Geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją: praktiniai patarimai ir realybė

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas prabėgo taip greitai, kad net nesustebiu. Kasdien susitinku su žmonėmis, kurie nori išvežti gyvenimą į Didžiąją Britaniją arba grįžta atgal. Dažniausiai jie ieško nebrangaus, bet patikimo būdo, kaip pergabenti tą savo brangų, o kartais ir seną, butą namų apyvokos daiktą. Sunku tiesiai pasakyti, kas yra tie geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją, nes vienam tai greitumas, kitam – kaina, o tretam – tai, kad vairuotojas nebus girtas. Čia nėra jokia tikroji mokslas, bet yra gudrybių, kuriuos privalai žinoti, kad nenukentėtų turtas ir nervai. Rašau čia tai, ką paprastai pasakau telefonu, kai klientas klausta „ar įtilps?“ ar „kada atveš?“. Tad, jei ruošiatės kelionei per Lamanšą, skaitykite toliau, gali praversti.

Kaip pradėti ir ką tiksliai ieškoti

Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą vieto didelio sunkvežimio?

Skaitykite, čia paprasta matematika, bet ne visada aiški. Mikroautobusas, tarkim, „Ford Transit“ ar „Mercedes Sprinter“, turi apie 15–20 kubinių metrų tūrio (priklauso nuo to, aukštas ar žemas jis yra). Jums tils vieno kambario baldai, o jei turite butą dviejų kambarių, gali tekti važiuoti du kartus arba ieškoti didesnės mašinos. Didelis sunkvežimis telpa daugiau, bet jis negali važiuoti į visus Londono rajonus dėl ULEZ zonų ir mažų gatvių. Taigi, geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją yra tas variantas, kai reikia agiliškumo arba pervežame dalykus iš kaimo į kaimą, kur sunkvežimis nepravažiuos. Be to, su mikroautobusu dažniau įmanoma derėtis dėl iškrovimo vietos, nes jis užima mažiau vietos prie namo.

Kaip surasti normalų vairuotoją, kuris nenukels daiktų?

Oi, čia yra didžiausias galvos skausmas. Neišsigaskite, jei pažiūrėsite į „Facebook“ grupes ar skelbimus ir matysite pasiūlymų, kurie atrodo per geri, kad būtų tiesa. Geriausias būdas – paklausti draugų, gal jie naudojosi kas nors. Jei ne, ieškokite firmų, kurios turi tinklalapį (nors ir ne visada tai garantija, bet bent jau kažkas). Būtinai klauskite, ar turi CMR draudimą. Vieną kartą girdėjau istoriją, kai vairuotojas pažadėjo veži už pusę kainos, paimo pinigus, o paskui išsijungė telefoną. Taigi, geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją nesuteikia jokių garantijų, jei pasirašinėjate tik žodžiu. Reikia sutarties, bent jau paprasto, kur nurodyta, ką vežiate ir kiek kainuoja.

Ar reikia mokėti įmoką iš anksto?

Dažniausiai taip, bet ne viską. Normalios firmos paprastai prašo apie 30–50 proc. avanso, kad užtikrintų, kad jūs nepaspragsite, o jie nevažiuotų tuščiom. Jei kas nors prašo 100 proc. iš anksto per banko pervedimą, tai didelis „raudonas vėliavėlė“. Gali būti, kad jie tikrai dirba, bet rizikuosite. Aš asmeniškai visada sakau klientams – mokėkite tą dalį, kurią nenusimaitintumėte, jei kas nors nepavyktų. Pinigai už darbą sumokami tada, kai daiktai jau pas jūs arba yra pakrauti į mašiną prieš pat išvykstant.

Ką daryti, jei turiu labai mažai daiktų?

Tada tau turbūt nereikia geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją, nes tai brangu. Jei turi tik kelias dėžes ir vieną kėdę, ieškok dalinio krovinio („part load“). Tai yra, kai vairuotojas jau važiuoja į Angliją su kitu klientu ir turi kelis laisvus vietos metrus. Tu sumoki už tą vietą, ne už visą mikroautobusą. Tai gerokai pigiau. Tačiau pasiruošk laukti, nes reikia surasti tą patį vairuotoją, kuris važiuoja tavo kryptimi ir turi laisvos vietos tavo mieste.

Ar galima sėdėti kartu su vairuotoju?

Techniškai galima, jei mikroautobusas yra registruotas kaip keleivinis, o ne krovininis. Daugelis pervežėjų naudoja krovinines versijas, kuriose guli būti tik du sėdynės (vairuotojo ir šoninė). Jei įsibėgsite į tokį „buroką“ ir sustings JAV pareigūnai arba lietuvių policija, gali būti nemalonumų. Be to, kelionė per Europą ir laivas – tai ne poilsis. Vairuotojas nori važiuoti ramiai, groti savo muziką (o ne jūsų) ir ilsėtis. Taigi, geriau skinkite bilietus į lėktuvą ar autobusą, o baldus palikite profesionalams.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Nuo to, kai susitariame telefonu, iki išvykmo gali praeiti diena, o gali ir savaitė. Jei reikia specialios dokumentacijos (pavyzdžiui, muitinės deklaravimas), tai užtrunka ilgiau. Patys važiavimai į Angliją trunka maždaug 2–3 dienas viena kryptimi, priklausomai nuo to, kur tiksliai važiuojame – į Londoną arba į Škotijos gilumą. Jei vairuotojas turi kitų klientų kelyje, gali užtrukti ilgiau. Nereikia spausti, kai jis rašo, kad stovi eilėje prie Lamanšo. Ten eilės būna po kelias valandas, ypač kai koks keltas nuplaukia technikos gedimo.

Techninės detalės: kaip viskas vyksta

Ar vairuotojas padės pakrauti ir iškrauti?

Įprastai taip, tai įeina į kainą, jei nėra kalbama apie ypatingai sunkius daiktus. Bet nereikia tikėtis, kad jis atvažiuos su trimis padėjėjais. Dažniausiai tai vienas vyras su rankomis. Jei turiu pianiną arba milžinišką sekciją, reikia įspėti iš anksto, kad jis pasiimtų draugą arba pakeltuvą. Buvau situacijose, kai klientas manyjo, kad vairuotojas bus ir krovikas, ir statybininkas, ir montuotojas. Ne, jis tik perveža. Tad pasiruošk savo rankas arba pasikviesk kaimynus pagalbon.

Kaip užtikrinti, kad baldai nenukentės?

Geriausia tai daryti su popieriumi ir burbuliukine plėvele. Aš visada sakau – jei jūs nepakuoja, tai vairuotojas gali už tai paprašyti papildomai. O jei jis neapvynioja ir tada kažkas susilaužo, kas kaltas? Bylos dėl to vėliau gali būti ilgos. Geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją turi būti grindžiamas logika – jei daiktas juda baką, jis susidaužo. Viskas turi būti užfiksuota, pririšta diržais (o ne tik padėta vienas ant kito). Vieną kartą matytas, kaip nepririšta šaldytuvas užplėšė duris per posūkį Lenkijoje.

Ar turiu daryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Labai rekomenduoju. Nereikia rašyti „knygos“, rašykite „3 dėžės su knygomis“. Bet turi būti išvardyti brangiausi daiktai – televizoriai, kompiuteriai, tapybos. Jei dingsta kažkas mažo, be sąrašo įrodyti, kad tai buvo mašinoje, bus beveik neįmanoma. Be to, jei perkeliate daiktus į Angliją ne pirmą kartą, muitinė gali klausti, ką čia vežiate. Tada sąrašas tikrai praverčia.

Ką daryti, jei daiktų yra daugiau nei planuota?

Tai klasika. Klientas sako „turiu tik dvi sofas ir stalą“, o atvyksta vairuotojas, o ten pilnas butas baldų ir dar dviratis. Jei netilps, vairuotojas turi teisę neveži visko arba paprašyti papildomo mokesčio už antrą kelionę. Nenuvilkite vairuotojo, jis taip pat nori uždirbti ir važiuoti toliau. Jei abejojate, nufotografuok daiktus iš anksto ir nusiųsk jam, įvertins tūrį akimi. Mes čia turim būti sąžiningi vienas kitam.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Jei vairuotojas sustoja nakvynėje, daiktai lieka bakėje. Geriausios firmos turi apsaugotas stovėjimo aikšteles arba sargus. Tačiau nėra 100 proc. garantijos. Buvau atvejų (retų, bet buvo), kai pavogti dviračiai iš neuzrakinto mikroautobuso. Tarkime tiesiai – geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją neapsiriboja tik važiavimu, tai ir saugumas. Klauskite, kur jis nakvoja. Jei sako „priešais degalinę miške“, tai gal galvokite kitą variantą.

Kokios būklės turi būti mikroautobusas?

Nebūtinai naujas, bet turi būti techniškai tvarkingas. Svarbiausia – padangos. Važiuojant per Vokietiją ar Belgiją su blogomis padangomis gausite didelį baudą. Taip pat patikrinkite, ar nelyja į baką. Niekas nenori drėgnų sofų. Paprašykite nuotraukos mašinos vidaus prieš išvykstant, jei galite. Bent jau kad nustebtumėte, kai atvyks ne „Mercedes“, o senas „Iveco“ su rūdžiomis.

Anglija, muitinės ir dokumentai

Ar reikia eiti į muitinę (Brexit)?

Dabar, kai JK nebėra ES, reikalavimai pasikeitė. Jeigu pervežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius ir juos išsivežiate su savimi (grįžtant į Angliją), tai dažniausiai mokesčių nėra. Bet reikia užpildyti deklaraciją „ToR01“ (Transfer of Residence). Be to, vairuotojas turi turėti TIR dokumentą arba eksporto deklaraciją iš Lietuvos. Jei šitų popierių nėra, anglai gali uždaryti sieną ir reikalauti sumokėti PVM ir muito. Tai nėra smagu, tikėkite.

Ką daryti, jei vežu naujus baldus, kuriuos nupirkau Lietuvoje?

Tuomet jau kalbame apie prekybą. Reikės sumokėti JK PVM (paprastai 20 proc.) ir galbūt muito, jei prekės iš už ES ribų (pvz., Kinietiškos baldai, atvežti į Lietuvą, o tia į Angliją). Čia be buhalterio sunku suktis. Jei planuojate taip daryti, geriau pasikonsultuokite su muitinės brokeriu anksčiau. Nereikia meluoti pareigūnams, jie turi tuos skenerius, kurie mato viską.

Ar galiu veži maistą ir alkoholį?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet yra ribojimai. Alpine (rūkytas dešra) nebraižom, bet mėsos ir pieno produktų iš ES negalima daug. Alkoholis ir cigaretai – taip pat riboti kiekiai. Vieną kartą girdėjau, kad vairuotojui atėmė visą krovinių, nes rado per daug kiaulienos dešrelės, kurias jis nelegaliai pardavinėjo draugams Londone. Nežinau, tiesa ar ne, bet geriau nerizikuoti dėl keleto dešrelių.

Kaip susisiekti su vairuotoju, kai jis jau Anglijoje?

Anglijoje daugiau nei Lietuvoje vežia „Pay as you go“ sim kortelės arba vietiniai operatoriai. Jei jūsų numeris su lietuviško +370, gali būti, kad jam brangu skambinti. Geriau susitarti dėl „WhatsApp“ arba „Telegram“. Taip pat nepamirškite, kad Anglijoje yra vietų, kuriose nėra signalo (pvz., kai kurie Velso kaimai arba tuneliai). Jei jis neatsiliepia 5 minutes, nereikia panikuoti.

Ar sunku rasti adresą Anglijoje?

GPS dabar veikia puikiai, bet Anglijoje yra daug gatvių su tuo pačiu pavadinimu skirtinguose miestuose ar rajonuose. Būtinai nurodykite pašto kodą (Postcode). Be jo net vietinis nesurastų. Ir dar vienas dalykas – namų numeriai Anglijoje kartai eina ne eiliškai, o pagal tokią logiką, ką supranta tik jie patys. Jei gyvenate namo su vardu, o ne numeriu, parašykite ir pavadinimą.

Ar reikia mokėti už važiavimą mieste (Congestion Charge, ULEZ)?

Jei važiuojate į Londono centrą, taip. ULEZ (Ultra Low Emission Zone) zona dabar padidinta iki didžiosios Londono dalies. Jei mikroautobusas neatsitinka standartų (paprastai senesnės mašinos ne), reikės sumokėti kasdien 12,50 ar daugiau svarų. Šias sumas dažniausiai moka klientas papildomai, arba jos įskaičiuojamos į galutinę kainą. Susitarkite dėl to iš anksto, kad nesusidurtumėte su nepageidaujama staigmena.

Pinigai, rizikos ir nereali situacijos

Kokia vidutinė kaina tokio pervežimo?

Kainos svyruoja kaip orai. Jei važiuojate „tusciam“ (tik jūsų daiktai), tai gali kainuoti nuo 600 iki 1200 eurų priklausomai nuo atstumo (į Londoną brangiau nei į Mančesterį). Jei dalinis krovinys, tai gali būti ir 200–300 eurų. Degalai brangsta, keltai brangsta. Geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją nebus pigiausias, jei skubate. Pasiruoškite, kad kaina gali pasikeisti, jei degalai pakils 10 proc. per savaitę.

Kodėl kai kurios firmos uždirba mažiau?

Jos gali turėti senas mašinas, kurios suardo, arba vairuotojai, kurie važiuoja be poilsio, pažeisdami taisykles. Tai jūsų rizika. Jei vairuotojas užmiega prie vairo... tai baigiasi blogai. Taip pat yra firmų, kurios imasi mažų užmokesčių, o paskui pridaro apgadinimų ir reikalauja išpirkos. Ne, ne visos taip, bet toks niuansas yra. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir mieleti ramiai.

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai realybė. Varikliai sproga, padangos plyšta. Jei vairuotojas profesionalas, jis iškviš techninę pagalbą ir praneš jums. Jei ne, gali pradėti ieškoti kaltės. Sutartyje turėtų būti parašyta, kas atsakinga už pristatymo vėlavimą dėl techninių gedimų. Dažniausiai tai nėra jų kaltė, jei nebuvo neatsargumo. Buvau atvejų, kai klientas reikalavo kompensacijos už dvi dienas, kai vairuotojas keitė generatorių Vokietijoje. Tai per daug.

Ar apdraudžia mano daiktus?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis dažniausiai dengia tik 8,33 SDR (Specialiųjų teisių gavimo) vienam kilogramui. Tai labai mažai. Jei vežate brangų pianiną, kuris sveria 200 kg, kompensacija bus menka. Galite papildomai apsidrausti („All risk“), bet tai kainuos. Dažnai klientai šį dalyką praleidžia akiračiu, o tada, kai kažkas nulūžta, prasideda skundai.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju savo daiktų atžvilgiu?

Dauguma vairuotojų – paprasti vyrai, kurie nori uždirbti pragyvenimui. Jie nešvaisto svetimų daiktų, nes jiems nereikia problemų su policija. Tačiau yra ir išimčių. Jei palikate atidarytas dėžes su brangia elektronika prieš akis, gali sužibėti gundymas. Užrakinkite dėžes, jei galite, arba bent uždėkite ant viršaus kažką, ką sunku pasiekti. Sąžiningumas – tai dalykas, kurio neįmanoma užtikrinti 100 proc., bet galima sumažinti riziką.

Ką daryti, jei atvykta su sugadintais daiktais?

Pirmiausia – nefotografuokite nieko, kol vairuotojas nebuvo įspėtas. Padarykite nuotraukas vietoje. Parašykite „protokolą“ (pažymą), kad vairuotojas pasirašo, kad pripažįsta žalą. Jei jis atsisako, skambinkite policijai (jei įtariate vagystę ar tyčinės sugadinimą). Jei tai tik buvo nelaimingas atsitikimas kelyje, spręskite per draudiką. Be raštiško įrodymo teisme nieko neįrodysite.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima bandyti. Ypatingai, jei jūsų datos lankstios (galite laukti, kol jis surinks kitą klientą tą kryptį). Jei skubate šiandien, derėtis bus sunkiau. Aš dažnai sakau – „jei galite laukti iki kitos antradienio, galiu būti pigiau“. Taip veikia logistika. Užpildyti mikroautobusą abi kryptis yra svajonė kiekvieno pervežėjo.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų svetainių?

Kai kurios svetainės yra tik tarpininkai (brokeriai). Jie paima jūsų užklausą ir parduoda ją realiems vairuotojams, pridėję savo maržą. Jei rasite tiesiogiai vairuotoją be tarpininkų, bus pigiau. Tačiau brokeriai kartais suteikia didesnį saugumo jausmą, nors iš tikrųjų tas pats vairuotojas atvažiuos prie jūsų namų.

Ar verta rizikuoti su „gudruoliais“, kurie važiuoja be dokumentų?

Absoliučiai ne. Jei sulaikys jūsų krovinį (o jie tikrina dažnai), jūs prarasite ir daiktus, ir pinigus. Legalus verslas reiškia, kad vairuotojas turi licenciją, draudimą ir sutartis. Nors kaina gali atrodyti viliojanti, baudos už nelegalų pervežimą Anglijoje yra milžiniškos, ir jos gali paverstis ant jūsų pečių, jei manys, kad jūs įsakėte nelegalią paslaugą.

Ar galiu veži savo augintinį?

Mikroautobusu – ne, jei tai yra oficialus krovininis pervežimas. Gyvūnai turi važiuoti specialiomis transporto priemonėmis su atitinkamais sertifikatais. Vairuotojas neįsileis šuns ar katės į baką su baldais, nes tai higienos ir taisyklių pažeidimas. Nors kai kas bando paslėpti katiną dėžėje... nerekomenduoju. Karšta būna bake, gyvūnas gaišta.

Kaip elgtis, jei vairuotojas kalba tik lietuviškai arba rusiškai?

Anglijoje dauguma klientų kalba angliškai, bet dauguma vairuotojai – lietuviškai arba lenkiškai. Susisiekite angliškai, jei galite, arba naudokite vertėją telefone. Svarbiausia suprasti adresą ir laiką. Jei jis nekalba jokia kalba, kurią suprantate, tai jau didelė problema. Geriau iš karto pasidomėti kalbos žiniomis, kai ieškote pervežėjo.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti „užlaidos“ (ferries, tunnels). Jos dažnai nėra įskaičiuotos į pradinę kainą. Taip pat gali būti mokestis už „važiavimą į centrą“ arba už sunkų krovimą (jei reikia nešti 5 aukštų be lifto). Visada klauskite „Ar kaina galutinė?“. Jei jis vengia atsakyti tiesiogiai, tikėkite, kad bus papildomų išlaidų.

Ką daryti, jei vairuotojas atsisako iškrauti dėl siaurų gatvių?

Tai gali nutikti. Tada reikės nuomazginti daiktus artimiausioje vietoje. Anglijoje daug senų miestų su siauromis gatvelėmis, kur „Sprinter“ net pravažiuoti negali. Susitarkite dėl „plan B“ – kur paliksite daiktus, jei prie pat durų nepriartis. Geriau tai žinoti iš anksto nei stovėti kieme ir galvoti, ką daryti.

Ar galima sekti mašinos buvimo vietą?

Dauguma modernių mikroautobusų turi GPS stebėjimą. Paskykite nuorodą ir žiūrėkite, kur jis važiuoja. Tai suteikia ramybės. Nors kartais signalas dingsta tuneliuose arba kai vairuotojas užmiršta įjungti sistemą (o taip kartais nutinka), bet dažniausai tai veikia.

Kas daro šį paslaugą „geriausia“?

Tai ne vienas dalykas. Tai kaina, saugumas, greitis ir bendravimas. Geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją yra tas, kuris užtikrina, kad jūsų tėvų spinta atvyksta ta pati, kokia ji buvo išvežta, ir laiku. Tai paprasta, bet pasiekti to sudėtinga. Patirtis čia svarbiausia. Todėl rinkitės ne tas, kas reklamuojasi labiausiai, o tas, kurio rekomendacijos skamba solidžiai.

Ar galima pasitikėti firmomis, kurios neturi fizinio adreso?

Nebent tai didelės platformos. Jei tai maža firma ir adresas nurodytas kažkur soduose be pavadinimo, būkite atsargūs. Reikia žinoti, kur kreiptis, jei kas nors negerai. Fizinis buvimas suteikia bent minimalų pasitikėjimo lygmenį.

Ar paskutinė kaina gali pasikeisti išvykstant retai?

Gali, jei pasirodo, kad daiktų yra daugiau arba jie yra sunkesni negu manyta. Bet jei niekas nepasikeitė, o jis staiga pakelia kainą prieš išvykstant („arba paliksite daiktus, arba mokėkite“), tai šantažas. Tokiu atveju geriau skambinti policijai ir ieškoti kito pervežėjo, net jei prarasite laiko.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jis padėjo ne tik įkrauti, bet ir užnešė daiktus į antrą aukštą, o dar ir buvo mandagus, tai 10–20 svarų arba eurų (priklausomai nuo šalies) būtų malonu gestas. Jie tai labai vertina. Tai nėra mokesčis, o padėka už gerą darbą.

Ar verta viską daryti paties?

Jei turite laiko, norite ir mokate vairuoti didelę mašiną, žinote muitinės procedūras – kodėl gi ne. Bet daugelis po pirmo tokio kelionės sako „niekada daugiau“. Stresas, atsakomybė, nuovargis... Kartais geriau sumokėti profesionalui ir gerti kavą, o ne važiuoti per Europą su pilna sovų.

Išvada

Na, trumpai tariant, geriausi baldų gabenimas mikroautobusu į Angliją nėra magiška formulė, o geras pasiruošimas ir sąžiningas požiūris. Nenukentėkite nuo per pigių kainų, kurios vėliau atsiskaito nervais, ir negerbkite vairuotojų, kurie dirba sunkiai. Pasirūpinkite dokumentais, apsaugokite savo turtą ir aiškiai susitarkite dėl kainos bei terminų. Tada viskas praės sklandžiai, o jūsų baldai džiaugsis naujuose namuose Londone, Birmingame ar kur nors kitur. Sėkmės kelionėje!