Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – durys iki durų

Žinai, kai žmonės klausia, kaip mes gabename daiktus į Angliją mikroautobusais, aš visada nežinau, nuo ko pradėti. Nes per 22 metus čia buvo visko. Pradėjom dar tada, kai Europoje sienos visai kitokios buvo... Bet dabar, kai Belgijos kelyje stovi keturias valandas, supranti, kad durys iki durų paslauga – tai ne tik gražus šūkis. Tai realus darbas, kur reikia sukti galvą dėl kiekvieno centimetro bagažinėje ir dėl kiekvieno kliento, kuris skambina pusę nakties nervuodamasis dėl savo sofos. Šiandien bandysiu paaiškinti, kaip tas krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais vyksta iš tikrųjų, be saldainių popieriuje.

Kainos ir kaip čia viskas skaičiuojasi

Kiek kainuoja pervežimas į Londoną mikroautobusu?

Žodžiui apie kainas... Tai klausimas nr. vienas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Iš Lietuvos į Londoną su pilnu krovininiu mikroautobusu, kuris važiuoja durys iki durų, kaina svyruoja nuo 600 iki 1200 eurų. Daug kas priklauso nuo sezono, kuro kainų ir to, ar tavo daiktai užima visą mašiną, ar mes galim prisikrauti dar kažką pakeliui. Kartais žmonės paskambina ir sako, kad konkurentai žadėjo dvigubai pigiau. Aš į tai reaguoju paprastai – gerai, sėkmės, ir skambinkite, jei neatsiveš. Nes realybė tokia, kad kuras, tiltai ir laivai kainuoja pinigus, o mikroautobusas nėra bagažinė.

Ar kaina priklauso nuo to, ar ant laiptų yra posūkis?

Taip, priklauso, ir tai vienas iš dalykų, kuriuos klientai pamiršta paminėti. Jei tavo butas penktame aukšte be lifto ir laiptai dar su posūkiu kaip senoje kino teatre – naudojame daugiau laiko ir jėgų. Mes tą faktorių vadiname pikingu (nors šito termino gal ir neturėčiau vartoti, bet supranti, ką turiu galvoje). Vairuotojas ne robotas, o mikroautobusas sveria pakankamai, kai jį pakrauni. Kiekvienas aukštas arba ilgas kelias iki durų padidina darbo valandų skaičių, o mes skaičiuojame ne tik kilometrus. Kartais atvažiuoji, o ten sniegas arba remontas, tada viskas dar ilgiau užtrunka.

Kodėl vieni prašo 300, o kiti 800 eurų už tą patį?

O čia jau atsakymas, kur reikia būti atviram. Rinkoje yra visko. Vieni dirba su savo parku, turi draudimą, moka mokesčius ir viską daro pagal taisykles. Kiti atvažiuoja su dyzeliu kvepiančiu autobusiuku be jokios licencijos ir vakaropaisana su daužtu kampu. Jie gali sau leisti prašyti 300 eurų, nes jie neįskaičiuoja nieko – nei miego vietos, nei gedimo rizikos. Aš matęs atvejį, kai klientą paliko Lutono stovėjimo aikštelėje su 20 dėžių, nes tas "vežėjas" suprato, kad netelpa. Pigiausias ne visada blogiausias, bet jei kaina smirdi, paprastai taip ir yra.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui?

Grynieji... žinai, mes jų nepageidaujame, bet taip, galima. Tik ne Lithuanian pounds, angaesu nepriimame (na, juokauju, priimame svarus jei atiduodi geru kursu). Paprastai mokame pavedimu prieš kelionę arba dalimis – pusė prieš, pusė po pristatymo. Grynaisiais atsiskaitomi tik tada, kai viskas įvyksta be streso. Buvo vienas vyrukas iš Kauno, kuris norėjo mokėti auksu. Ne, aukso neėmėm, bet šypsena liko. Svarbiausia, kad mokėjimas būtų aiškus sutartyje, nes vėliau prasideda "o aš maniau". O aš maniau, kad aš galvojau... na, žodžiu, sutartis turi būti.

Ar reikia arbatpinigių?

Arbatpinigiai? Nėra privalomi, bet visada malonūs. Kai vairuotojas neša tavo šaldytuvą į trečią aukštą liejantis lietui, o tu tik stovi ir žiūri... tada tas dešimt ar dvidešimt svarų sterlingų padaro stebuklus. Aš asmeniškai sakau klientams – jei norite, duokite, jei ne, problemos nėra. Mūsų vaikinai ir be to dirba gerai. Bet yra kultūrinis dalykas: anglai mėgsta arbatpinigius, mes – ne visada. Kartais klientas pasiūlo kavos puodelį vietoj grynųjų, ir tai lygiai taip pat vertinama. Svarbiausia – nebandykite atsiskaityti alumi, nes vairuoti negalima.

Kaip vyksta ta logistika iš tiesų

Kada mano daiktai bus paimti?

Paprasčiau pasakius – tada, kada sutariame. Mes stengiamės laikytis lango, pvz., "trečiadienio rytas". Realybė? Kartais atvažiuojame antradienio vakarą, jei klientas skuba, kartais poryto, jei maršrutas susiklosto kitaip. Durys iki durų nereiškia, kad esam kaip taksi per 15 minučių. Yra maršrutai: Vilnius–Varšuva–Roterdamas–Kalais–Doveris–Londonas. Jei tavo paimimas yra Kaune, o mašina tą dieną Klaipėdoje, logistika užtrunka. Sakome realias datas, ne pažadus iš piršto laužtus. Kartais pasitaiso planas dėl pasienio eilių.

Ar tikrai paimsite iš buto ir pristatysite į butą?

Taip, būtent tai ir yra durys iki durų. Bet... aš turiu pasakyti – jei tavo durys yra vidiniame kieme, kur nepravažiuoja net dviratis, tada mes negalime pristatyti "iki durų". Ai, ne, paimti tai paimsim, bet pristatymas gali baigtis gatvėje. Kartais žmonės supranta "durys" labai literališkai. Mes stengiamės maksimaliai, bet jei namo administratorius draudžia įvažiuoti, arba arkos aukštis 1.9 metro, o mikroautobusas 2.1 metro – tada ne. Buvo toks atvejis Gdanske, kai tetos butas buvo senamiestyje, kur arklių karietoms vietos neužtekdavo. Ne, arklių nebuvo.

Kas jei Anglijoje gatvė per siaura mikroautobusui?

Tada pasitraukiame į artimiausią vietą, kur galima saugiai stoti, ir nešim rankom arba vežimėliais. Kartais tiek iki durų likę 50 metrų. Mes turime vežimėlių, diržų, antklodžių. Svarbu, kad klientas apie tai žinotų iš anksto, nes jei pažadėjai sofą "iki kambario", o realiai mašina stovi už kampo – tai stresas. Aš visada klausiu: "Ar gatvėje yra aukščio apribojimai?" Anglijoje tokių begalė. Maži kampeliai, gyvenamieji rajonai su speed bumps. Kartais geriau suplanuoti pristatymą ne šeštadienį rytoj, kai kieme pilna mašinų.

Ar vairuotojas padės nešti?

Žinoma, kur tau be jo. Vienas vairuotojas vairuoja, kitas (jei pilnas kravas) krauna ir neša. Bet... turiu būti sąžiningas. Mes ne krovikai profesionalūs su jakine apranga, nors darbas panašus. Vairuotojas padeda, bet jei turi pianiną, kuris sveria kaip mažas automobilis – tada reikia extra pagalbos arba technikos. Standardams viršijantys daiktai turi būti aptarti iš anksto. Nes buvo atvejų, kai klientas pasakė "mažas sekcija", o atvažiavus – tai buvo įmontuota biblioteka sienoje. Ne, ne tokią turiu galvoje. Tada tenka ieškoti specialisų.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nesutryptų?

Supakuok taip, lyg dėžė nukristų nuo dviejų metrų aukščio. Nes taip beveik ir būna bagažinėje. Nenaudok parduotuvių krepšių – jie plyšta, ir tavo puodeliai išbarstomi po visą mikroautobusą. Dėžės turi būti dvigubai tikrinamos, su lipnia juosta, o indai – suvynioti į burbulinę plėvelę. Aš dar rekomenduoju rašyti ant dėžių, kas viduje. Ne dėl mūsų – dėl savęs, nes atvažiavus vidurnaktį į Birmingemą tau reikės rasti pledą, o ne žvakides. Ir dar vienas dalykas – skysti daiktai turi būti atskirai, hermetiškai. Buvo, kad atidarėme dėžę, o ten šampūnas... visur. Taip.

Dokumentai, muitai ir Brexit stuff

Ar dabar reikia kažkokių popierių gabenant į Angliją?

Po Brexit niekas nebeliko taip paprasta, kaip anksčiau. Jei gabeni asmeninius daiktus, reikia packing list'o – sąrašo, ką veži. Muitinė gali paklausti, ar tai tikrai tavo daiktai, o ne prekybinis krovinys. Kartais reikia CMR, kartais – užpildyti muitinės deklaraciją. Mes padedame su dokumentais, bet tu turi žinoti, kad negali vežti 50 identiškų televizorių "asmeniniam naudojimui". Muitininkai nėra kvaili. Yra limitai, yra taisyklės. Geriau per daug informacijos negu per mažai. Kitaip gali stovėti Kalaise valandas kaip aš paskutinį kartą... na, gerai, valandą ir pusę.

Kas jei muitininkai atidarys mano dėžes?

Gali atidaryti. Ir atidaro, ypač jei kažkas įtartina. Tavo daiktai turi atitikti packing list'ą. Jei rašai "asmeniniai daiktai", o viduje – keturi nauji dviračiai, problemos nebus, bet mokestis gali kristi. Muitininkai gali tikrinti atsitiktinai. Mes matėme, kaip atidarė visą mašiną dėl vienos dėžės su augalais. Augalai – tabu. Negali vežti dirvos, augalų, sėklų į UK be leidimo. Kartais klientai to nežino. Tada dėžės lieka pasienyje. Atkreipk dėmesį – muitinė nesižvalgo, jie turi teisę tikrinti. Jei paklausia, atsakyk tiesiai, nes melas dvokia kilometrą.

Ar galima vežti maistą į UK mikroautobusu?

Maistas... čia toks pavojingas klausimas. Šviežias – ne, konservai – gal nebent pramoniniame kiekyje? Ne, taip pat blogai. Pieno produktai, mėsa, kiaušiai – griežtai draudžiama nuo 2021 metų. Kartais klientai nori atsivežti savo sūrelio iš Lietuvos. Aš juos suprantu, tas sūrelis kitoks... bet muitininkai nutraukia tokias svajones. Konservuoti agurkai? Gal. Bet turi būti hermetiškai uždaryti, komerciniame pavidale. Gerai, čia aš jau gilinuosi, ir nors dirbu 22 metus, maisto taisyklių tiksliai nežinau 100% – viena yra skaityti instrukcijas, kita – matyti praktiką. Patariu: mažai ir atsargiai.

O jei aš pats nevažiuoju, ar galiu siųsti tik daiktus?

Dažniausiai taip ir būna – tu pasilieki Lietuvoje, o daiktai keliauja. Viskas legalu, jei tai tavo asmeniniai daiktai. Reikia, kad gavėjas Anglijoje būtų nurodytas dokumentuose ir sutiktu priimti bei pasirašyti. Mes fotografuojame daiktus prieš pakrovimą, klientas pasirašo sąrašą. Pristatymo metu tas sąrašas tikrinamas. Jei ką nors reikia išrinkti ar pastatyti – gerai, jei gavėjas žino. Buvo atvejis, kai senelis Takesheyje atidarė duris ir nežinojo, kad jam atveš anūko baldus. Anūkas pamiršo pasakyti. Senelis 20 minučių tikino, kad nieko neužsakė. Kol išsiaiškinome, prasisukau pilną ratą aplink kvartalą.

Ar reikia draudimo?

Privalomai – transporto priemonės. O dėl krovinio... mes turime CMR draudimą, kuris dengia tam tikrą sumą. Bet jei veši vertingus meno kūrinius ar antikvarinius baldus – rekomenduoju papildomą draudimą. Standartinis CMR ne visada padengia rinkos vertę. Aš asmeniškai esu matęs, kaip sugriuvo rėmas dėl greičio sulėtėjimo (na, stabdymo tiesiog) ant tilto. Buvo apdrausta, bet jei būtų buvusi senovinė vaza be papildomo draudimo – būtume kalbėję kitaip. Pasikalbėk su agentu, nebūk naivus. Blogiausia, kai žmonės galvoja, kad viskas automatiškai dengia milijoną.

Kas gali nepavykti (o ir nepavyksta)

Ar buvote atvejų, kai daiktai neužėjo į mašiną?

O taip. Tai ne avarija, o norma tam tikru požiūriu. Vieną kartą klientas pasakė, kad turi "kelias dėžes ir spintelę". Atvažiavus paaiškėjo, kad spintelė yra 2 metrų aukščio ir 60 cm gylio, o dėžių – 34. Mes pakraunam standartinius krovininius mikroautobusus, 8–15 m³. Tas krovinys buvo geri 18 m³. Teko kviesti antrą mašiną, o klientas pyko, kad "jis gi sake kad daug". Ne, pasakė kelios. Tada gerai, kad durys iki durų paslauga lanksti – sutarėme dėl antro reiso. Bet tai kainavo papildomai, aišku. Visada geriau nufotografuoti didžiuosius daiktus.

Kas jei vairuotojas vėluoja dėl audros?

Delays happen. Ypač per Kalėdas arba kai Doverio sąsiauryje rūkas. Mes ne valdome orą. Kartais nutraukiama keltų eismas ir tu stovi penkias valandas. Skambiname, rašome, informuojame. Bet yra klientų, kurie mano, kad mes akivaizdžiai meluojame ir tiesiog kur nors sustoję alaus. Ne, alaus negeriam vairuodami... na, tai aišku. Realybė tokia, kad mikroautobusas negali skristi. Jei vėluojame, stengiamės kompensuoti nuolaida kitam pervežimui arba greitesniu iškrovimu. kartais žmonės per daug nusiteikę kritiškai, bet aš jų pyktį suprantu. Niekam nepatinka laukti savo sofos.

Ar pasitaiko nesąžiningų pervežėjų šioje rinkoje?

Deja, taip, ir aš tai žinau pernelyg gerai. Yra kompanijų, kurios ima užstatą ir dingsta. Yra vairuotojų, kurie pasiima daiktus, o paskui skambina reikalaudami dvigubai didesnės kainos, grasindami palikti krovinį Vokietijos kaime. Aš nekalbu apie konkurentus, aš kalbu apie nusikaltėlius. Kaip atsirinkti? Jei nėra įmonės kodo, jei nėra sutarties, jei kaina absurdiškai maža – sprunk. Mes viską darome skaidriai, bet rinka šiurkšti. Buvo laikas, kai vienas "vežėjas" pavogė visą krovinį ir pardavinėjo per skelbimus. Policija tik rankom išsketėjo. Tai baisu.

Ką daryti, jei sofos kampas neatitinka durų angos?

Tada arba lūžta sofa, arba lūžta durų rėmas, arba mes turime išrinkti sofą. Matuok ne tik sofą, bet ir koridorių, durų aukštį ir plotį. Ir dar pasukimo kampą laiptinėje. Aš matęs, kai dizainerio sofa turėjo būti įkišta pro langą. Ne, mes ne Alpine Rescue, langų nedraskome. Dažniausiai sprendimas – išrinkimas ir surinkimas atgal. Bet tai kainuoja papildomai ir reikia laiko. Geriau išmatuoti prieš perkant arba prieš vežant. Buvo juokingas atvejis Londone, kai klientas nupirko sofą iš IKEA, o ji netilpo į jų butą. Tada vežėme atgal į parduotuvę. Taip, kartais tokias paslaugas ir teikiam.

Ar galima vežti gyvūną kartu su baldais?

Katės ir šunys – taip, bet ne mašinoje su baldais kaip daiktai. Gyvūnas turi turėti savo vietą, vandens, dokumentų. Jis negali būti užkrautas po spintele. O kalbant apie žuvis, papūgas, vorų... čia jau kita kalba. Aš nevežame gyvūnų be specialių sąlygų, nes mikroautobusas nėra gyvūnų prieglauda, ir bagažinėje negali būti gyvos būtybės. Nors buvo toks vienas atvejis su vėžliu. Ne, vėžlys išgyveno, bet aš nebenoriu to kartoti. Jei nori vežti augintinį – geriau skrydis arba specializuota tarnyba. Mes daiktus vežame, o ne gyvi būtybės... na, būtybes.

Po pristatymo ir keisti dalykai

Ar tikrai gaunu dieną prieš žinutę, kad atvažiuos?

Pasistengiame pranešti, bet atvirai – ne visada pavykusi lygiai dieną prieš. Kartais tik kelios valandos prieš, nes maršrutai gyvi. Sistema paprasta: kai mašina iškrauta prieš tave, skambiname. Jei esi paskutinis maršrute – žinai anksti ryte. Jei pirmas – gal žinai vakarop. Aš visada prašau klientų turėti lankstumo. Anglijoje eismas nepastovus, pasienis nepastovus. Yra tokių klientų, kurie nori žinoti tiksliai 14:30, o mes galim pasakyti "trečiadienio popietė". Gyvenimas logistikoje – ne Google Maps. Bet taip, stengiamės informuoti laiku.

O jei aš darbo metu negaliu priimti krovinio?

Tada reikia pasirūpinti pasienininku. Arba kaimynu. Arba draugu. Gali palikti raktus sutartoje vietoje, bet mes to nerekomenduojame dėl saugumo. Kita alternatyva – pristatymas į saugyklą. Mes turime partnerių Mančesteryje ir Londone, kur gali palikti daiktus keletui dienų. Bet tai papildomos išlaidos. Buvo keistas atvejis, kai klientas liepė palikti dėžes po kilimu prie durų. Po kilimu? Taip, jis turėjo omeny kilimėlį. Ne, to nedariau, nes Londone po bet kokiu kilimu dingsta ir akmenys. Parašėme, kad reikia kieno nors parašo. Be parašo – nepaliekam.

Ką daryti, jei pristatymo metu pastebėjau įbrėžimą ant stalo?

Sustok. Nepasirašyk sąrašo, kol neišsiaiškinsi. Mes prieš pakraudami fotografuojame, bet jei tu pastebi įbrėžimą, kurio nebuvo – turi teisę užfiksuoti. Parašyti aktą, nufotografuoti. Mūsų CMR draudimas tai dengia, jei tai mūsų kaltė. Kartais įbrėžimas buvo prieš tai, o klientas pamiršo. Kartais jis atsirado dėl temperatūros skirtumo (medis gi gyvas). Svarbiausia – nepraraskite galvos. Pasirašius "gavau viską gerai" ir uždarius duris, vėliau bus sunkiau įrodyti. Aš šito mokykloje nemokė, bet gyvenimas pamokė. Registruok viską iškart.

Ar galite padėti išrinkti ir surinkti baldus atgal?

Išrinkti – dažniausiai ne, nebenuimame ir neardome. O atvežę – galime padėti surinkti elementarius baldus, bet ne spintų su stiklu ar didžiųjų sekcijų. Kam tam reikia – rekomenduoju samdyti baldų surinkėją. Mes gabename, o ne dirbame kaip IKEA meistrai. Nors... šūkis durys iki durų kartais interpretuojamas per daug plačiai. Mes padėsime nunešti į kambarį, pastatyti ant grindų. Bet jei reikia kabinti spintą ant sienos – tai jau tavo arba meistro reikalas. Tiesą sakant, kartais vaikinai padeda, jei mato, kad klientas vienas senyvas, bet tai ne taisyklė, o malonė.

Ar imsite dar kokį nors krovinį pakeliui, jei mano mašina neišpildyta?

Na taip, čia ir yra logistikos esmė. Jei tavo daiktai užima pusę mikroautobuso, antra pusė pildosi pakeliui. Bet tai neturi kenkti tavo kroviniui. Kiekvienas daiktas pažymėtas, atskirtas. Kartais žmonės nervinasi, kad kažkas svetimas bus šalia jų lovos. Suprantu, bet kitaip kaina būtų dviguba. jei nori užimti visą mašiną vienas – mokėk pilną kursą. Dalinis krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – tai standartas. Buvo atvejų, kai klientas pyko, kad šalia jo dėžių buvo kažkieno dviratis. Na, o ką nori, 800 eurų vietoj 1500 – tai ir yra priežastis.

Išvada

Per 22 metus supratau, kad krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – durys iki durų – tai ne tik transportas, tai pasitikėjimo reikalas. Ne kiekviena kelionė būna ideali, ne kiekviena kaina džiugina, bet jei randi žmones, kurie nedings su tavo daiktais ir pasakys tiesą net tada, kai ji nemaloni – jau laimėjimas. Jei planuoji persikraustymą, matuok du kartus, klausk daug, neskubėk rinktis pigiausio. O mes, kaip visada, stengsimės atvežti tavo daiktus sveikus ir laiku, net jei reikės papasakoti dar daugybę istorijų pakeliui.