Daiktų pervežimas iš Vilniaus į Corbridge: kas tikrai laukia jūsų kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip loterija. Daiktų pervežimas iš Vilniaus į Corbridge atrodo paprastai žemėlapyje – tik 2000 kilometrų per Europą, jūrą ir Anglijos vaizdingus, bet siaurus keliuos. Tačiau realybėje tai yra sudėtingas mazgas, kuriame susikerta dokumentai, muitinės, keltų grafikai ir, žinoma, žmogiškasis faktorius. Dažnai klientai galvoja, kad tai tik „pakrovė ir nuvažiavo“, bet aš čia noriu jus nušviesti šiek tiek kitokia šviesa – be reklamų ir idealizuotų pažadų. Žiūrėkime, kaip tai vyksta iš vidaus.

Kainos ir planavimas

Kiek kainuoja toks kelionės iš Vilniaus į Corbridge maršrutas?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kainos šuoliuoja kaip šuo aptveriamas. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės, ar pilnas namas su baldais. Jei kalbame apie standartinį 20 kubinių metrų krovinią, tai reikėtų numatyti biudžetą nuo 1200 iki 1800 eurų, tačiau tai labai apytikslis skaičius. Kainą taip pat lemia ir degalai, kurie, regis, tik brsta, ir keltų bilietai, kuriuos geriau užsakyti iš anksto, arba mokėsite dvigubai kainą. Daiktų pervežimas iš Vilniaus į Corbridge nėra pigus malonumas, todėl verta pasidomėti keliomis firmomis ir palyginti pasiūlymus, o ne griebti pirmąją. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar į kainą įskaičiuotas krovinio įkėlimas ir iškėlimas, ar tai papildomos paslaugos.

Ar brangu pervežti į tokią nedidelę vietovę kaip Corbridge?

Sąžiningai kalbant, tai nėra brangiau nei pervežti į Londoną, netgi gali būti šiek tiek pigiau dėl mažesnio eismo intensyvumo šiaurėje. Tačiau Corbridge yra mažas miestelis Northumberlande, todėl ten neįvažiuos didelis 40 tonų sunkvežimis – reikės mažesnės transporto priemonės (pvz., 7.5 tonų), o toks pervežimas kainuoja daugiau už kilometrą. Dar pridėkime tai, kad vairuotojui ten teks grįžti tuščiais (kai kurios firmos tai įskaito į kainą, kitos ne). Taigi, pati vieta nebrangi, bet logistika gali padaryti savo. Aš asmeniškai visada sakau klientams – nežiūrėkite į bendrą sumą, o žiūrėkite, kas įeina į ją, kad nenuviltumėt paskutiniame kilometre.

Kiek laiko užtruks šis pervežimas?

Standartiškai, jei viskas eina kaip pažadėta (o kas juokinga, taip nutinka retai), tai nuo pakrovimo dienos iki iškrovimo Corbridge praeina apie 4-5 darbo dienų. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad maršrutuose Vilnius–Kaunas–Varšuva–Berlynas yra daug statybų ir eismo įgūdžių. Dar pridėkite laukimą ant keltų Doveriuje arba Roterdame – ten gali praslysti 2–4 valandos, o kartais ir ilgiau, jei yra problemų su muitine. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo Vokietijoje dėl techninės gedulo ir atvyko vėluodamas dviem dienoms. Todėl nerekomenduoju planuoti jautrių dalykų iš karto po numatyto atvykimo laiko – geriau turėti savaitės atsargą.

Ar galima sutaupyti rinkdamasis pigesnę firmą?

Galite, bet tada turite žinoti, į ką įeinate. Pigiausi pasiūlymai dažnai yra tie, kurie renka krovinius (t.y., dalinis krovinys), o tai reiškia, kad jūsų daiktai gali šokioti po visą Europą, kol surinks pilną furgoną. Daiktų pervežimas iš Vilniaus į Corbridge pigiai gali baigtis taip, kad atvyksiate sulaužyti baldai arba dėžės su drėgme. Aš mačiau daug atvejų, kai žmonės norėjo sutaupyti 50 eurų, o paskui mokėjo šimtus už naujus baldus. Geriau pasirinkti vidutinę kainą su kur kas geresniais atsiliepimais nei rizikuoti savo turtu. Taip pat patikrinkite, ar firma turi realų adresą ir ne tik virtualų biurą.

Ar reikia mokėti užsidėti iš karto?

Dažniausiai taip, dauguma firmų uždirba iš to, kad gali užsisukti pinigus į kitas veiklas ar apmokėti išankstinį keltą. Standartinė praktika yra 30-50% avanso, o likutį sumokėti gavęs daiktus arba prieš iškrovimą. Nenorėčiau sakyti, kad visos firmos yra nepatikimos, bet yra tokių, kurios išėjusios iš rinkos paliko klientus su avansu ir be daiktų. Todėl jei kas nors prašo 100% išankstinio mokėjo be jokios sutarties ar garantijos – bėkite tolyn. Geriau susitarti dėl pavedimo, kurį galima atšaukti tam tikru terminu, jei kas nors nepasiseks.

Dokumentai ir „Brexit“ siaubas

Kokius dokumentuos reikia tur�ti su savimi?

Dabar, kai Jungtinė Karalystė ne jau ES (nors vis dar daro mums gyvenimą sunkų), reikia daugiau popierių nei anksčiau. Jums būtinai reikės krovinio manifestą (CMR), kurį užpildo vežėjas, tačiau svarbiausia yra prekių deklaracija. Jei pervežate asmeninius daiktus, kurie naudoti ilgiau nei 6 mėnesius, galima kreiptis dėl „Transfer of Residence“ (ToR) leidimo, kuris leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Be to, reikės turėti daiktų sąrašą su apytikslės vertės nurodymu. Nepamirškite paso ar asmens dokumento, nes be jo neprasversite net per keltą. Jei trūksta bent vieno popieriaus, gali tekti grįžti atgal arba mokėti didelius baudus.

Kas tas EORI kodas ir ar man jo reikia?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodas yra kaip jūsų pasas prekybai su ES ir JK. Jei esate fizinis asmuo ir pervežate tik savo daiktus su ToR leidimu, dažnai EORI nebūtinas (bet tai gali pasikeisti, taigi patikrinkite oficialiose svetainėse). Tačiau jei siunčiate naujas prekes arba verslo reikalmenis, kodas būtinas be išlygų. Be jo, krovinys bus sustabdytas muitinėje ir pradės bėgti baudos už laikinąjį sandėliavimą. Aš vieną kartą padariau klaidą ir nenurodžiau kliento EORI deklaracijoje – gavome baudą 200 svarų už kiekvieną pradėtą dieną. Tai ne džiaugsmas, tai tikrai ne.

Ar sunkiau su muitine po Brexito?

Labai sunkiau. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per sieną kaip per Lenkiją, o dabardien tai tikras ritualas. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas „Customs Handling of Import and Export Freight“ (CHIEF) sistemoje arba naujoje „CDS“. Jei vairuotojas nėra pasiruošęs arba dokumente yra neteisingai parašyta „sofa“ vietoj „armchair“, gali tekti laukti valandas arba dienas. Muitininkai dabar yra daug griežtesni ir tikrina viską kas kartą. Daiktų pervežimas iš Vilniaus į Corbridge dabar reikalauja ne tik vairuotojo, bet ir gerų brokerių, kurie sugeba išspręsti šiuos uždavinius toliuose Lietuvoje arba Anglijoje. Neverta rizikuoti daryti tai savarankiškai, jei nesate specialistas.

Kas jei aš nieko nežinau apie importą ir dokumentus?

Tai nėra problema, kol pasirinkote patikimą pervežėją, kuris siūlo „full service“ (pilną paslaugą). Daugelis gerų firmų turi savo muitinės brokerius arba bendradarbiauja su jais. Jūs tiesiog pateikiate daiktų sąrašą, ir jie už viską pasirūpina. Tačiau būkite pasiruošę užpildyti kai kuriuos formalius klausimus, pavyzdžiui, kada nusipirkote daiktą ir kokia jo buvimo būsena. Jei bandysite meluoti arba nurodysite klaidingą vertę, gali susidurti su teisės pažeidimais. Geriau tiesiog būti sąžiningas ir paprašyti pagalbos, nei vaidinti ekspertą, kuris nieko nebesupranta apie Anglijos įstatymus.

Ar reikia Ex1 deklaracijos išvykstant iš Lietuvos?

Jeigu daiktai yra jūsų asmeniniai ir jūs naudojate ToR01 leidimą, tai dažnai galima naudoti paprastesnę eksporto procedūrą, tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei tai yra naujos prekės ar verslo siuntos, tai Ex1 (arba dabar vadinama eksporto deklaracija) yra privaloma. Be jos, nebus leidžiama išvežti krovinių iš Lietuvos teritorijos, nes muitinė turi žinoti, kas išvyksta iš šalies. Vieną kartą teko laužti galvą su klientu, kuris manė, kad jei jis važiuoja į Angliją gyventi, tai jam nieko nereikia deklaruoti išvykstant. Buvo nepavykęs pokaltilis pasienio punkte. Geriau užduoti šį klausimą savo brokeriui iš anksto.

Kelionės detalės ir Corbridge ypatumai

Kur keliauja krovinys ir kokia maršruto logika?

Standartinis maršrutas yra toks: iš Vilniaus važiuojama link Lenkijos (dažniausiai per Varšuvą), toliau per Vokietiją (Berlynas arba kitu keliu), Belgiją arba Nyderlandus, o ten į keltą. Dažniausiai naudojame keltą iš Kalais (Prancūzija) į Doverį (Anglija), nes tai trumpiausias kelias per jūrą, nors kartais būna pigiau važiuoti per Roterdamą į Harwich'ą arba Hull'ą. Atsidūrę Anglijoje, vairuotojas vairuoja per Londoną arba rytine apipleškia (M25), toliau į šiaurę per A1(M) ir galiausiai pasuka link Corbridge. Tai ilgas kelias, maždaug 2000 km viena kryptimi, todėl vairuotojui būtinos poilsios pertraukos.

Ar keltais keliaujate ir kas jei jūros banga didelė?

Taip, be keltų čia nieko nebeis (išskyrus Eurotunelį, bet į jį sunku įvažiuoti su dideliu sunkvežimiu be spec. leidimo). Keltai dažniausiai važiuoja pagal grafiką, tačiau oras gali sudaryti problemų. Jei banga yra per didelė, keltas gali būti atidėtas arba atšauktas. Tai retas atvejis, bet jis įvyksta, ypač žiemą. Tokiu atveju laukimas gali trukti 12-24 valandas, kas viską pavėlina.