perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą niekada nebuvo toks paprastas, kaip atrodo feisbuko grupėse. Kainos už perkraustymą iš Anglijos efektyviai priklauso nuo krovinio tūrio, vietos, datos, muitinės, dokumentų, liftų, parkavimo, net nuo to, ar kaimynas neužstatė įvažiavimo sunkvežimi. Esu šitoje srityje jau daugiau nei 20 metų, todėl mačiau visko: nuo tvarkingų perkraustymų London–Kaunas iki tikro chaoso, kai žmonės “tik keli maišai”, o po to reikia dviejų 40 pėdų konteinerių.
Kainos už perkraustymą iš Anglijos efektyviai nėra vienas skaičius, kurį galima mesti į žinutę per penkias minutes. Vieni klientai vežasi tik baldus ir 10 dėžių, kiti išsikrausto visą namą iš Mančesterio, Birmingamo ar Bristolio, dar turi automobilį, dviračius, katę ir seną sofą “tik jeigu telpa”. Reali kaina susidaro iš maršruto, tūrio, pakavimo, draudimo, muitinės tvarkos, kėlimo ir laiko. Geriausia pradėti ne nuo pigiausio pasiūlymo, o nuo sąžiningo sąrašo, ką tikrai vežate.
Mažam kroviniui, tarkim, 3–5 m³, kaina gali prasidėti nuo maždaug 900–1 400 EUR. Jei vežate vieno kambario butą, dažniausiai kalbame apie 1 500–2 500 EUR. Pilnam namui iš Londono ar Readingo jau gali būti 3 000–6 000 EUR ir daugiau. Aišku, jeigu reikia konteinerio, sandėliavimo ar specialaus kėlimo, suma šoka. Kartais klientai sako: “bet draugas vežė už 700”. Gal ir vežė, tik be draudimo, be pakavimo ir su trim sustojimais pakeliui.
Skiriasi, nes vienas klientas veža 8 dėžes, kitas – visą virtuvę su granito stalviršiais. Dar įtakos turi miestas: Londonas, Oksfordas, Kembridžas dažnai brangesni dėl parkavimo, mokesčių, kamščių. Į Kauną, Vilnių ar Klaipėdą kaina taip pat ne visada vienoda. Pavyzdžiui, iš pietvakarių Anglijos maršrutas iki keltų gali būti trumpesnis, bet iki didesnio miesto toliau. Žodžiu, perkraustymo iš Anglijos kainos visada skaičiuojamos pagal konkrečią situaciją, ne pagal gražią reklamą.
Griežtai? Ne. Galima gauti orientyrą, bet ne tikslią kainą. Per telefoną ar žinutę galite pasakyti: turiu lova, spintą, 20 dėžių, skalbimo mašiną. Bet realybėje ta “spinta” gali būti IKEA, o gali būti ąžuolinė senovinė spinta iš močiutės, kurią reikia nešti per siaurus laiptus. Geriausia – video apžiūra, nuotraukos, sąrašas, aukštai, liftas, parkavimas. Be to, dar reikia žinoti, ar baldai išardomi, ar vežami kaip yra. Kitaip gaunasi netvarkingai.
Pirmas dalykas – nevežti to, ko nenaudojate. Skamba paprastai, bet žmonės vis tiek vežasi senus čiužinius, sugedusias kėdes, dėžes “gal kada nors”. Antras – sudėti daiktus kompaktiškai, išardyti baldus, pasiruošti etiketes. Trečias – rinktis grupinį krovinių konsolidavimą, jei neturite viso konteinerio. Ketvirtas – vengti paskutinės minutės datos, ypač vasarą. Kainos už perkraustymą iš Anglijos efektyviai mažėja tada, kai vairuotojui nereikia laukti šešias valandas, kol jūs “dar tik ieškote įrankių”.
Į mažą krovinį, apie 3–5 m³, paprastai telpa 15–30 standartinių dėžių, plius keletas baldų: lova, stalas, kėdės, komoda. Bet čia vėl ta vieta, kur žmonės susipainioja. Dėžė dėžei nelygu. Viena gali būti pilna drabužių, kita – knygų, o knygos yra košmaras vežėjui, nes labai sunkios. Jei visos dėžės sunkios, sunkvežimis greičiau prisipildo svorio, ne tūrio. Todėl geriau mažesnės dėžės knygoms, indams, įrankiams. Ir prašau, nerašykite ant dėžių “misc”, niekas tada nežino, kas viduj.
Nebūtina, bet labai padeda. Profesionalios dėžės yra vienodo dydžio, tvirtesnės, lengviau kraunamos į sunkvežį. Pigiau gaunasi su nemokamomis dėžėmis iš parduotuvių, tik jos dažnai būna skirtingo formato, drėgnos ar minkštos. Aš mačiau, kaip dėžė su indais persiskiria dar prieš išvažiuojant iš Birmingamo, ir tada visi nervuojasi. Jei taupote, imkite mažas tvirtas dėžes sunkiems daiktams, dideles – lengviems. Dar reikalinga plėvelė, lipni juosta, žymeklis. Be jų prasideda chaosas.
Tada darykite sąrašą: kas važiuoja, kas parduodama, kas dovanojama, kas išmetama. Dažnai klientai sako, kad viską veš, o po savaitės supranta, jog televizorių pigiau pirkti Lietuvoje, nes senas neturi tinkamo kištuko ar garantijos. Drabužius, kurių nenešiojote metus, geriau parduoti ar atiduoti. Galima palikti daiktus pas pažįstamus, bet tik jeigu tikrai sutarimas aiškus. Nes po trijų mėnesių visi pamiršta, kas ten buvo, o daiktai tampa “tavo krūva garaže”.
Taip, padidina, bet kartais tikrai sutaupo nervų. Pakavimo paslauga gali kainuoti papildomai, pavyzdžiui, 20–40 GBP valandai vienam darbuotojui, priklausomai nuo kompanijos. Jei turite daug indų, rėmų, elektronikos, drabužių, verta. Jei turite tik kelias dėžes, galite patys. Tikrai. Bet nepakuokite stiklinių indų į šiukšlių maišus, prašau. Stiklas nemėgsta improvizacijų. (Tiksliau, mėgsta, bet tik sudužti.) Gera pakuotė sumažina pretenzijų ir blogos nuotaikos kelyje.
Dažniausiai taip, nors ne visada. Londonas turi congestion charge, sunkesnį parkavimą, leidimus, siauresnes gatves, daugiau laukimo. Jei reikia specialaus leidimo sunkvežimi stovėti tam tikroje zonoje, tai kainuoja. Iš Mančesterio, Liverpulio, Leeds ar Nottingham kartais būna paprasčiau logistiškai. Bet galutinė kaina priklauso ir nuo to, ar vežėjas turi grįžtamą krovinį, ar važiuoja tuščias. Kartais pigiau gaunasi iš toliau esančio miesto, jei ten sutampa maršrutas. Logistika yra keistas dalykas, ne visada tiesi linija.
Jei krovinys jau paruoštas, pakrautas ir išvyksta tiesiai, kelionė iki Lietuvos gali užtrukti 3–6 dienas, priklausomai nuo kelto, eilių, vairuotojų darbo laiko. Grupiniams kroviniams dažnai ilgiau, nes sunkvežimis surenka kelis klientus. Pavyzdžiui, pirmas sustojimas Lutone, antras Coventry, trečias Nottingham, tada keltas į Europą. Realiai klientas daiktus gali gauti po 7–14 dienų. Jei kas nors žada “rytoj būsim Vilniuj” su pilnu namu, aš būčiau atsargus. Nebent jie turi magišką sunkvežimį.
Geriausia – bent 3–6 savaites prieš datą. Vasarą, prieš Kalėdas ir savaitgalių piko metu geriau dar anksčiau. Jei užsakote likus dviem dienom, gausite tai, kas liko, ne tai, kas geriausia. Taip pat brangiau. Turėjau klientą, kuris norėjo skubiai iš Londono į Šiaulius, bet jo baldai nebuvo išardyti, o liftas neveikė. Tokiais atvejais kaina šauna į viršų, nes visi pradeda dirbti “greitai”, o greitai paprastai reiškia brangiau.
Galima, bet reikia žinoti, ar automobilis važiuoja atskirai, ar kartu su baldais. Automobilio gabenimas Anglija–Lietuva dažniausiai skaičiuojamas atskirai ir gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 1 000 EUR+, priklausomai nuo vertės, tipo, draudimo. Jei automobilis važiuoja savo eiga, reikia įvertinti vairuotoją, dokumentus, registraciją, draudimą. Kartais žmonės bando viską “susukti” į vieną kainą, bet tai ne visada saugu. Ypač jei automobilis dar neregistruotas Lietuvoje. Čia geriau pasitikrinti su specialistais, aš ne visada imuosi garantuoti visas registracijos detales.
Taip, reikia. Po Brexit Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl asmeninių daiktų perkėlimas į Lietuvą turi būti tvarkomas per muitinę. Dažniausiai reikia inventorinio sąrašo, paso ar ID, adreso Anglijoje ir Lietuvoje, informacijos, kada išvykote. Jei daiktai naudoti ir buvo jūsų nuosavybė, dažniausiai galima prašyti lengvatų, bet tvarka turi būti sutvarkyta. Ne visos mažos įmonės tai išmano gerai, todėl būkite atsargūs. Dokumentai kartais atrodo nuobodu, kol sunkvežimis stovi pasienyje.
Reikia paruošti asmeninių daiktų sąrašą, geriausia anglų ir lietuvių kalba. Sąraše nurodoma, kas vežama: baldai, buitinė technika, drabužiai, knygos, indai. Jei yra vertingų daiktų, meno kūrinių, brangių instrumentų, reikia aiškumo. Kartais reikia pateikti nuomos nutraukimo, darbo pabaigos ar registracijos Lietuvoje dokumentus. Tikslus reikalavimas gali skirtis pagal situaciją, todėl geriau pasitikrinti tiesiogiai su muitine arba brokeriu. Aš sakau klientams: geriau per daug popieriaus nei stovėti ir aiškintis.
Paprastai, jei tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai ir jie buvo jūsų nuosavybė tam tikrą laiką, PVM neturėtų būti taikomas kaip naujai prekei. Bet “paprastai” nereiškia “automatiškai”. Reikia dokumentų, sąrašo, deklaracijos, kartais įrodymų, kad tikrai persikeliate gyventi. Jei vežate naujus baldus, pirktus prieš pat kraustymąsi, klausimų gali būti daugiau. Yra įmonių, kurios sako “nereikia nieko”, ir tada klientas gauna problemą. Blogos įmonės mėgsta paprastus atsakymus sudėtingiems dalykams.
Tada jau reikia atskirti asmeninį kraustymąsi nuo komercinio krovinio. Jei vežate prekes pardavimui, atsargas, įrangą verslui, taisyklės kitos. Gali atsirasti PVM, muitai, komercinės deklaracijos, EORI numeris. Net jei tik vežate draugui porą televizorių parduoti, tai jau nebe tas pats “mano senas daiktas”. Sąžiningai surašykite, kas yra kas. Paslėpti komercinį krovinį po antklodėmis nėra geras planas. Muitinė nėra tas žmogus, kuriam patinka improvizacijos.
Padidėja, kai pradinė informacija buvo netiksli. Pavyzdžiui, klientas sakė “trečias aukštas, liftas yra”, o atvykus liftas sugedęs. Arba “parkavimas prie durų”, bet realybėje reikia nešti 70 metrų per kiemą. Dar būna, kad baldai neišardyti, nors buvo sakyta, kad išardyti. Todėl sąžininga kompanija palieka rezervą sąmatoje. Nesąžininga duoda pigią kainą, o po to spaudo. Tokių esu matęs. Todėl nuotraukos ir video apžiūra nėra kaprizas.
Laukimo mokestis taikomas, kai komanda atvyksta, o krovinys neparengtas. Pavyzdžiui, jūs dar ieškote dėžių, kavos viriate, šuo loja, baldai neišardyti. Normalu, kad darbuotojai laukia 15–30 minučių, bet toliau jau prasideda laikas. Jis gali būti skaičiuojamas valandomis arba dalimis, pavyzdžiui, 30–60 GBP už valandą, priklausomai nuo sutarties. Tai nėra noras “nubausti”, tai realus vairuotojo darbo laikas. Jei vėluojate, parašykite iš anksto. Žmonės dažniausiai supranta, kai bendraujama normaliai.
Taip, keičia, ypač jei jis mažas arba jo nėra. Penktas aukštas be lifto su sofa, čiužiniu ir stalais – tai nebe paprastas pakrovimas. Tai sunkus fizinis darbas, daugiau laiko, daugiau rizikos įbrėžimams. Kai kuriais atvejais reikia papildomų nešikų. Jei liftas yra, bet į jį telpa tik vienas žmogus su dėže, vėlgi, laikas didėja. Geriausia iš anksto pasakyti liftų matmenis, aukštą, laiptų plotį. Ir durų plotį. Skamba smulkmeniškai, bet vėliau visi dėkoja.
Privalomas ne visada, bet beprotiška kraustytis be jokios apsaugos. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai dengia ne pilną daikto vertę, o tam tikrą sumą už kilogramą. Todėl brangiems daiktams reikia papildomo draudimo arba specialaus įvertinimo. Jei vežate seną pianiną, kompiuterį, meno kūrinį, reikia tai pasakyti prieš kraustymą, ne po to, kai jau įbrėžta. Draudimas kainuoja papildomai, bet vienas rimtesnis įvykis gali kainuoti daugiau. Čia ne ta vieta taupyti paskutiniai.
Grupinis perkraustymas reiškia, kad jūsų krovinys važiuoja viename sunkvežimyje su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, nes dalijatės transporto kaštais. Tinka, kai neturite pilno namo, o tik buto dalį, kelis baldus, dėžes. Minusas – ilgesnis terminas ir mažiau lankstumo datai. Jei vienas klientas vėluoja su pakavimu, gali pajudėti visas grafikas. Bet realiai daugumai žmonių tai yra protingas variantas. Ypač kai perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą kaina turi būti kontroliuojama.
Individualus sunkvežimis vertas, kai kraustote visą namą, turite daug daiktų, griežtą datą arba norite greitesnio pristatymo. Taip pat kai yra trapūs, vertingi ar specifiniai daiktai. Tada viskas kraunama ir iškraunama tik jums, be papildomų sustojimų. Aišku, kaina didesnė. Bet kartais skirtumas tarp grupinio ir individualaus nėra toks didelis, jei reikia dviejų reisų arba sandėliavimo. Todėl geriau gauti du variantus ir palyginti ne tik skaičių, bet ir riziką.
Ne visada, bet labai dažnai. Pigiau gali būti todėl, kad įmonė turi grįžtamą krovinį arba puikiai suplanuotą maršrutą. Tai gerai. Bet kartais pigiau todėl, kad nėra draudimo, nėra pakavimo, nėra muitinės tvarkos, o darbuotojai “kažkaip sutvarkys”. Čia jau problema. Mano patarimas: klauskite, kas tiksliai įeina į kainą. Ar pakrovimas? Ar iškrovimas? Ar dėklai? Ar draudimas? Ar muitinės dokumentai? Jei atsakymai migloti, bus miglota ir galutinė sąskaita.
Sąžininga kompanija neklausia tik “kiek daiktų”, o nori detalių. Ji prašo nuotraukų, adresų, aukštų, datos, kontakto, dokumentų. Ji aiškiai pasako, kas įeina į kainą ir kas ne. Ji nesako, kad “viskas bus super”, jei mato problemų. Gera įmonė kartais net atkalbinės nuo nereikalingų daiktų. Pvz., pasakys, kad seną sofos komplektą pigiau parduoti Anglijoje nei vežti. Tai skamba keistai, bet tai geras ženklas. Blogos įmonės viską patvirtina, kad tik gautų užsakymą.
Galima, bet reikia pasiruošti. Šaldytuvą reikia išjungti bent 12–24 valandoms prieš kraustymą, kad nutekėtų vanduo ir stabilizuotųsi sistema. Skalbyklę reikia fiksuoti transportiniais varžtais, kitaip būgnas gali būti sugadintas kelionėje. Televizorių geriau vežti originalioje dėžėje arba specialioje dėžėje, ne apvyniotą pledu kaip dovaną. Buitinė technika mėgsta problemų. Jei ji sena, verta pagalvoti, ar apsimoka. Kartais remontas ar naujas pirkimas Lietuvoje išeina pigiau.
Pianinas nėra paprastas baldas. Net “mažas” pianinas gali sverti 150–250 kg, o koncertinis – dar daugiau. Reikia specialių diržų, rampų, patyrusių nešikų, kartais papildomo draudimo. Kaina gali būti nuo 300 iki 1 000 EUR+, priklausomai nuo situacijos. Jei pianinas stovi laiptinėje, reikia matuoti duris, laiptus, posūkius. Esu matęs, kaip žmonės galvoja “na, jis juk stovi kambaryje, kažkaip išeis”. Ne visada išeis. Čia geriau samdyti tuos, kurie jau yra nešę, o ne tuos, kurie “stiprūs vyrai”.
Gyvūnų gabenimas turi savo taisykles: mikročipas, skiepai, dokumentai, kartais specialus transportas. Augalai taip pat nėra paprastas krovinys, ypač po Brexit, nes taikomi fitosanitariniai reikalavimai. Alkoholio kiekiai asmeniniam naudojimui turi ribas, o komercinis kiekis jau kita istorija. Jei planuojate vežti katę, šunį, orchidėją ir kelis butelius, pasakykite tai iš anksto. Ne paskutinę dieną, kai vairuotojas jau stovi prie durų. Tada visi pradeda nervintis, o gyvūnams tai tikrai nereikalinga.
Juos vežkitės patys. Ne dėžėje ant sunkvežimio, ne “kur nors kampe”. Pasai, banko kortelės, brangenybės, kompiuteriai su svarbia informacija, vaistai – viskas turi būti su jumis. Tai nėra formalumas, tai sveikas protas. Net jei krovinys apdraustas, pretenzijos dėl dokumentų ar papuošalų vertės yra labai nemalonios. Geriau turėti mažą kelioninę kuprinę su svarbiausiais daiktais. Ir dar vieną kopiją dokumentų debesyje arba el. pašte. Skamba kaip IT patarimas, bet perkraustymuose tai gelbsti.
Sąrašas turi būti paprastas, bet konkretus. Kambariais: svetainė, virtuvė, miegamasis, garažas, balkonas. Kiekvienam daiktui – ar vežate, ar parduodate, ar išmetate. Atskirai pažymėkite sunkius, trapų, vertingus daiktus. Tada pridėkite adresų duomenis, aukštus, liftus, parkavimą, kontaktus. Jei yra namo kodai, leidimai, kaimynų telefonai, irgi gerai. Kuo daugiau informacijos prieš užsakymą, tuo mažiau staigmenų dieną. Ir mažiau kainų kilimo. Paprasta, tik reikia tai padaryti, o ne tik pagalvoti.
Dažnai verta, ypač jei dirbate, turite vaikų ar kraustotės iš didelio namo. Vienas–du žmonės gali labai pagreitinti procesą. Bet prieš sutikdami paklausite, ar jie pakuos, ar tik nešioja. Nes kai kurie sako “padėsime viską”, o realybėje tik perkelia daiktus į dėžes be jokios apsaugos. Geriau aiškiai pasakyti: reikia indų pakavimo, drabužių, baldų apsaugos, etikečių. Jei naudojate perkraustymo paslaugos Anglijoje, pasirinkite tuos, kurie supranta tarptautinį maršrutą, ne tik vietinį namo ištuštinimą.
Pirmas – žmonės mano, kad kaina yra už “mašiną”, o ne už darbą, tūrį ir riziką. Antras – pamiršta pasakyti apie laiptus, liftą, parkavimą. Trečias – nepasveria dėžių, todėl jos per sunkios. Ketvirtas – palieka svarbiausius dokumentus bendroje dėžėje. Penktas – mano, kad viskas telpa, nors niekas nematė daiktų. Būna ir juokingiau: klientas sako, kad veža “tik asmeninius daiktus”, o garaže stovi keturi dviračiai, trys televizoriai ir senas motociklas. Tai jau nebe “tik”.
Galima, bet ne visada lengva. Jei adresas keičiamas prieš išvykstant, dažniausiai pavyksta. Jei sunkvežimis jau kelyje per Prancūziją, Vokietiją ar Lenkiją, pradeda keistis maršrutas, laikas, gal net kaina. Pavyzdžiui, iš pradžių Vilnius, po to staiga Kauno rajonas arba Palanga. Tai nėra tas pats. Todėl prieš patvirtindami užsakymą, įsitikinkite, kur tiksliai iškrausite. Jei nuomojatės butą ir nežinote galutinio adreso, pasakykite tai iš anksto. Bent apytikslį regioną.
Sąmatą sudaro krovinio tūris, atstumas, pakrovimas, iškrovimas, pakavimas, draudimas, muitinės tvarkymas, transportas, galimi leidimai, laukimas. Kartais dar sandėliavimas, baldų išardymas, specialūs daiktai. Jei matote kainą, kurioje yra tik “transportas London–Vilnius”, klauskite, kas neįeina. Nes įeiti gali viskas gražu, kol nepradedate krautis. Geriausia gauti rašytinį pasiūlymą su punktais. Ne vien žinutę “bus 1500”. Po mėnesio niekas neprisimins, ką tas 1500 reiškė.
Derėtis galima, tik protingai. Jei turite gerai paruoštą krovinį, lanksčią datą, lengvą prieigą prie sunkvežimio, tai argumentas. Jei norite pigiau, bet baldai neišardyti, adresas sunkus, data fiksuota, o dokumentų nėra, derėjimas bus sunkesnis. Galite klausti apie grupinį variantą, sandėliavimą, kitą savaitę, mažesnį transportą. Bet nederėkite taip, lyg visi dirbtų be kaštų. Kartais 200 EUR skirtumas atperka ramybę, draudimą ir normalų bendravimą. Pigiausia kaina kartais brangiai kainuoja.
Pirmiausia patikrinti, kas įeina. Tada pažiūrėti atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių, o realius komentarus su datomis. Paklausti apie draudimą, muitinę, pakrovimą, iškrovimą, terminą. Jei pasiūlymas per geras, kad būtų tiesa, dažniausiai kažkur yra kabliukas. Gali būti, kad kaina be PVM, be draudimo, be pakavimo, be muitinės, be iškrovimo. Arba bus “kažkada”, kai atsiras transportas. Turiu būti sąžiningas: yra ir gerų mažų vežėjų, bet atsakomybė vis tiek jūsų.
Žiūrėkite į visumą: kaina, terminas, draudimas, komunikacija, patirtis su Anglija–Lietuva, dokumentų tvarkymas, realūs atsakymai. Geras variantas ne visada pats pigiausias. Jis tas, kur jums aišku, kas bus daroma. Jei įmonė greitai atsako, prašo detalių, nepagražina nerealijų, tai geras ženklas. Jei tik spaudžia “mokėkite dabar, kitaip brangs”, būkite atsargesni. Žinoma, kartais data tikrai brangs, bet spaudimas ir komunikacija nėra tas pats. Kainos už perkraustymą iš Anglijos efektyviai valdomos tada, kai sprendimas pagrįstas faktais.
Kainos už perkraustymą iš Anglijos efektyviai nėra paslaptis, bet reikia žiūrėti realiai: kiek daiktų, kur gyvenate, kada kraustotės, ar turite dokumentus, ar daiktai paruošti. Geriausia pradėti nuo sąrašo, nuotraukų ir kelių pasiūlymų, o ne nuo frazės “rasiu pigiai”. Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą gali vykti sklandžiai, tik jei abi pusės kalba aiškiai. Ir jei nenešate sugedusios sofos “tik gal kada nors”.