Greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas – kaip tai atrodo realybėje

Įvadas

Per daugiau nei 20 metų tarptautinių pervežimų srityje supratau vieną dalyką: kai klientas rašo „reikia rytoj į Londoną“, jis nenori pasakojimo apie logistiką, jis nori žinoti, kas gali atvažiuoti, kiek kainuos ir ar niekas nepradings prie Doverio. Todėl Greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas nėra graži reklaminė frazė. Tai greitas, konkretus patikrinimas: krovinys, adresas, iškrovimo langas, dokumentai, muitinės klausimai po Brexit. Jei jau turite paruoštą krovinio aprašymą, galite eiti tiesiai prie kainos ir terminų skilties. Kartais atsakau per 12 minučių, kartais per 3 valandas, nes reikia paklausti vežėjo ar muitinės brokerio. Ir taip, kartais tenka pasakyti – ne, šitam variantui nevažiuosim.

DUK

Greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas: pirmoji valanda

Ar tikrai įmanomas greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas tą pačią dieną?

Taip, dažnai įmanoma, bet ne visada taip gražiai, kaip norėtųsi. Jei krovinys yra paletė, furgonas arba nedidelė partija iki 1–2 tonų, atsakymą galima surinkti per 30–90 minučių. Reikia adreso, svorio, matmenų, iškrovimo lango ir ar prekės komercinės. Kai trūksta vieno punkto, prasideda žaidimas „atspėk, ką klientas turėjo galvoj“. Pervežimai į Londoną eina beveik kasdien, tik kainos šokinėja. Jei reikia ekspreso, geriau skambinti, ne tik laukti el. laiško.

Kokios informacijos reikia, kad Londono krovinys judėtų be žaidimų?

Minimaliai: kas siunčia, kas gauna, kas yra krovinys, kiek vienetų, svoris, matmenys, ar reikia liftų, rampų, dviejų žmonių iškrovimui. Londono centre be lango ir be parkavimo leidimo vairuotojas gali praleisti pusę dienos. Jei tai maistas, chemija, baterijos ar mediena, sakykite iškart. Geriau per daug informacijos negu po to aiškintis prie terminalo. Kontaktinis telefonas ir el. paštas taip pat būtini, nes sandėlio durų sargybinis neatsakys į jūsų bendrą „info“ adresą.

Kodėl kartais atsakymas užtrunka, nors atrodo, kad viskas paprasta?

Užtrunka tada, kai reikia patikrinti ne tik mašiną, bet ir realų maršrutą. Vienas dalykas – rasti furgoną Vilniuje, kitas – sugaudyti laiką prie Doverio, kelto arba tunelio. Kartais vežėjas sako „turim“, o po valandos paaiškėja, kad vairuotojas dar Kaune su kitu kroviniu. Aš tada sakau klientui tiesiai: geriau tikras atsakymas vėliau, nei gražus melas greičiau. Logistika yra gyvi žmonės, ne mygtukas.

Ar greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas reiškia ir greitą mašiną?

Ne visada. Greitas atsakas gali reikšti, kad mes greitai pasakysime: dabar nėra vietos, nevažiuosim arba kaina bus bjauri. Mašina atsiranda tik tada, kai sutampa krovinys, dokumentai, vairuotojo grafikas ir pinigai. Kartais greičiausias variantas yra ne artimiausias furgonas, o tas, kuris jau važiuoja link Zeebrugge. Logistikoje artumas nėra viskas. Svarbiau, ar tas artumas realiai padeda.

Kas nutinka, jei parašote penktadienį 17:30 ir reikia pirmadienį Londono centre?

Penktadienį 17:30 prasideda linksmoji dalis. Dauguma biurų jau išėjo, vairuotojai baigia darbą, o Londono sandėliai vis tiek nori pirmadienio rytą. Jei turite CMR, prekių aprašymą ir adresą, dar galima ką nors judinti. Jei ne, greičiausiai atsakysime pirmadienį. (Taip, turėjau galvoj ne Doverį, o Folkestone pusę.) Realistiškai toks skubumas kainuoja daugiau. Ir nervų kainuoja dar daugiau.

Greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas: kaina ir terminai

Kiek apytiksliai kainuoja greitas pervežimas į Londoną?

Orientacinis dalinio krovinio pervežimas Lietuva–Londonas gali būti apie 350–700 eurų už paletę ar nedidelę partiją. Furgonas su daliniu kroviniu dažnai išeina 800–1 400 eurų. Visas krovininis automobilis iki 1,5 t gali siekti 1 200–2 200 eurų, ypač jei reikia ekspreso. Kaina priklauso nuo tūrio, svorio, iškrovimo zonos, laiko ir to, ar reikia muitinės brokerio. Pigiausias pasiūlymas ne visada reiškia geriausią. Rinka keičiasi per dieną, todėl šie skaičiai yra orientyras, ne pasiūlymas.

Kodėl kaina keičiasi nuo 450 eurų iki 1 800 eurų už tą patį maršrutą Vilnius–Londonas?

Kaina šokinėja, nes tas pats maršrutas gali vykti skirtingai. Vienas vežėjas važiuoja per Calais, kitas per Zeebrugge, trečias laukia pilno krovinio. Vienam klientui reikia tik pristatyti, kitam – iškrauti 7:00 ryto Park Royal rajone su dviem žmonėmis. Dar yra sezonas, kuro kaina, keltų vietos ir tai, ar krovinys „normalus“. Todėl 450 eurų ir 1 800 eurų gali būti abu realūs, tik ne tame pačiame scenarijuje.

Ar pigesnis pasiūlymas visada blogesnis?

Ne, bet dažnai taip. Pigesnis variantas gali būti tiesiog geras, jei krovinys paprastas ir laikas leidžia. Problema prasideda tada, kai kaina per maža, o žmogus žada „viską sutvarkysim“. Po to dingsta dokumentai, vėluoja muitinės deklaracija arba klientui paaiškėja, kad draudimas galioja tik iki sienos. Aš nepasitikėčiau pasiūlymu, kuris atrodo per gražus ir be klausimų. Tokių istorijų buvau matęs.

Kada verta rinktis dalinį krovinį, o kada visą furgoną į Londoną?

Dalinį krovinį rinkitės, kai turite 1–6 paletes arba iki maždaug 1 000–1 500 kg. Visas furgonas geriau, kai reikia greičiau, švariau ir mažiau liesti prekes. Jei kraunate baldus, elektroniką ar maistą, mažiau rankų reiškia mažiau rizikos. Bet jei turite tik dvi dėžes, visas automobilis būtų pinigų deginimas. Čia nėra ideologijos, tik matematika. Kartais matematika būna nuobodi, bet ji taupo pinigus.

Kodėl Londono centre iškrovimas gali kainuoti papildomai?

Londono centras nėra tiesiog adresas. Tai M25 spūstys, Congestion Charge zonos, ribotas stovėjimas, sandėlių eilės ir vairuotojas, kuris negali palikti automobilio „tik penkioms minutėms“. Dagenham, Enfield ar Croydon dažnai paprastesni nei Soho ar City. Jei reikia laukti ilgiau nei sutarta, atsiranda waiting time, paprastai nuo 35–60 eurų už valandą. Be to, kai kurie sandėliai priima tik pagal išankstinę registraciją. Kartais klientai nustemba, bet vairuotojas negali dirbti nemokamai. Paliksiu kavos istorijas kitam kartui.

Ar galima fiksuoti kainą, kai keičiasi kuras ir keltai?

Galima fiksuoti, kai jau žinomi pagrindiniai duomenys ir nėra didelių laiko žaidimų. Jei klientas po kainos patvirtinimo keičia adresą iš Dartford į Westminster, kaina tikrai pasikeis. Kuro kainos ir keltai gali keistis, todėl rimti vežėjai nurodo galiojimo laiką. Paprastai pasiūlymas galioja tą pačią dieną arba iki kito ryto. Visa kita yra norai, ne logistika. Jei kas nors fiksuoja kainą be jokių sąlygų, aš klausiu, ką jis pamiršo.

Greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas: dokumentai, muitinė ir Brexit

Kokius dokumentus reikia paruošti siuntai į Londoną po Brexit?

Dažniausiai reikia komercinės sąskaitos, pakavimo lapo, transporto dokumento CMR, prekių HS kodų, siuntėjo ir gavėjo duomenų. Po Brexit dar svarbus EORI numeris abiejose pusėse arba brokerio sutvarkytas procesas. Kai kurios prekės gali reikalauti papildomų leidimų, ypač maistas, alkoholis, chemija ar augalai. Nežinau 100%, kaip kiekvienas brokeris elgiasi su labai specifiniais kodais, todėl tokius atvejus visada tikrinu atskirai. Be popierių mašina stovi, o stovėjimas kainuoja. Ypač svarbu, kad prekės vertė sąskaitoje atitiktų deklaraciją.

Kas yra EORI numeris ir kodėl jo klausia net smulkiose siuntose?

EORI yra tarsi įmonės pasas muitinės sistemoje. Be jo sunkiau pateikti importo ar eksporto deklaraciją į Jungtinę Karalystę. Jei siunčiate vieną kartą, kartais gali padėti brokeris, bet nuolatiniam eksportui geriau turėti savo. Jį galima susitvarkyti per mokesčių administraciją, o ne per „pažįstamą, kuris viską žino“. Bent jau taip galėtu būti paprasčiau. Daug problemų prasideda nuo mažo numerio, kurį visi pamiršta iki paskutinės minutės.

Ar CMR galioja Jungtinėje Karalystėje, ar ten jau kita muzika?

CMR vis dar naudojamas kaip tarptautinis važtaraštis, bet po Brexit prie jo prisideda muitinės procedūros. Jungtinėje Karalystėje tai nėra „viskas kaip anksčiau“. Vairuotojas gali turėti CMR, o krovinys vis tiek negali būti iškrautas, jei deklaracija neparengta arba nesutampa duomenys. Todėl neteisinga manyti, kad CMR išsprendžia viską. Jis parodo, kas veža, bet ne visada įrodo, kad muitinė jau ramiai miega.

Ar greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas gali būti toks pats greitas su muitine?

Su muitine greitis turi ribą. Mes galime greitai paruošti užklausą, patikrinti vežėją ir surinkti dokumentus, bet brokerio atsakymas gali užtrukti. Jei viskas švaru – prekės aprašymas, HS kodai, vertė, EORI – tada judame normaliai. Jei kodai painūs, vertės neatitinka ar trūksta leidimų, niekas stebuklų nedarys. Aš nenoriu klientui meluoti, kad viskas bus kaip siuntimas iš Kauno į Klaipėdą. Ne visada. Todėl dokumentus geriau ruošti anksčiau.

Ką daryti, jei prekės kodas HS code atrodo teisingas, bet brokeris vis tiek klauso daugiau?

Klausykite brokerio, net jei jis erzina. HS kodas atrodo paprastas tik tol, kol prekė nėra standartinė. Pavyzdžiui, „plastikinės detalės“ gali būti viena kategorija, o „automobilio plastikinis komponentas“ – visai kita. Skiriasi muitai, statistika, leidimai ir rizika. Geriau papildomi trys klausimai nei paskui aiškintis, kodėl deklaracija taisoma po iškrovimo. Tai nuobodu, bet nuobodus darbas čia gelbsti pinigus.

Ar vienas pamirštas dokumentas gali sustabdyti visą mašiną prie Doverio?

Gali. Ne visada sustabdys prie pat Doverio, kartais problema išlenda dar prieš pakrovimą arba jau JK terminalo sistemoje. Blogiausia, kai dokumentai „yra“, bet duomenys nesutampa: svoris, prekių aprašymas, gavėjo adresas. Tada viskas stringa, o klientas sako: „bet aš jums siunčiau failą“. Logistikoje failas nepadeda, jei jame ne tas kodas arba ne ta sąskaita. Todėl dokumentus reikia tikrinti kaip bilietą į lėktuvą.

Kai viskas vyksta ne pagal planą

Ką daryti, kai vairuotojas parašo, kad įstrigo M25 kamštyje?

Pirmiausia nekeikti M25, nors norisi. Tada tikriname GPS, sandėlio kontaktą ir ar iškrovimo langas dar galioja. Jei vėlavimas 30–60 minučių, Londono sandėliuose tai dažnai dar praeina. Jei daugiau, reikia pranešti gavėjui ir kartais derinti naują langą. Kartais vairuotojui tenka laukti, kartais perkelti iškrovimą. Geriausia, kai siuntėjas ir gavėjas abu turi mobilius numerius. (Čia kalbu apie realybę, ne apie gražias prezentacijas.)

Ar galima pakeisti iškrovimo adresą kelyje į Londoną?

Įmanoma, bet ne kaip taksi programėlėje. Reikia žinoti, ar naujas adresas tinka maršrutui, ar nėra papildomų zonų mokesčių, ar gavėjas priims tuo pačiu metu. Jei krovinys jau artėja prie Londono, adreso keitimas gali pridėti 100–300 eurų arba daugiau. Jei tai dalinis krovinys su kitais klientais, pokytis gali viską sugriauti. Todėl adresą geriau patvirtinti prieš pakrovimą. Vėliau jau prasideda derybos.

Kodėl klientas kartais gauna blogesnį atsakymą nei tikėjosi?

Kartais todėl, kad realybė nesutampa su lūkesčiais. Klientas parašo „skubu į Londoną“, o po to paaiškėja, kad prekės nėra paruoštos, dokumentų nėra, o iškrovimas tik po trijų dienų. Kartais blogesnį atsakymą duoda sąžiningas žmogus, nes jis nemeluoja. Nepatogu, žinau. Bet geriau sužinoti dabar, kad variantas brangus arba neįmanomas, nei po savaitės ieškoti kaltų. Logistikoje tiesa kartais skamba kaip atsisakymas.

Kas blogiausia, ką mačiau pervežimuose Lietuva–Londonas?

Mačiau krovinį, kuris stovėjo ne dėl mašinos, o dėl to, kad sąskaitoje buvo ne tas pirkėjas. Mačiau ir atvejį, kai „ekspresas“ buvo parduotas klientui, nors vežėjas dar neturėjo vietos keltui. Blogiausia yra ne vėlavimas, o tyla. Kai niekas neatsako, neaišku, ar krovinys juda, ar tiesiog kažkas tikisi, kad problema pati išsispręs. Ji neišsisprendžia. Tada pradedate mokėti už laukimą.

Ar verta spausti vežėją, kad „jau labai reikia“?

Spausti galima, bet protingai. Jei sakote „labai reikia“, pridėkite kodėl: sandėlis užsidaro, gamyba stovi, klientas baudžia. Tai padeda ieškoti sprendimo. Bet jei spaudimas reiškia grasinimus ir keitimą kainos kas valandą, geri vežėjai tiesiog nustos bendrauti. Logistika nėra bokso ringas. Geriau duoti aiškius duomenis ir parodyti, kad suprantate rinką. Tada žmonės dažniau tempiasi.

Kaip atskirti normalią problemą nuo blogos įmonės?

Normali problema turi aiškinimą, terminą ir žmogų, kuris atsako. Bloga įmonė meta frazes: „viskas bus“, „nėra problemų“, „tikrai spėsime“, bet neduoda faktų. Jei niekas nepasako, kuris vežėjas važiuoja, koks dokumentas trūksta ar kada bus deklaracija, tai raudona vėliava. Dar blogiau, kai už tą patį krovinį kalba trys skirtingi žmonės. Tada aš sustočiau ir peržiūrėčiau sutartį.

Greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas: praktiškas patarimas prieš rašant užklausą

Ką parašyti užklausoje, kad atsakymas būtų tikrai greitas?

Parašykite trumpai, bet pilnai: maršrutas, krovinio pobūdis, kiekis, svoris, matmenys, ar kraunama paletėmis, ar dėžėmis, pageidaujama data ir iškrovimo laikas. Pridėkite nuotrauką, jei krovinys keistas. Jei reikia Londono centro, parašykite tikslų pašto kodą. Jei tai komercinis krovinys, iškart pridėkite, ar turite sąskaitą ir HS kodus. Telefono numeris kontaktiniam asmeniui taip pat labai padeda. Taip sutaupote bent kelias valandas. Kartais net dieną.

Koks paprastas kontrolinis sąrašas padeda išvengti trijų dienų susirašinėjimo?

Turėkite sąrašą šalia kompiuterio: adresas, kontaktas, prekės aprašymas, HS kodai, vertė, svoris, matmenys, pakuočių skaičius, ar reikia lifto, ar gavėjas dirba šeštadienį. Dar pridėčiau klausimą, ar galima iškrauti be eilės. Skamba smulkmena, bet Londono sandėliuose eilė gali suvalgyti visą planą. Jei šitie punktai sutvarkyti, užklausa tampa ne „gal galit“, o normalus darbo prašymas. Šis sąrašas tinka ir Vilniaus, ir Kauno, ir Klaipėdos eksportuotojams. Taip gaunamas geresnis atsakymas.

Išvada

Gerai paruoštas Greitas atsakas į Londoną į jūsų užklausas prasideda ne nuo gražaus pažado, o nuo tvarkingų duomenų. Pervežimai į Londoną, daliniai kroviniai, ekspresiniai furgonai, CMR, EORI, HS kodai ir muitinės deklaracijos – viskas susijungia į vieną grandinę. Jei trūksta vienos grandies, vėluoja visi. Todėl rašykite aiškiai, klauskite anksti ir nesigėdykite pasakyti, kad reikia greitai, bet realiai. Tada galima dirbti.