Greitas biuro inventoriaus perkraustymas į Jungtinę Karalystę: vadovas, kurio nerasite vadovėliuose

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt ketverius metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo padėklų, užplikštų lietaus Duisburge, iki biuro vadovų, kurie bandė įvežti į JK visas savo asmenines virtuvės indelius, manydami, kad tai „kompanijos turtas“. Taigi, kai kalbame apie greitą biuro inventoriaus perkraustymą į Jungtinę Karalystę, tai nėra tiesiog „pakrovei ir nuvaryk“. Po „Brexit“ viskas tapo kur kas sudėtingiau, o klientai dažnai net neįsivaizduoja, ką reiškia muitinės kontrolė šiuolaikiniame pasaulyje. Čia nebūna idealų, o kai sakau „greitai“, tai aš turiu omenyje ne tikslius laikus, o tai, kad nenukrypome nuo grafiko daugiau nei para. Nereikia būti genius, kad suprastum – šitas procesas reikalauja kantrybės, o mano darbas yra jums padėti išvengti tų pačių klaidų, kurias darome jau nuo 2004-ųjų.

Ką daryti su popieriais (ir kodėl jie nuobodūs)

Ar tikrai reikia EORI numerio, ar tai dar vienas mitas?

Taip, reikia, ir nėra kur bėgti. Be EORI numerio Jungtinės Karalystės muitinės sistema tiesiog neleis jums užregistruoti siuntos. Nors kai kurie "guru" sako, kad galima išsiverkti be jo, man tai atrodo kaip lošimas rulete. Užtrunka apie tris darbo dienas, kol jums jį išduoda, todėl nedarokite to paskutinę minutę, kai vairuotojas jau stovi prie rūsių ir pyksta. Geriau užduokite šį klausimą savo buhalteriui dar šiandien, o ne kai sunkvežimis bus pasienyje.

Kas nutinka, jei inventoriaus sąraše yra klaidų?

Niekas gero, galiu jums pasakyti. Vieną kartą tur�jau klientą, kuris parašė „staliniai kompiuteriai“ vienoje eilutėje, nors kiekvienas kainavo po 2000 eurų. Muitininkai pastebėjo, sustabdė visą greitąjį biuro inventoriaus perkraustymą į Jungtinę Karalystę ir pradėjo klausinėti, kodėl tiek pigu. Galiausiai teko mokėti baudas už klaidingą deklaravimą ir iš naujo rašyti dokumentus. Tikslumo čia reikia daugiau nei kūrybiškumo, kitaip užstrigsite Doverio uoste ne dvi valandas, o dvi dienas.

Ar galiu įvežti naudotus stalčius be PVM?

Štai čia aš visada šiek tiek užstriguju. Taisyklės dėl PVM perkraunant turtą tarp šalių dažnai keičiasi, todėl, aš niekada nesakau 100 proc. „taip“ ar „ne“. Jeigu tai įmonės turtas, kuris buvo amortizuotas, tai dažniausiai galima taikyti 0 proc. PVM tarifą persiunčiant turtą į JK filialą. Bet patikėkite manimi – geriau pasiklauskite profesionalios apskaitos įmonės, o ne tik vadybininko, kuris nori uždirbti. Aš galiu tik nuvežti, o mokesčius – jie.

Kas tas „Customs Declaration“ ir kas jį suveda?

Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriame nurodyte ką vežate. Paprastai tai daro muitinės brokeris, ne aš, ne vairuotojas. Mums, logistikos žmonėms, reikalingi tik griežti duomenys iš jūsų – svoris, tūris, tikslus prekių pavadinimas ir HS kodas (jeigu žinote). Bandykite nerašyti tiesiog „biuro reikmenys“, nes tada brokeris pradės šauktis į telefoną ir klausti ar tai kugeriai ar spausdintuvai.

Kodėl visi klysta su vertybių deklaravimu?

Žmonės nori apsisaugoti, tad dažnai nurodo mažesnę vertę. Tai didelė klaida. Jeigu užsieniečiai užkabins jūsų siuntą ir pamatys, kad deklaruojate 200 eurų vertę biuro įrangai, kurios tikroji vertė yra 10 tūkstančių, jums gali atmesti draudimą. O jeigu, Dievo sake, furgonas užsidegs ar nukris nuo kelio (kas, tiesa sakant, nutinka dažniau nei galite įsivaizduoti), liksite be nieko. Nenuokankite čia, rašykite tikrąją vertę.

Ar reikia dėl visko mokėti importo mokesčius?

Jei esate Lietuvos įmonė ir siuntate į savo dukterinę įmonę Anglijoje, tai dažnai ne, nes tai yra tarpinė prekyba (be PVM). Bet jeigu perkraustote inventorių naujam darbdaviui, kuris yra JK, o jūs esate tik pasamdyti vežėjai? Tada jie gali tekti mokėti. Visada reikia aiškinti situaciją iš anksto, kad nesusidurtum su nep maloniais staigmenais pasienyje.

Krovimo chaotic: ką daryti, o ko geriau ne

Kaip sužinoti, koks man reikalingas sunkvežimis?

Čia nėra rocket science, tačiau dažnai klientai žiūri į savo biurą ir matai tik vieną stalą. O tarp to stalo ir sienos stovi dar penkių metrų spinta. Geriausias būdas – suskaičiuoti kiek turite „Euro paletų“ vietos (t.y. 120x80cm). Jeigu nežinote, aš dažnai siūlau nufotografuot stovą ant sienos. Greitas biuro inventoriaus perkraustymas į Jungtinę Karalystę nuspėjamas tik tada, kai aš žinau, kad jums ne 10 kubinių, o 15. Priešingu atveju reikės vežti dviejais kartais.

Ar vairuotojai padeda krauti?

Turėtumėm būti sąžiningi. Lietuviškai vadybininkai sakys „taip, mūsų vairuotojai padės“. Realybėje? Vairuotojas atvažiavęs po 2000 km varikliu nori tik gerti kavą ir važiuoti atgal. Jis gali padėti nupastioti dėžes į kėbulą su vadelėmis, bet nešti stalčius iš penkto aukšto be lifto? Nė ne. Tokiais atvejais reikia užsakyti krovėjus Lietuvoje ir, jeigu reikia, iškrovėjų Anglijoje. Nekankinkite vairuotojo, jis ne robotas.

Ar saugu krauti įvairias biuro smulkmenas į dėžes?

Nebent norite, kad atvykus į Londoną, viskas būtų susmulkyta popieriumi. Kompaktiškas diskas (jeigu kas juos dar naudoja) ar klaviatūra – jos būna smulkių dalykų, kurie tiesiog pradeda šokti dėžėjeje. Reikia užpildyti tuščią erdvę putomis, seniais laikraščiais – kažkuo. Klasikinė situacija: klientas užkrauna dėžę „smulkmenomis“, ant viršaus deda sunkų monitorų, ir žemiau esantys dalykai tiesiog susilygina į plokštę.

Kaip susitvarkyti su paštu ir konfidencialiais dokumentais?

Nieko tokio negaliu būti tikras (tikrai ne 100%), bet manau, kad konfidencialios sutartys turėtų keliauti kitu būdu – ne pilname kroviniiniame furgone. Jeigu ten kažkur dingsta dėžė, ar norite rizikuoti, kad pirmadienį ryte konkurentai sužinos apie jūsų planus? Aš visada sakau – dokumentus vežkite sau su lagaminu arba siųskite kurjeriu su sekimu. Tai pigiau už galvas skausmą vėliau.

Ar verta pirkti dėžes ar naudoti senas?

Naudotos dėžės yra pigios, tik jos dažnai neturi dugno. Vieną kartą taip nutiko, kad klientas, norėdamas sutaupyti, surinkiojo dėžes iš prekybos centro (t.y. nemokamų). Kraunant jas ant vienos kitos, apatinė tiesiog „užlūžo“. Viskas išsisėdėjo ant asfalto. Užkraustant biurą, netaupykite ant pakavimo – tai savanaudiška, tuo tarpu tikslingas biuro inventoriaus perkraustymas į Jungtinę Karalystę prasideda nuo tvirtos dėžės.

Ką daryti su baldais, kurie nesunkuojami?

Tai bėda. Turiu omenyje tas didžiulės 1990-ųjų vidurio spinteles, kurios surakintos amžinybei. Jeigu neišmontuojate jas, jos neužims du kartus daugiau vietos furgone, bet ir galiu nudūžti pakraunant. Dažnai turiu pasakyti klientui: „Klausyk, ar ši spinta jums taip brangi?“ Jeigu ne, geriau palikti čia ir nusipirkti naują IKEA Anglijoje. Transportuoti seną medį per jūrą neracionalu.

Kelionės detalės: nuo Lietuvos iki Londono

Kiek laiko užtrunka tas „greitas“ važiavimas?

Idealiu atveju – trys dienos. Pirmą dieną pakrauname, antrą – važiuojame per Belgiją ir Prancūziją, trečią – iškrauname. Bet realybėje? Jeigu Doveriuje yra didelė eilė (o ji ten būna dažnai), tai gali užtrukti ir penkias valandas tik perkelti per kanalą. Tada vairuotojas pasiekia savo vairavimo poilsio laiką ir turi sustoti. Taigi, skamba keistai, bet „greitas“ reiškia tarp 3 ir 5 dienų, atsižvelgiant į orus ir anglų muitininkų nuotaiką.

Ar galima sustoti kelyje ir paimti kažką daugiau?

Techniškai – taip, bet aš labai nebegirdėtu to. Jeigu mes deklaravome siuntą Lietuvoje, tai ji turi būti uždaryta ir užplombuota. Jeigu sustosite Vokietijoje ir užpilsite dar dvi dėžes savo draugo prekių, tai jau kontrabanda arba bent jau naujas deklaravimas. Geresnis variantas – viskas turi būti sudėta iš anksto, o ne ieškomi trumpikeliai.

Ką daryti, jei furgonas pasidaro?

Tai reali situacija, kuri, deja, nutinka. Varikliai sprogia, padangos plyšta. Mes turiom draudimą, bet jis neapima jūsų verslo nuostolių dėl vėlavimo. Jeigu biuro inventorius skirtas svarbiai konferencijai rytoj, o mes esame įstrigę netoli Brugės su suplyšusiu radiatoriumi – tada jums turėtų skubiai ieškoti planas B. Tokiose situacijose aš dažniausiai siūlau tur�ti atsarginę furgono vietą arba neskubėti taip mirtinai.

Ar vairuotojai moka anglų kalbą?

Dauguma moka pagrindus, kad suprastų instrukcijas. Bet neskubėkite jiems aiškinti sudėtingų biuro procedūrų arba dėl ko jums reikalingas toks spalvos monitorius. Geriau, kad su vairuotoju kalbėtų jūsų atstovas vietoje, kuris supranta abiejų pusių specifiką. Nors dažnai girdžiu juos kalbančius lietuviškai telefonu su kitais vairuotojais ir šaukiančius „kas čia per chaosas uoste“.

Kodėl taip brangu važinėti per kelią?

Degalai, kelių mokesčiai (ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje), ir britų „vairuotojų mokesčiai“. Nėra vieno priežasties. Dabar, kai kainos šokuoja, suskaičiuoti maršrutą tampa iššūkis. Kai sakau kainą, čia nėra „nuo kiek“, tai yra fiksuota, bet ji keičiasi kas savaitę. Taigi, nebelenkite, jeigu prieš mėnesį kaina buvo 200 eurų mažesnė – pasaulis pasikeitė.

Ar saugu palikti dalykus furgone naktį?

Stengiamės rasti saugias stovėjimo aikšteles, tačiau Europoje (o ypatingai Kalėdų laikotarpiu) vyksta grobimai. Jeigu paliksite furgone neuzdarytą arba pastebimą dėžę su brangia įranga, gali dingsi. Aš visada primygtinai rekomenduoju, kad furgonas būtų uždarytas, o jei tai įmanoma – stovėtų apsaugotoje aikštelėje, net jei tai kainuoja papildomai 50 eurų.

Kaip pasienio kontrolė veikia dabar?

Po „Brexit“ tai truputį siaubinga. Britai dabar tikrina viską labai griežtai. Turiu omeny, jeigu jūsų dokumentuose yra klaida, jums gali neleisti važiuoti toliau. Vieną kartą teko laukti 12 valandų, kol klientas išsiuntė teisingą PVM sąskaitą el. paštu. Važiuoti pro britų muitinę be tvarkos dokumentų – tai lyg ir į kalėjimą eiti su savo nuotrauka rankose.

Pinigai, rizikos ir kita, kas vargina galvą

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas?

Klausimas toks pat kaip „kiek kainuoja automobilis?“. Viskas priklauso nuo tūrio. Mažam biurui (5-10 kubų) tai gali kainuoti apie 1200–1500 eurų. Dideliam, su 30-40 kubų – kainos šoka iki 4 tūkstančių. Taip pat, jeigu perkraustome į pačią Londono centrą (t.y. „Congestion zone“), mokesčiai didėja. Be to, biuro inventoriaus perkraustymas į Jungtinę Karalystę dabar brangesnis nei prieš 5 metus dėl visų tų biurokratinių reikalavimų.

Ar draudimas apima viską?

Standartinis „CMR“ draudimas apima daiktus tik iki 10 SDR (apie 12 eurų) už kilogramą. Jeigu jūsų serveris sveria 20 kg bet kainuoja 5000, ir jis dingsta, gausite tik 240 eurų atlyginimo. Būtinai pasidarykite papildomą draudimą, ypač kai vežate brangią techniką. Aš visada įdedu šį punktą į sutartis, o klientai dažnai nusisuka sakydami „kas gi mums bus“... Na, o tada, kai kas nutinka, skambina verkdami.

Ar galiu sumokėti atvykus?

Ne, negali. Kas dėl pinigų, tai mums reikia iš anksto arba bent jau išsirinkti patikimą partnerį. Negalima laukti, kol vairuotojas atvažiuos į Londoną, o tada pradėti ginčytis dėl 50 eurų priemoka. Mums reikia degalų, kad grįžtume atgal. Taigi, 50 proc. avansas arba pilnas apmokėjimas prieš išvykstant – tai standartas.

Kokios yra pavojingiausios vietos kelyje?

Man asmeniškai nemalonu vairuoti per Belgijos kalnus (ten yra viena siaura vieta su staigiu posūkiu) arba ties Calais, kur daugybė migrantų bando užlipti į sunkvežimius. Savo ruožtu Londonas yra chaosas dėl to, kad ten nėra vietos sustoti. Vairuotojams ten labai sunku rasti vietą, kur iškrauti be pažeidžiant taisyklių. Tai visada prideda streso ir laiko.

Ar tenka mokėti už iškrovimą Anglijoje?

Jei jūsų klientas neturi lifto arba reikia įvežti daiktus per labai siaurus koridoriu, Anglijos „porter“ paslaugos nėra pigios. Dirbantys ten žmonės moka valandą tokias sumas, kad mums Lietuvoje nusišoktų akys. Taigi, jeigu planuojate įsikurti antrame aukšte be lifto – būkite pasiruošę, kad už lipdymą laiptais teks mokėti kažką panašaus į auksą.

Ką daryti, jei dingo kažkas mažo?

Štai čia esu pasimetęs. Kartais dingsta paprasta dėžė su kava ar spaudiniais. Ar verta rašyti prašymą? Jeigu vertė maža, tai draudimo fransizė (nedelsmo mokestis) gali būti didesnė nei prarasta vertė. Tačiau jeigu tai buvo svarbūs dokumentai (ką, kaip jau sakiau, geriau nevežti), tai tada problema reali. Kiekvieną atveją reikia žiūrėti atskirai.

Kas nutinka, jei klientas neparuošė iškrovos vietos?

Vairuotojas laukia. Ir laukimas mokamas. Jeigu jūsų naujieji biuro vadovai Anglijoje nėra atvykę į sandėlį, o vairuotojas privalo laukti 2 valandas, tai jums bus paskaičiuota laukimo mokestis. Anglijoje laikas – pinigai, ir nėra jokių „atsiprašau, pavėlavau“. Tai verslas, o ne turizmas.

Ar galima vežti maistą ar gėrimus iš biuro virtuvės?

Nebent tai yra uždarytos, komercinės pakuotės prekės. Jeigu bandysite vežti pusęšio butelio alaus ar atidarytą dešrą, tai britų sanitarijos inspekcijai sugadins dieną. Jie yra labai griežti dėl maisto produktų importo. Geriau išgerti šampano atsisveikinant ir palikti tuos butelius čia, nei rizikuoti, kad visa siunta bus sugrąžinta atgal kaip pavojinga.

Ar verta rinktis didelę ar mažą transporto firmą?

Didelės firmos turi gerus sistemus, bet jos yra brangios ir biurokratinės. Mažos firmos, kaip mano (tikrai ne tokia didelė), gali pasiūlyti individualų požiūrį ir greitesnį sprendimą problems. Bet rinkdamasis mažą, rizikuoji rasti „pieną vandenyje“. Aš visada sakau – pažiūrėkite į atsiliepimus, tik ne į tuos, kurie parašyti prieš 10 metų. Šiandien greitas biuro inventoriaus perkraustymas į Jungtinę Karalystę – tai pasitikėjimo klausimas.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Technologiškai – taip, mes turime GPS. Bet jeigu vairuotojas užvažiuoja į tunelį arba žemumoje dingsta signalas, tai jūs pamatysite paskutinę vietą. Neapsisukite galva kas 5 minutes žiūrėdami žemėlapį. Geriau skambinkite man, aš paskambinsiu vairuotojui. Jis gali tiesiog miegoti.

Kas daro šį procesą tokiu stresingu?

Žmonės. Ne technika, o emocijos. Perkeliant biurą žmonės tampa priklausomi nuo daiktų, bijo juos prarasti. O tada dar pridedame kalbos barjerą, skirtingus laiko juostas ir britų pragyvenimo lygį. Aš jau įpraužau, bet kai matau, kaip direktorius raudonas dėl dingusio „laimingo“ puodelio, suprantu, kad mano darbas ne tik su ratų rinkimis.

Pabaigos mintys (ir išvados)

Taigi, jeigu dar planuojate, visgi, susidėlioti viską į vieną krūvą ir tikėtis geriausio – pasiruoškite nenumaldžiaiems nukrypimams. Greitas biuro inventoriaus perkraustymas į Jungtinę Karalystę yra įmanomas, tik reikia suprasti, kad „greitas“ šiuo atveju yra reliatyvus terminas. Svarbiausia yra ne tiek kiekvieno stalo svertis, o tai, ar turite teisingus dokumentus ir ar tikrai norite rizikuoti su dėžėmis, kurios atrodo kaip iš „Mikė Pūkuotuko“ knygos. Pasitikėkite patirtimi, o ne „Google“ paieška, kuri dažnai meluoja apie muitines taisykles. Geriau pasirodykite per parą vėliau, nei su niekuo nebepasirodykite visai (t.y. likt be daiktų). Sekmės, ir pamirškite apie tą „idealią“ perkraustymo istoriją – ji egzistuoja tik filmuose.