Daiktų vežimas iš Southwater: tiesa apie rūpesčius, kainas ir kelionę pro Lamanšą

Sėdžiu čia ir pagalvoju, kad jau dvidešimt metų važinėju šiais maršrutais, o žmonės vis dar stebisi, kodėl viskas ne taip paprasta, kaip atrodo „Google“ žemėlapyje. Daiktų vežimas iš Southwater (tai tokia gyvenvietė Vakarų Sasekse, Anglijoje) yra vienas tų maršrutų, kuris atrodo ramus, bet pasižymi savais niuansais. Jei planuojate perkelti gyvenimą iš UK ar tiesiog siuntite krovinius, turbūt jau susidūrote su informacijos chaosu. Čia ne tik apie vairavimą, bet ir dokumentus, breksito pusseseres bei tai, kaip Anglijos keliai gali sugadinti gerą nuotaiką. Kalbėsime tiesiai be gailesčio, kaip tai tikrai vyksta, kur reikia būti atsargiam ir ką tikėtis iš tolimo kelio.

Kas tik vyksta kelyje ir kiek laiko tai užtrunka

Kiek laiko trunka tas daiktų gabenimas iš Southwater į Lietuvą?

Visada klausinu, ar žmogus turi kantrybės. Paprastai, jei viskas būtų idealiai (kas, tiesą sakant, nutinka retai), tai nuo durų iki durų užtruktų maždaug 3–4 dienas. Tačiau realybėje daiktų vežimas iš Southwater gali užtrukti ir savaitę, jei ant kelio užkliūna muitinė arba būna problemų su keltu. Vairuotojai turi poilsio režimus, o Anglijoje dažnai būna eismo įvykių, tad niekas negarantuoja, kad vairuotojas nukels vos per 48 valandas. Geriau numatykite rezervą ir nedarykite planų, kad jums reikės baldų tą patį vakarą.

Ar sunku nuvažiuoti iš pat Southwater miestelio?

Patikslinsiu – Southwater labiau kaimas nei miestas, o ten keliai, sakyčiau, „链接iuviantys“. Jei tenkys vairuoti sunkvežimį, kuris yra 18 ar net 20 metrų ilgio, tai gali būti tikras siaubas. Ten siauros gatvės, o vietiniai gyventojai nelabai mėgsta, kai sunkvežimiai blokuoja važiavimą prie namų. Kartais reikia iškrauti daiktus į mažesnę transporto priemonę (tokia papildoma galimybė), kadangi ne visada „spinta“ sušoks pro artimus posūkius. Taigi, daiktų vežimas iš Southwater prasideda nuo to, ar vairuotojas išvis galės užvažiuoti prie jūsų kiemo.

Kurioj pusėj eina tas maršrutas paprastai?

Įprastai važiuojame per Harvičą arba Doverį. Dabar, po breksito, dažniau renkames Doverį-Fransą (tą tunelį ar keltą), nes ten greičiau įveikiamas sienos kontrolės postas. Bet kelyje pro Londoną (M25 ratuką) visada laukia spūstys. Kartais gali nutikti, kad vairuotojas užstringa ties Dartfordo tiltu ir ten praleidžia pusę dienos. Tai tas nemalonus pasidarymas, kurio negalima numatyti, bet kuris reiškia, kad jūsų daiktai atkeliaus vėliau.

Ar galima sekti savo krovinių buvimo vietą?

Didžioji dalis firmų siūlo sekimą, bet, prisipažinsiu, ne visada tai veikia tiksliai. Vairuotojai kartais užmiršta įjungti „trackerį“ arba juos nuliauja, kai ilsisi. Kas dieną galiu parašyti pranešimą „važiuoja pro Bruselį“, nors jis jau gali būti Vokietijoje. Geriausia tiesiog rašyti manęs tipo vadybininkui ir klausti „kur jis?“, o ne tikėti tik aplikacija. Toks krovinių pervežimas iš Southwater pareikalauja tiesioginio kontakto, o ne elektronikos.

Ar saugu duoti daiktus neįregistruotoms firmoms?

O dieve, ne. Girdėjau istorijų, kai žmonės norėjo taupyti ir pasikvietė „vairuotoją be firmos“ iš „Facebook“ grupės. Rezultatas? Daiktai dingo Vokietijoje, o telefonas nebeatsiliepė. Jei jums svarbus daiktų vežimas iš Southwater, pasirinkite įmonę, kuri turi licenciją ir draudimą. Neneškite rizikos, nes jei kas nutinka kelyje – avarija ar gaisras – be garantijų liksite su tuščiomis rankomis.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja ir neatsiliepia?

Tai klasika. Vairuotojai kart ties karto tiesiog užmiega arba neturi tinklo (ypač Belgijoje ar Vokietijoje). Nedarykite panikos iš karto. Palaukite kelias valandas. Jei neatsiliepia ir po dienos – tada reikia skambinti į dispečerinę. Kartais pasitaiko situacijų, kad sugenda sunkvežimis, ir reikia laukti techninės pagalbos. Aš vieną kartą turėjau laukti 12 valandų, kol kolėnį atvyko mechanicas iš Frankfurto. Toks yra gyvenimas.

Dokumentai, muitinė ir tas nemalonus breksitas

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Taip, ir tai yra tas, dėl ko daugeliui skamba galva. Nuo 2021 metų, kai Jungtinė Karalystė paliko ES sąjungą, taisyklės pasikeitė. Negalite tiesiog užkrauti baldų ir sakyti „tai asmeniniai daiktai“. Reikia pateikti inventoriaus sąrašą (packing list). Jis turi būti gana išsamus. Muitinė turi žinoti, ką vežiate, kad tikrintų, ar nėra prekybai skirtų naujų daiktų, už kuriuos reikia mokėti PVM ir muitus. Be to, daiktų vežimas iš Southwater reikalauja, kad deklaracija būtų pateikta iš anksto.

Kas vyksta su muitine, jei aš turiu naujų daiktų?

Jeigu vežate ne naudotus daiktus ( Transfer of Residence taisyklėmis), o pirkdote naujus baldus ar techniką, tai bus mokesčiai. Naujas sofa be paketo? Viską sumokes. PVM Lietuvoje dabar yra 21 procentas (arba koks dabar yra, aš visai painiojuosi su šiais pokyčiais – turi būti 21%). Be to, jei vertė viršija 450 eurų (tiksliau, tikslios sumos reikia tikrinti, bet maždaug taip), reikia mokėti muitą. Geriau viską supakuoti kaip naudotą, bet ne meluokite, jei prekė aiškiai nauja.

Ar reikia T1 dokumentą?

Žinokit, tai techninis dalykas. T1 dokumentas reikalingas, jei prekės nėra išskirtos ES muitinėje (pvz., keliaujate iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, bet tranzitu pro ES). Jei vežate iš Anglijos į Lietuvą (abu nėra ES muitinės sąjungoje? Ne, Lietuva ES, Anglija ne), tai, tiesą sakant, situacija keblena. Dažniausiai, kai vežame asmeninius daiktus, naudojame Transfer of Residence (TOR) procedūrą, kai mokesčių nėra. O T1 dažniau eina prekėms. (Čia galiu būti šiek tiek painiojas, bet dažniausiai vadybininkai tvarko patys).

Kokius dokumentus privalo pasiimti vairuotojas?

Vairuotojas turi turėti savo vairuotojo pažymėjimą, leidimus transportuoti (CMR konosamentą), o svarbiausia – jūsų (kliento) asmens dokumento kopiją. Būna, kad vairuotojas užmiršta paimti pasą ar asmens kodą, o tada ant sienos Lamanše pradedasi pyktis. Tikrinimai griežti, be dokumentų nepraleis. Toks daiktų pervežimas iš Southwater gali baigtis tuo, kad sunkvežimis pasuko atgal į Angliją dėl paprasto popieriaus trūkumo.

Kas yra „Transfer of Residence“ arba TOR?

Tai tas gelbėjimo ratas. Jeigu gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar galutiniai grįžtate gyventi į Lietuvą, galite kreiptis dėl TOR atleidimo. Tai reiškia, kad jums nereikia mokėti PVM ir mokesčių už savo naudotus daiktus (baldus, dviračius, buitinę techniką). Dokumentus reikia pildyti Anglijoje prieš išvykstant. Vėluoti negalima, nes vėliau mokesčius teks mokėti pilna kaina.

Ar dažnai sustoja tikrinti?

Dabar rečiau, tačiau inspekcijos vis dar vyksta. Anglijoje išvykstant patikrina, ar nėra nelegalų migrantų (tai ypač dabar populiari tema). O įvažiuojant į Prancūziją ar Belgiją, gali tikrinti krovinio vertę. Jei jūsų sąraše yra „brangūs paveikslai“ ar „auksas“ (net jei jie seni), tai gali sukelti įtarimų. Geriausia kruopštus sąrašas yra geriausia apsauga.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą galite, bet turi būti neperduodamas (tarkime, miltai, makaronai), o ne mėsa ar pieno produktai – juos draudžiama vežti į ES. Alkoholio ir tabako produktų taisyklės skiriasi – juos galite vežti tik asmeniniam naudojimui, bet yra ribojimai kiekvienu atveju. Jei bandysite vežti 200 litrų viskio, tai jau bus laikoma prekyba ir užkulisis su dideliais mokesčiais bei baudomis.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir kaip neapseiti

Nuo ko priklauso kaina?

Ką aš sakau visiems: kaina priklauso nuo tūrio, ne nuo svorio. Tiesa, jeigu vežate sunkus dalykus – sienas, seifus, pramoninius įrengimus – tai skaičiuojamas svoris. Tačiau paprastam daiktų vežimui iš Southwater svarbiausia, kiek „kubų“ (m3) užims jūsų krūva. Maždaug 15 kubų – tai jau visa maža „Škoda Octavia“ pilna daiktų. 30 kubų – tai jau dalinis sunkvežimis.

Ar bilietas į keltą įeina į kainą?

Idealiu atveju – taip, į kainą įeina keltas ir degalai. Bet yra firmų, kurios rašo „kaina tik iki Lamanšo“ arba „kaina neįskaitant dokumentų“. Todėl visada klauskite: „Ar čia viskas įskaičiuota?“. Aš niekada neduodu kainos be to, kad sužinočiau, ar reikia už papildomą vairuotojo dienos nuomą. Paskaičiuoju: keltas Dover-Fransas dabar kainuoja brangiai, galima sakyti, kaip nešiotis auksą. (Gera, kad sumažino kai kuriuos mokesčius, bet vis tiek brangu).

Kodėl viena firma kainuoja brangiau už kitą?

Nespigus kainodara dažnai reiškia, kad vairuotojas važiuos 16 valandų be poilsio (kas yra nelegalu ir pavojinga) arba jis tiesiog paleis tą krovinią su kita firma (skrendas). Ir tada jūsų spinta nukeliaja ne tiesiai, o ožiuoja po sandėlius. Už kokybę reikia mokėti. Jei krovinių gabenimas iš Southwater atrodo pernelyg pigus, tikėkitės, kad trūks kokybės arba atsiras papildomų sąskaitų vėliau.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dažniausiai imamas avansas (deposit) užsakymui užtikrinti, o likutį reikia sumokėti, kai krovinys pasiekia Lietuvą arba prieš išvykstant. Aš visada patariu mokėti, kai daiktai jau čia – taip jaučiatės saugiau. Jei kas nors atsitinka kelyje ir daiktai sugenda, jūs turite derybinės pozicijos. Jei sumokėsite visą iš karto – gali būti, kad nebebeidžiate to vadybininko.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei sumai?

Degalų kaina (dabar ji šokinėja kaip nori) ir kuro tarifai. Taip pat, jei krovinys neįsipildo – tai dalinės siuntos kaina. O jei reikia įrengti liftą (ne visi vairuotojai turi „hidrauliką“ kėlimui), tai taip pat pridedama prie sąskaitos. Kartais už „žieminį pakelį“ M25 ruožą taip pat gali paprašyti priemokos, nors tai retai.

Ar galima derėtis su kaina?

Galima pabandyti, jei turite didelį krovinį (virš 30 kubų) arba jei nėra skubos (galite laukti, kol vairuotojas surinks kitus klientus). Tiesa, aš stengiuosi suteikti gerą kainą iš karto, nes nemėgstu turgaus. Daiktų vežimas iš Southwater yra toks konkrečis maršrutas, kad tenka mokėti už tuos ilgametrinius sunkvežimius, daug derėtis neisisneš. (Žinoma, visada yra išimčių).

Pakavimas, rizikos ir nepavykęs idealizmas

Ar turiu pats pakuoti daiktus?

Galite pakuoti patys, tai pigiau. Bet tik įsitikinkite, kad dėžės tvirtos. Jei statote ant grindų šluostę be padėklo, ji paplys, kai ją paėms sunkvežimio kėlimas. Aš vieną kartą mačiau, kaip vyras supako indus į senas „Lietuvos pašto“ dėžes, o čiaupai – į plastikinius maišus. Galite pasivaizduoti, ką mes radome paskesniame krašte. Geriau susirasti specialias krovinių dėžės (dubbelkarter).

Kaip elgtis su baldais, neturinčiais pakavimo?

Baldus reikia apvynioti气泡ine plėvele (burbuliukais) arba kartonu. Priešingu atveju jie įgaubs dulkes ir gali būti įbrėžti. Vairuotojai paprastai turi su savimi plėvės, bet jos įeina į kainą tik tam tikru kiekiu. Jei jūs turite daug baldų, gali tekti papildomai sumokėti už medžiagas arba pasirūpinti jumis patys anksčiau.

Kas dėl įdomių ar brangių daiktų – paveikslai, vynai?

Paveikslus reikia pakuti į specialias dėžes, ne lenkti. O vynas... tai pavojinga sritis. Jei buteliai suleidžia arba susilaužo, gali sugadinti visą kitą krovinį. Daugelis firmų tiesiog atsisako vežti skysčius, nebent tai sandėliuojama (paletėse). Asmeniniai vynai – tai didelė rizika, geriau vežti juos patys su savimi automobiliu, jei keliaujate.

Ar yra rizika, kad kažkas nueis ar sulūžt?

Žinoma, mes dirbame su žmonėmis, ne su robotais. Atsitiko (ne mano komandoje, bet girdėjau), kad vairuotojas nukrito bokštelio laiptuose su dėže, ir viduje buvo porcelianas. Visai subyrėjo. Tokiose situacijose padeda draudimas. Be to, ne visada gali būti kaltė vairuotojo – gali būti blogas keliuose ar staigus stabdymas. Todėl vertingiausius dalykus (kompiuterius, dokumentus) vežkite su savimi.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Įprastai – ne. Sunkvežimiams draudžiama vežti keleivių be specialių leidimų (t.y. tai turi būti keleivinis transportas, ne krovininis). Yra įmonių, kurios siūlo „pagalbininko“ vietą, bet tai legali sritis dažnai pilna pilkųjų zonų. Geriau nenujungti vairuotojui nuo darbo, jis turi susikoncentruoti. Be to, ilgas važiavimas be patogios sėdynės yra kančia.

Kas nutinka, jei negaliu atsiimti daiktų iš karto?

Galiu laikyti juos pas mane sandėlyje. Paprastai yra 1-2 nemokamos dienos, o toliau – mokestis už sandėliavimą. Jei žinote, kad namų dar nebus įrengti, pasirūpinkite saugojimu iš anksto. Sandėliavimas Lietuvoje pigesnis nei Anglijoje, tad galite tiesiog atvežti viską čia ir laukti, kol bus laisvi darbuotojai iškraut.

Ar verta kreiptis į agentus ar brokerius?

Brokeriai tiesiog perka pas mane arba kitą vežėją paslaugas ir parduoda brangiau. Geriau rasti tiesioginę transporto firmą. Taip jūsų daiktų vežimas iš Southwater kainuos mažiau, ir jūs žinosite, su kuo kalbates. Tarpininkai dažnai nežino kas iš tikrųjų vyksta kelyje.

Kokį sunkvežimį rinktis – 3,5 t ar 20 t?

Jei turite mažai daiktų ( iki 10-12 kubų ), užtenka 3,5 tonos sunkvežimio („Iveco Daily“, „Sprinter“). Jis gali važiuoti greičiau ir lengviau įvažiuoja į miestą. Jei turite pilnametį butą ar namą – reikalauskite didelio sunkvežimio. Nors didelis sunkvežimis brangesnis, jis nuneš viską viena eile. Mažais sunkvežimiais vežti didelius kiekius nėra nei pigu, nei greita.

Ar tikrai vairuotojai tikrieji profesionalai?

Dauguma – taip, tikri vilkai. Bet yra ir tokių, kurie pradėjo vairuoti prieš savaitę. Viskas priklauso nuo firmos reputacijos. Aš turiu savo patikimą komandą, su kuria važinėju jau dešimtmetį. Naujokai gali nežinoti, kaip teisingai įtvirtinti krovinį, ir tai yra pavojinga. Užklauskite, kiek ilgos patirties turi tas vairuotojas, kuris atvažiuos pas jus.

Kas daryti, jei važiuoju pats ir reikia pagalbos pakrauti?

Galima užsisakyti tik „pakrovimo“ paslaugą. Tai vadinamos „men“ (kraunami nariai). Atvyksta du vyrai, užkrauna spintas į sunkvežimį ir išvyksta. Tai populiaru tų, kurie pats važiuoja atgal automobiliu, o daiktus lieka kitiems.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet Lietuvoje tai gera praktika. Jei vairuotojas iškrovė viską puikiai, padėjo sudėti ant vietos, tai 10-20 eurų arbatpinigių jam tikrai pravers. Jie dirba sunkų darbą ir dažnai būna užsieniečiai (pavyzdžiui, ukrainiečiai), kuriems tai nemažas pagyrimas.

Kaip elgtis su problemomis, jei jos iškyla tiesiog kelyje?

Skambinkite man. Aš sugebu susisiekti su vairuotoju net jei jis yra Vokietijoje ir neturi interneto – per SMS arba paiešką pagal numerį. Būna, kad sugenda variklis arba įvykė avarija. Tuomet mes išsiunčiame pagalbą arba perkrauname krovinį į kitą sunkvežimį. Tai reiškia vėlavimą, bet daiktai pasieks tikslą. Tokių istorijų per 20 metų buvo nemažai, viską išsprendžiame.

Į ką labiausiai patartumė atsižvelgti renkantis firmą?

Žiūrėkite ne į gražią svetainę, o į atsiliepimus ir draudimą. Jei firma turi tik „Facebook“ puslapį be nuotraukų iš realaus gyvenimo – venkite. Geriausia pasitikėti tuo, kas turi fizinį adresą ir ilgametę patirtį. Tada jūsų daiktų vežimas iš Southwater bus ramus ir be skambučių vidury nakties dėl prarastų lagaminų.

Pabaigos mintys

Viskas galioja, kai tik planuojate tą kelionę. Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausio – tarkime, eismo įvykio arba vėluojančio keltų. Gerai surūšiuoti dokumentai ir sąžiningas pokalbis su vadybininku išgelbės daugiau nervų nei kelių dešimčių svarų taupyklė. Daiktų vežimas iš Southwater yra procesas, kurį geriau patikėti profesionalams, kurie žino, kur užstringa ratukai (tiesiogiai ir peržodžiui). Sėkmės kelyje ir išvykite saulėta dieną, kad bent kelias būtų geras.