Kaip gauti patikimą pasiūlymą į Angliją?

Dirbu pervežimų srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, rinka pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau užtekdavo paskambinti, pasakyti "turiu keturis palette" ir viskas aišku. Dabar, po Brexito, kylančio kuro (o kuro kaina kaip visada šuoliuoja) ir chaoso terminaluose, situaciją valdyti vis sunkiau. Dažnai klientai ateina su nulišta akimi, nes gavo tris skirtingas kainas – viena 200 eurų, kita 500. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad kai klausiate, kaip gauti patikimą pasiūlymą į Angliją, svarbiau ne tai, kiek kainuoja paštas, o kas iš tikrųjų įeina į tą kainą. Čia nebūtinai apie tai, kad kas nors nori jūsų apgauti, dažniausiai tiesiog nežino, ką kalba, arba slepia "užuolaidas". Šiandien bandysiu paprastai, be tų visų logistikos terminų, paaiškinti, kur ieškoti pavojų ir kodėl pigiausias variantas kartais gali atsieiti dvigubai brangiau.

Kodėl kainos skiriasi ir kur slūgso paslėpti mokesčiai?

Ar kaina už 1 paletę yra fiksuota ar tikrai įkvėpta iš lubų?

Dažnai klientai sako, „o man kiekvienas kainuoja kitaip“. Tai yra tipiškas dalykas. Jei gavote pasiūlymą, kur t tiesiog parašyta „paletė į Angliją – 150 eurų“, būkite budrūs. Kaina beveik niekada nebūna fiksuota (o bent jau gerose firmose nėra), nes priklauso nuo to, kur tiksliai Anglijoje reikia vežti. Važiuoti į Londoną arba į šiaurinę Škotiją – du didžiuliai skirtingi dalykai. Taigi, jei jums neduodami konkretūs klausimai apie adreso kodą (post code), tada pasiūlymas yra labai apytikslis. Manau, dažniausiai jie tiesiog įmeta mažiausią kainą, kad pritrauktų, o paskui „papildo“. Geriausia yra tada, kai ekspertas iš karto klausia idx kodą.

Kas blogai su tais „nuo“ kainų pasiūlymais?

Visada patarčiau vengti reklamos, kurioje rašoma „nuo 80 eurų“. Tai yra gudru patarčių. Tas „nuo“ reiškia, kad krovinys turi būti idealus – standartinės europalette (120x80), max 500 kg svorio, įkrauta įilgai sunkvežimio, be jokio rankinio krovinio, o pristatymas turi būti prie pat Birmingham arba Londono prieigos. Tikimybė, kad jūsų siunta atitinka šiuos kriterijus, yra maža. Vienas mano klientas taip nualino – užsakė, o paskui jam teko mokėti papildomai už „ilgą iškrovą“, nes vairuotojas nepajėgė užvesti sunkvežimio į privažiavimą. Taip ir gaunasi, kad tas pigus pasiūlymas virsta brangiu.

Kodėl kuras taip įtakoja galutinę sumą?

Negaliu nepaminėti kuro, nes tai mūsų kasdienybės skausmas. Kai kainuoja degalai, kiekvienas pervežėjas prideda prie kainos fuel surcharge arba tiesiog koreguoja tarifus. Jei pasiūlymas gavotas prieš savaitę, o kainos degalinių stotyse šoko per 10 centų, tas pasiūlymas gali būti jau nebeaktualus. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas staigiai atsisako važiuoti už seną kainą, nes dabar jam tai tiesiog neapsimoka. Taigi, kai sužinodami, kaip gauti patikimą pasiūlymą į Angliją, visada klauskite, ar kaina yra fiksuota 3-7 dienoms.

Ar verta tikėti kainomis be PVM?

Čia dažnai pasitaiko nesupratimų, ypač jei esate įmonė. Vienos firmos duoda kainą su PVM (21% Lietuvoje arba 20% UK), kitos be (Net). Pasirodo, pasiūlymas atrodo pigus, bet paskui apskaito – ir išeina brangiau nei kitoje vietoje, kur kaina didesnė, bet su mokesčiais. Visada patikrinkite, ar tai „Gross“ ar „Net“. Karts nuo karto pamirštu tai paminėti pačiam, o vėliau tenka šokti su galva. Geriausia tiesiog klausti „kiek aš turiu padėti ant stalo?“.

Ką reiškia „minimum charge“ ir kodėl jis pavojingas?

Minimum charge tai minimali kaina, už kurią kurjeris arba vežėjas sutinka įvežti. Pavyzdžiui, jūsų krovinys sveria tik 50 kg, tai pagal tonų kainą jo kaina turbūt 10 eurų. Bet niekas neveš 10 eurų verto krovinio per kanalą. Todėl yra nustatyta minimumo riba – dažnai 150-200 eurų. Problema tame, kad kai kada šis minimumas nėra aiškiai parodytas prie kiekvieno punkto, o tik galutinėje sąskaitoje. Būna, kad žmogus suskaičiuoja 3 krumus, o gauna sąskaitą už 5.

Anglijos specifika: muitinė, Brexit ir kelių kainos

Ar tikrai reikia muitinės brokerio, ar tai pinigų švaistymas?

Tai ne būtinas blogis, bet be jo dabar neįsivaizduojama. Po Brexito, net jei keliaujate į Šiaurės Airiją (kas ypatingai painu), reikia deklaracijos (EX1 arba kitų dokumentų). Daugelis sako, „va, aš tai vežiu savo daiktus į namus“. Taip, bet jei tai verslo siunta, be brokerio vairuotojas prabus užsienyje ir nepraeis sienos. Tada prasidės baudos, laukimo laikas (kas valandą pritaikoma papildoma kaina), ir galiausiai tas pigus pasiūlymas virs košmaru. Brokero paslauga dažnai kainuoja apie 50-100 eurų, bet tai sutaupo nerves.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Jeigu įrašysite neteisingą HS kodą arba svorį, muitinė (HMRC) sustabdys krovinį. Aš turiu omenyje atvejį, kai viena firma nurodė „Batai“ vietoj „Avalynės detailės“ (pavyzdžiui), ir jų mašina stovėjo Dover 4 dienas. Kasdien mokesčiai auga. Todėl, kai ieškote, kaip gauti patikimą pasiūlymą į Angliją, klausykite, ar įmonė pati užtikrina dokumentų tikslumą, ar tai turi daryti jūs. Patikimi vežėjai visada patikrins duomenis prieš važiuodami, kad nebūtų bėdų.

Ar skiriasi, kurį uostą pasirinksite – Dover arba Eurotunelį?

Skiriasi, ir ne tik laiku. Keltas (P&O, DFDS) brangesnis, bet dažnai greitesnis, jei nėra eilių. Eurotunelis (LeShuttle) yra daugiau skirtas sunkvežimiams su priekabomis, yra stabilesnis, bet reikia važiuoti iki Kalė. Taip pat yra vietų kaip Hull arba Rotterdam (jei važiuojate iš šiaurės), bet tada kelias ilgesnis. Kartais pigesnis pasiūlymas gali būti toks, kad vairuotojas važiuos per 4 šalis, kad sutaupyti 50 eurų keltinėje. Galvoju, tai neverta.

Kodėl keliautojai taip nejaugi anglų kalbos? (Tas pats ir su vairuotojais)

Tai nėra tiesiogiai klausimas apie pasiūlymus, bet labai svarbu. Jei užsakote pervežimą, o vairuotojas negali susikalbėti su gavėju Anglijoje (kur dauguma azijiečių ar lenkų dirba sandėliuose), pristatymas užtrunka. Ne kartą girdėjau istorijų, kai krovinys nebuvo paimtas tik dėl to, kad vairuotojas nesuprato, kur priimti „lift gate“ (keltuvas). Tada grįžta atgal ir reikalauja pinigų už klaidingą adresą.

Kas su Šiaurės Airija ir Irlandija?

Čia visai kita istorija. Jei klausote, kaip gauti patikimą pasiūlymą į Angliją, o tiksliai į Belfastą, žinokite, kad tai susiję su Irandos jūra. Ten reikia keltinės (Stena Line arba P&O), kurios kainuoja brangiai. Dauguma pigių pasiūlymų tiesiog neįtraukia tos keltinės kainos arba apsiriboja tik didžiąja Britanija. Nustelbti šį dalyką svarbu, nes nesupratę galite gauti kainą, kuri neturi ryšio su realybe.

Kiek laiko trunka tas „customs clearance“?

Esu matęs, kad tai gali trukti nuo 2 valandų iki 2 savaičių. Jei dokumentai tvarkingi, dabar viskas daroma elektroninės sistemos dėka greitai. Bet jei trūksta kokių nors leidimų arba prekės yra pavojingos (pvz., chemija), laukti gali ilgai. Patikimas ekspertas visada pasakys ne tik kainą, bet ir apytikslį terminą, įskaitant muitinę.

Techniniai dalykai, kuriuos retai kada paklausa, bet būtina žinoti

Ką daryti, jei krovinys netelpa į standartinę vietą?

Standartinis sunkvežimis turi 33 Europinių palette vietų arba 33 tonų svorį. Jei jūsų prekės yra nestandartinio dydžio, pavyzdžiui, ilgos lentos arba didelė mašina (kita mašina), tai tampa „out of gauge“ kroviniu. Tada kainą skaičiuoja pagal tai, kiek vietų jis užima. Jei jūsų siunta užima 4 metrus ilgio, bet sveria tik 200 kg, jums vis tiek teks mokėti už 4-5 vietų užimtumą. Nenaudingiausia čia yra tai, kad dažnai to nepastebima iki pat pakrovimo.

Ar įeina draudimas į pasiūlymą?

Pagal nutylėjimą, tarptautiniuose pervežimuose (CMR draudimas) yra minimali apsauga, dažnai tik apie 8-33 SDR vienetas kg. Jei vežate brangius elektronikos daiktus, to nepakaks. Tikrai verta pasitikslinti, ar yra „All Risk“ draudimas (pilnas draudimas). Būna, kad klientai pasiskundžia, sugedus televizoriui, gavo vos 10 eurų kompensaciją. Nieko keisto, jei nedomėjote sąlygomis.

Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo metų laiko?

Žiema arba prieš Kalėdas pervežimai brangsta. Nėra paslaptis, kad Anglijoje Kalėdos yra šventė nr. 1, ir visi nori padovanoti dovanas. Tenka stumti pervežimų eilių metu. Rudenį taip pat padidėja prekių srautai prieš Juodąjį penktadiuką (Black Friday). Jei klaustumėte mane rugpjūtį, kainos būtų vienos, o lapkričio vidury – jau kitos. Taigi, laikas turi įtakos.

Ar įmanoma gauti garantuotą pristatymo laiką?

Galima, už papildomą mokestį. Standartiškai, kai sakome „2-3 dienos“, tai yra prognozė, ne garantija. Jeigu reikia pristatyti į parduotuvės atidarymą rytoj, tai turi būti „guaranteed delivery“. Bet tai kainuoja. Esu matęs, kaip viena firma įsipareigojo pristatyti rytoj, bet vairuotojas užmiglo (iš tiesų, tiesiog pavargo), ir viskas pasikeitė.

Kas tai yra „tail lift“ kodėl jis kainuoja?

Liftas gale sunkvežimio. Dauguma sandėlių Anglijoje turi „dokus“ (pakėlimus/platformas), bet jei pristatote į gyvenamąjį namą arba statybvietę, be lifto neišsiversite. Jei neprašysite lifto paskambindami (kai ieškote, kaip gauti patikimą pasiūlymą į Angliją), vairuotojas atvyks be jo ir reikalaus rankinių krovimo pinigų arba neįveš. O paskui jis sušuoš, kad jo mašina tokia be lifto.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Teoriškai taip, dauguma turi GPS. Bet praktiškai, kai mašina atsiduria Anglijoje, prie jūrų uosto arba tunelio, signalas dingsta arba GPS rodo vietą ne tiksliai. Kartais vairuotojai tiesiog išjungia telefoną, kad nebūtų trukdyami, kai ilsisi (tai ypač dažna problema tarp Rytų Europos vairuotojų). Taigi, sekimas yra geras dalykas, bet nepasitikėkite juo 100%.

Kas daro, kad gautum patikimą pasiūlymą į Angliją (ir neperdegtum)

Kaip tiksliai sužinoti, koks tikras svoris?

Nenaudokite spėjimų. Pasimatuokite. Jeigu neteisingai nurodysite svorį (pavyzdžiui, sakote 500 kg, o yra 2 tonos), pervežėjas gali tiesiog nepriimti krovinio arba jį palikti sandėlyje. Tada jums teks mokėti už grąžinimą arba perpakavimą. Esu girdėjęs istoriją, kai vienas vaikinas norėjo pervežti motociklą, sakė „mažai sveria“, o išėjo, kad tai 350 kg be pakrovos.

Kodėl būtina nurodyti gavėjo kontaktą ir telefono numerį?

Be to, neišeis. Anglijoje dažnai aptarnauja apsauga, kurios neleidžia patekti be paskambinimo. Jei vairuotojas atvyks ir negalės nieko sužinoti, jis išvažiuos. Ir vėl – pinigai jums. Tad, kai ruošiatės domėtis, kaip gauti patikimą pasiūlymą į Angliją, susirinkite ne tik duomenis apie prekę, bet ir kontakto asmenį, kuris bus vietoje.

Ar verta rinktis didelę žinomą firmą ar mažą vietinę?

Didelės (pvz., DHL, Kuehne+Nagel) – stabilios, brangios, daugiau biurokratijos. Mažos (Lietuvos ar Lenkijos vežėjai) – lankstesnės, gali suteikti gerą kainą asmeniškai, bet rizikingiau. Jei ką nors sugadins, didelė turi draudimą, o maža gali tiesiog išnykti. (Nors, iš tiesų, mažos firmos dažnai dirba atsakingiau, kad neišsiųstų klientų). Viskas priklauso nuo jūsų rizikos apetito.

Kaip elgtis su ekspedicijomis, kurios neatsiliepia?

Jei jums nesiunčia pasiūlymo per 24 valandas, tai gali reikšti du dalykus: arba jie labai užsiimti (geras ženklas), arba jie nesugeba sukonkuruoti (blogas ženklas). Bet aš asmeniškai vertinu tai, kai jie klausia papildomų klausimų, o ne siunčia robotišką atsakymą. Jei gavote atsakymą per 5 minutes be jokių klausimų, būkite abejingi.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet protingai. Jei kainuoja 300, o jūs siūlote 150, tikrai nepavyks. Bet jei sakote „Mes turime reguliarius siuntimas, kas mėnesį 2 palette“, tada galima gauti nuolaidą. Taip pat, jei esate pasiruošę laukti, kol vairuotojas surinks krovinių (groupage), kaina bus mažesnė. Tai vienas būdų, kaip gauti patikimą pasiūlymą į Angliją pigiau.

Kod�l taip svarbu nurodyti prekės pavadinimą?

Tikrai neįsivaizduoju, kaip galima vežti „Prekes". Tam tikra muitinė reikalauja tikslumo. Jei rašote „Dalys automobiliui“, geriau parašyti „Variklio dangtis, BMW, naudotas". Tai sumažina riziką, kad krovinys bus sustabdytas ir tikrinamas (tai vadinamas risk assessment). Kuo tiksliau, tuo mažiau rizikuojate.

Blogi patirties pavyzdžiai ir problemos

Kas nutinka, jei pasirašote ne peržiūrėję sąskaitą?

Daug kas tiesiog spaudžia „OK“. O tarkime, joje užkoduota 50 eurų mokestis už „document handling“. Atėjus dienai pristatyti, vairuotojas sako: „Sumokėkite, arba nešiu atgal“. Jūs neturi pasirinkimo. Tada suvokiate, kad tas greitas pasiūlymas buvo spąstai. Visada perskaitykite smulkųjį šriftą (Fine Print).

Ar tikrai galiu atsiimti siuntą iš jų terminalo Lietuvoje?

Kartais pigiau atsiimti pats, bet tik įsitikinkite, ar terminalas ne yra kažkur Alytuje (jei jūs gyvenate Klaipėdoje). Dar dažniau, terminalai dirba tik iki 17:00 valandos. Jeigu vairuotojas atvyksta 18:00, jums teks laukti rytojaus, o ten laikymas kainuoja.

Kodėl kai kurios firmos nepriima vaikiškų vežimėlių?

Tai juokinga, bet tiesa. Dėl cheminių medžiagų apribojimų (REACH), jei vaikiškas vežimėlis turi tam tikrų medžiagų, jis gali būti uždraustas. Arba tiesiog firmos bijo dėl to, kad jis yra „lengvas, bet didelis“ (volumetriškas), ir tada jie už tai negauna pinigų. Geriau iš karto klausti.

Ar buvo atvejų, kai dingo kroviniai?

Ir taip, ir ne. Dingsimas retas, bet „užstrigimas“ labai dažnas. Mano pažįstamas siuntė brangų variklį, ir jis stovėjo sandėlyje mėnesį, nes buvo paini dokumentacija su VMR (Vehicle Movement Registration). Jis galvojo, kad pavogė, bet jis tiesiog buvo „užšaldytas“ sistemoje.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekę?

Tai siaubas. Tada krovinys tampa „abandon cargo“. Reikia grąžinti atgal (mokėti už vežimą atgal + muitinę + baudą). Kartais pigiau tiesiog padovanoti tuos daiktus Anglijos charitatyviam fondui, nei vežti atgal. Todėl tikrai patikrinkite, ar jūsų klientas tikrai laukia siuntos.

Kaip sužinoti, ar firma yra reali?

Jei neturi tinklalapio arba jis atrodo kaip sukurta prieš 10 minučių, venkite. Patikrinkite, ar jie turi realų adresą ne tik virtualiame biure. (Aš pats netyčia pamačiau vieną firmą, kur adresas buvo panamas garažas). Taip pat, paieškokite atsiliepimų, ne tik „Google žvaigždučių“ (kurios gali būti nupirktos), bet ir diskusijų forumuose.

Galutinis patarimas: kodėl intuityvus jausmas svarbiau už kainą?

Jei kalbate su dispečeriu ir jis jums atrodo patikimas, atsako į kvailus klausimus, nevargins kelnėmis – tai pusė sėkmės. Jei jis verkia, kad viskas brangu, ir verčia kreiptis į kitus, greičiausiai jis tiesiog užimtas arba nekompetentingas. Rasti patikimą partnerį reiškia taip pat rasti žmogų, kuriam priklauso jūsų verslas.

Išvada

Galiausiai, norint suprasti, kaip gauti patikimą pasiūlymą į Angliją, reikia žiūrėti ne tik į skaičius eilutėjeje. Tai sudėtingas paveikslėlis iš kuro, muitinės, rūšiavimo ir žmonių veiksmų. Nėra vieno magiško būdo, bet jei būsite tikslūs, domėsitės dokumentais ir nebesitiksite „nemalono“ stebėjimo, kaina bus teisinga. Naudokitės sveiku protu, klauskite to, kas nepabuvo antraštėje, ir venkite pernelyg pigių pasiūlymų, kurie dažniausiai baigiasi ilgu e-paštu su papildomomis sąskaitomis. Geriau iš karto mokėti daugiau ir ramiai miegoti.