Kaip deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės? – realiai, be gražių pasakojimų

Įvadas

Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose esu matęs visko: nuo tvarkingai supakuotų baldų iki dėžių, ant kurių parašyta tiesiog „stuff“. Todėl klausimas „Kaip deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės?“ nėra tik apie popierius. Tai apie tai, ką vežate, kiek seniai turite, kur registruositės Lietuvoje ir ar tikrai galite pasinaudoti lengvata. Po „Brexit“ viskas tapo lėčiau, brangiau ir kiek painiau. Bet, jei darote sąrašą normaliai, dažniausiai praeina be dramų. Bent jau turėtų. Ir taip, kartais užtenka vienos eilutės sąraše, kad viskas sustotų.

DUK

Kaip deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės? Pirmas tikras žingsnis

Ar reikia deklaruoti visus daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės?

Taip, bent jau mintyse ir popieriuje. Visas krovinys turi būti aprašytas inventoriniame sąraše: baldai, drabužiai, knygos, indai, įrankiai, vaikų daiktai, dviračiai. Nereikia kiekvienos kojinių poros vertės, bet reikia žinoti, kas yra dėžėje Nr. 12. Jei rašote „asmeniniai daiktai“, muitinė gali paprašyti konkretikos. Yra buvę, kad dėžė su senais dokumentais sulaikė visą konteinerį. Geriau per daug nei per mažai. Per 20 metų mačiau, kad chaosas visada kainuoja daugiau nei sąrašas.

Koks skirtumas tarp asmeninių daiktų ir naujų prekių po „Brexit“?

Po „Brexit“ asmeniniai daiktai ir naujos prekės stovi skirtingose lentynose. Sena sofa, stalas, skalbimo mašina, knygos – tai viena istorija, jeigu jie buvo jūsų namuose. Naujas televizorius, kompiuteris, brangi kamera ar dar neatidaryta technika – jau kita istorija. Muitinė gali klausti, kada pirktas daiktas, už kiek ir ar jis skirtas asmeniniam naudojimui. Aš visada sakau: naujus daiktus atskirai, senus atskirai. Tada bent jau nekvepia bandymu apgauti sistemą.

Ką reiškia „perkėlimas gyventi“ ir kodėl tai svarbu?

„Perkėlimas gyventi“ reiškia, kad jūs ne šiaip vežate baldus draugui, o patys keičiate gyvenamąją vietą. Paprastai reikia rodyti, kad išvykstate iš Jungtinės Karalystės ir registruojatės Lietuvoje, tarkime Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Daiktai dažniausiai turi būti naudoti bent tam tikrą laiką (tiksliau – paprastai bent šeši mėnesiai iki perkraustymo, bet visada tikrinkite su tarpininku). Jei tik atidarote antrą butą prie jūros, lengvata gali nekilti. Čia nėra magijos mygtuko.

Ar galiu vežtis baldus, drabužius ir virtuvės reikmenis be mokesčių?

Taip, jei tai tikrai jūsų namų apyvokos daiktai, o ne prekyba baldais. Senus baldus, kilimus, indus, drabužius ir virtuvės reikmenis žmonės vežasi gana dažnai. Bet jeigu po „kraustymosi“ sandėlyje atsiranda dešimt vienodų sofos komplektų, klausimai bus aštrūs. Taip pat reikėtų nesiimti vežti daiktų, kurie buvo pirkti specialiai naujam butui, bent jau neįrašius jų normaliai. Aš matau skirtumą tarp gyvenimo perkėlimo ir prekių atsivežimo. Kartais tas skirtumas plonas, bet muitinė jį mato.

Kada geriausia pradėti tvarkyti deklaraciją?

Geriausia pradėti ne tada, kai mašina jau stovi prie durų, o bent tris–šešias savaites anksčiau. Tada dar galite surasti nuomos sutartį, darbo pažymą, banko išrašą ar seną kvitą. Kartais reikia pataisyti inventorinį sąrašą, nes žmonės pamiršta dviratį, kompiuterį ar vaikišką vežimėlį. Turėjome atvejį, kai klientas iš Londono prisiminė televizorių tik prie Klaipėdos terminalo. Juokinga tik po to, kai viskas išlindo į krantą. Prieš kraunant – sąrašas, o ne po.

Kaip deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės? Popieriai, kurių prašys

Kokius dokumentus reikia paruošti prieš kraunant mašiną?

Prieš kraunant mašiną pasiruoškite pasą arba asmens tapatybės kortelę, adresą JK, naują adresą Lietuvoje ir bent kažkokį persikraustymo pagrindimą. Tai gali būti nuomos sutartis, darbo sutartis, mokyklos laiškas vaikams arba dokumentas, kad uždarėte sąskaitas Britanijoje. Reikės inventorinio sąrašo, pakuočių numerių, CMR važtaraščio ir, jei tarpininkas prašo, lengvatos prašymo duomenų ar ankstesnio susirašinėjimo. Naujiems brangesniems daiktams pravartu turėti sąskaitas faktūras. Ne viskas visada prašoma, bet kai prašo, tada prašo greitai. Todėl dokumentus laikykite viename aplanke.

Kaip turėtų atrodyti inventorinis sąrašas daiktams iš JK?

Gerai, inventorinis sąrašas neturi atrodyti kaip romanas, bet jis turi būti skaitomas. Rašykite: dėžė 1 – knygos, 25 kg; dėžė 2 – indai, 18 kg; baldas – medinė spinta, naudota. Vertes galima įrašyti apytiksles, svarbu, kad jos nebūtų iš dangaus. Jei rašote „mikseris – 5 svarai“, o tai buvo „KitchenAid“, kas nors pakels antakį. Aš mėgstu lentelę, kurioje matosi numeriai, aprašymas, kiekis, medžiaga ir vertė. Tai nuobodu, bet veikia.

Ar reikia originalių pirkimo kvitų senoms spintoms ir sofoms?

Originalių kvitų senoms spintoms, lovoms ar indams dažniausiai niekas nereikalauja. Po penkerių ar dešimties metų jų niekas normalus ir neturi. Užtenka sąžiningos rinkos vertės, pavyzdžiui, „naudota spinta – 80 svarų“. Bet naujiems daiktams, ypač technikai, brangiems instrumentams ar meno kūriniams, kvitai labai padeda. Jei kvito nėra, tinka banko operacija, užsakymo patvirtinimas ar nuotrauka. Problema prasideda tada, kai žmonės rašo „0 vertė“, nes daiktas senas. Senas nereiškia bevertis.

Kaip deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės? Ką daryti, jei dalis daiktų pirkti nauji?

Čia nėra sudėtinga, tik reikia sąžiningai atskirti. Senus daiktus dėkite į vieną inventorinio sąrašo dalį, naujus – į kitą. Jei prieš perkraustant iš Mančesterio nusipirkote naują televizorių, skalbimo mašiną ar brangų nešiojamą kompiuterį, įrašykite modelį, pirkimo datą ir vertę. Gali tekti mokėti PVM, kartais muitą, jei lengvata jiems netinka. Neslėpkite jų tarp senų megztukų. Tai viena tų vietų, kur „gal praleis“ dažniausiai baigiasi papildomu telefonu iš brokerio.

Ar muitinės brokeris gali viską sutvarkyti už mane?

Taip, geras muitinės tarpininkas gali paruošti muitinės deklaraciją, bendrauti su terminalu ir paaiškinti, ko trūksta. Bet jis negali išgalvoti jūsų gyvenimo istorijos. Jūs vis tiek turite pasakyti, kada išvykote, kur registruojatės, ką vežate ir kas pirktas naujai. Bloga įmonė pasakys „nieko nereikia“, paims pinigus, o tada dingsta iki pirmo klausimo. Gera įmonė kartais atrodo varginanti, nes klausia daug. Tai geras ženklas, ne priekabiavimas.

Mokesčiai, lengvatos ir rizikos, kai daiktai keliauja iš JK į Lietuvą

Kodėl klausimas „kaip deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės?“ neprasideda nuo muitinės?

Nes prieš muitinę yra jūsų sąrašas, nuoma, darbo popieriai ir tai, ar tikrai kraustotės gyventi. Muitinė tikrina, ar istorija susiglaudžia. Jei pasakojimas šokinėja – vakar Londonas, šiandien Palanga, rytoj neaišku – prasideda papildomi klausimai. Čia padeda muitinės tarpininkas, kuris matė ne vieną keistą kraustymąsi. Beje, kartais kava automato eilėje pasako daugiau nei dokumentai, bet oficialiai taip nerašykite.

Ar reikia mokėti PVM ir muitą už senus daiktus?

Jei pavyksta patekti į perkėlimo gyventi lengvatą, senų asmeninių daiktų PVM ir muitas dažniausiai neskaičiuojami. Dažniausiai – ne visada, nes sąlygos turi sutapti. Jei lengvatos nėra, gali atsirasti Lietuvos PVM, dažniausiai 21 %, ir kartais muito mokestis pagal prekės pobūdį. Technika, baldai, dviračiai, instrumentai – viskas vertinama atskirai. Todėl vertės sąraše neturi būti pasaka. Aš matau, kad žmonės bijo skaičių, bet dar labiau jie bijo, kai sąskaita atkeliauja iš terminalo.

Kas yra ToR/Transfer of Residence lengvata ir ar ji visada veikia?

ToR, arba Transfer of Residence, yra bendras pavadinimas lengvatai, kai žmogus perkelia savo įprastinę gyvenamąją vietą ir vežasi asmeninius daiktus. Čia svarbu nesumaišyti: JK ToR sistema dažniausiai kalba apie įvežimą į Jungtinę Karalystę, o perkraustant iš JK į Lietuvą mus labiau domina ES importo lengvata. Dokumentų logika panaši, bet procedūra ne visada ta pati. Šiaurės Airijos atvejais kartais būna papildomų niuansų dėl specialių susitarimų; sąžiningai, be konkretaus brokerio aš nenoriu ten 100 % garantuoti. Todėl prieš kraunant geriau parodyti sąrašą tarpininkui Lietuvoje.

Ką daryti, jei daiktai buvo pirkti prieš savaitę?

Jei daiktas pirktas prieš savaitę, nerašykite, kad jis „senas asmeninis daiktas“. Geriau atskirai: pirkimo data, kaina, nuotrauka, sąskaita. Gali būti, kad už jį reikės sumokėti PVM, gal ir muitą, bet bent procesas bus švarus. Esu matęs, kaip žmonės bando įsprausti naują kavos aparatą tarp senų puodukų, ir nieko gero iš to neišeina. Jei pirkinys didelis, paskambinkite brokeriui prieš išleidžiant krovinį. Kartais geriau palikti jį JK ir atsiųsti vėliau.

Ar geriau deklaruoti mažesnę vertę, kad būtų ramiau?

Ne. Tai bloga idėja, net jei kažkas garaže sako, kad „visi taip daro“. Mažesnė vertė neatneša ramybės, ji atneša riziką, jei reikės draudimo arba jei muitinė paprašys pagrindimo. Be to, tokia [muitinės deklarcija] gali vėliau apsunkinti pretenziją pervežėjui, jeigu kas nors suges. Aš suprantu norą sutaupyti, ypač kai perkraustymas ir taip kainuoja. Bet sąžininga rinkos vertė yra saugesnė nei graži pasaka. Patikėkite, terminalo šviesoje pasakos atrodo labai blausiai.

Kaip deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės? Kainos ir terminai

Kiek kainuoja deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės?

Vien tik deklaracijos paruošimas dažniausiai kainuoja apie 80–180 eurų, priklausomai nuo tarpininko ir krovinio sudėtingumo. Jei krovinys stringa, sandėliavimas gali kainuoti 30–80 eurų už dieną, o papildoma apžiūra – 50–150 eurų. Pats perkraustymas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gali būti 1500–4000 eurų, kartais daugiau, jei vežate daug ar renkatės dalinį krovinių konsolidavimą. Pigiausias pasiūlymas ne visada reiškia pigiausią rezultatą. Kartais „taupymas“ prasideda nuo dokumentų, kurių nėra. Tai nėra linksma, bet realu.

Kodėl perkraustymas iš Londono į Vilnių gali užtrukti ilgiau nei iš Mančesterio į Kauną?

Maršrutas turi reikšmės, nors žemėlapyje atstumas neatrodo didelis. Iš Londono į Vilnių galite gauti eismo, keltų laukimo, Eurotunnel langų ar terminalo spūsčių. Iš Mančesterio į Kauną kartais viskas praeina sklandžiau, jei dokumentai paruošti ir vairuotojas neturi laukti popieriaus taisymo. Dar įtakos turi, ar krovinys dalinis, ar pilnas, ar jis važiuoja tiesiai, ar per sandėlį. Aš mačiau, kaip viena trūkstama eilutė sąraše sustabdė visą mašiną. Todėl maršrutas yra tik pusė istorijos.

Ką reiškia MRN, CMR ir EORI, kai kalbame apie krovinius?

MRN yra muito deklaracijos registracijos numeris, CMR – tarptautinis važtaraštis, EORI – įmonės identifikacinis numeris muitinėje. Jums kaip klientui jų nereikia mintinai mokytis, bet gerai žinoti, ką jie reiškia, kai kažkas jų prašo. Jei pervežėjas sako „EORI nėra problema“, klauskite, kas tiksliai deklaruos importą. Jei niekas nežino, tai jau raudona vėliava. Šie numeriai nėra dekoracija. Jie rodo, ar krovinys turi kelią per sieną, ar tik stovės ir lauks.

Ar galima vežti daiktus dviem siuntomis?

Taip, galima vežti dviem ar daugiau siuntimų, bet kiekvienas turi turėti savo dokumentus. Negalima tiesiog parašyti „likusi dalis baldų“ ir tikėtis, kad muitinė atspės. Jei kraustotės per kelis mėnesius, sąraše nurodykite, kurie daiktai keliauja pirmu reisu, kurie antru. Lengvata paprastai siejama su persikraustymo laikotarpiu, todėl datos turi būti logiškos. Esu matęs, kad žmonės dalina krovinį ne dėl patogumo, o norėdami kažką apeiti. To nedarykite; paprastai tai tik sukuria du kart daugiau darbo.

Kas nutinka, jei muitinė prašo papildomos informacijos?

Tuomet prasideda laukimas ir telefonai. Brokeris klausk jūsų dokumentų, jūs ieškosite nuomos sutarties, o sandėlis skaičiuos dienas. Dažniausiai reikia papildomo paaiškinimo, sąskaitos, nuotraukos ar patikslinto inventorinio sąrašo. Jei viskas tvarkinga, klausimas išsprendžiamas per dieną ar kelias. Jei popieriai painūs, gali užtrukti savaitę. Todėl aš visada prašau klientų neatsakyti „rašysiu vėliau“, nes vėliau muitinė jau nebūna tokia kantri. Geriau atsakyti tą pačią dieną.

Praktiniai patarimai iš kelio perkraustant iš Jungtinės Karalystės

Kaip deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės? Trumpas sąrašas be panikos

Trumpai: sudėkite sąrašą, surinkite dokumentus, atskirkite naujus daiktus, pasitarkite su tarpininku ir nepalikite visko paskutinei nakčiai. Jei kraustotės iš Birmingamo, Edinburgo, Kardifo ar Belfasto, taisyklės gali turėti smulkių niuansų, ypač dėl maršruto ir dokumentų srauto. Patikrinkite, ar adresas Lietuvoje sutampa su tuo, ką rašote deklaracijoje. Nedėkite į dėžes daiktų, kurių negalite paaiškinti. Ir nepamirškite, kad „perkraustymas“ nėra tik sunkvežimis. Tai popierinė kelionė, kuri važiuoja kartu su baldais.

Ar reikia fotografuoti daiktus prieš kraunant?

Taip, ypač jei vežate techniką, meno kūrinius, antikvarinius daiktus, brangius instrumentus ar labai asmeniškus daiktus. Nuotraukos padeda ne tik muitinei, bet ir draudimui, jei krovinys bus apgadintas. Aš prašau nufotografuoti bent atviras dėžes, baldus prieš išardymą ir vertingesnius daiktus iš arti. Tai užima 20 minučių, o vėliau gali sutaupyti nervų. Kartais nuotrauka aiškiau parodo, kad daiktas naudotas, nei dešimt žodžių sąraše. Ir taip, telefonas greitai prisipildo, bet bent jau nebus spėliojimų.

Kokių daiktų geriau nevežti iš Jungtinės Karalystės?

Geriau nevežti degių skysčių, aerozolių dideliais kiekiais, chemikalų, dažų, dujų balionų, augalų, šviežio maisto ir vaistų be aiškių dokumentų. Ginklai, šaudmenys, peiliai ir panašūs dalykai – tai jau atskira, gana nemaloni istorija. Net jei „tik seno garažo likučiai“, kažkas gali būti draudžiamas kelyje arba terminalo sandėlyje. Aš visada sakau: jei abejojate, palikite JK arba pasiteiraukite prieš pakraunant. Perkraustymas nėra vietos eksperimentams su chemija. Beje, kava iš kelio yra geresnė nei paaiškinimas, kodėl dėžėje kvepia tirpikliu.

Ką sakyti klientui, kuris „tikrai nepamena“, kiek kainavo televizorius?

Sakykite sąžiningai: „nežinau tikslios sumos, bet įvertinau rinkos verte“. Jei televizorius pirktas prieš trejus metus už 600 svarų, dabar jis nėra 600. Gal 150–250, priklausomai nuo būklės. Galite pasižiūrėti panašų skelbimą internete ir įrašyti apytikslę vertę. Blogiausia yra rašyti 10 svarų tik todėl, kad taip norisi. Tai neatrodo profesionaliai ir dažnai sukelia daugiau klausimų. Geriau tvarkingas įvertinimas nei gražus, bet neįtikimas skaičius.

Ar verta rinktis pigiausią pervežėją deklaracijoms tvarkyti?

Ne, jei pigiausias pasiūlymas reiškia, kad niekas negali paaiškinti, kas tvarkys importą. Klauskite, ar kaina apima muitinį tarpininkavimą, terminalo mokestį, draudimą ir ką darysite, jei reikės papildomų dokumentų. Geras perkraustymo paslaugų iš Jungtinės Karalystės tiekėjas nedings po pirmo sudėtingesnio klausimo. Yra įmonių, kurios paima avansą ir tada pradeda mokytis muitinės taisyklių ant jūsų krovinio. Tai nėra sąžininga. Renkantis, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, ar jums atsako aiškiai.

Išvada

Taigi, kaip deklaruoti daiktus perkraustant iš Jungtinės Karalystės? Sąžiningai: pradėkite nuo inventorinio sąrašo, dokumentų ir ankstyvo pokalbio su patikimu pervežėju ar muitinės tarpininku. Nerašykite „įvairūs daiktai“, nebandykite slėpti naujų pirkinių ir nesiveskite daiktų, kurių patys nenorėtumėte matyti terminalo šviesoje. Lengvata įmanoma, bet ji mėgsta tvarką. O tvarka perkraustyme visada atrodo kaip chaosas, tik su numeriais ant dėžių. Pasiruoškite anksčiau, ir viskas bus daug mažiau baisu.