Ką reikia žinoti, kai vežame baldus į Kingsbridge: neoficialus vadovas ir realybė

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir galiu pasakyti viena – kiekviena kelionė yra kaip loterija. Žmonės dažnai mano, kad tiesiog įkrauname daiktus į sunkvežimį ir važiuojam, bet realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kalbant apie tokius specifinius maršrutus kaip į Kingsbridge. Dvidešimt metų patirtis mokė mane, kad planai keičiasi greičiau nei orai Anglijoje. Mes dažnai tenkinamės klausimu, kodėl klientai pasirinko būtent šį miestelį Devone, kur keliai yra tokie siauri, kad ten net sunkvežimiui užkliūvant baimė imta. Tačiau mes tai darome, ir darome gerai. Šiame straipsnyje (nors labai nemėgstu šito žodžio) bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių, tiesiog taip, kaip yra.

Apie kainas ir mokesčius (kaip tai paprastai būna)

Kiek kainuoja vežti baldus į Kingsbridge?

Visada klausia apie kainą pirmiausia, ir tai suprantama. Kiekvienas kartas, kai vežame baldus į Kingsbridge, skiriasi, nes priklauso nuo tūrio, svorio ir degalų kainos, šiuo metu jos, tiesą sakant, siaubingos. Paprastai pradedame nuo bazinio tarifo už kubinį metrą, bet tada pridedami keltų mokesčiai, kurie, deja, tik auga. Negaliu pasakyti tikslios sumos be matmenų, bet būkite pasiruošę, kad tai ne bus pigu, ypač jei reikia ekspresinio pristatymo.

Ar kainuoja brangiau, jei aš turiu tik kelis daiktus?

Taip, logiška, kad mažiau daiktų – mažiau mokesčio, tačiau čia yra vienas „gudrybė“. Mums vis tiek reikia išsinuomoti visą sunkvežimį arba sunkvežimį su pakėlimu. Jei turi tik vieną kėdę, tau gali išeiti brangiau už kėdę nei pačią kėdę, nes mes negalime įdėti tavo kėdės į autobusą. Todėl visada stengiamės surasti klientams dalinį krovinią, kad būtų pigiau, bet tai ne visada pavyksta suderinti su grafiku.

Kokius mokesčius dar reikia mokėti už keltą?

O čia prasideda „juodoji skylė“ piniginėje. Keltas į Angliją (dažniausiai per Kalė arba Dunkerką) kainuoja nemažai, o dar reikia apmokėti vairuotojo pernakvojimą ir maistą. Kai vežame baldus į Kingsbridge, šie išlaidos sumuojasi ir būna nemaža dalis galutinės sumos. Kartais klientai nustemba, kodėl keltų mokestis toks didelis, bet mes jų neberandame, tai tiesiog perduodame sąskaitą.

Ar galima gauti nuolaidą, jei vėluoju sumokėti?

Žinai, aš esu geras žmogus, bet mano vadybininkė apie tai nenori net girdėti. Mums reikia apmokėti išankstinį užstatą keltui ir degalams, todėl nuolaidų dėl vėlavimo nėra. Bent jau aš niekada negirdėjau, kad kas nors gautų nuolaidą todėl, kad pavėlino. Galiu tik pasakyti, kad geriau sumokėti laiku, kad nebūtų problemų su dokumentų išdavimu.

Kas nutinka, jei aš pakeičiu planą paskutinę minutę?

Tai yra košmaras. Vieną kartą klientas paskambino praėjusią dieną ir sakė, kad jis nebegyvena Kingsbridge, o dabar gyvena Mančesterio. Sunkvežimis jau buvo pakrautas ir važiavo link uosto. Teko viską perplanuoti, o tai kainuoja papildomai pinigų ir nervų. Taigi, keičiant planus, bus taikomi baudos mokestis, nes mes turime sugaištas valandas ir degalus.

Ar imate mokestį už iškrovimą?

Dažnai kyla nesusipratimų. Jei sunkvežimis su „keliamuoju“ (krautuva), tai iškrovimas įprastai įeina į kainą, jei nereikia jokios ypatingos technikos. Bet jei reikia nešti daiktus į trečią aukštą be lifto, arba jei kelias iki namų yra toks, kad tenka nešti rankomis 500 metrų, tai papildomai mokama už valandas. Vieną kartą teko nešti sofas per pievą, nes sunkvežimis užstrigo purve, tai klientas už tai papildomai sumokėjo.

Kelias ir logistika (ir kodėl Kingsbridge yra specifiškas)

Kiek laiko užtrunka kelionė į Kingsbridge?

Teoriškai, jei važiuojant be sustojimų, tai tai truktų apie 2-3 dienas, atsižvelgiant į maršrutą (per Vokietiją arba per Prancūziją). Bet praktiškai? Mes sustojame poilsio, perėjai muitinę, dar gali užstrigti eismo spūstyse prie Londono. Kai vežame baldus į Kingsbridge, visada skambinu vairuotojui ir klausiu, kur jis yra, ir dažniausiai jis sako „dar 200 km“, o važiuoja visą dieną.

Ar sunku važiuoti į Kingsbridge su dideliu sunkvežimiu?

Kingsbridge yra ne toks didelis miestas, o keliai ten... tarkime, jie nėra pritaikyti 40 tonų gigantams. Yra vietų, kur sunkvežimiui praeiti tiesiog neįmanoma, todėl tenka naudoti mažesnes transporto priemones arba perkrauti į „priešgaisrinę“. Aš asmeniškai visada įspėju klientų – pasižiūrėkite, ar jūsų gatvė nėra per siaura. Paskutinę kartą tenka važiuoti per tokią siaurą kelią, kad veidrodžiai beveik liečė sienas.

Ar reikia specialaus leidimo važiuoti į miesto centrą?

Aš tiesiog nežinau 100%, ar Kingsbridge turi savo specifinių apribojimų sunkvežimiams, bet dauguma mažųjų Anglijos miestelių turi. Žinau, kad yra vietų, kur negalima važiuoti virš 7,5 tonos. Todėl mes visada pasirūpiname vietiniais leidimais arba tiesiog derinam maršrutą, kad vengtume centrų. Geriau pavėluoti valanda, nei gauti baudą, kuri tenka beveik tiek, kiek ir kelyje išlaidos.

Kur dažniausiai susitinkame su klientais?

Paprastai mes stengiamės važiuoti tiesiai prie namų, bet jei sunkvežimis netilpta, tai susitinkame artimiausioje didelioje aikštelėje, pavyzdžiui, prie prekybos centro „Tesco“ arba sporto salės. Ten yra pakankamai vietos išsikrauti. Kartais klientai nusivilia, kad turi patys nuvežti daiktus namo, bet ką daryti, jei sunkvežimiui neįmanoma privažiuoti? (Kartais padedu surasti vietinį vežėją, bet tai jau papildomai).

Kas daroma, jei užeina rūkas arba sningia?

Anglijoje oras yra neprognozuojamas. Vieną kartą važiavome pro Exeter ir ten buvo toks rūkas, kad vairuotojas matė tik 5 metrus. Mes tiesiog sustojeme ir laukėme. Saugumas svarbiau nei terminas. Kai vežame baldus į Kingsbridge, visada turime rezervą laiko, todėl nedarykite panikos, jei oras sugadina planus – mes vis tiek atvyksime.

Ar vairuotojai moka angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai... kažkiek. Pakalbėti apie kelią arba degalus gali, bet sudėtingesniems dalykams reikia vertėjo. Jei turi specifinius nurodymas, geriau juos parašyti lietuviškai, o mes išversime arba nusiųsime anglišką variantą. Vieną kartą vairuotojas suprato „left“ vietoj „right“ ir važiavo kelią į Bristolį, bet viskas gerai pasibaigė.

Dokumentai ir muitinė (Brexito pasekmės)

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Lietuvos?

Dabar, po „Brexito“, tai yra visiškas chaosas. Mums reikia komercinės sąskaitos-faktūros, pakavimo sąrašo (kuris turi būti labai detalus), ir visų prekių kodų (HS kodų). Be to, reikia deklaracijos „Exit Summary Declaration“. Jei trūksta bent vieno lapo, sulaiko muitinėje. Tikrai nerekomenduoju nieko slėpti, nes jie turi skenerius, kurie viską pamato.

Kaip vyksta muitinės patikra Anglijoje?

Kai atvykstame į uostą, pirmiausia eina dokumentai. Jei viskas tvarkinga, važiuojame toliau. Jei ne, tuomet keliauja į „Red lane“ ir ten laukiama. Kartais tai trunka valandą, kartą laikėmus net 12 valandų, nes dokumentuose buvo klaida skaičiuose. Kai vežame baldus į Kingsbridge, stengiamės, kad viskas būtų idealiai, bet nuo žmogaus klaidų niekas neapsaugotas.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei tu perkai baldus Anglijoje ir juos veži į save, tai gali tekti mokėti PVM (VAT) Anglijos muitinėje, o tada gali susigrąžinti, jei esi verslininkas. Jei tu tiesiog keliate savo asmeninius daiktus (pervykstant gyventi), tai dažnai atleidžiama nuo mokesčių (Transfer of Residency relief), bet reikia užpildyti formą ToR01. Aš asmeniškai nepadedu ją užpildyti, nes per daug sudėtinga, bet galiu nukreipti į specialistus.

Kas daryti, jei prarandu dokumentus kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Be dokumentų sunkvežimis negali nei išvažiuoti, nei įvažiuoti. Viskas dabar yra elektroniniu būdu, bet vis tiek reikia numerių. Jei prarandi sąskaitą, reikia, kad siuntėjas išsiųstų kopiją el. paštu tuoj pat. Vieną kartą klientas numetė dokumentus degalineje, ir teko laukti valandas, kol gavome naujus.

Ar dažnai tikrina krovinius fiziškai?

Ne taip dažnai kaip anksčiau, bet vis tik kartais. Jei jutikliai kažką suveikia, gali atidaryti sunkvežimį ir patikrinti, ar ten tikrai yra tai, kas parašyta dokumentuose. Todėl labai svarbu, kad pakavimo sąraše nebūtų parašyta „baldai“ apskritai, o būtų nurodyta „2 sofos, 1 stalas, 6 kėdžių“. Jei ras kažką neaprašyta, gali būti didelė bauda.

Ar galima veži naudotus baldus be problemų?

Galima, bet yra specifinių reikalavimų dėl švarių medžiagų, ypač jei tai yra tekstilės gaminiai (sofos, kilimai). Anglija yra griežta dėl kenkėjų, todėl baldai turi būti švarūs, be vabzdžių pėdsakų. Kartais reikia turėti sertifikatą apie cheminę valymą. Ne, aš nežinau kur jį gauti, paprašyk savo baldų pardavėjo.

Pakavimas ir paruošimas (ką daryti, ko nedaryti)

Kaip geriausia supakuoti sofas?

Sofas yra didžiausia bėda. Jį reikia supakuoti į storą plėvelę, o minkštas dalis apvynioti burbuliukine. Geriausia, jei turi originalią pakuotę, bet retas kas ją laiko. Mes tai darome patys, bet jei tu pats tai padarysi, sutaupysi pinigų. Vieną kartą klientas padavė sofą be jokios apsaugos, ir jis atvyko su dėme nuo dyzelino (nežinau iš kur ji atsirado).

Ar reikia išmontuoti baldus?

Labai rekomenduoju. Dideli spintos, lentynos, stalai – viską geriau išmontuoti. Taip sutaupomi vietos (ir pinigai), ir sumažinama sugadinimo rizika. Kai vežame baldus į Kingsbridge, kiekvienas centimetras svarbus, nes kelyje daug posūkių.