Kaip daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius: praktinis vadovas be paslėptų spynų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matyta yra nemažai – nuo to, kaip vairuotojai gąsdina muitininkus ant sienos, iki to, kaip klientai bando įvežti visus namelius viena kelione, tiksliai nežinodami, ką tai reiškia. Kai sakome, kad daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius, tai dažnai skamba kaip gražus reklaminis šūkis, bet realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro tūkstančiai mažų detalių. Čia nėra nieko automatizuoto, nepaisant to, ką kas sakys. Brexit viską pakeitė, dabar reikia daugiau popierių, daugiau kantrybės ir, žinoma, daugiau pinigų. Bet nebijokite, per šį laikotarpį išmokau vieno – viskas įmanoma, jei žinai, su kuo kalbi ir kaip tvarkingai parengi siuntą. Tad leiskite sužinoti, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be gražių paveikslėlių.

Kas tai per procesas ir nuo ko pradėti

Kaip išvis pradėti rengti siuntą, jei noriu išvykti gyventi ar susiųsti daiktus?

Viskas prasideda ne nuo dėžių lipdymo, o nuo proto. Pirmiausia, turite žinoti, ką tiksliai vežate. Jei tai tik kelios lagaminos, tai viena, o jei statote namą Anglijoje ir vežate visus baldus, tai visai kitas žaidimas, ypač kai daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius. Pradėkite nuo inventoriaus sąrašo – jis turi būti tikslus, o ne „kelios dėžės su drabužiais“. Muitinės mums (JK pusėje) reikalauja detalių, netgi per daug detalių sąrašų. Jei parašysite „buitinė technika“, gali tekti mokėti didžiulius mokesčius arba gaišti valandas uoste aiškinant, kas ten per indaplovė.

Ar galiu susiųsti bet kokia dėžę ar yra kokių nors apribojimų?

Negali. Žinoma, aš matau, kaip kurie bando įsivežti vaismedžius, mėsą netinkamai supakuotą, ar net vaistus be recepto. Tai yra didelė problema. Taisyklės dėl maisto ir augalų yra griežtesnės nei bet kur. Nenoriau atsimenu vieną atveją, kai klientas bandė įvežti šimtus kilogramų dešrų... (na, nebent dešros, o tiesiog mėsos gaminių), o viską teko sunaikinti pasienyje. Todėl geriau neklausinėkite „ar įmanoma“, o geriau tiesiog nedarykite to. Leidžiami tik kai kokie sausi maisto produktai ir tai tik originalioje pakuotėje.

Kiek laiko užtrunka visa procedūra nuo paėmimo iki pristatymo į Londoną ar kitą miestą?

Tai priklauso nuo to, ką vadinate „pristatymu“. Jei tai skubus siuntas, tai gali vykti per 3-4 dienas. Bet jei kalbame apie pilną konteinerį ar dalinį krovinį, kai taip pat daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius, tai užtrunkia ilgiau. Paprastai planuokite savaitę-dvi. Reikia laiko surinkti krovinius iš kitų klientų (jei tai dalinis krovinys), parodyti muitinėje, nuplaukti keltu ir iškrauty. Kartais įvyksta nesklandumų, pavyzdžiui, vairuotojas pavėluoja į uostą dėl eismo įvykio A1 autostradoje, tai irgi prideda papildomų valandų ar net dienų.

Ar reikia patiems vykti į uostą ar susitvarko patys logistikos žmonės?

Geriau, kad neturėtumėt ten vykti, jei tik nenorite pamatyti, kaip vyksta krovinio įkėlimas. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad jums nereikėtų rūpintis techniniais dalykais. Mes atvykstame pas jus, užkrauname, paskui vykstame į Klaipėdą arba, priklausomai nuo maršruto, į kitą uostą. Vienintelis kartas, kai gali tekti susidurti su uostu, yra tada, kai dokumentuose būna klaidų. Bet jei viską padarome teisingai, jums tiesiog reikės laukti skambučio iš JK pusės, kad keliai atšerti.

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno konteinerio?

Dalinis krovinys (LCL) yra tada, kai tavo dėžės keliauja kartu su kitų žmonių daiktais viename dideliame konteineryje. Tai pigiau, bet lėčiau ir yra didesnė rizika, kad kažkas gali suplyšti arba nusiskusti (nors retas atvejis). Pilnas konteineris (FCL) kainuoja daugiau, bet jis užrakinamas ir atidarymas vyksta tik tavo garaže Anglijoje. Kai reikia, kad daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius būtų saugiai, dažniausiai rekomenduoju pilną krovinį, jei tų daiktų yra daug.

Ar galima užsisakyti įkėlimą ir iškrovimą su vadybininkų pagalba?

Žinoma, ir tai dažnai būna būtina. Ypač jei vežate pianiną ar labai sunkius safus. Aš pats nemandras techninėje srityje (tiesiog organizuoju), tad turiu žmonių, kurie moka tai daryti. Už papildomą mokestį mes išsiųsime komandą, kuri padės viską užkrauti į sunkvežimį Lietuvoje ir iškrauti Mančesteryje ar kur tik bebūtumėte. Negerai tai daryti savo jėgomis, jei neturi keltuvo ar stiprių nugarų.

Dokumentai, muitai ir biurokratinė pusė

Kokius dokumentus būtina parengti, kad nesusidurtum su mušimu į sieną?

Pagrindinis dalykas – prekių inventoriaus sąrašas (Packing List) ir prekių siuntimo kvitas (CMR). Bet nuo tada, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš ES, reikalingas ir EAD dokumentas (išvežimo deklaracija), kurį darome Lietuvoje. Be to, JK pusėje turi būti pateikta Import Declaration. Negaliu tiksliai pasakyti, kurį kodą reikia naudoti kiekvienam daiktui (nesu muitininkas), bet Bendrasis Muitų Tarifas yra tas, kurį reikia žiūrėti. Jeigu dokumentų nėra, krovinys stovi ir laiko tėksta.

Ar turiu mokėti PVM ar importo mokesčius, kai vežu asmeninius daiktus?

Jei persikėliate gyventi į UK ir turite galiojantį vizą ar leidimą gyventi, asmeniniai daiktai gali būti atleidžiami nuo importo mokesčių ir PVM, jei juos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius. Tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet jei tiesiog vežate naujus dalykus, kad juos parduotum arba duoti dovanų (pavyzdžiui, tėvams), tuomet mokesčiai bus taikomi pagal bendrąsias taisykles. Daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius gali būti be mokesčių, tik jei tai tikrai jūsų nuosavybė ir naudojama.

Kas nutinka, jei pamiršau įrašyti kažką brangaus į sąrašą?

Tada gali būti nemalonumų. Muitinė gali nusprendžti, kad bandote slėpti prekes. Buvo atvejų, kai žmonės „užmiršdavo“ brangius elektrinio aparatus ar daug alkoholio. Tuomet gresia baudos arba visko konfiskavimas. Geriau parašyti viską, net tą seną dviratį, kuris stovi rūsyje, nei vėliau aiškintis, kodėl dokumentuose trūksta kelių tūkstančių eurų vertės.

Ar galiu paduoti dokumentus elektroniniu būdu ar viskas su popieriais?

Dabar viskas dreina į skaitmeninę sistemą, tačiau vis tiek daug kur reikalinga fizinė įrodymų kopija, ypač kai kalbame apie vairuotojus ir uosto procedūras. Vairuotojas turi turėti spausdintą CMR kvitą su parašais. Mums (tarpininkams) viskas tvarkoma per GNDE sistemą UK pusėje arba NERV Lietuvoje. Nors technologijos žengia pirmyn, pasienyje vis dar mėgsta popierinę versiją pamatyti savo akimis.

Kas dėl draudimo – ar jis apima viską kelyje?

Standartinis draudimas paprastai apima tik transporto priemonę ir bendrą atsakomybę pervežėjo, bet ne daiktų vertę. Jei turi daug brangių daiktų, privalai įsigyti papildomą krovinių draudimą. Aš visada primenu tai savo klientams, nors dažnai jie vis viena praleidžia šį dalyką ir vėliau keikiasi, kai dėžė su servizu atsidūra ant grindų su sulaužytu stiklu. Geriau užsisakyti ir nenaudotis, negu gailėtis.

Ar sunku gauti EORI numerį, jei jo dar neturiu?

EORI numeris Jungtinėje Karalystėje dabar būtinas visiems importuojantiems ir eksportuojantiems. Gauti jį paprasta, tai užtrunka maždaug 10 minučių internetu, jeigu turiš mokesčių mokėtojo numerį arba identifikacijos numerį. Jei neturi – būna bėdų. Turi tai padaryti iš anksto, nes paskui, kai sunkvežimis jau stovi prie sienos, vėluoti imasi. Ir svarbiausia, jis turi būti JK EORI, ne Lietuvos.

Kodėl kartais muitinė UK pasiunčia pranešimą apie patikriną?

Tiesiog taip atsitinka. Jie tai daro atsitiktinės atrankos būdu arba jei jiems kažkas įtartina atrodo sąraše. Pavyzdžiui, jei parašei „dėžė su įrankiais“, o svoris kažkoks per didelis, gali būti, kad ten yra kažkas brangesnio. Tokiu atveju reikia mokėti patikros mokesčius ir laukti, kol inspektoriai visą tai iškraus. Tai gali trukti dieną ar dvi, ir tuomet daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius pavėluoja.

Kainodara, terminai ir kiti pinigai

Kaip susiformuoja kaina – kiek čia yra benzolino, o kiek darbo?

Kaina susideda iš labai daug dalių. Ten ir distancija (km Lietuvoje + kelias tarp šalių), ir kuro priedai (kurie dabar baisiai šokinėja), ir pajūrio perėjimas keltu (Dover-Calais arba Klaipėda-Sassnitz), ir muitinės išlaidos, bei darbas vadybininkų. Negaliu pasakyti, kiek tiksliai kainuoja vienas kilometras, nes tai kasdien keičiasi. Paprastai paskaičiuojame individualiai, atsižvelgdami į tūrį (kubinius metrus) ar svorį.

Ar verta laukti, kol susirinks pilna mašyna (konsolidacija), arti važiuoti savo?

Jei skubate – važiuokite savo. Jei norite sutaupyti – laukite. Kai vyksta konsolidacija, kai daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius, mes renkame keletą klientų siuntas į vieną sunkvežimį. Tai gali užtrukti savaitę, kol susirenka pilnas „kubas“. Bet kainą gali būti net 40-50 proc. mažesnė. Tačiau turi būti kantrus, nes tavo dėbės gali stovėti sandėlyje Vilniuje iki kol surasime porą kitų siuntų į tą patį regioną Anglijoje.

Kiek reikia laukti atsiskaitymo už paslaugas?

Paprastai prašome avanso 50 proc., kadangi mums patys reikia sumokėti už keltą ir degalus. Likusią dalį – kai krovinys jau yra Anglijoje arba paruoštas išvežimui. Negalima pradėti proceso be jokio užstato, nes mes irgi ne labdaringos organizacijos, o mums reikia išlaikyti vairuotojus ir techniką. Pinigai turi būti paskaičiuoti iš anksto.

Ar kaina pasikeičia, jei reikia iškrauti ne pirmame aštuntame (pirmame aštuonetyje) UK?

Taip, žinoma. Anglijoje yra labai daug mažų kelių (angliškai „narrow lanes“), kuriomis sunkvežimiu nepravažiuosi. Jei reikia važiuoti į gilą kaime, tenka keisti mašiną į mažesnę su „keltuvu“ (vadinamas 7.5 tonų sunkvežimis). Tai papildomai kainuoja, reikia papildomo perkrovimo sandėlyje. Tokiu atveju daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius tampa brangesni dėl šios logistikos sudėtingumo.

Kas nutinka su kaina, jei aš pavėluoju su parengimu dėžių?

Laukėti galime tik tam tikrą laiką, paprastai iki 2 valandų. Jei vairuotojas atvyksta į jūsų namus o jūs dar lipdyte dėžes, tai laukimas nusižiūri papildomai. Vairuotojo laikas yra brangus, jis turi važiuoti toliau. Jei žinai, kad nespėsi, pranešk iš anksto – mes galima pakeisti tvarkaraštį, bet ne tada, kai jis jau stovi prie vartų.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Mėgstu būti sąžiningas, todėl sako: „taip ir ne“. Pavyzdžiui, Britanijoje yra taip vadinamas „Clearance Charge“ arba „Terminal Handling Charge“, kurį dažnai nurodo jūrų uostai ar agentai. Toks dalykas gali užklupti netikėtai, jei neaptariame tai iš anksto. Taip pat, jei krovinio svoris viršija numatytą, gali tekti mokėti už viršsvorį. Visada skaitykite smulkiąją spausdą.

Galima kažką sutarti už geresnę kainą, jei vežu dažnai?

Žinoma, reguliūs klientai mums yra svarbiausi. Jei turi įmonę ir kas mėnesį siunti prekių į Birminghamą ar Liverpulį, mes sudarome ilgalaikę sutartį su fiksuota kaina. Tokiu atveji daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius tampa nuolaidiniai. Nenukenčia nei kokybė, nei greitis, tik mes abudu uždarome savo poreikius.

Smulkmenos ir realus gyvenimas

Ką daryti, jei atvykus į Angliją pasirodė, kad dėžės sužalotos?

Pirmiausia – nieko nešokti ir nešluoti. Reikia sukurti „protokolo“ (pranešimą apie žalą) vairuotojo buvimo vietoje. Be to, turi groti nuotraukas. Jei dėžė sutrupėjusi iš išorės, bet viduje viskas gerai – gerai. Jei vidus sulūžo – draudimo kompanija priims sprendimą. Vienas kartą buvo toks keistas atvejis, kai vairo kolonėlė nuvažiavo kažkur kelyje (tikriausiai per stipriai užkalė) ir trypė per visą dėžę. Viską išmokėjo draudimas.

Ar galiu siųsti vaistus su savimi?

Ypatingai atsargiai su vaistais. Asmeniniam naudojimui, originalioje pakuotėje su recepto kopija – paprastai nebus problemų. Bet jei bandysi vežti dešimtis dėžučių galvos skausmo vaistų, tai gali būti įvertinta kaip prekyba be licencijos. Muitinė UK yra labai griežta dėl narkotikų ir vaistų. Geriau pasitikėti doktoru ir paimtik tik kiek reikia kelionei.

Ar saugu vežti brangiuosius daiktus (auksą, brangakmenius)?

Aš asmeniškai nedaryčiau to bendrame konteineryje. Brangiuosius daiktus geriau vežti asmeniniu automobiliu arba naudojant specializuotas apsaugotas pervežimo paslaugas. Įprastinis sunkvežimis nėra šarvuotas seifas. Nors mus saugo draudimas, nervų praradimas vertas daugiau nei draudimo išmoka. Taip pat, daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius yra daugiau apie buitinius daiktus, o ne lobius.

Kas vyksta, jei vairuotojas susirga arba sugedžia mašina prieš pat uostą?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes greitai ieškome pakaitalų – kito vairuotojo arba kitos mašinos, kuri galėtų perimti krovinių. Kartais tai reiškia, kad krovinią reikia perkrauti iš vienos mašinos į kitą kelio viduryje. Tai brangu ir nepatogu, bet mes padengiame nuostolius, jeigu tai mūsų technikos problema. Klientui tai paprastai kainuoja tik laiko.

Kodėl Anglijos muitininkai kartai būna labai nepaliaujami?

Negaliu pasakyti už juos, bet turbūt dėl to, kad turi daug darbo ir streso. Po Brexit jų darbas padidėjo keliskart. Kartais atrodo, kad jie ieško bado ant uodegos (t.y. ieško problemų ten kur jų nėra). Bet su tuo reikia susitaikyti. Geriau būti mandagus, tiksliai atsakinėti į klausimus ir turėti visus dokumentus paruošus. Pyktis su jais nepadės praeiti greičiau.

Ar galiu siųsti daiktus į Škotiją ar Velsą taip pat, kaip į Angliją?

Taip, logistika ten panaši, tačiau atsimink, kad Škotija (ypač aukštumos) ir Velsas turi savo specifiką keliais. Ten keliai gali būti siauresni ir ne taip lengvai pasiekiami dideliais sunkvežimiais. Be to, jei siuntelei į Škotiją, tenka važiuoti per visą Angliją, tai truputį branguja. Bet principai, kaip daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius, išlieka tie patys – tie pati dokumentai, tie pati muitinė.

Ar verta rūpintis pakavimu kuo gražiau ar tik tvirtai?

Nemanau, kad vairuotojui rūpi spalvinės juostelės ant dėžių. Jiems svarbu, kad dėžės neprastos ir neturėtų stačių kampų, kuriais galima susižaloti ar pažeisti kitą krovinių. Naudokkite stiprų kartoną, daug lipdukoju (juostos). Pakuoklės turi atlaikyti vibraciją kelias dienas. Estetika čia yra paskutinė reikšmė, svarbu turtas.

Ką daryti, jei atvykęs nepastebėjau trūkumo, o jį radau namie vėliau?

Tuomet reikia skambinti mums nedelsiant. Paprastai yra terminas (pavyzdžiui, 24 valandos arba 3 dienos), per kurį galima prireikti pretenziją. Jei praeis savaitė ir tu paskambinsi, sakydamas, kad kažkas trūko, draudikas ar mes galime atmesti pretenziją, nes niekas negali įrodyti, kad tai nebuvo padaryta jau pas tave namuose. Būk dėmesingas iškart.

Apibendrinimas

Visas šis procesas atrodo sudėtingas tik tol, kol jo nepažįsti. Turiu omeny, kai daiktai išvežami į UK pagal individualius poreikius, tai reikalauja tik kantrybės ir tvarkos. Nėra vieno universalaus sprendimo visiems, tad ir kainos bei terminai skiriasi. Svarbiausia – rasti patikimus žmones, kas dirba ne pirmą dieną, ir viską aptarti iš anksto. Tuomet ir persikėlimas, ir paprasta siunta vyks be jokios nervinės ligos. Tiesiog būkite aiškūs ir ruoškitis laikyti taisykles, o techniką palikite mums.