Daiktų pervežimas iš Klaipėdos į London: kaip išvengti nemalonumų ir neperrinkti pinigų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pasakyti, daiktų pervežimas iš Klaipėdos į London niekada nebūna toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tik parvežti dėžę ir paduoti ją adresu, tačiau realybėje susiduriame su keltais, britų muitinės procedūromis, kurios po „Brexit“ tapo tikru košmaru, ir tiesiogiai žmogiškuoju faktoriumi. Esu matęs viską – nuo puikių, sklandžių kelionių iki tokių situacijų, kai krovinys užstrigsdavo Belgijoje be paaiškinimų. Šiame straipsnyje nebūsiu „turinio kūrėju“, o tiesiog papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus – su visa ta paprastumu ir kartais įkyrumu, kurį sukuria kasdienybė. Jei planuojate siųsti daiktus į Didžiąją Britaniją, geriausiai žinoti, į ką įsijungiate iš karto.

Pagrindiniai klausimai apie kainas ir laiką

Kiek kainuoja pervežti daiktus iš Klaipėdos į Londoną?

Tai, žinoma, pirmasis dalykas, ką visi klausia, bet atsakymas niekada nėra vienas ir tas pats. Daiktų pervežimas iš Klaipėdos į London kainuoja priklausomai nuo to, kiek turite vietos – ar tai viena dėžė, ar pilnas konteineris. Tarkime, jei turite keletą krovinių palečių, tai gali atsieiti nuo šimto iki kelių šimtų eurų, tačiau jei reikia perkelti visą butą, skaičiai svyruoja aplink tūkstantį ir daugiau. Kainą taip pat įtakoja degalų kaina, kuri, kaip žinome, šiuo metu nėra stabili, ir keltų bilietų kainos, kurios šoka kaip kiaulės. Geriausia paskambinti ir pasakyti tikslius matmenis, o ne klausti „nuo kiek“.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Standartiškai sakant, tai trunka maždaug 4–6 darbo dienas, jei viskas eina kaip pačiam Dievui priklauso. Vairuotojas išvažiuoja iš Klaipėdos, nueina iki Kelnio arba Kalaiso (priklausomai nuo maršruto), užsiregistruoja keltuose, praplaukia jūrą ir važiuoja per visą Angliją iki Londono. Tačiau esu matęs atvejus, kai dėl blogo oro jūroje arba eismo įvykių ant M25 magistralės (ten tiesiog visada spūstys) krovinys vėluodavo ir savaitę. Taigi, jei jums reikalingi daiktai „rytoj“, geriau nieko neplanuokite.

Ar galima gauti tikslų atvykimo laiką?

Veltui iš visų prašysi tikslių valandų, nes logistikoje tai veikia retai. Vairuotojai turi poilsio režimus, juos sustabdo policija, muitinėse užtrunka dokumentų patikrinimai. Kartais galiu pasakyti, kad bus trečiadienį, bet jis atvyksta ketvirtadienio ryte, nes prieš tai buvo didelė eismas įvykis prie Briuselio. Geriau nustatyti dieną nei laukti prie durų su laikrodžiu rankoje.

Kodėl kaina pasikeitė per savaitę?

Nes degalai padidėjo arba keltų operatoriai nusprendė pakelti kainas, tai ne mano įmonės kaltė. Rinka yra gyva ir ją veikia tiek politikos, tiek ekonominiai faktoriai, tad daiktų pervežimas iš Klaipėdos į London negali būti pastovi kaina visus metus. Dar įtakos turi sezonas – prieš šventes viskas brangsta, nes visi nori siųsti dovanas ar prekes.

Ar verta laukti, kol susiformuos grupinis krovinys?

Jei nenorite mokėti už pilną furos vietą, tai tikrai verta, bet reikės kantrybės. Mes susirenkame keletą klientų siuntų viename transporte (tai vadinama daliniu kroviniu), tačiau tai gali užtrukti iki savaitės-dviejų, kol užsipildoma mašina. Jei skubate, mokėkite už ekspresinį pervežimą, jei ne – laukite ir taupykite.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Galima bandyti, jei siunčiate daug daiktų arba jei esate pastovus klientas, bet nedarykite to pirmu telefonu. Man buvo atvejis, kai klientas bandė derėtis dėl 10 eurų nuolaidos 500 eurų siuntai – tai tiesiog nepagarbu vairuotojo laikui. Tačiau jei turite didelį partijos pervežimą, visada aptariame individualias sąlygas.

Kas įeina į kainą, o kas ne?

Įprastai į kainą įeina pačio transportavimo išlaidos, keltų bilietai ir darbas. Tačiau dažnai neįeina iškrovimas Londono centre (ten reikia specialių leidimų) arba įvežimas į namus, jei nėra galimybės priartėti prie pat durų. Visada pasidomėkite, ar nereikės papildomai mokėti „už ilgus nešulius“.

Kokie mokėjimo būdai priimami?

Pinigai šiais laikais vis dažniau elektroniniai, tačiau vis dar sutinkame ir grynųjų (nors vairuotojai jų nemėgsta gaudyti didelių sumų). Banko pavedimas yra standartas, bet reikia atsižvelgti, kad pavedimas gali „užstrigti“ kelias dienas, o mes negalim išleisti krovinio be pradinio įmokos. Dabar jau daugelis priima ir korteles, bet tai nebūtinai.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ nusivylimai

Kokius dokumentus reikia parengti?

Nereikia jokių magistros disertacijų, bet sąrašas turi būti. Jums reikės prekių invektaro (sąrašo su svoriais ir vertėmis) ir kopijos asmens dokumento. Jei tai ne asmeniniai daiktai, o prekės parduodimui, tuomet reikės ir eksporto dokumentų, bet apie tai kalbėsime vėliau. Be šių dalykų per britų sieną nepraeisite.

Ar reikia mokėti mokesčius / PVM už asmeninius daiktus?

Jei perkeliate savo asmeninius daiktus, į kuriuos esate susikaupę daugiau kaip 6 mėnesius ir daugiau jų nebeplanuojate parduoti, tai dažniausiai atleidžiama nuo PVM ir importo muito. Tačiau reikia užpildyti specialią formą „ToR01“ (Transfer of Residence). Viena klientas pamiršo tai padaryti ir jam teikė mokėti brangų mokestį už seną dviratį, tai labai nuliūdino.

Kas yra tas ToR01 kodas ir kaip jį gauti?

Tai toks britų muitinės kodas, leidžiantis atvežti daiktus be mokesčių. Jį gaunate užpildę formą internete britų vyriausybės svetainėje. Procesas paprastas, bet užtrunka kelias dienas, kol jie patvirtina. Geriau tai padaryti iš anksto, o ne tada, kai fura jau stovi ties siena.

Kas vyksta, jei dokumentai neteisingi?

Tada gausite didelį galvos skausmą ir uždelsimą. Britų muitinė (HMRC) yra griežta, jei pamato, kad sąraše parašyta „baldai“, o iš tikrųjų yra dėžės su alkoholiu (o tai yra labai griežtai reglamentuojama). Viena sykį mums teko įrodinėti tris dienas, kad siunta nėra komercinė, tik dėl to, kad klientas nepriklauso įrašyti „naudojama“.

Ar sunku susitvarkyti su muitine be tarpininko?

Jei esate pasiryžę ir turite laiko, galite pabandyti patys, bet man atrodo, kad verta pasiduoti profesionalams. Tų formų kalba yra sudėtinga, viena klaidelė ir gausite baudą. Mums, kurie dirbam kasdien, tai įprasta, o paprastam žmogui tai atrodo kaip svetimos kalbos mokymasis.

Kaip „Brexit“ pakeitė situaciją?

Paverkė ją į chaosą, tiesiogiai sakant. Anksčiau važiuodavome kaip per savo kiemą, dabar reikia deklaruoti kiekvieną dėžę. Daiktų pervežimas iš Klaipėdos į London tapo biurokratiškesnis, brangesnis (dėl customs brokerage paslaugų) ir lėtesnis. Niekas to nesakė viešai, bet visi logistai jaučia tą skausmą.

Ar galiu siųsti maistą ar vaistus?

Maisto produktų siuntimas yra labai apribotas, ypač mėsos ir pieno produktų. Geriau to nedarant, nes jei aptiks, sudegins visą siuntą arba baus dideliais pinigais. Vaistus galima siųsti tik asmeniniam naudojimui ir su originaliomis etiketėmis bei receptais, kitaip tai bus laikoma nelegalia prekyba.

Kas dėl elektronikos – ar yra kokių nors apribojimų?

Jeigu atvežate naudojamą kompiuterį ar telefoną, tai dažniausiai tvarkosi kaip asmeniniai daiktai. Bet jei būtų penki nauji iPhone dėžėse, tai jau bus komercinė siunta ir teks mokėti PVM bei muito. Būkite sąžiningi sąraše, nes jie tikrina labai tiksliai.

Kas nutinka, jei praleidžiu 6 mėnesių taisyklę?

Tada privalėsite sumokėti visus mokesčius, kaip ir perkant naujas prekes. Viena kartą turėjome klientą, kuris išvyko gyventi, o daiktus nusprendė nuvežti po devynių mėnesių – teko mokėti nemažai pinigų britų biudžetui už seną sofą.

Krovinių pakavimas ir logistikos niuansai

Kaip geriausia supakuoti daiktus?

Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos suyra po kelionės. Pirkite stiprių, dvigubų sienelių dėžių. Ką daryti su lūžtančiais daiktais? Užpildykite tuščias vietas burbuliukine plėvele. Esu matęs, kaip porceliano servizas buvo įdėtas į dėžę be užpildo – rezultatas aiškus, viskas buvo smulkiais gabaliukais.

Ar jūsų kompanija pakoja daiktus už mane?

Taip, mes turime komandą, kuri gali atvažiuoti ir susidėti viską į dėžes. Tai papildomai kainuoja, bet sutaupys jūsų nervus. Ypač verta, jei reikia išardyti baldus – ne kiekvienas moka tai padaryti taip, kad vėliau suveiktų sriegiai (nors ir mes kartais varginamės surinkti tuos keistus IKEA spintas).

Ar galima vežti didelius baldus be išardymo?

Galima, jei jie talpina į liftą arba pro duris, tačiau furoje juos reikia užtvirtinti, kad neiškristu posūkiuose. Jei tai didelė sekcija, geriau ją išardyti, kitaip vairuotojas gali tiesiog atsisakyti ją krauti dėl saugumo. Vieną kartą turėjome atvejį, kai klientas insistavo neardyti spinčios, ir ji užstrigo furoje viduryje...

Ką daryti, jei daiktų daugiau nei planavau?

Tai dažna problema. Žmonės sako: „Aš turiu tik 10 dėžių“, o kai atvažiuoja vairuotojas, jų yra dvidešimt. Tada reikia skubotai ieškoti vietos kitoje mašinoje arba daryti papildomą reisą, o tai brangu. Stenkitės gerai įvertinti tūrį iš anksto (arba bent jau nenusislėpti).

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Taip, tačiau jis ne robotas ir ne krovejas, jis padės nuleisti dėžes ant grindų, bet nešios jas į trečią aukštą be lifto tik tada, jei susitarsime už papildomą mokestį. Vairuotojai po tokių kelionių pavargsta, tad nereikalaukite iš jų nerealų dalykų.

Kaip elgiamasi su daiktais, jei gavėjo nėra namuose?

Tai viena įkyriausių situacijų. Vairuotojas negali laukti valandą, kol jums parvažiuosite iš parduotuvės. Jei gavėjo nėra, daiktai gali būti nugabenti į sandėlį Londono priemiestyje, o už saugojimą reikės sumokėti. Geriau būtinai tiksliai suderinti laiką.

Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo tokias paslaugas, mes taip pat stengiamės turėti GPS stebėjimą.