Kainos perkraustymui į Angliją skaidriai: kodėl vienas kainuoja 500, o kitas 2000 eurų?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, niekada nebuvo taip sudėtinga suprasti, iš kur gaunasi galutinė suma. Vakar kalbėjau su klientu, kuris buvo sukrėstas, kad jam viena firma pavardė 300 eurų, o kita – beveik tūkstantį už tą patį kiekį daiktų. Kas vyksta? Kodėl kainos perkraustymui į Angliją šokinėja kaip šuoliuose su tramplinu? Čia nėra jokia tiksli mokslo sritis, dažnai viskas priklauso nuo to, kiek vairuotojas nori uždirbti, kiek kuro kainuoja šią dieną ir ar jis turi galimybę paimti papildomą krovinių pakartotiniam įkėlimui (tai vadinamas "groupage" arba dalinis krovinys). Aš jums čia neparduosiu savo paslaugų, tiesiog paaiškinsiu, kaip tai veikia iš vidaus, kad nenukryptumėte su pinigais. Sėskite patogiau, bus liūdna ir linksma.

Apie tai, kaip susiformuoja kaina (ir kodėl tai ne magija)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Angliją?

Tai labai platus klausimas, bet bandysiu suapibrėžti. Jei turite tik kelias dėžes ir kelis baldus, kainos perkraustymui į Angliją gali prasidėti nuo 300–400 eurų, jei tai yra dalinis krovinys ir sutinkate laukti, kol vairuotojas surinks kitus keleivius. Jei kalbame apie pilną namą (2–3 kambarių butą), tai kils iki 1500–2500 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek tūrio užimate kelyje. Turiu omenyje, kad prieš metus buvo pigiau, bet dabar kuras ir darbo jėga Anglijoje brangsta, tad tie skaičiai šiek tiek "pakilo" į viršų. Nereikėtų tikėtis, kad dviejų tonų krovinį nuvešs už šimtą eurų, tai tiesiog neįmanoma, nes tik kuras ir keltas suvalgys pusę sumos.

Kodėl kainos tokios skirtingos pas skirtingas firmas?

Čia yra pagrindinis klausimas. Vienos firmos dirba savo vilkikais ir jas išlaiko, kitos – tai tik tarpininkai, kurie tiesiog perka vietą kitoje mašinoje. Tarpininkas uždirba ant maržos, todėl jo kaina aukštesnė. Be to, yra "pavojingos" firmos, kurios žemiau rinkos kainos traukia klientus, o paskui, kai jau įkėlė daiktus į mašiną, pradeda reikalauti papildomų mokesčių už "kilimus", "nešimą laiptais" ar net "ventiliaciją". Aš pats mačiau situaciją, kai toks "pigus" pervežėjas reikalavo papildomai 200 svarų už tai, kad vairuotojas pernelyg ilgai laukė pakrovimo. Taigi, jei kaina atrodo per gera būti tiesa – tai greičiausiai taip ir yra, tikrai gudručiau pasidomėti šios firmos reputacija.

Ar kaina priklauso nuo to, kur į Angliją važiuojame?

Žinoma, ne vienodai važiuoti į Londoną ir į kažką mažo miestelio Velse. Londonas – tai chaosas. Ten reikia mokėti ULEZ mokestį (jei mašina ne taip sena), konžestinius mokesčius, o vairuotojams ten nemėgsta važiuoti, nes ten visur stovi eilės. Jei reikia važiuoti gilyn į Škotiją, taip pat gali būti brangiau, nes vairuotojas sugaišta daugiau laiko ir turi grįžti tuščias (tai vadinamas "dead mileage"). Todėl kainos perkraustymui į Angliją toliau esančioms vietovėms (pvz., į Šiaurės Angliją ar Škotiją) visada bus aukštesnės nei į pietus arba netoli Tilbury ar Dover uostų.

Kas labiausiai įtakoja galutinę kainą?

Svarbiausia yra tūris (kubiniai metrai) arba svoris, kas didesnis. Taip pat labai svarbu, ar tai yra "ekskliuzyvus" pervežimas (visa mašina jums) ar dalinis. Ekskliuzyvus brangesnis, bet greitesnis. Taip pat įeina kuras, keltas, draudimas, ir darbo jėga (krovėjai). O dar yra toks dalykas kaip "sezonas" – vasarą viskas brangsta, nes visi nori važiuoti atostogų metu arba perkraustyti vaikus į universitetus. Žiemos mėnesiais, sausio-vasario mėn., kartais galima susiderėti dėl nedidelės nuolaidos, jei tik vairuotojas nori užpildyti mašiną.

Ar galima sutaupyti renkantis dalinį krovinį?

Galima, bet tai reikalauja kantrybės. Daliniame krovininyje jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais. Vairuotojas sustoja penkiuose miestuose, iškrauna, įkrauna. Tai gali užtrukti savaitę, dvi, kartais ir tris. (Tikrai buvo atvejų, kai dėl blogo oro klientas laukė beveik mėnesį). Bet jei jums neskubu ir norite sutaupyti 30–40 procentų, tai puikus pasirinkimas. Tik įsitikinkite, kad jūsų dėžės gerai uždengtos, nes vairuotojas jas kelis kartus perkels vienoje vietoje, kita, kol surinks visą "puzzle".

Klausimai apie tūrį, svorį ir tai, kas įeina

Kaip tiksliai susiskaičiuoti savo daiktų tūrį?

Tai dažniausia bėda. Žmonės sako: "aš turiu tik du kėdes ir stalą", o tada atvažiuoja vairuotojas ir mata, kad dar yra dviračiai, sodininko įrankiai ir dvidešimt dėžių knygų. Geriausia naudoti tūrio skaičiuoklę internete (m³ skaičiuoklė). Paprastai viena standartinė "krovininė" dėžė (apie 50x50x50 cm) tai maždaug 0.125 kubo. Vienas dvivietis sofas – tai apie 1.5 kubo. Jei suklystate su skaičiavimu, vairuotojui gali tiesiog netilpti daiktai, o tądien jūs turėsite arba palikti daiktus, arba mokėti už antrąją kelionę. Būkite sąžiningi su savimi ir brokeriu.

Kas nutinka, jei daiktų atrodo daugiau nei planavau?

Jei vairuotojas atvyksta ir mata, kad daiktų yra daugiau, nei buvo užsakyta (pvz., vietoj 10 kubų yra 14), jis turi teisę reikalauti papildomo mokesčio. Tai logiška – vieta mašinoje yra limituota. Aš mačiau, kaip klientai bandydavo "priverti" dėžes į tarpus, bet vairuotojas tiesiog nenusileido, nes buvo saugumo reikalavimai (negalima, kad ką nors užgriūtų važiuojant). Geriau iš karto praneškite, jei planuojate įsivežti dar ką nors, pavyzdžiui, didelę žiemos padangų krūvą, ką pamiršote paminėti.

Ar svoris taip pat svarbus kaip ir tūris?

Lietuvoje dažniausiai skaičiuojame pagal tūrį (kubus), bet Anglijoje, jei daiktai labai sunkūs (pvz., knygos, metalo konstrukcijos, akmenys), gali būti taikomas svorio apribojimas. Vilkikas gali vežti tam tikrą tonų kiekį. Jei užpildysite 5 kubus vien švinu, tai nebevežimas, o gaisrinė pavojų ir techninė problema. Taigi, jei turite labai sunkių daiktų, būtinai apie tai pasakykite iš karto. Kartais svoris gali pakeisti kainos perkraustymui į Angliją logiką, jei reikia specialios technikos arba daugiau žmonių pakrovimui.

Ar galima vežti techniką (šaldytuvus, skalbimo mašinas)?

Galima, bet yra niuansų. Šaldytuvai turi būti visiškai atitirpę ir išdžiūvę bent 24 valandas prieš kelionę, kitaip jūsų daiktai bus pilnos pelėsios ir vandens. Skalbimo mašinos turi turėti specialias fiksacijas (bulves), kad būgnas nesužiotų važiuojant nelygiu keliu (o Anglijoje keliai, turiu pripažinti, vietomis prastesni nei mūsiškiai). Jei neturite tų fiksacijų, gali būti, kad mašina suges per kelionę arba sugadins kitus daiktus.

Ką daryti su daiktais, kurie netelpa į dėžes?

Baldus, dviračius, sodininko įrankius (reikia, kad būtų sausi ir be žemės!) galima vežti atskirai. Juos paprastai užrenka (apvynioja) stretch plėvele ir burbuliuku. Nenaudokite senų avalynės dėžių brangiems daiktams – jos sugriaus. Vienas klientas buvo įdėjęs porcelianą į seną "Lego" dėžę, ir, žinoma, atvyko tik trys lėkštės. Naudokite kokybiškas, dvigubos sienelės dėžes, jas galima nusipirkti iš mūsų arba bet kurio statybinių prekių sandėlio.

Papildomi mokesčiai ir "užkabos", apie kurias niekas nekalba

Ar į kainą įskaičiuotas keltas ir kuras?

Tai labai svarbu. Kai gaunate pasiūlymą, visada klauskite: "Ar tai yra galutinė kaina iki mano durų?". Daugelis firmų rašo kainą "iki uosto" arba "iki sandėlio". Tada jums teks mokėti už keltą (Dover-Calais arba Dunkerque) ir, svarbiausia, už kuro priedėlį, jei kuro kaina pakilo. Kuro priedėliai dabar yra standartinė praktika – jei kuras brangsta daugiau nei 5-10 procentų nuo pasiūlymo datos, gali tekti papildomai sumokėti. Tai nėra apgaulė, tiesiog ekonomikos realybė.

Kas yra "Long carry" mokestis?

Angliškas terminas, reiškiantis ilgesnį nešimą. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat jūsų namų (nes yra siauras gatvelė, želdiniai, arba negalima stovėti), vairuotojai turi nešti daiktus rankomis. Paprastai pirmi 10-20 metrų yra nemokami, bet toliau – kiekvienas metras arba žingsnis gali kainuoti. Prieš tai vienas klientas Londone negalėjo gauti leidimo stovėti prie namų, tad vairuotojas nešė dėžes 50 metrų. Galutinė sąskaita padidėjo šimtu svarų. Tikrinkite privažiavimo galimybes iš anksto.

Ar reikia mokėti už draudimą?

Draudimas yra privalomas, bet jis dažniausiai neįeina į pagrindinę kainą – jis yra kaip "papildomas pasirinkimas". Kiekviena firma turi savo taisykles. Vieni draudžia viską už 3 procentus nuo vertės, kiti turi fiksuotas kainas (pvz., 20 eurų). Labai svarbu perskaityti, kas yra draudžiama. Paprastai nebus draudžiami jūsų pačių supakuoti dėžės (jei jas peržiūrės vairuotojas ir pastebi, kad kad per daug juda), taip pat nėra draudžiami brangūs pinigai, brangakmeniai ar dokumentai. Juos vežkite su savimi.

Ar yra kokių nors "nematomų" mokesčių Anglijoje?

Taip, gali būti "Customs Clearance" – muitinės išlaidos. Nors Lietuva ir Anglija jau ne ES, muitinės procedūros vis dar egzistuoja, netgi jei tai nekomercinis siuntinys (perkraustymas). Dauguma firmų tai įtraukia į savo paslaugų kainą (administravimą), bet kai kurios gali tai paversti papildomu mokesčiu, ypač jei dokumentai bus netvarkingi. Taip pat gali būti mokestis už "VAT" registraciją, jei esate verslas, bet asmeniniam perkraustymui tai dažniausiai netaikoma. Viską koordinuoti su brokeriu, kad nenukristumėte į brangų "grey zone" pervežimą.

Ką daryti, jei gyvenu daugiaaukštame name be lifto?

Tai paprastas dalykas – mokėsite už laiptus. Krovėjai žmonės, ne robotai, jei reikia nešti sofos į ketvirtą aukštą per laiptus, tai fizinis darbas, už kurį reikia sumokėti. Paprastai kainos yra fiksuotos už laiptą arba už aukštą. Nereikėtų siūlyti jiems "dešimt svarų" ant rankos, geriau susitarti oficialiai iš karto, kad nebūtų nesusipratimų paskutinę minutę. Aš mačiau, kaip vienas klientas bandė derėtis vietoje, ir vairuotojai tiesiog paliko daiktus pirmame aukšte.

Rizikos, draudimas ir blogos patirtys (iš life)

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sąžiningai? Ne dažnai, bet įvyksta. Dažniausiai tai nutinka ne dėl vagystės, o dėl klaidų. Vienas vairuotojas iškrauna dėžę Piterborough, o kitą pamiršta Nottingham. Tada prasideda paieškos. Jei pasirinksite didelę, patikimą firmą, jie turės GPS sekimą ir atsakomybę. Jei pasirinksite "vaiduoklį" firmą, kurios neturi tinklalapio, tik skelbimą "Facebook" grupėje, tai tikėkitės blogiausio. Geriausia visus brangiausius daiktus (kompiuterius, papuošalus) vežti su savimi mašina, jei įmanoma.

Kas nutinka, jei kažkas susilaužo kelyje?

Kelias Anglijoje gali būti labai "rausvas". Jei vairuotojas staigiai stabdo, o dėžės neprifikuotos, gali būti blogai. Jei turite draudimą, turite užpildyti "pranešimą apie žalą" (P.I.R. – Property Incident Report) iš karto, kai vairuotojas iškrauna. Negalima parašyti: "Vėliau pastebėjau, kad lėkštės suskilę", niekas to nepripažins po to. Viską tikrinkite vietoje, prieš vairuotojo akimis. Ypatingai dėmesį atkreipkite į baldų kampus – jie dažniausiai patenka.

Ar verta rizikuoti su neapdraudžtais siuntimais?

Absoliučiai ne. Aš galiu pasakyti, kad kainos perkraustymui į Angliją be draudimo atrodo patraukliausios, bet viena sužalota "Samsung" televizija arba nuplėšta sofa suvalgys visas jūsų taupomas sumas. Drąžiai pasakiusiau, draudimas yra būtinas kaip duonos. Ir nenaudokite savo namų draudimo – jis dažniausia nedengia pervežimo tarptautiniais maršrutais, tik jei specifaliai nurodyta.

Kaip atpažinti sukčių firmą?

Jei jie reikalauja įmokti 100 proc. sumos iš karto prieš perkraustymą – bėkite. Normali firma ima užstatą (depozitą) 10–30 proc., o likutį – pristatymo metu arba prieš išvykstant (kai jau matote, kad daiktai įkelti). Jei jie neturi fizinio adreso Lietuvoje arba Anglijoje, tik mobilųjį telefoną – rizikuosite. Jei jie negali pateikti sutarties lietuvių arba anglių kalba – tai dar vienas signalas. Pasidomėkite "Google Maps" atsiliepimais, jei jų nėra arba jie visi "prieš metus" parašyti – įtartina.

Ar galiu paduoti bylinėtis, jei kas negerai?

Galima, bet tai ilgas ir brangus procesas, ypač kai viena šalis yra Lietuvoje, kita Anglijoje. Teismo išlaidos gali viršyti žalos dydį. Geriau užkirsti kelią problemoms pasirinkus patikimą partnerį. Turiu omenyje, kad geriau iš karto pasirašyti geras sutartis, kurioje aiškiai parašyta atsakomybės, nei vėliau gaudyti vadybininkus telefonu, kurie niekada neatsiliepia. (Beje, užsirašykite vairuotojo numerius ir mašinos numerius, kai jis atvyksta).

Techniniai niuansai: muitai, dokumentai ir Anglija

Kokius dokumentus reikia turėti perkraustant į Angliją?

Dabar, po "Brexit", reikia daugiau popierių. Jums reikės asmens dokumento (pasas arba ID), adreso Anglijoje (kur kelsite), ir daiktų sąrašo (packing list). Sąrašas turi būti gana detalus – negalima tiesiog rašyti "dėžė su daiktais". Reikia "dėžė su indais, dėžė su drabužiais, knygomis". Muitininkai gali jį patikrinti. Jei sąrašas netikslus, gali būti bauda arba pridėtinės vertės mokestis (PVM), nors asmeniniam perkraustymui jis dažniausiai atleidžiamas (Transfer of Residence relief).

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Labai apribota. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių iš ES į Angliją be specialių leidimų (o jums jo neduos). Gėrimai su alkoholiu – ribojami kiekiai (narkotikai? žinoma, ne). Vienas klientas bandė įvežti dešrelių ir sūrio "namams", o muitinėje visą tai konfiskavo. Geriau valgyti viską čia, o ten nusipirkti naujo. Taip pat nerekomenduoju vežti augalų su žeme – tai taip pat draudžiama dėl kenkėjų.

Ką daryti, jei neturiu Anglijos adreso dar?

Jei tik perkraustote ir dar nežinote, kur gyvensite, galite naudoti laikiną adresą (pvz., draugo arba sandėlio adresą), bet tada gali kilti problemų su muitine, nes jie klausia "galutinio tikslo". Geriausia turėti bent nuomos sutartį arba adresą, kur galite laikinai padėti dėžes. Yra firmos, kurios siūlo sandėliavimą Anglijoje pirmąsias savaites, tai gali būti išeitis.

Ar reikia deklaruoti elektroniką (kompiuterius, telefonus)?

Taip, jei jų yra daug ir atrodo, kad tai gali būti prekyba. Vienas ar du kompiuteriai, telefonai – normalu. Jei vežiate penkis identiškus "iPhone" dėžėse, muitininkas galvojs, kad jūs įstatė juos parduoti. Tada gali tekti mokėti muito ir PVM. Asmeniniai daiktai, kurie jau buvo naudojami (naudota technika), dažniausiai įleidžiami be mokesčių, bet vėlgi, reikia tai nurodyti deklaracijoje.

Kaip greitai dabar vyksta muitinės patikra?

Anksčiau buvo greičiau, dabar, dėl Biurokratijos, gali užtrukti. Kartais keleiviams reikia laukti kelias valandas uoste, kol dokumentai "pereina" sistemoje. Jei vairuotojas paduoda neteisingus dokumentus, mašina gali būti sulaikyta. Tada kainos perkraustymui į Angliją gali išaugti dėl stovėjimo mokesčių uoste (jie milžiniški). Todėl labai svarbu, kad vadybininkas (ar brokeris) būtų protingas ir padarytų viską teisingai iš karto.

Ar galiu veži savo automobilį?

Tai atskira tema, bet taip, galima. Automobilis gali važiuoti vilkike (viršuje, ant aukštos platformos) arba užeinant į vilkiką (kaip ir keltas). Automobilių pervežimas kainuoja atskirai, ne pagal kubus, o pagal tai, kiek vietos jis užima. Reikės V5 dokumento (angliškai registration certificate). Be to, jei automobilį planuojate parduoti arba jis naujas, gali būti mokesčių. Jei senas ir asmeninis – dažniausiai be mokesčių.

Ar galima sekti, kur yra mano daiktai?

Didelės firmos turi "Tracking" sistemą internete. Mažos firmos – tik reikalauja, kad skambintumėte vadybininkui, kuris tada skambina vairuotojui. Vairuotojai dažnai neatsiliepia į skambučius važiuodami (galima vairuoti tik su "hands-free"), taigi nelinkite kviesti juos kas valandą. Geriau klauskite brokerio. Vienas klientas buvo to nervinęs, kad vairuotojas tiesiog išjungė telefoną dviem dienoms.

Kas dėl "Transfer of Residence" (ToR) leidimo?

Jei gyvenate Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir pereinate gyventi ten visam laikui, galite kreiptis dėl ToR01 numero. Jis leidžia atvežti daiktus be PVM ir muito. Tai labai naudinga, jei vežate brangius baldus ar automobilį. Bet reikia tai padaryti iš anksto, prieš išvykdami. Pats procesas nemokamas, bet reikalauja įrodymų (pvz., kad gyvenote Lietuvoje ne mažiau 12 mėnesių). Jei šito nepadarysite, mokesčiai gali būti dideli.

Pabaigos ir išvados

Kada geriausia užsakyti perkraustymą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Optimalus laikas – 3-4 savaitės prieš planuojamą išvykimą. Vasarą reikia rezervuoti net mėnesį anksčiau, vietų trūksta. Jei skambinate ryte ir norite, kad išvyktų rytoj – tikėkitės, kad tai kainaus brangiai (ekspress režimas) arba niekas nepriims.

Ar verta rūpintis dėžėmis patiems?

Galite, bet kokybės dėžės brangios. Firmos dažnai siūlo "pakavimo paslaugą", kai jie atvyksta su dėžėmis ir viską sudėlioja. Tai brangiau, bet taupote nervus. Jei turite daug laiko ir norite sutaupyti – supakuokite patys. Tik nenaudokite senų, drėgnų dėžių iš parduotuvės ("Lidl" dėžės neprilaikys sunkių knygų).

Ką daryti, jei atvyksta vairuotojas ir jis – kitos tautybės?

Nebijokite. Dauguma vairuotojai yra lietuviai, lenkai, latviai, bet dirba Anglijos firmose. Jei jis kalba tik angliškai arba rusiškai, susiderėkite su vadybininku per telefonu. Svarbiausia, kad jis būtų mandagus ir atsakingas. Aš mačiau puikius vairuotojus iš Rumunijos, kurie dirbo geriau nei kai kurie "mūsiškiai". Nesmerkite pagal pasą.

Ar yra kokių nors paslapčių, kurias galite papasakoti?

Paslaptis ta, kad viskas priklauso nuo to, kaip jūs elgiatės su vadybininku. Jei esate mandagus, aiškiai nurodote kiek daiktų ir nesuklijuojate, jums padės. Jei reikalaujate neįmanomo, kaina šoks. Taip pat, jei turite galimybę laisvai įvežti daiktus į Angliją (pvz., turite ToR numerį), pasakykite tai iš karto – tai gali sumažinti kainos perkraustymui į Angliją administracinius mokestis.

Kokia galutinė rekomendacija?

Neskubėkite pigiausio pasiūlymo. Skaitykite sutartis. Užtikrinkite, kad žinote, kas įeina į kainą, ir kas yra "extra". Pasitikėkite savo intuicija – jei vadybininkas atrodo įtartinas arba negali atsakyti į paprastus klausimus, ieškokite kito. Perkraustymas – tai stresas, už kurį verta mokėti už ramybę.

Trumpai tariant, kainos perkraustymui į Angliją nėra fiksuotos, jos formuojasi pagal jūsų poreikius, rinkos situaciją ir logistikos niuansus. Tikiuosi, kad šie atsakymai padės jums susiorientuoti ir išvengti nereikalingų išlaidų bei nusivylimų. Sėkmės naujame name Anglijoje, ten oras tikrai nebūtas toks blogas, kaip visi sako (nors lietaus tikrai daug).