Kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į UK be vargo? Neoficialus vadovas

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o gal net daugiau, pamiršau tiksliai. Matyta visko – ir pianinų ant penkto aukšto be lifto, ir žmonių, kurie bando parsivežti pusę buto „dovanomis“, kad nemokėtų. Dažniausiai klausiate tas pačias gandas, ypatingai kai reikia sužinoti, kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į UK be vargo. Nėra vienos formulės, taip kad nedaugiau, tačiau yra principai, kurie leidžia nesugriebti už galvos. Čia ne tik apie kubinius metrus, tai apie tą smulkmeną, kurios nepapasakojote telefonu, bet vairuotojas jas sužinoja, kai jau atvyksta pakrauti. Neskubėkite spėlioti, geriau skaitykite toliau, bus aiškiau.

Pagrindai – ką tiksliai reikia žinoti pradedant

Ar tiesiog galima pasakyti, kiek kainuoja vienas kubinis metras?

Galima, bet tai melas. Paimkime paprastą pavyzdį – kubinis metras knygų sveria daugiau negu kubinis metras pliušinių antklodžių. Jei tu įkeliant sunkiausi daiktus, sunkvežimis gali „užsėsti“ ant svorio ribos, o tai reiškia bėdų. Taigi, kaina priklauso ir nuo tūrio, ir nuo svorio, o dar ir nuo to, kur turi žmonių. Vieną kartą teko vežti patį sunkiausią daiktą – buvau tikras, kad tai akmuo, o pasirodė, kolekcinės svino figūros. Taigi, skaičiuodami, kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į UK be vargo, visada pasakykite, kas tiksliai juda.

Kodėl man paskaičiavo kitaip nei kaimynui?

Nes kaimynas gyvena kitame mieste arba jo keliai yra blogesni. Pavyzdžiui, jei tu gyveni kažkur giliau Žemaitijoje, kur reikia važiuoti keliomis akmenimis grįstomis gatvėmis, vairuotojas praleis daugiau laiko. O laikas – tai pinigai, vairuotojas valandą mokamas. Be to, kainos keičiasi kas mėnesį – degalai brango, keltų bilietai kilo Londone (tikrai ne pigiau). Taip pat įtakos turi pats įkėlimas – jei turi liftą, viskas vyksta greitai, o jei ne, tada vairuotojai didžiaja dalimi eina pėsčiomis.

Ar brangiau, jei reikia išmontuoti baldus?

Žinoma, niekas nedarys to nemokamai, išskyrus tavo geros širdies tetą. Perkraustymo kompanijos turi savo kainoraštį už darbo valandą arba už vieno baldo išmontavimą. Tarkime, sena spinta gali būti pririšota virvėmis, jei tai nėra per toli, bet jei reikia išsukti standartinę svinguotę, tai jau valanda darbo. Aš dažnai sakau klientams – geriau pačioms išsukti, jei mokate, tačiau jei užsuksite sriegius per stačiai ir mes juos užkirsime, atsakomybės mums nepriklauso.

Kiek užima paprasta savaeigiė sofa?

Paprasta sofa – tai apie 2-3 kubinius metrus, bet vėlgi, viskas priklauso nuo modelio. Yra tokių „corner“ tipo, kurios užima visą sunkvežimio galą. Bet paprasta, dvivietė – tenka įsivaizduoti dėžę 2x1 metro. Ir vėl, nepamirškite apie rankenas – jei jos nešiojamos, reikia daugiau plėvelės, o tai laikas. Vieną kartą važiavome iš Kražių ir klientas tikino, kad sofa „mažytė“, o mes atvykome ir teko išmontuoti patį sunkvežimį (aišku, šiaip sakau, geriau sakyčiau – pusę), kad tilptų.

Ar verta rūpintis dėžėmis pats?

Jei norite sutaupyti pinigų – taip, tikrai. Bet jei norite saugumo – geriau imti iš mūsų. Mūsų dėžės yra standartinio dydžio, tvirtos, telpa ant vienos kėdės (europalete). Jei tu pats renki kibiro tipo dėžes iš parduotuvės, jose gali sugriūti tavo lėkštės. Manau, kad skaičiuodamas, kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į UK be vargo, turi pridėti ir dėžių kainą, jei imasi iš nuomos. Bent jau tada žinosi, kad jos nenuslysta nuo vienos kitos.

Ar įkainiojate pakavimo medžiagas?

Taip, plėvelės (burbuliukai), lipnia juosta, popierius – viskas kainuoja. Negalima tik taip paimti ir neįskaičiuoti, mes ne labdaros fondas. Pavyzdžiui, vienas ritinys burbuliukų kainuoja kaip maža kava, bet jų eina daug, jei turi daug stiklo. Aš dažnai matau, kad žmonės sutaupo ant plėvelės, o tada skundžiasi, kad indai susmulko. Tai ne mūsų kaltė, jei tu uždėjai vieną lapą ant vazos.

Kelionės detalės ir tai, kas neįkrenta į akis

Kiek laiko užima kelionė į UK?

Teoriškai – dvi dienos. Praktiškai – keturios. Kodėl? Nes muitinė. Ypatingai po to „Brexit“ (aišku, jau seniai įvyko, bet dar visi kąsą). Esmė ta, kad ten eilės gali būti valandomis. Vieną kartą stovėjome Dover’ie septynias valandas, vairuotojas beveik išprotėjo. Ir dar, jei turi tolimą adresą, tarkime, Škotijos kalnuose, tai tik po to kelių valandų nuo uosto. Taigi, kai sužinosi, kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į UK be vargo, atsimink, kad dienos normos vairuotojui yra fiksuotos.

Kas daro įtaką keltų kainai?

Keltų kilti brangsta kaip ir duonos. Tiesa, mes turime sutartis, tad gauname nuolaidas, bet tiek bilietų kaina svyruoja. Jei keliaujame per savaitgalį ar šventes, bilietas gali būti dvigubai brangesnis. Taip pat yra skirtingi keltai – vieni greitesni, kiti lėtesni. Geriausia klausti apie tai iš karto. Man atrodo, kad dabar keltų operatoriai (kaip P&O ar DFDS) padidino kainas dėl degalų, bet aš galiu klysti (tiesiog stebiu, kas vyksta). Bet aišku viena – keltas yra didelė sąnauda.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Įprastai ne. Tarptautiniai pervežimai yra kroviniiniai, o ne keleiviniai. Vairuotojas turi poilsio laiką, jis negali būti atsakingas už tave, o tu negali būti jo krovinyje. Yra kompanijų, kurios siūlo „autoprekeivius“, kur turi sėdėti šone, bet tai kitokios paslaugos. Jei tu ieškai, kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į UK be vargo su šeima, tai geriau ieškok kelionės autobuso ar lėktuvo bilietų. Nes jei sulaikys jus muitinėje, dėl tavęs sustos visas sunkvežimis.

Kas yra „uztarnyti pinigai“?

Tai tiesiog mūsų pelnas, be kurio mes neveiktume. Už kiekvieną atliktą darbą reikia sumokėti mokesčius, algas vairuotojams, palaikyti sunkvežimius. Negalima manyti, kad jei kainuoja 500 eurų, tai viskas eina į degalus. Taip pat, yra rizika – gali nutikti avarija (neduok Dieve), arba klientas gali atšaukti paskutinę minutę. Todėl į kainą įskaičiuojamas ir užtikrinimas. Negražu kalbėti apie pinigus, bet tai realybė.

Ar kaina keičiasi, jei pervežamas tiktai vienas didelis daiktas?

Kartais taip. Jei tu turi tik vieną pianiną, mes negalime jį įstumti į mažą furgoną – reikės specialios technikos. O jei tu perveži tik vieną sofoną į Londoną, gali būti pigiau išsinuomoti furgoną su vairuotoju tik tavo reikalams. Tačiau, jei tai dalinis krovinys, tada tu mokiškai už vietą. Pavyzdžiui, jei turi 2 kubinius metrus, o sunkvežimis tinka 90, tu moki už proporciją, bet ne už visą sunkvežimį. Bet minimali kaina visada yra – nenuvažiuosime už 50 eurų.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka. Stabdymai kelyje, eilės, arba prieš tai buvo kitas klientas, kuris negalėjo surasti raktų (būna ir taip). Jei pavėluojame dėl mūsų kaltės, privalome kompensuoti, bet jei dėl likimo (užstrigo ratai), tai ne. Aš visada sakau – nedarykite planų tikslią valandą. Geriau manyti, kad atvyksite po 2-3 dienų nuo įkėlimo. Taip pat nukrypimas – jei tu skambini ir klausinėji „kur jis“ kiekvieną valandą, vairuotojui tai trukdo vairuoti.

Dokumentai ir muitinės naktmaros (Po Brexit)

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Sąrašas ilgas, bet pagrindinis – inventoriaus sąrašas (pakavimo sąrašas). Jis turi būti angliškai (arba dvikalbis). Turi būti nurodyta, kas viduje, bent bendrai („drabužės“, „indai“). Be to, reikia paso kopijų visiems, kurie persikelia. Jei daiktai priklauso ne tau, o, tarkime, tėvams, reikia jų leidimų. Be to, jei nesi ES pilietis (o dabar jau ir UK ne ES), viskas sudėtingiau. Geriausia visus dokumentus pasiųsti mums iš anksto, kad patikrintume.

Ar turiu mokėti muito ar PVM?

Jei persikeliasti gyventi ilgam (Transfer of Residence), tu gali atvykti be mokesčių. Taisyklės griežtos – turi gyventi užsienyje ne mažiau kaip 12 mėnesių ir turi turti daiktus bent 6 mėnesius. Jei tu nusipirkei naują televizorių prieš savaitę ir bandai įvežti, tai bus PVM (20 proc. UK). Aš vieną kartą mačiau, kaip vaikinas bandė įvežti visiškai naujus statybinius medių ir teisinosi, kad tai „asmeniniai daiktai“. Muitininkai juos labai greitai „išsiuntė“ atgal (o tiksliau, privertė sumokėti viską).

Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR01)?

Tai tokia britiška forma, leidžianti atvežti daiktus be mokesčių. Be jos, daiktus gali laikyti importuojamais prekėmis. Užpildyti ją galima internetu, ji nemokama. Reikia nurodyti atvykimo datą, adresą ir daiktų sąrašą. Iš tiesų, tai ne taip sunku, kaip atrodo, bet jei padarysi klaidą, gali tekti mokėti. Mūsų kompanija dažnai padeda užpildyti, nes žinome, ką jie nori girdėti. (Tiesą sakant, paskutinį kartą forma keitėsi prieš metus, tad tikrinkite, ar nėra naujos versijos). Be ToR01, neprasversi.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Gali, bet yra ribojimai. Mėsa, pieno produktai – griežtai kontroliuojama (dėl ligų). Geriau nebandyti veži dešros iš namų, nes ją konfiskuos. Vyną ar alų vežti galima, bet tik tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui. Jei tu bandoi įvežti 200 butelių alaus, jie galvoja, kad tu prekiausi. Aš liūdnai pasakojau istoriją, kaip viena mama bandė įvežti visą „šaltibarščio“ komplektą (kopūstus, agurkus) ir viską atėmė. Nekelk maisto, pigiau nusipirkti UK.

Kas daryti, jei daiktų sąrašas netinka?

Muitininkai gali patikrinti. Jei parašei „baldai“, o viduje yra „automobilių detalės“, tai problemos. Geriausia būti sąžiningu, bent jau apie tai, kas brangu. Jei turi kokią seną vaikišką lovytę, nereikia jos detaliai aprašinėti. Bet jei turi paveikslų kolekciją, parašyk „paveikslai, est. value 100 GBP“. Jei sąrašas per daug abstraktus, gali būti bauda. Vienas klientas parašė „įrankiai“, o ten buvo pilnas komplektas pneumatinių pjūklų – teko mokėti muito kaip už profesionalią įrangą.

Ar reikia draudimo?

Aš visada sakiu – taip. Bazinė draudimo suma dažnai būna nedidelė, tarkime, 5-10 eurų už kiekvieną kilogramą. Jei turi brangių daiktų, reikia didinti sumą. Draudimas padengia avarijas, gaisrus (retai, bet būna), vandens pratekėjimus. Tačiau jis nedengia to, ką pats sugadinai pakraudamas (jei dėžės nenusėdo). Paimk draudimą, taip bus ramiau miegoti. Ypatingai, kai keliauja jūra – drėgmė yra priešas.

Bjaurios detalės ir realios problemos

Kas jei turiu daiktų, kurie netelpa į liftą?

Tada lauk. Vairuotojai ne magi. Jei turi 3 metrų spintą ir 80 cm durų angą arba liftą, spinta neišvažiuos. Teks ją išmontuoti, o jei ji yra „juodojo aukso“ serijos (tokia, kuri neišsirenka), gali tekti palikti arba išlaužti pro langą (tai papildomi darbai). Aš mačiau, kaip žmonės bando prasiversti pro laiptinę su sofos, ir galų gale sugriauno lubų apdailą. Už tai atsakomybės ne imame. Jei tikras „šlamštas“, mokėsi už virvalę ir už darbą.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai rizika. Tiesa, augalai į UK beveik nebeleidžiami dėl kirmėlių ir ligų, jei turi šaknų su žeme. Tiekia augalus be žemės? Galima. Bet vairuotojas nebus laimingas, jei tu įkeliant pilną kibiro didelį palmę, kuri pasilenka į jį. Be to, jie nekvėpuoja tarp dėžių, gali nudžiūti arba užšalti žiemą. Geriau atsisakyti arba duoti kaimynams. Nenutiks taip, kad muitinėje iš jų darys tyrimą visam sunkvežimiui.

Ką daryti su važiuoklėmis (ratais)?

Jeigu turi automobilį, tai kitokios paslaugos. Bet jei turi dviratį arba keturratį (vaikišką), tai puiku, telpa. Tiesiog nepamirškite nupilti oro, kad nesprogtų. O jei turi seną „Moskvich“ ant atramų, tai reikia ypatingos leidimų. (O šiaip, seni automobiliai į UK be MOTH yra kaip mirtis). Bet kalbant apie paprastus daiktus – ratai turi būti surenkami arba uždengti, kad niekur nepraritų ir nesuteptų kitų daiktų.

Ar saugu vežti pinigus ir brangiuosius daiktus?

Nerekomenduoju. Ginklus, didelius pinigų kiekius, brangiausius juvelyrinius dirbinius geriau vežti su savimi arba naudoti specializuotą pervežimą. Jei dėžė su „lollipop“ (aišku, turiu omenyje auksą) dingsta, draudimas to padengti gali ne, arba gausi tik dalį. Mūsų atsakomybės ribotos. Geriau pasidėk į kišenę arba į saugiąją. Nerašyk sąraše „piniginė su 2000 eurų“, tai kviečia nusikaltėlius.

Kodėl vienos kompanijos brangios, kitos pigios?

Klasikinis klausimas. Pigios kompanijos dažnai taip ir yra pigios – jos neturi draudimo, jos vairuoja senais sunkvežimiais, o jų vairuotojai dirba be poilsio. Arba tai – tarpininkai, kurie paima užsakymą ir parduoda jį kitam už didesnę kainą. Tu nežinai, kas ateina. Mes dirbam tiesiogiai, todėl kaina atitinka kokybę. Pasakykiau, kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į UK be vargo, reikia ne tik žiūrėti į skaičius, bet ir į įmonės reputaciją.

Ar galiu pasitikėti įvertinimu telefonu?

Dalis taip, dalis ne. Jei turi standartinį 1 kambario butą, dažniausiai sužinome iš akies. Bet jei turi pilną namą su rūsiu, reikia vaizdo arba apžiūros. Buvo atvejis, kai klientas tikino „tris dėžes“, o atvykome – ten buvo visa virtuvės komplektacija iškirpta iš sienų. Telefonu įvertinti sunku, jei tu pats nemoki įsivaizduoti tūrio. Geriausia nufotografuoti daiktus arba padaryti vaizdo įrašą ir nusiųsti.

Kas nutinka, jei atšaukiu užsakymą?

Jei atšauki prieš savaitę – tikriausiai nieko blogo. Jei paskutinę minutę, kai vairuotojas jau važiuoja link tavęs – turi mokėti baudą. Mes jau sunkmečiuojame degalus, mokame vairuotojui, ir jei tu tuščia grąžiname jį atgal, tai nuostolis. Paskutinį kartą vienas klientas tiesiog neatsiliepė į telefonus – teko važiuoti tuščia 600 km. Ką tu man dabar pasakysi? Todėl skaitykite sutartį dėl atšaukimo sąlygų.

Ar reikia mokėti iš karto?

Įprastai imamas avansas (depozitas) – apie 30-50 proc. Likutį sumoki iškrovus arba prieš iškrovą (prieš pakrovimą į keltą). Avansas užtikrina, kad tu neatsisiksi ir kad mes rezervuojam vietą. Jei kas nutinka su įmone (bankrotas – nors mums su Dievu), tai rizika, bet su pasitikimu dirbame geriau. Avansas taip pat leidžia mums nusipirkti bilietus į keltą, kurie turi būti sumokėti iš karto.

Kaip elgtis su nešuliais (pianinas, seifas)?

Tai ypatingi daiktai. Pianiną neįmanoma nešti per laiptus be „kilimo“ sistemų. Seifas turi šimtus kilogramų. Už tai imamas papildomas mokestis, nes reikia ne vieno vairuotojo, o dviejų, o kartais ir keturių. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas bandė nešti seifą su pagalbininku-klientu ir klientas susižalojo nugarą. Mes neimame atsakomybės už tavo sveikatą. Tokius daiktus privalome žinoti iš anksto, kad paruoštume techniką.

Kas daro įtaką galutinei kainai, apie ką niekas nesako?

Parkavimo leidimai. Londone, o ir kituose didžiuosiuose miestuose, negalima tiesiog sustoti prie namo. Reikia „suspension“ (leidimo) arba specialios vietos. Jei vairuotojas praleis valandą ieškodamas vietos arba gaudamas baudą, tą sumą patirs klientas. Taip pat, „Congestion Charge“ zone Londone – tai kiekvienam įvažiavimui. Apie tai visada užmirštama, o tada kaina staiga padidėja 15-30 svarais.

Ką daryti pabaigai ir išvados

Kada geriausia perkraustyti?

Žiūrėk, vasarą brangiau, bet ir orai geresni. Žiemą gali būti problema su sniegu Lietuvoje arba rūkstu Anglijoje. Taip pat, sekmadieniais daugiau eilių. Geriausia rasti savaitės vidurį (antradienis-ketvirtadienis) ir ne šventę. Taip sutaupysi ir laiko, ir pinigų. Ir geriau neskubėti – jeigu turi galimybę palikti daiktus sandėliuke ir laukti, kai susiformuos pilnas krovinys, gali būti pigiau (dalinsis sąnaudomis su kitais).

Ar verta kreiptis į agentus?

Agentai tiesiog perleidžia užsakymus. Jie nemažiau žino, kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į UK be vargo, bet jiems reikia uždirbti ant tavo nugaros. Jei nori pigiau ir aiškiau – kreipkis tiesiai į vežėjus. Jei nori ramybės ir turi daug pinigų – gali ir į agentą. Bet manau, su mumis kalbėti paprasčiau, mes žinome kiekvieną vairuotoją pavardę.

Ar galiu įvertinti paslaugos kokybę?

Žinoma, po visko prašome atsiliepimo. Jei kas buvo ne taip – sakyk. Mūsų verslas remiasi žodžiu. Jei vairuotojas buvo nemalonus arba padarė žalą, mes tai ištaisome (per draudimą arba grąžinant dalį pinigų). Bet jei viskas gerai – parašyk gerą atsiliepimą, mums padės. Aš asmeniškai visada stengiuosi, kad vairuotojai elgtųsi pagarbiai, nors po 20 valandų važiavimo jie gali būti šiek tiek „nupjauti“.

Išvada

Na, tiek mano teorijos ir praktikos sujungimas. Tikėkimės, dabar jau aišku, kad kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į UK be vargo nėra tiesiog „kubiniai metrai dauginti iš 10“. Tai sudėtingas procesas, priklausantis nuo tavo sąžiningumo (apie daiktus), pasirinkto maršruto ir dabartinių kainų rinkoje. Nesitikėk stebuklų už du obuolius – geriausia pasiruošti iš anksto, parašyti sąrašą ir pasikalbėti tiesiai. Gerai pasiruoštas – pusės darbo padarytas.