pasirodo, kad draudimas + kėbulų skaičiavimas + du kartus brangesnis nuomos mokestis (nes vairuotojas laukia).

Ar jums turi sumokėti iš karto, ar galima įskaityti į galutinę sumą?

Dauguma profesionalių kompanijų viską apima vienoje sąskaitoje. Bet jei darote sandorį su atskiru brokeriu, gali tekti mokėti draudikui atskirai. Aš visada patariu mokėti tada, kai turi visus dokumentus į rankas. Jei kas nors reikalauja pilno avanso be sutarties ir be aiškaus draudimo aprašo – bėkite toli. (Kartais aš pats užtrunku su sąskaitom, bet bent aš nieko neprašau be sutarties).

Kodėl vieni vežėjai ima labai mažai už draudimą, kiti milžiniškus pinigus?

Nes vieni duoda tik „teisinį minimumą“ (tą patį CMR), kuris beveik nieko nedengia, o kiti siūlo pilną „All Risk“. Skirtumas didžiulis. Tas, kas imą 10 svarų už viską, tikrai neturi padengti jokios realios žalos. Tas, kas imą 100 svarų, gali padengti net ir tą, kad ant jūsų sofos išpilo kavą vairuotojas. Svarbiausia suprasti, ką tiksliai perkate, o ne orientuotis tik į kainą.

Ar verta rizikuoti ir taupyti ant garantijos?

Mano asmeninė nuomonė, po 20 metų darbo – neverta. Vieną kartą matyti, kaip moteris verkdama pažiūri į suskilusį antikvarinį veidrodį, yra pakanka, kad suprastum – 50 eurų taupymas nėra to vertas. Perkraustymas iš Anglijos – tai ne kelias gatvės toliau, tai 1500 kilometrų, keltai, blogi keliai. Rizika yra.

Rizikos, kurias matuo kasdien

Kas nutinka, jei vairuotojas tiesiog „dingsta“ su siuntu?

Tai siaubo scenarijus, bet, žinoma, įvyksta. Tokiu atveju padeda tas pats CMR draudimas, jei įmonė jį turi. Jei ne – teismai ir bankrotas. Turėtumėte tikrinti, ar įmonė nėra žinoma kaip „pavogėjų“ forumuose (tokiaų yra). Dar geriau, jei pasirašote sutartį su Lietuvoje registruota įmone, o ne su tik „Anglijoje registruota LTD“, kurią rytoj galima uždaryti.

Ar garantija dengia, jei aš pats blogai susipakavau?

Čia yra vienas pagrindinių „gudrybių“, kuriomis naudojasi draudikai. Jei rašote „susipakavau pats“ ir viduje yra servizetas, padėtas į dėžę be burbuliukų, tai, jei jis susilaužo, draudimas ne sumokės. Jie padarys išvadą, kad įpakavimas buvo netinkamas. Todėl geriau, kad pakuoja profesionalai, arba bent užfiksuokite viską nuotraukomis prieš uždarydami dėžes.

Buvau atvejis, kai klientas paklydo su deklaracijos verte – ką daryti?

Tai dažnas nesklandumų šaltinis. Klientas nori sumokėti mažiau mokesčių ir deklaruoja, kad sofa kainuoja 10 eurų (kaip naudota). Vėliau ji suskyla, o draudikas pasako: „mums jums sumokėti... 10 eurų, nes tokią vertę nurodėte“. Būkite sąžiningi su verte. Nors ir gausite didesnį PVM sąskaitą faktūrą (jei taikoma), bet draudimas veiks pilnu mastu.

Ar galiu gauti pinigus, jei bužė pasirodė tik atvykus į Vilnių?

Jei bužė buvo po dangčiu ir buvo neįmanoma pastebėti nebandant atidaryti, taip, gali. Bet yra tiek vadinamieji „išoriniai defektai“, kuriuos turi užfiksuoti vairuotojas ir jums pasirašyti pristatymo akte. Tuomet padeda CMR. Nežinau, kaip jūs, bet aš visada kalbu vairuotojams, kad jie nebūtų tingūs ir užrašinėtų visus įbrėžimus, nors jiems tai labai nepatinka.

Kodėl reikia turėti inventoriaus sąrašą, jei nieko brangaus nevežiu?

Net jei nevežiate brangių daiktų, sąrašas reikalingas dėl kontrolės. Be jo, kaip įrodysite, kad toje dėžėje buvo 10 paltų, o ne 2? Ar kad ten iš vis buvo kažkas? Be sąrašo, kaip gauti saugumo garantiją perkraustymui iš Anglijos tampa beprasmis klausimas, nes „pavogtas“ krovinys be sąrašo yra kaip „pavogtas“ piniginė be dokumentų – sunku įrodyt, kiek ten buvo pinigų.

Kaip elgtis, jei firmos atstovas nebekelia į telefoną po incidento?

Tai blogas ženklas. Tada reikia rašyti oficialią pretenziją (paštu su pristatymo patvirtinimu) ir kreiptis į draudiką tiesiogiai. Jei draudimo nebūna – teismas ir vartotojų teisių gynimo organizacijos (nors su Anglija dabar sudėtingiau). Bet dažniausiai, jei jie nebekelia, reiškia, kad jų ir taip nebebus, o draudimo greičiausiai nebuvo.

Kas dar svarbu, ką dažnai pamiršta

Ar garantija veikia, jei manėja perkelia daiktus į sandėlį laikinai?

Taip, bet turi būti nurodyta sutartyje, kad draudimas galioja ir sandėliavimo metu, ir perkėlimui iš sandėlio. Paprastai sandėliavimas yra atskira rizika, ypač jei ten yra drėgmė ar ugnies pavojus. Neklauskite, kodėl aš tai žinau, tiesiog matęs esu, kaip sandėliuose dingsta dėžės „neaiškiomis aplinkybėmis“.

Kaip sužinoti, ar firma tikrai turi tą draudimą, o ne tik pasako?

Paprašykite draudimo poliso numerio ir patikrinkite jį draudikų tinklapiuose (pvz., „Policy Check“). Jei firmos atstovas pradeda vengti, sakydamas „mes turime viską tvarkoje“, tai didelis raudonas vėliavėlė. Tikras profesionalis visada nusiųs skaityti poliso kopiją.

Ar galiu užsisakyti garantiją pati, jei vežėjas neduoda?

Galite, tai vadinamas „cargo insurance“, kurį galite įsigyti savarankiškai brokerių paslaugomis Lietuvoje. Tai gali būti net pigiau ir patikimiau. Tuomet jūsų interesus ginčo ne su Anglijos firma, o su Lietuvos draudiku, kas visada lengviau psichologiškai ir juridškai.

Ar jūsų patirtimi, dažniausiai drasko baldus ar elektroniką?

Baldai. Tikrai baldai. Minkšti baldai užsiplešia, o mediniai – atsiskelia per vėluoti rėmus. Elektronika dažniau pažeidžiama dėl to, kad nepakankamai apsaugota nuo smūgių (pvz., televizorius gulėjo ant sofos, o ne fiksuotas sienoje). Kyla klausimas, kaip gauti saugumo garantiją perkraustymui iš Anglijos elektronikai – reikia gerai užpildyti „special items“ sąrašą.

Ar reikia fotografuoti daiktus prieš pakrovimą Anglijoje?

Absoliučiai taip. Nėra geresnio įrodymo nei nuotrauka, kurioje matosi, kad televizorius buvo be jokių įbrėžimų prieš įkraunant į vagoną. Darykite nuotraukas dėžių turiniui (atidarytoms) ir pačioms dėžėms su etiketėmis. Tai užtruks 15 minučių, bet sutaupys valandų nervų vėliau.

Kas dėl to, kad kelyje gali būti avarija?

Draudimas tai dengia. Bet čia svarbu – jei avarija įvyksta dėl vairuotojo kaltės, CMR veikia. Jei dėl stichijos (užlindžia ant kelio medis) – taip pat. Bet jei vairuotojas girtas arba nelegaliai važinėjo be poilsio (kas, deja, būna), draudikas gali bandyti išsisukti. Tada viskas priklauso nuo teismo.

Ar galima kažkaip įtraukti į garantiją augalus, kuriuos vežu?

Žalia masė iš trečiosios šalies (Anglija) yra labai problemiška dėl fitosanitarinių reikalavimų. Dauguma vežėjų tiesiog atsisako vežti augalus su žeme, nes gausite baudą muitinėje. O dėl pačios garantijos – augalai yra „gyvi“ organizmai ir jų neįmanoma uždrausti nuo visko (pvz., jie gali išdžiūti). Geriau juos palikti kaimynams arba vežti tik be žemės šaknų, jei leidžia taisyklės.

Išvados

Na, tiek apie šitą pavojingą, bet įdomią sritį. Svarbiausia nepanikuoti ir ne tikėti viskam, kas parašyta dideliais raidėmis reklamose. Dabar jau žinote, kaip gauti saugumo garantiją perkraustymui iš Anglijos, ir tikimės, kad šios žinios padės išvengti nemalonių staigmenų. Gerai užtikrinkite savo turtą, pasirūpinkite dokumentais ir tikėkimės, kad vienintelis įbrėžimas bus ant jūsų naujojo sofos nuo katinėlio, o ne nuo nereikalingo vairuotojo manevro Kento tunelyje. Sėkmės kelyje!