Siuntų pristatymas nuo durų iki durų į Angliją – kaip viskas vyksta patikimai ir be streso

Jau daugiau nei dvidešimt metų žiūriu, kaip žmonės krauna dėžes į sunkvežimius ir jaudinasi, ar daiktai gyvai pasieks Angliją. Siuntų pristatymas nuo durų iki durų į Angliją skamba paprastai – atvažiuoja, paima, nuveža. Bet realybė? Kartais vairuotojas negali įvažiuoti į kiemą Londone, nes gatvė per siaura. Kartais muitininkas paprašo popierių, kurių niekas nežinojo, kad reikia. Rašau čia ne todėl, kad visus sudrausminčiau, o kad paprasčiau paaiščiau, kaip viskas vyksta, kai dirbi su normalia įmone, o ne su koks tai antrarūšiu brokeriu, kuris pasiima užstatą ir dingsta. Kiekvienas siuntų gabenimas į Londoną ar Birmingemą turi savo niuansų, kurių neišvysite kainos skaičiuoklėje internete.

Kainos, kurios niekada nesutampa su skaičiuokle

Kiek kainuoja siuntų pristatymas nuo durų iki durų į Angliją realiai?

Trečdalis žmonių, paskambinę, klausia apie kainą pirma net nepasakę, ką veža. O kaip aš galiu pasakyti, jei nežinau, ar ten vienos dėžės, ar visas butas? Standartiškai, jei kalbam apie kelias standartines dėžes į Londoną, pradinė kaina dažniausiai svyruoja nuo 80 iki 150 eurų, bet čia tik orientyras. Bet jei reikia antro aukšto be lifto ir vairuotojas turi neštis lovą – kinta. Dar yra tūrinis svoris. Kartais didelė, bet lengva siunta kainuoja brangiau nei maža sunki. Daugiausiai lemia maršrutas ir užimtumas. Na, ir ar pakuojatės patys, ar padedame mes. Kainą nustatome tik pamatę daiktus arba labai geras nuotraukas.

Ar brangiau, jei gyvenu ne Londone, o kur nors Mansfyldo kaime?

Britanija didelė. Į Londoną važiuojam dažnai – beveik kas savaitę. Bet jei jūsų kaimas tarp Birmingemo ir kokio nors mažo miestelio netoli Velse, ten vežėjas važiuos specialiai arba perkraus kitam. Tada kaina auga tiesiogiai proporcingai. Kartais klientai sako: "Tai tik dar 40 mylių!" Deja, tai ne mylių klausimas, o logistikos. Tuščias sunkvežimis grįžta pergalio arba laukia tris dienas, kol surinks kitų siuntų. Realiai į šiaurę ar Velsą gali kainuoti 30-50 proc. daugiau nei į sostinę, o kaimuose dažnai net nėra kelių dideliam vilkui. Čia jau ne mano šykštumas, o paprasčiausia degalų ir laiko aritmetika.

Kaip sumažinti kainą beveik nepakenkiant kokybei?

Nesivilkit, kad kas nors parodys stebuklingą kelią. Viena – sudėti viską į vieną siuntą, o ne gabenti atskirai tris kartus. Kita – lankstumas laike. Jei reikia pervežimo į Angliją tiksliai penktadienį iki pietų – mokėsim premium. O jei sako: "galit bet kada per dvi savaites" – mes sukomplektuojam krovinį su kitais klientais ir suma krinta. Be to, išardykite baldus patys ir supakuokite dėžes tvarkingai. Nes jei atvažiuojam ir randam šaldytuvą apvilktą tik antklode, prarandam laiką, o tai – pinigai. Arba dar blogiau – bauda už neprofesionalų pakavimą mūsų pusėje. Taupymas turi galvą, o ne tik kišenę.

Kiek laiko siunta važiuoja nuo durų iki durų į Angliją?

Greičiausias maršrutas, kuri teko matyti – trys dienos. Bet tai buvo išimtis, kai vilkas važiavo be sustojimų ir be eilių Doverio uoste. Įprastai skaičiuokite 5–10 darbo dienų, nors kad ir kaip norėtųsi greičiau. Kartais savaitę, jei bringa popieriai muitinėje. Žiemą, per audras, kanalas užverčiamas ir viskas atšoka. Būna, kad klientas skambina antradienį ir piktinasi, kad per vėlai. Bet aš aiškinu: mes ne oro balionu vežame, o automobiliais, kurie stovi eilėse prie Calais. Realus siuntų pristatymas patikimai reikalauja laiko ir kantrybės, o ne magijos. Jei kas žada per 24 valandas reguliariai – jis meluoja.

Ar terminai, kuriuos parašo svetainėje, tikrai garantuoti?

Ne. Ir aš čia labai tiesmukai. Jei svetainė žada "5 dienos garantuotai!" – tai rinkodara, ne logistika. Aš pats esu matęs, kaip vilkas su mūsų kroviniu sugedo netoli Liuksemburgo, vidury nieko. Teko siųsti kitą mašiną, perkrauti daiktus vidury pievos – viskas šlapia nuo rūko. Klientas į Angliją gavo siuntą ne per 5, o per 9 dienas, bet gavo sveiką. Štai kodėl durų iki durų pristatymas į Angliją patikimai veikia tik tada, kai visi pasako tiesą. Ne parduoda orą vien tam, kad pasirašytumėte sutartį.

Dokumentai, muitai ir kiti nemalonūs popieriai

Kokius popierius reikia paruošti siuntai į Angliją?

Po Brexit... atsiprašau, po Brexit viskas pasikeitė. Jei anksčiau užtekdavo sąrašo ant servetėlės, dabar reikia packing list'o, prekių aprašymo, kartais EORI numerio. Jei vežate asmeninius daiktus, reikia pareiškimos (turėtų būti pareiškimo – bet taip, žinot, ką turiu omenyje), kad tai ne parduotuvės prekės. Muitininkai dabar tikrina kur kas atidžiau. Buvo atvejis – klientas vežė dėžę su knygomis ir kompiuteriu, bet tarp jų – dėžutė vitaminų. Muitinė prilaikė tris dienas, kol išsiaiškino, ar tai komerciniai kiekiai. Niekada nededam tokių dalykų be perspėjimo ir daugiau nepriminsiu.

Koks EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI – tai toks kodas, kuriuo registruojatės muitinėse. Jei siunčiate įmonės turtą ar daiktus pardavimui, be šio skaičiaus nieko neprastumt. O jei asmeniniai daiktai – kartais užtenka jūsų asmens dokumento kopijos. Hmm... nors dabar pagalvoju, jeigu siunta didelė, verta jį turėti vis tiek. Aš ne 100 proc. tikras dėl naujausių mažų siuntų taisyklių – muitinė keičia taisykles kaip kojines. Pasitikrinkit pas muitininką arba tiesiog klauskite mūsų – mes turim kontaktus. Geriau paklausti ir palaukti dieną nei gailėtis vėliau, kai siunta strigs.

Ar muito mokesčio reikia mokėti asmeniniams daiktams?

Apskritai – ne, jei daiktai naudoti, priklausę jums mažiausiai 6 mėnesius ir nėra pardavimui. Bet yra bet. Jei siunta atrodo kaip naujas prekių užsakymas – pvz., 20 neišpakuotų lempų vienodo modelio – muitininkas užduos klausimų. Buvo atvejis, kai klientė vežė 8 naujas vaikiškas kėdutes. "Dovanos", – sakė ji. Muitininkas nepatikėjo. Teko mokėti PDV ir papildomus muito mokesčius. Taisyklė paprasta: jei atrodo, kad veržiatės prekiauti – mokėsite. Durų iki durų pristatymas – tai ne šmugelis, o legalus, patikimas pervežimas su visais popieriais.

Kas atsakingas, jei dokumentai netinkami?

Mes visada prašome klientų tikrinti sąrašą. Bet jei pats klientas paslepia informaciją – pavyzdžiui, nepraneša, kad lagamine yra alkoholio – atsakomybė krenta ant jo. Mes kaip vežėjai pildome CMR ir kitas formas, bet pakuotės turinys – jūsų žinutė. Kartais pykstasi: "kam man ta jūsų muitinė!" Suprantu, kad pikta. Bet aš ne valdžia, aš tiesiog vyras su sunkvežimiu, kuris bando įvežti jūsų dėžes legaliai į Britaniją. Sutikite, be taisyklių neišsiversim, o aš tikrai nekanalinsiu jūsų daiktų už durų.

Pakuojame taip, kad nereikėtų raudoti

Kaip tinkamai supakuoti siuntą durų iki durų pervežimui?

Kalbu jums kaip žmogus, kuris matė, kaip atrodo "patikimas" pakavimas su laikraščiu ir vinimis. Nenaudokit to. Reikia dvigubų kartoninių dėžių, putplasčio, burbulinės plėvelės. Kiekvienas daiktas turi judėti dėžėje mažiau nei centimetrą. Jei girdit barškesį – blogai, perpakavimas vietoje kainuoja. Mes siūlome profesionalų pakavimą, bet jei taupote – darykite patys, tik sąžiningai. Kartais klientas sako: "o, ten tik random daiktai, nieko vertingo" – paskui paaiškėja, kad toje dėžėje senelio laikrodis. Ir jis sudūžęs... Tada kalti mes, nors dėžė atrodė kaip nuo bananų.

Ar reikia specialaus pakavimo baldams?

Taip. Ypač jei tai stiklinės durelės ar marmuro stalviršis. Kartais žmonės apmeta baldą kartonu nuo pieno pakelių – ne, tai ne pakavimas. Mes naudojame antslūgio kamštį, kampų apsaugas, kartais medinius rėmus. Buvo toks atvejis – vežėm sekciją į Notingemą. Klientas pats "supakavo" užuolaidų audiniu. Atvykus, viena dalis nutrinta, kita subraižyta. Jis pyko ant mūsų, bet vaizdelis aiškus. Jei norite patikimo siuntų pristatymo į Angliją, investuokite į pakavimą. Kitaip bus dviguba kaina: vežimas + nauji baldai. Arba ginčai teisme.

Kas jei siunta per didelė – pavyzdžiui, sofa ar pianinas?

Pirmiausia, matuojame liftus ir durų angas. Anglijos namai seni, siauri koridoriai. Kartais sofą galima įnešti tik per langą. Mes turime specialius vežimėlius ir diržus, bet jei neišmatuojat – staigmenų bus. Pianinas yra atskira kategorija: reikia ne tik perkėlėjų, bet ir atskiro draudimo. Kartais klientai slepia svorį. "O, ten tik mažas pianinelis" – pasirodo, 350 kg. Tada reikia kranų ir 4 vyrų. Dėl negabaritinių siuntų į Londoną ar kitur visada geriau apžiūrėti vietoje. Telefonu sunku įvertinti, o fotografijos pagudroja.

Ar mano augintinio būda gali keliauti drauge su baldais?

Hmm, šiek tiek nuokrįpsiu nuo temos, bet klausiate – atsakau. Gyvūnai keliauja kita tvarka, su veterinariniais pažymėjimais ir čipais. O dabar atgal prie siuntų – ne, negalima kimšti gyvūno į dėžę tarp drabužių. Būna klientų, kurie klausia pusiau juokais, bet aš atsakau rimtai. Jei kalbam apie augalų vazonus – irgi atsargiai. Anglijos muitas gali neįleisti dirvožemio. Geriau palikite augalus kaimynui. Neikite į bėdą dėl fikuso. O šiaip – pervežimas nuo durų iki durų skirtas daiktams, ne gyviems organizmams. Net popieriniams augalams nepatarčiau.

Kas realiai nutinka kelyje – istorijos iš kabinos

Ar visada pristatote tiesiai prie namų durų Anglijoje?

Teoriškai – taip, čia ir yra durų iki durų esmė. Bet praktiškai? Londone gatvės siauros, seni kiemai. Kartais mūsų 18 metrų vilkas netelpa į gatvelę netoli Brikstono ar Earls Court. Tada skambiname klientui ir deriname pervežimą iki artimiausios galimos vietos. Buvo taip – moteris penktadienį laukė sofos, bet vairuotojas negalėjo pravažiuoti dėl remonto. Teko su mažesniu furgonu perkrauti centre. Ji supyko, bet paskui atsiprašė. Gyvenimas nėra Google Maps idealus, o Londonas ypač ne.

Ką daryti, jei vairuotojas skambina ir sako, kad negali privažiuoti?

Nelaukit sukąstomis dantimis – klauskite alternatyvų. Kartais galima susitikti netoli prekybos centro parkinge, kartais nuomotis mažesnį furgoną paskutinę minutę. Tiesa, tai kainuoja papildomai. Buvo atvejis klientui Niuporte – tiltas atremontuotas, sunkvežimis nepraleidžiamas. Skambina vairuotojas: "Aš stoviu 300 metrų nuo jūsų." Klientas turėjo atvažiuoti su draugu ir padėti. Realybė. Durų iki durų pristatymas į Angliją kartais tampa "išlipkit prie kampo" pristatymu. Ne dėl mūsų tingėjimo, o dėl fizikos ir įstatymų.

Ar pasitaiko, kad siunta tiesiog pasiklysta?

Nueina. Retai, bet būna. Ypač jei pervežėjas naudoja trečiųjų šalių sandėlius. Kartais dėžė atsiduria kito kliento sąraše – atsiprašau, atsiduria kitame sąraše ir važiuoja į Liverpulį vietoj Mančesterio. Mes bandome sekti GPS ir fotografuoti krovinius, bet žmonės yra žmonės. Jei siunta nepasirodo per 14 dienų – skambinat. Patikimas pervežimas reiškia ir tai, kad įmonė ieško, ima atsakomybę ir neslepiasi po "techninėmis problemomis". Jei jums sako "pakentėkit" jau mėnesį – metas keisti kompaniją.

Kaip atpažinti brokerį, kuris tau meluoja?

O čia aš jau įsipliesksiu, nes per tiek metų mačiau. Pirmas požymis – kaina per maža, kad būtų tiesa. Antras – jie žada viską telefonu, bet nesiunčia sutarties. Trečias – nėra nei adreso, nei realaus telefono, tik WhatsApp ir graži nuotrauka iš interneto. Buvo brokeris, paėmė iš 4 klientų užstatus ir išgaravo. Jų "sunkvežimis" greičiausiai išvis neegzistavo. Jei norit patikimo siuntų pristatymo nuo durų iki durų į Angliją, rinkitės bendrovę, kuri turi savo vilkus arba bent jau tiesioginius kontraktus su vežėjais. Ne tik gražią svetainę su stock foto.

Baigiamieji niuansai prieš pasirašant sutartį

Ar reikia mokėti viską iš anksto?

Dažniausiai prašome 30-50 procentų užstato. Pilnas apmokėjimas – pristatymo metu arba prieš, jei tai įmonės sąskaita. Jei kas nors prašo 100 proc. per pavedimą į asmeninę sąskaitą – pabėkit. Tikrai. Buvo atvejis... na, nebaigsiu, bet tikėkit. Normali įmonė dalina sąskaitas faktūras, turi UTR numerius arba esant juridiniams asmenims – įmonių registrus. Pinigai turi keliauti aiškiai. Durų iki durų paslauga turi turėt aiškią kainodarą. Jei vėluojam dėl Force Majeure, užstatas negrąžinamas, bet suma minus administracinė dalis lieka kaip kreditas kitai kelionei. Taip dirba sąžiningai.

Ar pristatymo metu galima atsiskaityti grynaisiais svarais?

Galima, bet reikia sutarti iš anksto. Mes patys renkamės eurais arba pavedimu, nes grynieji – atskira apskaita. Bet klientai Anglijoje kartais prašo mokėti grynais prieš atiduodant daiktus. Jeigu taip – paskaičiuojam apytikslę sumą, pasirašom priėimo aktą ir viskas. Tiesa, buvau Edinburge – vairuotojas pamiršo spausdinti kvitą, klientas vėliau skambino, ar viskas tvarkinga. Todėl visada reikalaujam fixuoti. Tik nepamirškite, kad be čekio ar kviito – jūs neapsaugoti. Durų iki durų pristatymas be popieriaus – tai ne pristatymas, o draugų pagalba be garantijų.

Kas jei mano adresas Anglijoje pasikeičia siuntai jau važiuojant?

Tada skambinat iškart, nedelsdami. Jei vilkas dar Prancūzijoje – sprendžiamą. Jei jau nuvažiavo į seną adresą – problematika. Buvo, kad skyrybų metu klientė persikraustė iš Vyčederio į Redingą, o vyro telefonas nebereagavo. Vairuotojas pasiklydo emocijose ir geografijoje. Teko derėtis dėl papildomo pervežimo. Papildomai. Taip, toks pervežimas patikimai įmanomas tik su komunikacija. Nežaidžiam slėpynių. Jei pasikeitė gatvė – praneškit. Geriau prarasti 10 minučių skambučiui nei 3 dienas aiškinantis, kur dingo sofa. Arba pinigai.

Ar leidžiama siųsti maisto, alkoholio ir panašiai?

Maistas – techniškai galima, bet labai ribotai. Šaldyti produktai – ne, nebent spec. šaldytuvas. Alkoholis – muitininkams įtartina. Jei 6 buteliai vyno – gal. Jei 60 – verslo įtarimai. Kartais lietuviai krauna šimtą kilogramų rūkytos dešros... na, pažįstat tuos prašymus. Aš asmeniškai tai nerekomenduoju. Rizika, kad Anglijos muitinė konfiskuos, didelė. O tada dar blogi atsiliepimai internete, nors patys kalti. Patikimas siuntų pristatymas vykdomas su daiktais, o ne su kontrabanda. Ir jau tikrai ne su mėsos kepsniais be veterinarinės pažymos.

Ką daryti, jei atveža, o manęs nėra namie?

Skambiname. Jei nekeliate – paliekam sandėlyje arba bandom pristatyti kitą kartą. Paprastai suderinam tikslų laiką. Bet žmonės pamiršta. Kartais jie Londone, o siunta atvažiuoja į jų seną adresą Anglijoje. Buvo, kad studentas išėjo egzaminų ir neatsiliepė 5 valandas. Jo dėžės pas mano partnerį Birmingeme pragulėjo savaitę. Laikinos saugojimo kainos – nuo 15 svarų dienai. Taip, mokėt. Tai Jūsų atsakomybė būti pasiekiamam. Durų iki durų nereiškia, kad dėsim po kilimėliu ar paliksime raktų dėžutėje, aišku?

Ar galima užsisakyti pristatymą sekmadienį ar šventinę dieną?

Galima, bet brangu. Britai mėgsta savo savaitgalius. Jei reikia sekmadienį – papildomas mokestis, kartais dvigubas, nes reikia mokėti vairuotojui priemoką. Be to, ne visi mūsų partneriai dirba sekmadieniais. Aš paprastai siūlau antradienį ar ketvirtadienį – tada mašinos tuščiausi, mažiau eilių, vairuotojai pailsėję. Šeštadienį Londone gatvės sausakvėsios. Bet jei jau labai reikia – kainuos. Kaip ir viskas, kas patogiau nei įprasta logistika. Aš patartčiau tiesiog tempti iki pirmadienio.

Kodėl vieni siūlo stebuklingai mažą kainą?

Brokerių žaidimas. Jie surenka 10 siuntų, paskui ieško vairuotojo, kuris sutiks už centus. Dažnai tas vairuotojas – tingus, be draudimo, arba atvažiuoja ketvirtadienį vietoj pirmadienio. Klientas galvoja: "radau pigiau!" O aš galvoju: "radote loterijos bilietą." Buvo atvejis, kai svetainė skelbė "perkraustymas į Angliją nuo 99 eurų". Realiai žmogus sumokėjo 800, nes viskas buvo nutūsta atskirai ir dar reikėjo mokėti už krovėjo pagalbą. Pigus durų iki durų pristatymas dažnai baigiasi ašaromis ir dėžėmis vidury kiemo. Arba be jūsų daiktų.

Kur geriau kreiptis – į kurjerinę ar į perkraustymų bendrovę?

Jei 1-3 dėžės – kurjeris gali būti paprasčiau. Bet jei baldai, sofos, stalas – kurjerinė atsisakys arba sutrins daiktus liftuose. Perkraustymų firmos specializuojasi į sudėtingus krovinius, antri aukštai be liftų, pianinai, nestandartiniai gabalai. Mes dažnai surenkame siuntas iš įvairių klientų, bet pristatome asmeniškai. Tai ne Amazon, kur dėžė meta į slenkstį ir fotografuoja. Durų iki durų į Angliją reikalauja atsargumo. Jei pervežėjas klausia, kur pastatyti sofą – tai jau geras ženklas. Kurjeris to neklaus, jis spaudo slenkstį ir bėga tolyn.

Ar verta pirkti papildomą draudimą siuntai?

Taip. Ypač jei vežate elektroniką, meno dirbinius ar emocinę vertybę (nemąstant apie žmonas, aišku). Standartinis vežėjo draudimas kartais dengia tik kilogramo verte, o ne tikrąją kainą. Buvo situacija: klientė vežė senovinį veidrodį. Jis sudužo. Draudimas padengė 200 eurų, bet veidrodžio vertė – 1200. Jei būtų apdraudusi tiesiogiai – būtų atgavusi pilną sumą. Mes visada siūlome pasvarstyti. Brangu? Na, taip. Bet nervai brangesni. Patikimas siuntų gabenimas be draudimo – kaip važiavimas dviračiu be šalmo. Gali ir pravažiuoti, o gal ir ne.

Nežinau, ar man pavyko viską sudėti gražiai, bet tikiu, kad jaučiat, jog šitame versle svarbiausia – ne Google reitingas, o atvira komunikacija. Siuntų pristatymas nuo durų iki durų į Angliją patikimai veikia tada, kai abi pusės nebijo pasakyti: "Nežinau", "Atsiprašau, čia sudėtinga" arba "Taip, kaina didesnė, bet štai kodėl". Renkitės vežėją, kuris klausia, o ne tik parduoda. Ir svarbiausia – nepakuokite į sandėlio dėžę nuo kiaušinių. O jei ką – skambinkite. Tikrai padėsim, kiek galėsim.