Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip deklaruoti krovinius gabenant į Londoną?
Įvadas
Per 20+ metų pervežimuose mačiau, kad klausimas, kaip viskas vyksta, yra paprastesnis, nei atrodo, bet tik tada, kai popieriai sutvarkyti prieš vilkikui pajudant. Kaip deklaruoti krovinius gabenant į Londoną? Reikia žinoti, kad Londonas nėra „vidinis ES maršrutas“ – krovinys kerta Jungtinės Karalystės sieną, todėl atsiranda importo deklaracija, prekės kodas, muitinė vertė, kartais saugumo ir saugos duomenys, EORI numeris ir tarpininkas. Daugiausia bėdų ateina ne iš muitinės, o iš sąskaitų, netikslių aprašymų ir minties „vežėjas viską sutvarkys“. (Tiksliau – į Didžiąją Britaniją, nes Šiaurės Airija turi savo niuansų.)
DUK
Pirmas realus klausimas: kas pasikeitė po „Brexit“
Kodėl deklaruoti krovinius gabenant į Londoną nėra tas pats kaip į Paryžių?
Jei į Paryžių važiuojate su CMR, prekių aprašymu ir sąskaita, tai dažniausiai judate ES vidaus rinkoje. Į Londoną jau važiuojate į trečiąją šalį, todėl muitinė turi matyti, kas, ką, kodėl, už kiek ir iš kur veža. Reikia importo deklaracijos GB sistemai, prekės HS kodo, vertės, kilmės, kartais leidimų. Nesupainiočiau su paprastu „tarptautiniu vežimu“ – čia yra pasienio procedūra. Ir taip, ji gali sustabdyti visą mašiną, net jeigu vairuotojas niekuo dėtas.
Ar Londonas visada reiškia Didžiosios Britanijos muitinę?
Ne visada. Jei krovinys baigiasi Anglijoje, Škotijoje ar Velse, kalbame apie GB muitinę. Šiaurės Airijoje, dėl Windsor framework, dalis taisyklių juda kitaip, ypač jei prekės dar gali patekti į ES rinką. Praktiškai man visada reikia žinoti tikslų pristatymo pašto kodą, ne tik „Londonas“ sąskaitoje. Kartais „London“ parašyta ant CMR, o realiai iškraunama Dagenham, Heathrow sandėlyje ar net netoli Doverio. Smulkmena, bet muitinėje smulkmenos tampa didelės.
Kas yra GB muitų zona ir ar Šiaurės Airija čia tokia pati?
GB zonos paprastai laikomos Anglija, Škotija ir Velsas. Šiaurės Airija nėra tas pats, nes ten yra specialus protokolo/Windsor framework režimas. Jei siunčiate mašiną į Belfastą, o paskui prekė keliaus į Dubliną, rizika jau kita. Todėl klausimas „ar tai Londonas?“ yra geresnis nei „ar tai UK?“. Aš visada prašau kliento pasakyti galutinį iškrovimo adresą ir ar prekė liks ten. Tai atrodo per daug buitiška, bet taip mažiau bėdų.
Ar komercinis krovinys visada turi muitinės deklaraciją?
Beveik visada. Jei prekės keliauja pardavimui, konsignacijai, remontui, parodai, grąžinimui ar net kaip įmonės turtas, muitinė nori tai matyti. Yra supaprastintų procedūrų ir specialių atvejų, bet jų negalima „prisigalvoti“ prie vairo. Pavyzdžiui, įrankiai grįžta po remonto – vis tiek reikia paaiškinti, kodėl jie grįžta ir kokia jų vertė. Be deklaracijos arba tinkamo režimo krovinys gali būti laikomas neteisingai deklaruotu. Geriau per daug paaiškinti negu per mažai.
Praktika: kaip viskas vyksta, kai krovinys važiuoja į Londoną sunkvežimiu
Kas turi pateikti importo deklaraciją į Jungtinę Karalystę?
Importo deklaraciją į JK paprastai pateikia importuotojas arba jo paskirtas muitinės tarpininkas. Importuotojas nėra būtinai siuntėjas Lietuvoje; dažniausiai tai gavėjas Jungtinėje Karalystėje arba tas, kuris prisiima atsakomybę pagal sutartį. Vežėjas gali pervežti, bet jis nebūtinai privalo ir negali visko „sutvarkyti už visus“. Jei Incoterms yra EXW, DAP ar DDP, atsakomybės skiriasi. Aš prašau kliento parašyti, kas mokės muitus ir PVM, nes be to viskas tampa gražus chaosas.
Ar reikia EORI, kai noriu deklaruoti krovinius gabenant į Londoną?
Jei kalbame apie JK importo deklaraciją, importuotojui ar jo tarpininkui reikia GB EORI. Lietuvos ar kito ES šalies EORI savaime nepadės pateikti britiškos importo deklaracijos, nors eksporto pusėje ES EORI vis tiek gali būti reikalingas. Siuntėjas Lietuvoje dažniausiai duoda dokumentus, o gavėjas Londone tvarko savo pusę. Jei esate eksportuotojas, jūsų pareiga – netrukdyti procesui netiksliais duomenimis. (Tarpininko pavadinimas sąskaitoje kartais klaidina – visada pasitikrinkite, kas tikrai deklaruoja.)
Kokius dokumentus duoti vežėjui prieš išvykstant?
Minimaliai: komercinę sąskaitą, pakavimo lapą, CMR, prekės aprašymą, HS kodą, kilmę, svorį, gabaritų skaičių ir Incoterms. Jei yra sertifikatų, leidimų, MSDS, medienos ženklo ar grįžtančios prekės istorijos – duokite iškart. Nesitikėkite, kad vežėjas spės „paskambinti kam nors“ prie Duvro. Reikėtu viską susirinkti prieš užsakant mašiną, bet žinau, kad realybėje paskutinis dokumentas ateina likus 12 minučių iki išvykimo. Tada prasideda nervai, nes muitinė nemėgsta „paskui atsiųsime“.
Kada reikia saugumo ir saugos deklaracijos prieš įvežant?
Duomenys apie saugumą ir saugą dažniausiai turi būti pateikti prieš krovinį kertant sieną arba prieš pakrovimą, priklausomai nuo transporto rūšies ir rizikos. Eksporto pusėje ES gali reikėti EXS, importui į GB – ENS tipo duomenų arba jų ekvivalento pagal taisykles. Pavadinimai keičiasi, o vairuotojai vis tiek nori tik vieno: „ar galiu važiuoti?“ Aš nesu 100% tikras dėl kiekvieno jūsų konkretaus produkto be HS kodo, todėl šitai visada tikrinu su tarpininku. Jei duomenų nėra, kelto operatorius arba terminalas gali neleisti įlipti.
Ką reiškia T1, tranzitas ir kodėl kartais jis gelbsti?
T1 yra tranzito procedūra, kuri leidžia prekes vežti per teritorijas su sustabdytais muitais iki paskirties arba kitos procedūros. Ne visi kroviniai į Londoną jo reikia, bet kartais jis labai gelbsti, ypač kai krovinys eina per uostus, sandėlius ar kelias šalis. Pvz., prekė iš Vokietijos važiuoja per Zeebrugge į Tilbury, o paskui į Park Royal – tranzitas gali sutvarkyti kontrolės grandinę. Be jo viskas gali tapti painiau. Bet T1 nereikia painioti su paprastu CMR; tai nėra vežimo dokumentas.
Ar CMR pakanka, jei klientas klausia „o ko dar reikia“?
Ne. CMR yra vežimo sutartis, ne importo deklaracija. Jis parodo, kas ką veža ir kam, bet muitinei reikia prekės vertės, kodo, kilmės, mokesčių bazės ir deklaranto duomenų. Būna, kad klientas sako: „CMR gi yra, ko dar reikia?“ Tada tenka aiškinti, kad sąskaitoje „machine parts“ neužtenka, jei detalės skiriasi tarifais. Vežėjas be CMR taip pat niekur, bet be deklaracijos krovinys tiesiog stovi. Abu dokumentai gyvena toje pačioje kelionėje, tik kalba skirtingomis kalbomis.
Prekės kodai, vertė ir mokesčiai: čia dažniausiai stringa
Kaip rasti teisingą HS kodą ir kas rizikuoja, jei jis netikslus?
HS kodą parenkate pagal prekės pobūdį, medžiagą, funkciją ir kartais labai konkrečias savybes. Pirmas žingsnis – ne Google, o prekės specifikacija: nuotraukos, datasheet, sudėtis, naudojimas. Jei siunčiate maisto priedus, tekstilę ar elektroniką, skirtumas tarp kodų gali pakeisti muitą ir leidimų poreikį. Klaida čia brangi, nes tarpininkas deklaruoja pagal tai, ką jūs parašėte. Aš esu matęs, kaip „plastikinės detalės“ virsta automobilių komponentais, ir tada prasideda nauja daina.
Kiek kainuoja deklaruoti krovinius gabenant į Londoną?
Kaina priklauso nuo to, kas ką daro. Paprasta importo deklaracija per tarpininką dažnai kainuoja apie 25–60 GBP, sudėtingesnė – 80–150 GBP ar daugiau. Jei reikia leidimų, inspekcijos, sandėlio, pataisymų ar skubaus darbo naktį, sąskaita greitai auga. Vežimo kaina čia atskira, o muitai ir PVM – dar kita istorija. Yra įmonių, kurios paslepia mokestį „administraciniame mokesčiuke“, todėl prašykite sąskaitos išskaidymo. Man nepatinka, kai klientui sakoma „viskas įskaičiuota“, o po savaitės ateina papildoma sąskaita.
Kuo skiriasi muitai, importo PVM ir tarpininko mokestis?
Muitas yra mokestis už prekę, priklausantis nuo HS kodo, kilmės ir prekybos sąlygų. Importo PVM JK dažniausiai skaičiuojamas nuo muitinės vertės plius muitai ir kai kurios išlaidos. Tarpininko mokestis yra paslaugos kaina už deklaracijos pateikimą, ne valstybės mokestis. Jei importuotojas turi JK PVM registraciją, jis gali naudoti atidėto importo PVM schemą, tada PVM nemokamas iškart prie sienos, bet atsispindi vėliau. Tai ne „nemokamas PVM“, tiesiog kita eiliškumo tvarka.
Kas yra muitinė vertė ir kodėl „nuolaida sąskaitoje“ gali pakenkti?
Muitinė vertė paprastai yra tai, už kiek prekė parduota, plius tam tikros su vežimu ir draudimu susijusios išlaidos iki JK sienos ar kitos taikomos vietos. Jei sąskaitoje parašyta 1 GBP už 10 000 GBP vertės prekes, muitinė gali tuo nepatikėti. Nuolaidos turi būti realios ir paaiškinamos, o ne „kad greičiau praeitų“. Kartais klientai nori sumažinti vertę dėl PVM, bet tai blogas kelias. Jei kaina neatrodo logiškai, dokumentai turi turėti logiką, kitaip laukite klausimų.
Ar reikia licencijos, sertifikato ar specialaus leidimo?
Kartais taip, ir tai viena tų vietų, kur „paprastas krovinys“ staiga nustoja būti paprastas. Maistas, augalai, mediena, cheminės medžiagos, alkoholis, tabakas, dvigubos paskirties prekės ar tam tikra elektronika gali turėti papildomų reikalavimų. Jei siunčiate mėginius, jie vis tiek nėra „niekas“, tik mažesnis kiekis. Leidimą paprastai tikrina ne vežėjas, o importuotojas arba tarpininkas. Jei leidimo nėra, krovinys gali būti sulaikytas, grąžintas arba perduotas kompetentingai institucijai. Skamba oficialiai, nes taip ir yra.
Ką daryti su medine tara, paletėmis ir ISPM 15 ženklu?
Medinės paletės, dėžės ir atramos turi būti apdorotos ir pažymėtos ISPM 15 ženklu, jei tai taikoma jūsų pakuotei. Be ženklo krovinys gali būti atsisakytas, apdorotas ar grąžintas, ypač jei inspekcija jį pastebi. Plastikinės paletės šiuo klausimu paprastesnės, bet dokumentuose vis tiek reikia rašyti, kokia tara naudojama. Aš esu matęs, kad viena sena dėžė sugadina visą siuntą, nes kažkas „pasiskolino iš kiemo“. Skamba juokingai, kol neatėjo sąskaita už sustabdymą.
Klaidos: kaip deklaruoti krovinius gabenant į Londoną ir nepakliūti į sandėlio eilę
Kas nutinka, jei neteisingai deklaruoju krovinius gabenant į Londoną?
Jei deklaracija neteisinga, pirmiausia niekas neiškart „nebaudžia“ kaip filme, bet krovinys gali stovėti. Vieną kartą klientas įrašė bendrą aprašymą „accessories“, o realiai važiavo elektroniniai komponentai su skirtingais tarifais. Tarpininkas turėjo klausti, importuotojas taisyti, vežėjas laukti. Pataisymas įmanomas, bet jis kainuoja ir užima laiką. Jei klaida atrodo kaip vengimas mokėti mokesčius, rizika didesnė. Todėl aš sakau tiesiai: meluoti sąskaitoje yra kvailiau nei pasakyti, kad dokumentų nėra.
Kodėl krovinys gali stovėti Doverio uoste ar Tilbury?
Galimų priežasčių daug: trūksta EORI, netinka HS kodas, nėra saugumo duomenų, muitinė prašo patikrinti dokumentus, terminalas perkrautas. Doveris, Tilbury, Felixstowe ar London Gateway nėra viena ir ta pati realybė – kiekvienas turi savo ritmą. Kartais krovinys stovi ne dėl jūsų klaidos, o todėl, kad prieš jus sustojo sunkvežimis su blogais popieriais. Būna ir taip. Todėl geram vežėjui reikia ne tik telefono numerio, bet ir tarpininko kontakto, kuris atsako ne po trijų dienų.
Ar galima ištaisyti deklaraciją po to, kai ji jau pateikta?
Taip, dažniausiai įmanoma, bet ne visada taip lengvai, kaip norėtųsi. Jei deklaracija jau priimta, reikia pateikti pakeitimą arba atšaukimą, priklausomai nuo situacijos. Jei krovinys dar ne išleistas, procesas greitesnis. Jei jau išleistas ir mokėtini mokesčiai pasikeitė, gali tekti mokėti skirtumą, palūkanas ar papildomus mokesčius. Aš visada prašau kliento nedaryti „saviveiklos“ sąskaitose po deklaracijos pateikimo. Pirmiausia parašykite tarpininkui, nes popierinis pataisymas be koordinacijos gali sukurti antrą problemą.
Kas yra postponed import VAT account statement ir ar verta jo bijoti?
Tai JK PVM atidėjimo schemos mėnesinis išrašas, kur importuotojas mato deklaracijas ir apskaičiuotą importo PVM. Vietoj to, kad PVM būtų mokamas iškart prie sienos, jis fiksuojamas PVM sąskaitoje, jei importuotojas turi teisę naudoti schemą. Sąrašo nereikia painioti su muitų deklaracija; tai ne leidimas, o apskaitos įrodymas. Buhalteriai jo dažnai prašo, nes be jo sunkiau susitaikyti PVM. Jei esate Lietuvos eksportuotojas, jūsų dalis – tik nesusigalvoti, kad „PVM jau neegzistuoja“.
Ką reiškia DDP, DAP ir kodėl Incoterms čia labai svarbūs?
Incoterms nusako, kas atsako už vežimą, riziką ir dažnai mokesčius. DAP reiškia, kad pardavėjas atveža iki vietos, bet importuotojas dažniausiai tvarko importo formalumus ir moka mokesčius. DDP reiškia, kad pardavėjas prisiima daugiau, įskaitant importo mokesčius, jei taip realiai sutarta. Čia dažnai kyla ginčai, nes sąskaitoje parašyta DAP, o klientas tikisi DDP. Tada visi pyksta ant vežėjo, nors problema sėdi sutartyje. Prieš išsiunčiant į Londoną, Incoterms turi būti aiškūs kaip stiklas.
Trumpi atsakymai iš kasdienės pervežimų virtuvės
Ar geriau samdyti muitinės tarpininką, ar bandyti pačiam?
Jei kasdien siunčiate kelis krovinčius, tarpininkas yra ne prabanga, o darbo įrankis. Jis žino CDS, kodų niuansus, tarpininkavimo sistemas ir kur spaudžia terminalai. Bet nereiškia, kad reikia duoti jam bet kokį popierių ir tikėtis stebuklų. Turėjau klientą, kuris siuntė „pavyzdžius be vertės“, o muitinė klausė vertės, sudėties ir paskirties. Tarpininkas negali ištraukti informacijos iš oro. Geras tarpininkas klausineja, blogas tiesiog spaudžia mygtuką, o po to kaltina klientą.
Kiek laiko trunka deklaruoti krovinį į Londoną?
Jei dokumentai geri, deklaraciją galima pateikti gana greitai – kartais per kelias valandas, o kartais greičiau. Realus laikas dažnai priklauso ne nuo spausdinimo, o nuo atsakymų į klausimus. Jei tarpininkas laukia HS kodo, gavėjas EORI, o siuntėjas sąskaitos, diena praeina. Jei muitinė atrenka patikrai, pridėkite laiko. Londono adresas nereiškia, kad krovinys jau Londone; jis dar turi praeiti uostą, terminalą, galbūt sandėlį. Beje, kava tuo metu brangsta.
Ar mažos siuntos iki 135 svarų taisyklės vis dar aktualios?
Taip, taisyklės apie mažos vertės siuntas iki 135 GBP vis dar turi reikšmės, ypač tiesioginiams pardavimams vartotojams ir PVM administravimui. Bet tai nereiškia, kad kiekvienas maišelis gali važiuoti be jokių duomenų. Aprašymas, vertė, gavėjas, pardavėjas ir PVM informacija vis tiek turi būti tvarkingi. Kurjeriai dažnai ima savo administracinius mokesčius, jei reikia ką nors aiškinti. Jei siunčiate B2B komercinį krovinį, nereikia galvoti, kad „iki 135“ viską išsprendžia. Tai tik viena taisyklių dalis.
Koks jūsų paprastas kontrolinis sąrašas prieš išleidžiant vilkiką į keltą?
Mano sąrašas būtų trumpas, bet be jo niekur. Gavėjas JK turi EORI ir PVM schemos sprendimą? Sąskaitoje yra tikslus aprašymas, vertė, Incoterms, kilmė ir svoris? Yra HS kodas, pakavimo lapas, CMR ir reikalingi leidimai? Ar žinome, per kur eis krovinys – Doverį, Eurotunnel, Tilbury ar Heathrow? Ar tarpininkas turi visus kontaktus ir atsako mobiliuoju? Jei bent vienas punktas kabliuoja, geriau sustoti prieš keltą. Paskui „greitai sutvarkysim“ dažniausiai reiškia „brangiai sutvarkysim“.
Išvada
Jei vis dar galvojate, kaip deklaruoti krovinius gabenant į Londoną, laikykite tai taip: be tinkamo HS kodo, komercinės sąskaitos, tikro importuotojo EORI ir aiškių Incoterms neplanuokite išvykimo. Pasakykite tarpininkui viską nuo pirmo karto, net jeigu detalė atrodo kvaila. Geriau prieš kelionę praleisti 20 minučių dokumentams nei po to mokėti už sandėliavimą Tilbury ar Doverio uoste. Krovinių deklaravimas į Londoną nėra magija, bet jis nemėgsta improvizacijos.