Butų perkraustymas iš Anglijos: greita ir saugu

Jei planuojate grįžti iš Anglijos į Lietuvą, jau žinote, kad butų perkraustymas iš Anglijos: greita ir saugu nėra tik mašina prie durų. Reikia išsiaiškinti, ar telpa į dalinį krovinį, ar reikia atskiros mašinos, kas bus su pakavimu, krovėjais, muitine, draudimu ir ta diena, kai bute nėra lifto, o liftas staiga „neveikia dėl techninių priežasčių“. Per 20+ metų mačiau gerų planų ir labai netvarkingų dienų, todėl rašau be gražaus blizgesio: apie krovinių draudimą ir realias kainas, terminus bei rizikas žemiau.

DUK

Butų perkraustymas iš Anglijos: greita ir saugu – kaina, terminai ir pirmas planas

Kiek realiai kainuoja butų perkraustymas iš Anglijos?

Mažam vieno miegamojo butui, tarkime 30–45 dėžės ir 8–12 m³ baldų, kaina dažniausiai sukasi apie 900–1600 €, jei keliaujate daliniu krovininiu. Didesniam 2–3 kambarių butui, 15–25 m³, jau matydavau 1600–3200 €. Atskira mašina London–Vilnius gali būti 2500–4500 €, kartais daugiau. Kaina šoka dėl lifto nebuvimo, parkavimo leidimo, pakavimo medžiagų, sandėliavimo ar to, kad klientas „tik mažas daiktas“ pamiršo paminėti skalbimo mašiną.

Kiek laiko reikia pasiruošti perkraustymui?

Jeigu viskas paprasta, galima susitvarkyti per savaitę, bet normaliai aš sakyčiau – 2–4 savaitės ramiau. Reikia žinoti datą, adresą Anglijoje, adresą Lietuvoje, lifto situaciją, parkavimo leidimus, kiek baldų išmontuojama. Londono centre parkavimo suspensija kartais daroma 5–10 darbo dienų prieš dieną. Jei reikia pirkti dėžes, plėvelę, burbulinę plėvelę ir viską susidėlioti, geriau nespausti paskutinės nakties.

Ar galima perkraustyti butą per savaitgalį?

Galima, bet ne visada norima. Šeštadienis yra populiariausia diena, todėl gerų ekipažų grafikai užsipildo anksti. Sekmadienį kai kurios įmonės dirba, kai kurios ne, o jei reikia parkavimo leidimo ar pastato administracijos pagalbos, prasideda galvos skausmas. Jeigu grįžtate į Kauną ar Vilnių pirmadienį, savaitgalio variantas dar gali tikti. Bet jei reikia derinti keltą per Doverį–Calais, orus ir vairuotojų darbo laiką, viskas gali pasisukti kitaip.

Ar reikia video apžiūros prieš perkraustymą?

Labai rekomenduoju. Net 10 minučių video per telefoną dažnai parodo daugiau nei ilgas sąrašas žinutėse. Reikia parodyti baldus, dėžes, virtuvės techniką, dviračius, televizorių, kilimą, daiktus balkone. Kartais klientas sako „standartinis sofa“, o vaizdo įraše matosi didelis kampinis sofà, kuris vargina jau prie durų. Be video pasiūlymas būna apytikslis, o tada pradeda lįsti papildomi mokesčiai.

Ką reiškia kubiniai metrai perkraustyme?

Kubiniai metrai yra tūris, ne svoris, nors svoris irgi svarbus. Pavyzdžiui, 1 m³ gali būti kelios dėžės knygų arba viena komoda, nes knygos sunkios, o komoda užima vietą. Mažam butui dažnai reikia 8–12 m³, vidutiniam 15–20 m³. Jeigu viskas kraunama į dalinį krovinį, tūris lemia, kiek vietos užimsite mašinoje. Čia dažna klaida – žmonės skaičiuoja tik baldus, o pamiršta dėžes, kurios kartais sudaro pusę krovinio.

Ar pigiau, jei dalinu mašiną su kitais?

Dažniausiai taip, pigiau. Dalinis krovinys gali sumažinti kainą apie 20–40 %, palyginti su atskira mašina. Bet yra kaina už tą taupymą – data būna mažiau lanksti, nes reikia suderinti kitų klientų adresus. Jei vienas klientas Londone vėluoja, kitas Birmingeme neatsidaro durų, tai liečia visą maršrutą. Todėl dalinis variantas tinka tiems, kurie gali palaukti dieną ar dvi. Greitis čia ne visada karalius.

Ar galiu palikti daiktus sandėlyje?

Taip, ir kartais tai yra protingiausias sprendimas. Būna, kad butas Lietuvoje dar neparuoštas, remontas vėluoja, arba grįžtate pirmi, o baldai atvyksta vėliau. Sandėliavimas Anglijoje arba Lietuvoje gali kainuoti nuo kelių dešimčių eurų per savaitę iki daugiau, priklausomai nuo tūrio. Svarbu, kad būtų inventoriaus sąrašas ir nuotraukos. Be popieriaus vėliau sunku įrodyti, kas išvažiavo ir kas atvažiavo.

Kiek dėžių reikia vienam butui?

Vieno miegamojo butui dažniausiai užtenka 30–50 dėžių, jei nesinešate archyvo nuo 2012 metų. Dviejų kambarių butui būna 60–90 dėžių, trijų – 100 ir daugiau. Dėžės turi būti vienodo dydio, nes taip lengviau krauti ir skaičiuoti tūrį. Knygas, indus ir sunkius daiktus dėkite į mažesnes dėžes, o patalynę, drabužius, pagalves – į didesnes. Ir nesukite visko į šiukšlių maišus, vairuotojai jų nemėgsta, nes plyšta.

Ar tikrai butų perkraustymas iš Anglijos: greita ir saugu?

Taip, bet tik tada, kai „greita“ nereiškia „rytoj iš ryto“. Jei turite 2–4 savaites pasiruošti, normalų priėjimą prie mašinos, sutvarkytus dokumentus ir realų krovinio aprašymą, viskas gali praeiti sklandžiai. Jei butas trečiame aukšte be lifto, o sofa didesnė už laiptinę, jau bus kita daina. Saugumas priklauso ne tik nuo vežėjo, bet ir nuo pakavimo, apsaugos plėvelės, kampų, tvirtinimo diržų. Todėl butų perkraustymas iš Anglijos: greita ir saugu nėra stebuklas, o geras planas.

Butų perkraustymas iš Anglijos: greita ir saugu – pakrovimas, muitinė ir kelias

Kas vyksta pakrovimo dieną Londone?

Paprastai ekipažas atvyksta anksti, apie 7:00–8:00, nes reikia palikti laiko spūstims. Pirmiausia apžiūrima, kas išmontuojama, kas jau supakuota, kas dar „palauks“. Tada baldai dengiami antklodėmis, plėvele, kampai apsaugomi, sunkūs daiktai fiksuojami. Jei vairuotojas pakraus per greitai, vėliau Lietuvoje gali būti siurprizų, bet geri žmonės dirba ramiai. Dar CMR važtaraštis, inventoriaus sąrašas, nuotraukos, ir, aišku, arbatos puodelis.

Ar krovėjai išmontuoja lovas ir spintas?

Dažniausiai taip, jei tai įprasti baldai – lovos, stalai, spintos, lentynos. Bet brangią elektroniką, stiklines vitrinas, senovinius baldus ar labai trapų daiktą geriau žymėti atskirai. Kai kurios įmonės neima atsakomybės už savadarbes konstrukcijas, kurias klientas pats sukosi garaže. Jei turite IKEA baldų, viskas paprasčiau, nes varžtai ir instrukcijos dažniausiai žinomi. Geriausia nuimti dureles, stalčius įdėti į dėžes, o varžtus į maišelius su lipdukais.

Ar reikia palikti vietos mašinai prie buto?

Būtina. Bent jau labai pageidautina. Jei mašina stovi 200 metrų nuo durų, krovimas užtrunka ilgiau, o ilgiau – dažniausiai reiškia brangiau. Londone, Mančesteryje ar Birmingeme be parkavimo leidimo galite gauti baudą arba tiesiog negalėti privažiuoti. Kartais reikia council suspension, tai yra vietos rezervavimas gatvėje. Jei gyvenate naujame name su privačiu kiemu, viskas paprasčiau, bet vis tiek reikia matuoti įvažiavimą.

Kaip saugomi baldai kelionės metu?

Normalus saugumas prasideda nuo pakavimo, ne nuo maldos kelyje. Baldai dengiami judėjimo antklodėmis, apvyniojami tempimo plėvele, kampai apsaugomi kartonu ar specialiomis apsaugomis. Stalai išardomi, stiklai vežami atskirai, veidrodžiai statomi vertikaliai, ne guldomi po sunkiomis dėžėmis. Mašinoje krovinys tvirtinamas diržais, kad nevažinėtų per posūkius ir stabdymą. Jei matote, kad daiktai tiesiog „kaip nors“ sumesti, čia jau raudona vėliava.

Kada butų perkraustymas iš Anglijos: greita ir saugu tampa nebe greitu?

Kai prasideda vėlavimai, kurių niekas nemėgsta paskambinti pirmas. Pavyzdžiui, Doverio uoste vėjas, keltas atšauktas, o vairuotojas jau turi darbo laiko limitą. Arba klientas Mančesteryje pamiršo parkavimo leidimą, ir ekipažas tempiasi dėžes per visą gatvę. Dar būna, kad muitinė paprašo papildomos informacijos, nors dokumentai atrodė tvarkingi. Todėl butų perkraustymas iš Anglijos: greita ir saugu tampa lėtu, kai planas neturi rezervos.

Kas su muitine po Brexit?

Po Brexit asmeninių daiktų vežimas vis dar įmanomas, bet popierizmo daugiau nei anksčiau. Reikia inventorinio sąrašo, adresų, kartais deklaracijos, o EORI numeris dažniausiai rūpi įmonei arba muitinės tarpininkui. Ne visada žinau 100 %, nes taisyklės kartais keičiasi, todėl paskutinę savaitę visada tikrinu su brokeriu. Jei vežate naujus daiktus, komercinį krovinį ar didesnį kiekį technikos, situacija kitokia. Pataisau: ne visada „asmeniniai daiktai“ reiškia „nieko nereikia“.

Kiek trunka kelias iki Lietuvos?

Jei viskas klostosi gerai, nuo pakrovimo Anglijoje iki iškrovimo Vilniuje gali praeiti 2–4 dienos. Ferybotas Doveris–Calais trunka apie 90 minučių, bet laukimas, įlaipinimas ir eismas gali pridėti laiko. Iš Calais iki Lietuvos vairuotojui reikia apie parą ar daugiau, priklausomai nuo sustojimų, poilsio režimo ir eismo. Į Klaipėdą ar Šiaulius kartais maršrutas dėliojamas kitaip nei į Vilnių. Todėl „greita“ dažniausiai reiškia kelias darbo dienas, ne valandas.

Ar galima vežti augalus, alkoholį, maistą?

Augalus vežti sudėtingiau, nes gali prireikti fitosanitarinio sertifikato, o daugelis žmonių apie tai net nežino. Alkoholiui ir tabakui yra kiekio ribos asmeniniam vartojimui, bet jei vežate 20 butelių degtinės „tėtėms ir dėdėms“, klausimų gali kilti. Maistas – opus dalykas, ypač mėsa, pienas, žuvis, nes ES taisyklės griežtos. Geriau nevezti didelio kiekio maisto, nes taupyti 15 € ant sūrio neverta, jei krovinys stringa.

Iškrovimas, draudimas ir problemos

Kas nutinka, jei parvežimo data Lietuvoje pasikeičia?

Tada reikia lankstumo, nes vairuotojas negali laukti prie namo tris dienas be plano. Gera praktika – turėti antrą kontaktinį asmenį Lietuvoje, kuris gali priimti krovinį. Jei iškrovimo adresas Kaune, o jūs esate Vilniuje, galima derinti laiką iš anksto. Blogiausia, kai telefonas neatsako, durys uždarytos, o liftas užimtas iki vakaro. Todėl prieš kelionę reikia pasakyti tikslią vietą, aukštą, lifto dydį ir kas bus namuose.

Ar galiu pats iškrauti dalį daiktų?

Gali, bet tada reikia aiškiai pasakyti, kurie daiktai paliekami mašinoje, o kurie imami pirmi. Jei pats imate dėžes, o krovėjai neša sofą, viskas gali vykti greitai. Bet jei pradedate viską perstatinėti, griauti eilę ar keisti planą vietoje, kyla chaosas. Vairuotojas turi grafiką, o kartais ir kitą klientą kitame mieste. Paprastai geriau leisti profesionalams iškrauti pagal sąrašą, o savo daiktus pasiimti pabaigoje.

Ką daryti, jei baldas neįlenda pro duris?

Pirmiausia nesipykti su durimis, jos nekaltos. Reikia išmatuoti baldą, duris, laiptinę, liftą ir posūkius dar prieš kelionę. Man buvo atvejis Mančesteryje, kai kampinė sofa atrodė normali, bet koridorius buvo siauresnis nei planuota. Teko ją statyti kitaip, nuimti kojeles ir šiek tiek pakentėti nervams. Jei baldas tikrai neįeina, lieka variantai: išmontuoti, palikti, parduoti arba rizikuoti per langą, kas ne visada protinga.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Mano nuomone, taip, ypač jei vežate naujus baldus, brangią techniką ar sentimentaliai vertingus daiktus. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai dengia ne visą daikto vertę, o tik tam tikrą sumą pagal svorį. Papildomas krovinio draudimas kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės, bet ramybė verta. Reikia skaityti sąlygas, nes draudimas nedengia blogo pakavimo ar neteisingai nurodytos vertės. Apie krovinių draudimą geriau klausti prieš pasirašant, ne po įbrėžimo.

Kaip atrodo žala ir pretenzija?

Jei pastebite žalamą, fotografuokite iškart, dar neatidavę dėžių į kampus. Reikia nuotraukų, inventoriaus sąrašo, pakuotės likučių, CMR dokumento ir trumpo aprašymo, kas nutiko. Pretenzija rašoma raštu, ne tik telefonu ir ne tik „buvo labai liūdna“. Kuo greičiau pranešate, tuo daugiau šansų, kad klausimas bus sutvarkytas normaliai. Jei laukiate mėnesį, o paskui siunčiate nuotrauką be konteksto, bus sunkiau.

Ar visos įmonės sąžiningos?

Ne, ir būtų gražu, bet negalėčiau to pasakyti. Yra labai gerų vežėjų, kurie saugo daiktus kaip savo, ir yra tokių, kurie pažada „viskas bus“, o paskui dingsta iki penktadienio vakaro. Blogas požymis – per maža kaina, neaiškus adresas, jokio sutarties projekto, tik žinutė „pervesk avansą“. Dar blogiau, kai klausiate apie draudimą, o jums atsako miglotai. Pervežimuose popieriai nėra biurokratinis kaprizas, tai apsauga.

Ką pasirašau prieš kelionę?

Turėtumėte matyti pasiūlymą, paslaugų sąlygas, apmokėjimo tvarką, atsakomybės ribas ir draudimo informaciją. Taip pat svarbus inventoriaus sąrašas, kur nurodoma, kiek dėžių, kokie baldai, kokia būklė. Jei yra papildomų paslaugų – pakavimas, išmontavimas, sandėliavimas – jos turi būti įrašytos. Nesirašykite ant tuščio lapo ir nesutikite su žodiniu „viskas įskaičiuota“. Vėliau tas „viskas“ kartais tampa labai siauras žodis.

Koks blogiausias scenarijus?

Blogiausia, kai vėluoja pakrovimas, nėra parkavimo leidimo, keltas atšaukiamas, o Lietuvoje niekas neatsako telefonu. Tada viena maža problema virsta grandinine reakcija. Dar gali būti žala, jei daiktai blogai supakuoti, arba muitinė paprašo papildomų dokumentų. Bet net ir tada situacija dažniausiai išsprendžiama, jei yra kontaktai, sutartis, draudimas ir blaivus požiūris. Todėl prieš perkraustymą geriau būti šiek tiek paranojišku nei paskui aiškintis, kas kaltas.

Išvada

Butų perkraustymas iš Anglijos: greita ir saugu įmanoma, kai planuojate ne tik „ką vešime“, bet ir kaip vešime. Reikia žinoti tūrį, kainą, datą, parkavimą, dokumentus, draudimą ir iškrovimo detales. Geriausias patarimas – nedaryti visko paskutinę minutę ir nesirinkti vien pagal mažiausią kainą. Tada kelionė iš Londono, Mančesterio ar Birmingemo į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą gali praeiti ramiai, be didelių dramų.