Kaip apmokėti už perkraustymą iš Anglijos? Apmokėjimo galimybės

Sveiki, taigi gi nusprendėte grįžti arba persikelti gyventi į Lietuvą iš Anglijos – tai super sprendimas, tik su logistika dažnai būna afigienai daug galvos skausmo. Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius ir matavau viską, pradedant nuo idealiai suorganizuotų reisų iki tų, kurie virsta tikru niuromu, o vienintelis dalykas, kurį norite padaryti – tiesiog numesti tuos ratus į vandenį. Šiandien norime kalbėti ne apie dėžių klijavimą, o apie tą svarbiausią dalį – pinigus. Dažnai kyla klaustukų, kaip saugiai ir pigiai (o kartais ir greitai) įvykdyti mokėjimą už paslaugas, kad nenukentėtų nei jūsų banko sąskaita, nei jūsų nervai. Pažvelkime į tai, kaip apmokėti už perkraustymą iš Anglijos ir išvengti tų būdingų „angliškų“ problemų.

Bankiniai pavedimai ir formalumai

Ar saugu mokėti į Anglijos banką sąskaitą?

Viskas priklauso nuo to, ką vadinate „saugu“, bet techniniu požiūriu – taip, tai įprasta praktika. Jei turite sutartį ir patikimą vežėją, pavedimas į JK banką nėra kažkas ypatingo. Dabar, po „Brexit“, bankai šiek tiek griežčiau žiūri į tokius pavedimus, todėl gali tekti rodyti sutartį arba kvitą. Jei mokate pirmą kartą, tikrai praverčia susirašinėjimų istorija el. paštu, kas patvirtina, kad pavedimas daromas realioms paslaugoms, o ne kažkam pačiam neaiškiam.

Kiek laiko užtrunka pinigų pervedimas iš Lietuvos į Angliją?

Anksčiau buvo paprasčiau, pinigai ėjo per dieną ar dvi, bet dabar viskas keičiasi. Įprastai tai trunka 1-3 darbo dienas, nors kartais nutinka taip, kad pinigai „užstrigsta“ tarpbankiniuose tinkluose dėl papildomų patikrinimų. Ypač jei suma didelė, jūsų bankas gali sustabdyti pavedimą ir klausti apie paskirtį. Geriausia viskas daryti iš anksto, nes paskutinę minutę, kai vairuotojas jau stovi prie durų, galvoti apie bankines delsas – paskutinis dalykas, kurį norite daryti.

Kodėl bankas prašo mokėti sąskaitą ne iš karto, o padalintą?

Dažnai klientai sumaniai pasako: „Aš padalinsiu į tris dalis, kad nebutu mokesčių“ arba panašiai. Iš tiesų, tai gali būti mūsų, kaip vežėjų, reikalavimas, ypač jei pervežame brangius daiktus. Jei įmonė dirba be garantinio įnašo (depozito), gali būti taikoma dalinis mokėjimas: dalis prieš išvykstant, dalis – atvykus. Taip saugomi abu pusiai: klientas neperleidžia visko iš karto, o vežėjas tikrai nenuvažiuos su daiktais į saulėlydį.

Ar verta naudotis „Revolut“ arba panašiomis programėlėms?

Žinau, kad dauguma dabar naudoja „Revolut“ ar „Paysera“ ir tai yra super patogu, ypač kai reikia sužinoti tikrą valiutos kursą. Beje, kursai banke dažnai būna... na, toks, kad nori verkti, o čia viskas aišku. Tačiau atkreipkite dėmesį į limitus – jei mokate už pilną konteinerio pervežimą, suma gali viršyti tą savaitės ar mėnesio limitą, tada teks žaisti su dokumentais. Be to, kai kurie vežėjai vis dar mėgsta gauti pinigus tiesiai į savo „klasikinį“ banką, nes ne visi turi tokias modernias sąskaitas.

Kas daryti, jei pavedimas buvo atliktas, bet vežėjas tvirtina, kad negavo pinigų?

Tai klasikinė situacija, sukelianti šaltą prakaitą. Pirmiausia, nepanikuokite, tai nutinka dažniau, nei galvojate. Paimkite pavedimo patvirtinimą (SWIFT kodą ir viską tą) ir išsiųskite vežėjui. Kartais pinigai jau yra jo sąskaitoje, bet neidentifikuoti, todėl jiems reikia jūsų pavardės ir datos. Esu matęs atvejų, kai pinigai „klaidingai“ nukeliavo į vidinę sąskaitą arba buvo užšaldyti dėlraudų (pavojingo) pavedimo skyrimo – tai dabar dažnai vyksta automatiškai.

Ar galiu mokėti svarais (GBP), jei sąskaita išrašyta eurais?

Galite, bet tada konvertaciją atlieka gavėjo bankas, o ten kursai gali būti labai nepalanki. Geriau pasidomėkite, ar vežėjas turi sąskaitą Anglijoje ar Lietuvoje. Jei jis registruotas Lietuvoje, bet dirba Anglijoje, greičiausiai pinigus priims eurais. Jei mokate svarais iš Lietuvos banko, jūs prarasite ant dviejų konvertacijų – lietuviškas bankas konvertuos į svarus, o gavėjo – atgal į eurus. Tai paprasta ekonomika.

Ar turiu paminėti pavedimo paskirtį (reference number)?

Privalomai! Niekada nerašykite tik „pervežimas“ ar dar blogiau – nieko. Be to, kadangi dauguma vežėjų dirba su keletu klientų vienu metu, be tos nuorodos jie tiesiog neprisegs pinigų prie jūsų sutarties. Geriausia įrašykite savo sutarties numerį, pavardę ir miestą, iš kurio kroviame. Tai padės vairuotojui ar buhalterei greitai viską susivesti ir išvengti tų nemalonių skambučių „kur jūsų pinigai?“.

Kaip elgtis, jei bankas prašo pateikti daugiau dokumentų?

Nenustebkite, jei po pirmo didelio pavedimo į užsienį sulauksite skambučio iš banko konsultanto. Jie dabar labai budrūs dėl pinigų plovimo prevencijos (AML). Tiesiog sakykite tiesą – mokate už perkraustymą, pateikite sutartį arba įmonės informaciją. Jei bandysite kažką slėpti, tai tik pabuos procesą. Tai yra normali dabartinė realybė, ypač kalbant apie Angliją.

Ar galima atšaukti pavedimą, jei susigadino planai?

Jei pavedimas dar nebuvo išsiųstas (t.y. jis dar yra „pending“ būsenoje), galite bandyti jį sustabdyti per savo banko aplikaciją arba skambintį linija. Tačiau kai pinigai iškeliavo, tai beveik neįmanoma atšaukti be gavėjo sutikimo. Tuo atveju turėtumėte prašyti vežėjo pinigus grąžinti, o ne savo banko. Todėl būkite tikri dėl datos prieš perkeldami tūkstančius eurų.

Grynaisiais pinigais ir vairuotojui

Ar galiu atsiskaityti su vairuotoju grynaisiai?

Taip, galite, bet tai yra... tarkime, rizikinga dėl keletą priežasčių. Vieną kartą man teko matyti situaciją, kur klientas davė vairuotojui didelį kiekį grynojo, o vairuotojas, važiuodamas pro Švediją (ne Anglija, bet pavyzdys tinka), buvo sustabdytas muitinėje. Kadangi jis negalėjo parodyti pinigų kilmės, buvo didelių problemų. Taigi, jei jau mokate grynaisiais, tikrai būkite pasiruošę užpildyti reikalavimus.

Ar vairuotojas turi teisę reikalauti grynųjų atvykus į vietą?

Dauguma solidžių firmų draudžia vairuotojams priimti grynusius pinigus dėl saugumo – jie niekada nežino, į ką įvažiuoja. Tačiau esu matęs ir „kietais riešais“ dirbančių vairuotojų (ypač jei tai privati transporto priemonė su priekaba), kurie sako: „ne pinigai – ne daiktai“. Jei sutartyje nėra parašyta, kad mokate grynaisiais, jūsų teisėsis mokėti pavedimu. Nepaisant to, turgaus taisyklės čia kartais veikia kitaip.

Kokio nominalo banknotus geriau duoti?

Nebūkite taip, kaip vienas klientas, kuris atidavė 5000 svarų 50 svarų banknotais – vairuotojas beveik išprotėjo skaičiuodamas. Geriau turėti didesnius nominalus, bet vistiek reikia small change, jei reikia grąžinti. Kalbant apie Angliją, ten labai populiarios „20“ ir „50“ sterlingų banknotai. Tačiau dėl padirbtų pinigų baimės, kai kurie vairuotojai gali atsisakyti priimti 50 sterlingų banknotus.

Ką daryti, jei vairuotojas pradeda verčiai tartis dėl didesnio suma?

Tai yra raudona vėliava. Jei sutartyje suma fiksuota, o vairuotojas sakosi „degalai brango“ ar „užstrigau spūstyje“, nedarykite nuolaidų. Skambuokite į savo tarpininką (jei per jį ieškojote) arba tiesiog į policiją, jei jis grasina neišleisti daiktų. Yra girdėję istorijų, kai tokios „papildomos mokesčiai“ pasirodydavo būti grynas šantažas. Tai, deja, realybė šioje srityje.

Ar grynųjų mokėjimas užtikrina greitesnį iškrovimą?

Kartais vairuotojai galvoja: „jei grynai, tai dirbu greičiau“. Tai nėra taisyklė, bet psichologiškai – taip. Profesionalams tas neįtakoja, jie dirba pagal grafiką. O kai kurie... (sakyčiau „kietai“) gali šiek tiek tempti laiką, jei jaučia, kad pinigai uždelsti. Bet vėlgi, nepasikliokite tokiems dalykams – geriau viską sutvarkyti legaliai ir be jokios spaudimo.

Ar turiu reikalauti kvito, kai mokėjau grynaisiai?

Absoliučiai taip. Be rašytinio patvirtinimo su antspaudu (jei įmonė), vairuotojo parašu ir data, jūsų žodis prieš jo žodį teisme nelabai ką vertas. Jei vairuotojas sako, kad „kvito nėra“, tai tuomet neduokite pinigų. Tai yra pagrindinė apsauga, jei vėliau atsiras pretenzijų dėl sugadintų baldų ar pradingusių dėžių.

Ar saugu nešti pinigus su savimi kelyje?

Nesaugu. Tiesiog ir tiek. Jei važiuojate atskirai nuo vairuotojo arba sutinkate jį paėmimo taške, su savimi didelios sumos nešti be reikalo – kvietimas vagims. Anglijoje, o ypač dideliuose miestuose kaip Londonas ar Birmingemas, nusikaltimų lygis gali skirtis, tad geriau tokias operacijas atlikti saugioje vietoje, pavyzdžiui, tiesiogiai prieš išsikraunant mašiną.

Sutartys, depozitai ir apsauga

Kiek depozito (avanso) įprasta mokėti?

Standartas dažniausiai svyruoja nuo 20 iki 30 procentų. Kai kurios firmos reikalauja 50 proc., jei, tarkime, reikalingi specialūs pakavimo medžiagos rėmai arba jei pervežimas vyksta per šventes. Žinau, kad 30 proc. atrodo daug, bet įsivaizduokite mūsų pusę: mes užsakome kelionę, išleidžiame pinigus už degalus, o klientas pasako „nieko nupirksiu“. Tai mūsų draudimas nuo tokio elgesio.

Ar depozitas visada grąžinamas?

Jei viskas vyksta pagal planą – taip, depozitas yra įskaitytas į galutinę sumą. Jūs mokate tik likutį. O jei atšaukiate paslaugą paskutinę minutę? Tada dažnai depozitas lieka vežėjui kaip išlaidos už laiką, kai buvo užimta mašina. Tai viskas aiškiau užrašyta sutartyje (arba turi būti užrašyta). Nepaisant to, kartais įmonės būna... (čia gali būti išimčių, bet reikėtų tikrinti).

Ar verta mokėti pilną sumą iš anksto?

Asmeniškai, jei įmonė yra registruota, veikia jau kokius 10 metų ir turi gerus atsiliepimus – mokėti gali. Tačiau rekomenduočiau visgi padalinti mokėjimą. Mokėkite depozitą, o likutį – kai daiktai jau Lietuvoje arba kai mašina išvyksta iš Anglijos. Tai psichologiškai ramina. Vieną kartą girdėjau, kad žmogus sumokėjo viską 100 proc., o vėliau įmonė bankrotavo (o buvo tik vienas vairuotojas su priekaba). Tai nėra smagu.

Kokius duomenis reikia pateikti mokėjimui?

Paprastai tai įmonės pavadinimas, kodas, adresas ir sąskaitos numeris (IBAN). Jei sąskaita išrašyta Anglijoje, jums reikės ir „Sort Code“ bei „Account Number“. Būtinai patikrinkite, ar pavardė sąskaitoje sutampa su sutarties pasirašytojo arba įmonės pavadinimu. Jei sąskaita išrašyta „Jonui Jonaitiui“, o sutartyje rašo „UAB Transai“ – tai didelė raudona vėliava.

Ar įmanoma atsisakyti paslaugos ir gauti pinigus atgal?

Tai priklauso nuo atsisakymo terminų, kurie yra nurodyti sutartyje. Paprastai, jei atsisakote prie 2-3 savaičių, depozitas grąžinamas pilnai arba su mažu nukarpu. Jei atsisakote ryte, o vairuotojas turi važiuoti popiet – tai jau tiek pinigų dingsta, tiek laiko prarandame. Čia ne viešbutis, kur galite atšaukti dieną iki. Logistiką sunku sustabdyti staiga.

Kas yra CMR draudimas ar reikalinga papildoma apsauga?

CMR draudimas yra tais atvejais, jei mes (pervežėjai) sugadiname jūsų daiktus. Jis dengia tik dalį vertės, dažniausiai iki 10-12 SDR vieneto už kilogramą. Jei pervežate brangius baldus, verta pasidomėti papildomu draudimu. Jis paprastai kainuoja šiek tiek papildomai (1-2% nuo vertės), bet sutaupys daug nervų, jei, tarkime, vairuotojas suks ratus kažkaip staigiai ir dėžė nukris.

Ar sąskaita-faktūra privaloma?

Pilname teisės akte – taip, privaloma. Jei dirbate su „kietais vadybininkais“, gali būti, kad siųs paprastą sąskaitą el. paštu. Tačiau juridiniam asmeniui (UAB, IĮ) be sąskaitos-faktūros būtų sunkiau įforminti išlaidas. Nenuokankite, kol gausite dokumentą su visais reikalingais duomenimis – tai jūsų apsauga.

Kodėl kaina pasikeitė tarp sutarties pasirašymo ir mokėjimo?

Tai viena nemaloniausių situacijų. Kartą nutiko taip, kad kaina pasikeitė per savaitę dėl degalų kainos šuolio (tai dar buvo laikai, kai kaina lipdavo aukštyn). Užsienio reisai yra jautrūs degalų kainai ir svaro kursui. Svarbu įsitikrinti, ar sutartyje nėra punkto „kaina gali keistis atsižvelgiant į degalų kainą“. Jei nėra – ginkluokitės sutartimi ir reikalaukite fiksuotos kainos.

Problemų sprendimas ir apgavystės

Kaip atpažinti sukčius, kurie reikalauja mokėjimo į asmeninę sąskaitą?

Tai pagrindinė taisyklė: jei didelė transporto įmonė prašo mokėti į asmeninę sąskaitą (pavyzdžiui, į „Monese“ arba kur kitaip) – bėkite tolyn. Legitima įmonė visada naudoja verslo sąskaitą. Buvo atvejų, kai žmonės mokėjo į asmeninę kortelę, o vėliau rasti tos žmogaus buvo beveik neįmanoma. Jokių asmeninių sąskaitų, jei norite saugumo.

Ką daryti, jei įmonė dingsta po mokėjimo?

Pirmiausia, skambukite į policiją. Po to bandykite susisiekti su vadybininku per visas socialines tinklas. Kartai įmonės tiesiog uždaro duris ir atidaro kitą pavadinimu. Jei mokėjote pavedimu, turite šansą gauti pinigus atgal per banką „chargeback“ procesą (jei mokėjote kortele), bet su pavedimais tai sudėtingiau. Viskas priklauso nuo to, kiek greitai reaguate.

Ar galiu pasitikėti įmone, kurios nėra „Google“ žemėlapyje?

Dabar viskas yra internete, netgi ta „vieno vairuotojo“ firma turi bent Facebook puslapį. Jei nieko nerandate – būkite atsargūs. Patikrinkite adresą – ar jis tikras verslo centras ar kažkas panašaus. Dažnai sukuriamos virtuales įmonės be adreso. Taip pat pažiūrėkite, kada svetainė sukurta – jei prieš mėnesį, tai neįmanoma, kad jie turėtų 20 metų patirties (kaip jiems rašo apie save).

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Žinau, visi nori taupyti, bet šioje srityje pigiausias variantas dažniausiai baigiasi brangiausiai. Vienas klientas pasirinko pigiausią variantą (be sutarties, su keletu žodžių per žinutę), rezultate – daiktai buvo pristatyti po 2 savaičių, dalis buvo sulaužyta, o vairuotojas buvo... (tarkime, ne labai draugiškas). Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti garantą.

Kokius dokumentus turiu turėti, jei kils ginčas?

Sutartį, pavedimo kvitus, daiktų sąrašą (pakavimo vārdu sarakstu) ir nuotraukas prieš išvežant. Be įrodymų jūsų žodžiai nieko nereiškia. Jei vairuotojas prieš išvykstant nepasirašo sąrašo, nufotografuokite tuos dėžes su numeriais ant jų. Tai mažai kas daro, bet tai išgelbėjo ne vieną procesą.

Ar reikia draudžiamojo pranešimo (draudimo poliso)?

Jei pervežate labai brangius daiktus (muzikos instrumentus, vaikiškus reikus, antikvariatą) – būtinai. Standartinis apsauginis draudimas (kurį turi vairuotojas) nepadengs pilnos vertės, jei, tarkime, mašina užsidegs arba nukris į upę. Tai, deja, reta, bet įvyksta.

Kas nutinka, jei aš negaliu sumokėti likutinės sumos iš karto?

Privalote pasikalbėti su vadybininku iš anksto. Jei žinote, kad pinigai bus tik po savaitės – pasakykite. Dažnai įmonės gali laukti, jei turi patikimumą. Tačiau jei nieko nesakote ir vairuotojas atvyksta, o jūsų sąskaitoje tuščia – tada vairuotojas gali nuvežti daiktus į sandėlį Lietuvoje, o jums teks mokėti už sandėliavimą. Tai brangu.

Ar galima mokėti dalimis be palūkanų?

Dauguma įmonių tai leidžia be papildomo mokesčio – tiesiog padalinate mokėjimą prieš išvykstant ir atvykus. Nebūkite girti, jei kas nors pasiūlys mokėti įmokas per 6 mėnesius su palūkanomis – nenaudokite to paslaugoms. Perkraustymas yra vienkartinis dalykas, geriau susirasti pinigus iš karto.

Kaip elgtis, jei vairuotojas neleidžia patikrinti daiktų prieš mokėjimą?

Tai yra didelė problema. Jūs turite teisę patikrinti, ar viskas tvarkoje, prieš pasirašant dokumentus ir mokant. Jei vairuotojas sako „pirma mokėk, tada atidarau“ – tai nesąžininga. Tokiu atveju skambukite į policiją arba reikalaukite, kad jis išliptų iš mašinos. Jūsų pinigai – jūsų taisyklės (žinoma, sveiko proto ribose).

Ar verta naudotis tarpininkų (brokerių) paslaugomis?

Tarpininkai padeda rasti vežėją, bet jie neatsakingi už patį pervežimą. Jų užduotis – surasti mašiną. Pinigus dažnai mokate tarpininkui (jis turi pinigus), o jis moka vežėjui. Tai gali būti saugiau, jei tarpininkas didelė ir žinoma firma (pvz., „Anyvan“ ar panašios Anglijoje). Bet maži tarpininkai gali irgi pradingti su jūsų pinigais.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti, bet maniau, kad viskas įskaičiuota?

Dauguma žmonių mano, kad jei pasirašė sutartį, tai draudimas apima viską. Ne, draudimas apima tik tą dalį, kurią sutartyje numatėte arba kuri yra įstatymuose (maža). Jei norite pilnos apsaugos, turėjote tai papildomai aptarti. Dabar belieka tik derėtis su vežėju dėl kompensacijos geros valios principu, nors ne visi jį turi.

Išvada

Na, kaip ir viskas, ką reikėjo žinoti apie tai, kaip apmokėti už perkraustymą iš Anglijos. Svarbiausia – nebūkite užsidarę ir klauskite, jei kažką neaišku. Geriau paprašyti patvirtinimo dešimt kartų, nei gailėtis prarastų pinigų. Pasidomėkite įmone, paskaitykite atsiliepimus (tik ne tuos, kurie atrodo kaip robotai parašyti) ir viską tvirtai užfiksuokite popieriuose. Tada ir perkraustymas bus mažiau stresingtis, o galbūt net... malonus. Sėkmės sugrįžtant namo!