perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Greitas baldų pristatymas iš Anglijos į jūsų namus atrodo paprastas dalykas tik tada, kai niekada neteko laukti konteinerio, keisti maršruto dėl audros arba aiškintis, kodėl sofa „truputį nebetelpa“ į liftą. Per 20 metų pervežimuose mačiau visko: nuo tvarkingų kraustymų iki situacijų, kai klientas pamiršta pasakyti, kad komoda stovės antrame aukšte be lifto. Tad čia rašau tiesiai, kaip dažniausiai vyksta realybė – ne iš reklaminio bukletuko, o iš kasdienio darbo su krovinių grafikais, muitine, pakrovimu, apsauga ir tais mažais dalykais, kurie kartais sugadina visą nuotaiką.
Jei kalbam apie normalų, ne „rytoj jau bus prie durų“ variantą, greitas baldų pristatymas iš Anglijos į jūsų namus dažniausiai užtrunka 5–10 darbo dienų nuo pakrovimo Anglijoje iki pristatymo Lietuvoje. Kartais būna ir per 4 dienas, ypač kai maršrutas Londonas–Kaunas arba Birmingham–Vilnius eina tiesiai. Bet audra, eismo spūstys, muitinės patikrinimas ar net vėluojantis klientas gali pridėti dieną ar dvi. Todėl aš visada sakau: planuokite greitai, bet ne be rezervos.
Gali, bet čia reikia atsargiai. Jei žinai, kad pirksi sofą, lovą, spintą ar stalą iš konkretaus pardavėjo Anglijoje, galima iš anksto rezervuoti vietą automobilyje. Bet jeigu viskas dar „žiūrėsim, gal pirksim“, tada geriau palaukti. Esu matęs, kaip klientai rezervuoja transportą, o po to baldai nebetelpa į planą arba pardavėjas jų nesurinko laiku. Tai kainuoja nervų visiems.
Pirmu telefonu man reikia ne gražių pasakojimų, o faktų. Kokį miestą Anglijoje, kokį miestą Lietuvoje, kokie baldai, ar yra pakavimo dėžės, ar reikia laiptais nešti, ar yra liftas. Dar svarbu – ar baldai iš parduotuvės, sandėlio, ar iš seno namo. Ši informacija atrodo smulkmena, bet ji lemia kainą. Kartais vienas „o dar yra didelis veidrodis“ pakeičia visą planą.
Nes pirmas pasiūlymas dažnai daromas pagal tai, ką klientas pasakė telefonu ar žinutėje. Jei vėliau paaiškėja, kad yra marmurinis stalviršis, antikvarinė spinta ar 12 dėžių indų, kaina gali keistis. Ne todėl, kad kas nors nori „prikibti“, o todėl, kad reikia daugiau vietos, daugiau žmonių, daugiau apsaugos. Aš geriau iškart pasakysiu nepatogiai, negu paskui aiškinsiu, kodėl viskas brangiau.
Londonas, Birmingham, Manchester, Leeds, Bristol ir Nottingham dažniausiai eina lengviau, nes ten daugiau transporto srautų ir lengviau sujungti krovinius. Bet lengviau nereiškia visada pigiau. Londono centre, pavyzdžiui, gali būti brangu dėl stovėjimo, leidimų ar laukimo. Iš mažesnio miestelio kartais greičiau pakrauti, bet sunkiau rasti grįžtantį automobilį. Todėl maršrutas visada vertinamas gyvai, ne pagal žemėlapio liniją.
Įmanomas, tik čia jau reikia žiūrėti konkrečiai. Jei Anglijos adresas yra kaimo vietovėje, sunkvežimiui gali būti sunkiau privažiuoti, o kartais tenka naudoti mažesnį automobilį arba perkrauti krovinį. Dar būna siauros gatvės, žemi medžiai, šlapias žvyrkelis po lietaus. Aš ne vieną kartą mačiau, kaip „paprastas adresas“ tampa galvos skausmu. Todėl nuotraukos ir tikslus adresas labai padeda.
Dažniausiai galima pasirinkti dieną, bet ne visada valandą. Pervežimuose viskas susiję su maršrutu, muitine, keltu, vairuotojo režimu ir kitais kroviniais. Jei sakote, kad penktadienį nuo 18 val. turite būti namuose, tai įmanoma tik tada, kai viskas susideda tvarkingai. Aš stengiuosi derinti, bet žadėti minutės tikslumu negaliu. Gyvenime būna ir spūsčių prie Doverio, ir gedimų.
Terminus dažniausiai gadina ne vienas didelis įvykis, o keli maži kartu. Vėluoja pardavėjas, vairuotojas ilgai laukia pakrovimo, kelyje spūstys, vėjas kelte, muitinė pasirenka patikrinti dokumentus. Skamba kaip pasaka, bet taip būna. Blogiausios situacijos prasideda tada, kai klientas neatsako telefonu arba durų kodas neteisingas. Tada greitas baldų pristatymas iš Anglijos į jūsų namus tampa ne toks greitas.
Apytiksliai – nuo 450 iki 1 800 eurų, priklausomai nuo krovinio. Mažas krovinys, pavyzdžiui, sofa, stalas ir kelios dėžės, gali tilpti pigiau. Visas butas ar namas jau bus kita istorija. Kainą veikia kilometrai, svoris, tūris, pakrovimo vietos sudėtingumas, aukštas, liftas, pakavimo poreikis. Jei kas nors siūlo „viską nuo Londono į Vilnių už 150 eurų“, aš klausčiau, kas čia negerai.
Nes kartais pigiausias pasiūlymas reiškia, kad kažkas neįskaičiuota. Gal nėra draudimo, gal nėra pakavimo, gal laukimas mokamas atskirai, gal baldai keliaus „kaip Dievas davė“. Esu matęs, kaip po pigaus pervežimo klientas gauna subraižytą stalą ir klausimą: „Ar jūs turėjote apsaugą?“ Todėl aš visada žiūriu ne tik į kainą, bet ir į tai, kas joje yra. Tai nuobodu, bet būtina.
Gera praktika – taip, turėtų būti aiški. Prieš pakrovimą reikėtų patvirtinti baldų kiekį, adresus, aukštus, liftus, pakavimo paslaugas ir galimus papildomus mokesčius. Jei vėliau atsiranda naujų daiktų, tada, aišku, kaina keičiasi. Bet dėl senų, nepasakytų dalykų „netyčia“ kelti kainos neturėtų būti normalu. Čia jau priklauso nuo įmonės sąžiningumo. O tokių, pripažinsiu, būna visokių.
Dažniausiai taip, nes rezervuojama vieta automobilyje, planuojamas maršrutas, vairuotojas ir laikas. Avansas gali būti 10–30%, priklausomai nuo užsakymo dydžio. Likusi dalis dažniausiai mokama prieš iškrovimą arba pagal sutartą tvarką. Normali įmonė turėtų duoti sąskaitą arba bent aiškų patvirtinimą raštu. Jei viskas vyksta tik telefonu „nieko, pervesi vairuotojui“, aš tokio varianto nemėgstu.
Geriausia – taip, bent dalį. Stalus, veidrodžius, televizorius, stalčius ir trapų dekorą reikia apsaugoti. Jei baldai iš parduotuvės originaliose dėžėse, jau lengviau. Bet jei sofa keliauja „kaip yra“, rizika didesnė. Pakavimas kainuoja, bet dažniausiai pigiau pakuoti negu paskui pirkti naują kampinę sofą. Ypač jei ji dar buvo graži ir švari (čia jau iš asmeninės patirties).
Stikliniai stalai, veidrodžiai, marmuro plokštės, pianinai, antikvariniai komodai ir didelės spintos reikalauja daugiau dėmesio. Juos reikia ne tik apvynioti, bet ir teisingai pastatyti automobilyje. Kartais reikia nuimti kojeles, stalviršį ar dureles. Jei to nepadaro, rizika didėja. Esu matęs, kaip „tik šiek tiek pajudėjo“ reiškė įbrėžtą parketą ir sulaužytą kampą. Todėl čia geriau pervarginti, negu paskui gailėtis.
Kai kurios turi, kai kurios ne. Viena įmonė gali pasiūlyti pilną pakavimą, demontavimą ir apsaugą, kita tiesiog pakrauna tai, kas jau paruošta. Todėl reikia klausti konkrečiai: ar į kainą įeina pakavimo medžiagos, ar demontavimas, ar tik transportas. Nes žodis „pervežimas“ visiems reiškia skirtingai. Aš pats dažnai pasitaisau klientams, kad pervežimas nėra tas pats, kas pilnas kraustymas. Skirtumas didelis.
Tada reikės laiko ir, greičiausiai, papildomo mokesčio. Surinkimas Anglijoje gali užtrukti, ypač jei reikia grąžinti instrukcijas, rasti varžtus ar laukti pardavėjo darbuotojo. Kartais klientas sako: „Jie ten greitai surenka“, o realybėje vairuotojas laukia valandą. Todėl geriau viską sutvarkyti prieš atvykstant transportui. Jei baldai dideli, pvz., lova ar spinta, geriau turėti įrankius ir žmogų, kuris supranta, ką daro.
Normaliai turėtų būti bent bazinė krovinio atsakomybė, bet sąlygos skiriasi. Viena įmonė draudžia pagal svorį, kita pagal vertę, trečia siūlo papildomą draudimą atskirai. Todėl reikia klausti ne „ar draudimas yra?“, o „kas tiksliai dengiama?“. Jei vežate brangią italų sofą ar dizainerio stalą, verta įsigyti papildomą draudimą. Aš nesakau, kad visada bus bėdų, bet kai būna, tada popieriai labai svarbūs.
Dažniausiai reikia užsakymo patvirtinimo, adresų, kontaktų, krovinio aprašo ir apmokėjimo informacijos. Jei baldai pirkti iš parduotuvės, gali prireikti sąskaitos arba pirkimo dokumento. Po „Brexit“ dokumentų tvarka tapo šiek tiek griežtesnė, nors baldams asmeniniam naudojimui viskas dažniausiai tvarkoma paprasčiau negu komerciniam kroviniui. Bet jei kyla klausimų muitinėje, popieriai gelbsti. Geriau turėti per daug, negu po to ieškoti pardavėjo sekmadienį.
Pirma – nefilmuoti tik pykčio, o fiksuoti žalos vietas, nuotraukas, pakuotę ir dokumentus. Antra – neduoti pasirašyti, kad viskas priimta be pastabų, jei matote problemą. Trečia – kuo greičiau pranešti pervežėjui. Jei pasirašote be pastabų, vėliau sunkiau ką nors įrodyti. Žinau, kad tai nemalonu, visi nervuoti, bet čia ne emocijų laikas. Reikia šaltai surinkti įrodymus.
Galima, tik pirmiausia reikia suprasti vėlavimo priežastį. Jei įmonė nepraneša, neatsako ar meluoja, tada tikrai reikia spausti. Bet jei vėluoja keltas dėl oro ar muitinė atliko patikrinimą, tai ne visada yra pervežėjo kaltė. Gera įmonė informuoja prieš tai, kai klientas pats pradeda klausti. Bloga įmonė dingsta iki paskutinės minutės. Tarp šių dviejų yra didelis skirtumas.
Tai turi būti aiškiai sutarta prieš pervežimą. Kartais kaina įeina du nešėjai, kartais tik vairuotojas, o kartais klientas turi pasirūpinti pagalba. Jei butas trečiame aukšte be lifto, o spinta sunki, tai nėra tas pats, kas nešti dėžes. Aš visada klausių: kiek aukštų, ar yra turėklai, ar laiptai platūs. Nes paskui nešant didelį baldą per siaurus laiptus galima susižaloti. Ir baldą sugadinti.
Ne visada, nors atrodo, kad turėtų. Liftas gali būti mažas, siauras, senas arba netikti ilgiems baldams. Kartais reikia matuoti ne tik aukštį, bet ir įstrižainę. Esu matęs, kaip sofa tilpo į liftą tik pasukus ją beveik vertikaliai, o paskui dar reikėjo ją įkišti pro duris. Todėl nuotraukos labai padeda. Jei liftas mažas, geriau tai žinoti anksčiau, ne tada, kai baldas jau stovi koridoriuje.
Tada lieka trys variantai: demontuoti, nešti pro langą arba palikti lauke ir galvoti. Demontavimas ne visada įmanomas, ypač jei baldas senas ar trapus. Pro langą kelti sofa ar spintą reikia specialistų ir leidimų, o tai jau brangu. Todėl prieš perkant didelius baldus Anglijoje verta pasimatuoti duris, laiptus ir liftą. Skamba banalu, bet kiek kartų per metus tai pamirštama – baisu. Kartais vienas centimetras sugadina visą dieną.
Taip, galima ir dažniausiai taip daroma. Tik reikia pasakyti, kur kas stovės: svetainėje prie sienos, miegamajame kairėje, virtuvėje prie lango. Jei reikia sujungti lovą ar pastatyti spintą, tai reikia aptarti iš anksto. Kartais vairuotojas ir nešėjai gali pagelbėti, bet jie nėra baldų surinkėjai visais atvejais. Čia vėl tas pats – kas įeina į paslaugą. Nes kai kurie klientai galvoja, kad „pastatymas“ reiškia ir grindų dangos išardymą. Ne, taip nebūna.
Taip, į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir daugelį mažesnių miestų baldai vežami reguliariai. Į didžiuosius miestus dažniausiai lengviau rasti tiesioginį maršrutą, todėl terminai trumpesni. Į mažesnius miestelius ar kaimus gali tekti derinti su kitais kroviniais arba pridėti dieną. Greitas baldų pristatymas iš Anglijos į jūsų namus nėra vien tik kelias iki Lietuvos sienos. Paskutiniai kilometrai kartais užima daugiau laiko, negu žmonės tikisi.
Galima, tik reikia žinoti privažiavimą. Jei sodyba pasiekiama asfaltuotu keliu ir sunkvežimis gali privažiuoti, problemų mažiau. Jei kelias siauras, duobėtas ar žiemą sunkiai valomas, reikės planuoti atsargiau. Kartais tenka perkrauti į mažesnį automobilį. Dar būna vartai per siauri, medžiai per žemi, šunys per draugiški. Juokauju, bet šunys tikrai kartais tampa logistiniu faktoriumi.
Labai svarbu. Anglijoje adresai kartais atrodo keistai – gatvės pavadinimas, rajonas, paštas, dar kažkoks numeris šone. Jei adresas netikslus, vairuotojas gali važinėti ratu, o tai reiškia laiką ir pinigus. Todėl geriausia duoti pilną adresą, pašto kodą, kontaktinį telefoną ir, jei galima, nuorodą žemėlapyje. Dar gerai parašyti, ar yra parkavimo leidimas. Londono centre be leidimo gali kilti problemų.
Dažnai taip, nes bute svarbu aukštas, liftas, durų plotis, liftas dar kartą, liftas vėl netelpa. Name gali būti lengviau, jei yra tiesioginis įėjimas ir vieta automobiliui. Bet jei namas turi siaurus laiptus, kampines sienas ar aukštą slenkstį, irgi gali būti sudėtinga. Todėl „butas“ ar „namas“ savaime kainos nenulemia. Svarbiausia – kaip fiziškai patekti nuo mašinos iki galutinės vietos.
Prieš pakrovimą reikia žinoti, kas tiksliai keliauja, kas lieka, kas išmetama. Baldai turi būti tušti, stalčiai išimti arba užfiksuoti, trapūs daiktai apsaugoti. Jei yra dokumentai, pirkimo čekiai, instrukcijos, verta juos sudėti į vieną dėžę. Dar reikia pasirūpinti, kad kas nors būtų vietoje ir galėtų parodyti, ką imti. Esu matęs, kaip išvežamas ne tas fotelis. Po to prasideda ilgas pokalbis.
Ne visada. Jei baldai yra parduotuvėje ar sandėlyje, kartais užtenka duomenų ir leidimo pakrauti. Bet jei baldai senoje namų vietoje, geriau, kad būtų atsakingas žmogus. Vairuotojas negali žinoti, kuri dėžė yra „ta, su senais albumais“, o kuri skirta išmesti. Be to, jei kyla klausimų dėl žalos ar kiekio, reikia greitai nuspręsti. Todėl buvimas vietoje dažnai sutaupo nervų.
Tada reikia palikti patikimą žmogų, kuris gali priimti baldus ir pasirašyti dokumentus. Taip pat reikalingas durų kodas, parkavimo informacija, liftas, jei yra, ir kontaktai. Jei niekas nepriima, pristatymas gali būti atidėtas, o už laukimą ar papildomą maršrutą gali būti skaičiuojamas mokestis. Tai nėra noras bauginti, tiesiog realybė. Vairuotojas negali palikti didelės spintos prie durų „kaip nors“.
Galima, bet ne visada lengva. Jei adresas keičiamas dar prieš maršruto patvirtinimą, dažniausiai problemų nėra. Bet jei automobilis jau važiuoja arba krovinys suplanuotas tam tikru maršrutu, keitimas gali kainuoti. Pavyzdžiui, buvo planuota Klaipėda, o dabar reikia Kauno rajono – tai viena. O jei buvo Vilnius, o dabar sodyba prie Latvijos sienos – jau kita daina. Todėl adresus geriau tikrinti du kartus.
Taip, virtuvės baldus gabenti galima, tik jie dažnai reikalauja daugiau atsakomybės. Frontai, stalviršiai, stalčiai, vyriai, rankenos – viskas gali būti pažeidžiama, jei blogai pakavota. Ypač atsargiai reikia vežti ilgas plokštes ir stiklines detales. Jei virtuvė išardoma senajame name, reikia nuotraukų ir žymėjimo. Esu matęs, kaip visos detalės supakuotos į vieną krūvą, o paskui surinkimas virsta galvosūkiu. Tai nepigu taisyti.
Vežame, tik tokiais atvejais reikia daugiau informacijos. Dizainerio baldai, antikvarinės komodos, senos kėdės ar meno kūriniai dažnai vertingesni emocine ir finansine prasme. Jiems reikia geresnio pakavimo, atsargesnio krovimo ir kartais specialaus transporto. Jei daiktas labai vertingas, verta aptarti draudimą atskirai. Aš ne visada imuosi visko – kartais geriau pasakyti „ne“, negu paskui aiškinti, kodėl sena spinta iš Prancūzijos stiliaus Anglijos name neatlaikė kelio.
Taip, galima, bet ją reikia gerai apsaugoti. Sofa be dėžės dažniausiai keliauja su kampų apsaugomis, plėvele, antklodėmis ir tvirtinimo diržais. Svarbu, kad audinys nebūtų tiesiogiai trinamas į kitus baldus. Jei sofa odinė, reikia papildomo atsargumo, nes įbrėžimai greitai atsiranda. Kartais klientai sako: „Ji ir taip ne nauja.“ Bet nauja ar ne, vis tiek nemalonu, kai atvežama dar labiau subraižyta.
Dauguma pervežėjų nėra atliekų išvežimo paslauga, nebent tai aiškiai sutarta. Senus baldus galima kartais palikti specialioje vietoje Anglijoje, jei klientas turi leidimą arba sutarė su vietos valdytoju. Bet palikti prie gatvės be leidimo gali baigtis bauda. Todėl geriau iš anksto pasiteirauti savivaldybės ar atliekų surinkimo tvarkos. Žinau, kad tai skamba kaip biurokratija, bet ji atsirado ne iš gero gyvenimo.
Kai kuriais atvejais taip, bet tai reikia užsisakyti iš anksto. Transporto komanda ne visada turi surinkėją, įrankius ar laiko. Jei reikia sujungti lovą, pastatyti stalą ar pritvirtinti stalviršį, geriau tai pasakyti prieš pervežimą. Kartais galima atskirai derinti meistrą Lietuvoje. Aš pats mieliau sakau tiesiai: vežėjai gali pastatyti, bet ne visada garantuotai surinks sudėtingą baldą su 40 varžtų ir instrukcija kinų kalba.
Dažnai verta, ypač jei randate kokybišką daiktą, kurio Lietuvoje nėra arba jis kainuoja brangiau. Bet reikia skaičiuoti viską: baldų kainą, pristatymą iki sandėlio, pervežimą, pakavimą, galimą draudimą ir laiką. Kartais pigus baldas po visų kaštų jau nebėra toks pigus. Kita vertus, kai randi gerą sofą ar masyvo stalą už normalią kainą, greitas baldų pristatymas iš Anglijos į jūsų namus gali labai apsimokėti.
Grupinis pervežimas reiškia, kad jūsų baldai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais viename automobilyje. Tai dažniausiai pigiau, bet gali užtrukti ilgiau, nes reikia apvažiuoti kelis adresus. Tiesioginis pervežimas brangesnis, bet greitesnis ir paprastesnis. Jei skubate, grupinis variantas ne visada geriausias. Jei taupote ir galite palaukti, jis gali būti protingas pasirinkimas. Tik reikia suprasti, kad tada grafikas šiek tiek „gyvas“.
Galima, jei yra ką derėti. Pavyzdžiui, lankstus pristatymo laikas, pakrovimas sandėlyje, lengvas privažiavimas ar mažesnis krovinys gali sumažinti kainą. Bet jei reikia laukti, nešti penktu aukštu be lifto ir dar atvykti šeštadienį, nuolaidos bus ribotos. Aš suprantu, kad visi nori sutaupyti, ir pats stengiuosi ieškoti sprendimų. Bet sąžininga kaina turi turėti pagrindo. Pigi paslauga be atsakomybės dažniausiai išeina brangiau.
Greitas baldų pristatymas iš Anglijos į jūsų namus gali būti tikrai patogus, jei iš anksto gerai susitvarkote detales: adresus, baldų kiekį, aukštus, liftus, pakavimą, draudimą ir kontaktus. Greičiausiai viskas praeis sklandžiai, bet geriau būti pasiruošusiam ir tiems mažiems nesklandumams. Renkantis pervežėją, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į aiškumą, atsakymus, patirtį bei tai, ar žmogus iš karto klausia tinkamų klausimų. Tada baldai greičiau ir saugiau atsidurs ten, kur turi būti.