Kaip dažnai vyksta reisai į Jungtinę Karalystę: realus vaizdas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtims metų, o per tą laiką Jungtinė Karalystė iš tiesų pasikeitė. Anksčiau tai buvo tiesiog „užkeli į keltą ir važiuok“, dabar – visiškas chaosas, kurį bandome suvaldyti. Klientai visada klausia to paties: kaip dažnai vyksta reisai į Jungtinę Karalystę? Atsakymas nėra paprastas, nes grafikas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo tai, kas vyksta Doverio uoste ar muitinėje. Kartais atrodo, kad tai kasdiene veikla, o kitą savaitę gali būti, kad reisų visai nebūna dėl vėjo. Stengiuosi paaiškinti taip, kad suprastumėte realią situaciją be jokių gražių terminologijų.

Pagrindai ir kasdieniai klausimai

Ar į JK važiuojama kasdien?

Iš esmės, taip, bet „kasdien“ logistikoje gali reikšti ir šeštadienį, ir sekmadienį, priklausomai nuo to, koks krovinys. Esant normalioms sąlygoms, reisai į Jungtinę Karalystę vyksta beveik kas valanda, nes eismą tenka suderinti su keltų laikais. Tačiau jei kalbame apie konsolidaciją (t.y., kai kelių klientų prekės vežamos viename sunkvežimyje), tai gali užtrukti, nes reikia užpildyti mašiną. Kartais laukiam iki vakaro, kol surinksime pilną krovinį, kad važiuotų verta.

O kaip su savaitgaliais? Ar dirbame?

Savaitgaliai yra sunkus dalykas. Vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus, taigi ne visada įmanoma išvykti šeštadienį ryte. Tačiau uostai veikia, ir keltai plaukia, taip kad taip, kroviniai į Jungtinę Karalystę išvažiuoja ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Tiesa, dažniau tai būna jau anksčiau suplanuoti išeitiniai reisai. Jei pas jus iškilo staigus poreikis sekmadienį, turbūt teks laukti iki pirmadienio ryto, nebent sutarsime su vairuotoju dėl viršvalandžių, o tai kainuoja brangiai.

Kiek laiko užtrunka paprastas reisas?

Mano praktika rodo, kad jei nieko nepasibaigia (o kažkas visada pasibaigia), tai nuo Lietuvos iki pirmojo sandėlio Anglioje užeina apie 3–4 dienas. Tai atvažiavimas iki uosto, pvz., Kalė arba Dunkerko, laukimas keltui, perplaukimas ir tada važiavimas per Angliją. Aišku, jei krovinys į Londoną, gali užtrukti ilgiau dėl spūsčių M25 greitkelyje. Kartais vairuotojai skundžiasi, kad ten stovi po valandą tiesiog praeiti kelis kilometrus.

Ar galima nurodyti tikslią atvykimo datą?

Galima, bet aš asmeniškai visada pridūriu „jeigu nieko nepasikeis“. Pervežimų į Jungtinę Karalystę kontekste „taip“ ir „ne“ juda labai arti vienas kito. Gali būti, kad pažadėjame antradienį, bet kelyje sprogo padanga, arba uoste buvo problema su migrantais (kas, deja, dabar įvyksta dažnai), ir vairuotojas praleido keltą. Tada atvyksta trečiadienį. Geriau pasakyti dieną vėliau ir atvežti anksčiau, nei atvirkščiai.

Kas daro įtaką reisų dažnumui?

O, čia yra daugybė veiksnių. Oras La Manše sąsiauryje – didžiausias priešas. Jei yra audra, keltai nebeplaukia, ir tu turi tūkstančius sunkvežimių stovinčių prie uosto vartų. Taip pat Britanijos muitinės procedūros po „Brexit“ – tai vėjas į plaušus. Kartais užtenka vienos blogai užpildytos eilutės dokumente, ir mašina stovi iki 12 valandų. Tai tiesiogiai veikia tai, kaip dažnai vyksta reisai į Jungtinę Karalystę, nes vairuotojas negrįžta laiku į kitą užsakymą.

Brexit ir muitinės: kas pasikeitė?

Ar po „Brexit“ reisai tapo rečiau?

Tiesioginiai reisai tapo ne tiek rečiau, kiek sudėtingesni. Anksčiau vairuotojas važiuodavo per „žalią juostą“, dabar jis turi sustoti ir pateikti dokumentus. Tai sukuria „kamščio“ efektą. Dėl to, kad patikrinimai trunka ilgiau, mašinos grįžta atgal lėčiau, todėl kitas reisas gali būti atidėliotas diena ar dvi. Taigi, per savaitę galim padaryti ne 3, o 2 reisus.

Kokius dokumentus dabar reikia turėti?

Pagrindas yra CMR, bet dabar dar reikia eksporto deklaracijos (EX1), kurios turi būti patvirtintos prieš išvažiavimą. Be to, jei ne maisto prekės, reikia tikrinti, ar nėra draudžiamų medžiagų. Viena kartą buvo situacija, kai klientas siuntė senus baldus, o muitininkai sulaikė mašiną, nes jų nuomone, buvo ženklo atspaudų ant medienos, tai reikalavo sertifikatų. Gaila, bet tokie dalykai stabdo visą procesą.

Ar dažnai įvyksta klaidos dokumentuose?

Labai dažnai. Ypač kai klientai patys pildo dokumentus arba juos generuoja jų sistemos, kurios nesuderinamos su britų sistema. Vieni rašo prekės kodą „bendrą“, kitur – per daug detaliai. Muitinės sistemos yra labai jautrios. Jei prekės svoris deklaracijoje nesutampa su realiu (pvz., parašyta 500 kg, o yra 520 kg), gali tekti viską koreguoti. Tai laiko praradimas, o laikas logistikoje – pinigai.

Kas atsitinka, jei prekės sulaikomos?

Tada laukiam. Klientas turi mokėti saugojimo mokestį uoste arba sandėlyje, kur atvežė muitinė. Tai būna nepatogu. (Čia asmeniškai visada sakau klientams: geriau kartą patikrinti du kartus). Vieną kartą teko gelbėti mašiną, kuri užstrigo trijų dienų, nes klientas nenurodė tinkamo importo numerio. Situacija buvo įtempta, bet išsiaiškinom.

Ar lėktuvų problemos veikia pervežimus?

Netiesiogiai taip. Jei oro uostai strike'ina, dauguma krovinių bando permesti į jūrų transportą, tuomet tūkstančiai konteinerių užplūsta uostus. Nors mes vežame sunkvežimiais, uosto infrastruktūra užsikimba, ir mūsų mašinos negali greitai išvažiuoti iš keltų.

Maršrutai uostai ir keliai

Kurie uostai populiariausi?

Daugiausiai naudojame Kalė (Calais) ir Dunkerką (Dunkerque), nes jie artiiausiai Belgijos ir Olandijos kryžkelių. Tačiau jei reikia važiuoti į šiaurę (į Leeds, Manchester, Newcastle), tada geriau eiti per Hull arba Immingham. Tai ilgesnis kelias, bet išvengsite važiavimo per visą Angliją iš pietų į šiaurę, kas dabar dėl mokesčių už užterštumą (ULEZ) Londone yra labai brangu.

O koks tunelis po Lamanšu?

Eurotunelis (Eurotunnel) yra puikus dalykas, jei reikia greitumo. Ten važiuoji traukiniu, tai užtrunka 35 minutes. Problema ta, kad ten griežtesni taisykės dėl migrantų ir bilietų kaina kartais svyruoja. Taip pat, jei mašina su dideliu priekaba (pvz., 8 pėdų aukščio), reikia tikrinti, ar telpa. Dažniausiai viskas tvarkoje, bet kartais būna nesusipratimų dėl aukščio ribojimo.

Ar galima važiuoti tiesiai į airių uostus?

Taip, jei reikia gabenti į Airiją ar Šiaurės Airiją. Tačiau ten vėl susiduriame su „Brexit“ problemomis, nes tai jau kita muitinės zona. Reikia daugiau dokumentų, o keltai iš Pembroko ar Liverpulio gali būti retesni. Reisai į Jungtinę Karalystę (o ypač į jos salas) tampa tada labai brangius ir reikia labai gera planuoti.

Kokia situacija su keliais Anglijoje?

Kalbant tiesiai, keliai yra užpulti. Anglijoje daugiau remonto darbų nei Lietuvoje, ir juos daro greitai. M25 aplinkkelis nuolat su spūstimis. Tas greitkelis yra mūsų košmara. Vairuotojai sako, kad kartais geriau važiuoti per miestus (nors draudžiama), nei stovėti po tris valandas. Žinoma, mes niekam tokio neleidžiame, bet spaudimas didelis.

Ar atsirado naujų mokesčių?

Taip, Anglijoje dabar yra daug mokesčių už važiavimą (Clean Air Zones, ULEZ London). Jeigu vairuotojas įvažiuoja į Londoną su sena sunkvežimių, gauti baudą beveik guaranteed. Dabar stengiamės tik važiuoti naujomis mašinomis „Euro 6“, kad išvengtume šių nemalonių staigmenų. Klientui tai reiškia, kad kaina gali būti aukštesnė.

Problemos ir realios situacijos

Kas daro, jei vairuotojas sustoja techniniame?

Tai klasika. Padangos sensta, variklis užveria. Ten, Anglijoje, ne taip lengva rasti remonto punktą, kuris priimtų užsienio mašiną nedelsiant. Kartais teks laukti specializuoto techninės pagalbos iš kitų šalių. (Nors nebent tai yra „vilkikas“, tuomet pagalba atvyksta greičiau). Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo Birmingeme su sugedusiu priekaba, ir teko išsiųsti mechaniką iš Lietuvos. Galite sau įsivaizduoti, kiek tai kainuoja.

Ar daznai dingsta kroviniai?

Sąmoningai dingo retai, bet įvyksta vagysčių, ypač prie uostų arba stovint poilsio vietose. Prancūzijoje prie Kalė uosto situacija su migrantais yra įtempta. Jie bando užlipti į sunkvežimius. Dėl to dabar dauguma vairuotojų privalo uždaryti vairuotojo kabiną ir saugoti krovinius spynomis arba priekabos užraktais. Jei krovinys dingsta – draudimas padengia tik dalį, o nervai sugadinti visiems.

Kas nutinka, jei klientas neparuošia krovinių?

Jeigu vairuotojas atvažiuoja, o krovinys dar nepakrautas (nėra ant padėklų arba nepažymėtas), jis negali laukti amžinai. Jis turi poilsio režimą. Laukimas gali kainuoti 50–60 EUR per valandą. Klientai dažnai to nesupranta ir galvoja, kad vairuotojas gali tiesiog „pabūti“. Ne, negali. Jis turi važiuoti toliau, jei norime užtikrinti, kad jis nenuvargs ir nepaduodams.

Ar yra problemų su vairuotojų vizomis?

Po „Brexit“ reikalavimai pasikeitė. Vairuotojai turi turėti leidimus dirbti (visas arba atskiras). Kartai sulaiko pasienio kontrolė, jeigu dokumentas ne taip supratamas arba pasibaigęs. Tai stabdo reisą į Jungtinę Karalystę. Aš asmeniškai visada patikrinu vairuotojo dokumentus prieš išvykdami, bet kartais pasitaiko klaidų, ir tada reikia sprendžių telefonu.

Ką daryti, jei prekės atkeliauja sužalotos?

Tai blogiausias scenarijus. Reikia padaryti nuotraukas vietoje, užpildyti „protokolą“ (klausytas pažeidimų aktą). Be to, negali tiesiog pasakyti „atvežė sugadinta“. Reikia įrodymų. Dažniausiai žalos atsiranda dėl blogo fiksavimo. Vieną kartą klientas užkrovė vyną be fiksatorių, ji suskilo. Kaltė ne mūsų, bet emocijų užteko abiejų pusę.

Kainos ir apmokėjimas

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina nėra pastovi. Ji priklauso nuo kuro kainos (šiuo metu ji aukšta), kelto bilieto kainos (kuri svyruoja pagal dieną), ir vairuotojo atlyginimo. Taip pat, jei reikia ekspeditoriaus paslaugų Anglijoje (paimti iš kelių adresų), tai taip pat brangina. Esant dideliam paklausui, pavyzdžiui, prieš Kalėdas, kaina šoką.

Ar pigu vežti dalinius krovinius?

Dalinius (LTL) pigiau nei visą sunkvežimį užsisakyti, jei turite mažai prekių. Tačiau tai užtrunka ilgiau, nes reikia suderinti su kitais klientais. Taip pat gali būti, kad jūsų krovinys bus iškraunamas paskutinis. Taigi, kaina mažesnė, bet laiko – daugiau. Kai klausiate, kaip dažnai vyksta reisai į Jungtinę Karalystę daliniams kroviniams, atsakymas: „kaip susiklos“.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Dauguma kompanijų dabar reikalauja išankstinio mokėjimo arba bent jau depozito, ypač jei dirbate naują. Anglijoje rinkos dalyviai nėra labai pasitikintys dėl vėlavimų mokėjimuose. Mums geriau, kai pinigai sąskaitoj, tada vairuotojas važiuoja. Tai apsauga ir mums, ir jums.

Kas dėl mokesčių už vėlavimą?

Jei vairuotojas laukia jūsų dėl to, kad neparuošėte dokumentų, laukimas mokamas. Kalbant apie tai, kaip vyksta reisai į Jungtinę Karalystę, laikas – tai valiuta. 2 valandų laukimas gali kainuoti virš 100 eurų. Geriau viską paruošti iš anksto.

Ar kaina gali pasikeisti kelionės metu?

Teoriškai neturėtų, jei sudaryta sutartis. Bet jei atsiranda staigios išlaidos (pvz., brangus techninės pagalbos iškvietimas Londone), gali tekti paprašyti papildomo mokėjimo. Mes stengiamės to daryti tik esant būtinybei. (Nors kartais klientai supranta, kartais ne).

Ar verta rinktis brangesnį, bet greitą variantą?

Jei jums skubia, pvz., gamybai stojančios medžiagos, tai verta. Pigiausias variantas dažniausiai yra „kaip ką nors surinksime“. Brangesnis garantuoja, kad mašina išvažiuoja tam tikru laiku. Mano patirtis rodo, kad skubos mokesčius geriau sumokėti nei prarasti klientą dėl gamybos stabdymo.

Specifiniai klausimai ir išvados

Ar galima vežti maisto prekes?

Galima, bet tai labai sudėtinga. Reikia veterinarijos pasų, sanitarinių sertifikatų. Anglijoj labai griežta maisto sauga. Jei neteisingai pažymėsite partijos numerį arba galiojimo datą, visą krovinią gali nukreipti sunaikinti arba grąžinti atgal. Jokių kompromisų.

O vaistus ar chemines medžiagas?

Tai speciali kategorija. Reikia ADR sertifikatų vairuotojui ir specialių leidimų. Tai nėra kasdieninis reisas į Jungtinę Karalystę, tai labai specifinis užsakymas, kuri reikia planuoti savaitėmis iš anksto. Paprasti vairuotojai negali vežti pavojingų krovinių.

Kaip sekasi sekti krovinius?

Dabar dauguma naudoja GPS sekimą. Matote, kur mašina. Kartais signalas dingsta tunelyje arba laive, tai normalu. Tikrai nereikėtų panikuoti, jei paskutinę vietą matote Kalėje po valandos – jis tikriausiai jau plaukia.

Ar galima užsakyti vairuotoją su palydovu?

Galima, tai retas atvejis, bet jeigu reikia įrengti ką nors prie kliento arba padaryti sudėtingą iškrovimą, tai įmanoma. Kaina, aišku, bus dviguba. Bet kai kurie klientai to reikia, kadangi savo darbuotojų ten neturi.

Ar dabar sunkiau rasti vairuotojus?

Taip, trūkumas jaučiamas. Mažai norinčių važiuoti į Angliją dėl biurokratijos ir sunkių sąlygų. Dėl to tiek, kaip dažnai vyksta reisai į Jungtinę Karalystę, priklauso ir nuo to, ar turime laisvų vairuotojų. Kartą net teko atidėti reisą savaitei, nes negavom kas atvyks.

Ką daryti, jei norite išsiųsti atgal į Lietuvą?

Tas pats procesas tik atvirkščiai. Reikės importo deklaracijos (IM1). Geriau mums iš karto pasakyti, kad tai dvipusis reisas, tuomet galime susitarti dėl geresnės kainos. Tuomet ir mums, ir vairuotojui aišku, kad mašina nebus tuščia.

Ar ateityje situacija pagerės?

Tikimės. Sistema su laiku prisitaiko. Brexit procedūros taps rutina, o ne iššūkis. Tačiau kol kas, reikia būti pasiruošusiam viskam. Logistika niekada nėra 100% stabili.

Galutinis patarimas

Geriausia kreiptis iš anksto. Niekada nežinai, kas nutiks rytoj. Nors sužinojote, kaip dažnai vyksta reisai į Jungtinę Karalystę, visada palikite vietos paslėpčiai.

Išvada

Viskas susitvarko, jeigu planuojame protingai. Nors šioje srityje dirbu beveik du dešimtmečius, Anglija visada sugeba nustebinti kažkuo nauju – arba uosto streiku, arba nauju muitinės reikalavimu. Svarbiausia yra ne tik žinoti, kaip dažnai vyksta reisai į Jungtinę Karalystę, bet ir suprasti, kad kiekvienas tą reisas yra unikalus istorija. Būkite kantrūs, tikrinkite dokumentus ir kalbėkite su savo ekspeditoriumi tiesiai ir nešališkai. Tada ir kroviniys nukeliaus saugiai, ir nervai išliks sveiki.