Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Buto persikraustymas iš Jungtinės Karalystės be streso: kaip iš tikrųjų atrodo kelionė namo
Įvadas
Buto persikraustymas iš Jungtinės Karalystės be streso prasideda ne nuo sunkvežimio prie durų, o nuo labai nuobodžios lentelės: kas važiuoja, kiek vietos užima, kas lieka sandėlyje ir kas tikrai nėra verta kelionės. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau gražių grįžimų ir tokių, kur žmonės verkdavo prie dėžių. Todėl kalbėsiu be blizgesio: planas, pakavimas, muitinė, kaina ir iškrovimas turi susišnekėti. Jei jie nesusišneka, stresas ateina pats.
DUK: Buto persikraustymas iš Jungtinės Karalystės be streso – pirmas planas
Ar tikrai įmanomas buto persikraustymas iš Jungtinės Karalystės be streso?
Taip, įmanomas, tik nereikia manyti, kad stresas dings pats. Aš matau taip: pirmiausia išsirenkate, kas važiuoja, kas išmetama, kas parduodama, kas paliekama draugams. Tada skambinat ne vienai, o bent trim pervežimo kompanijom ir prašot ne „geriausios kainos“, o aiškios sąmatos. Jeigu vienas sako „viskas bus gerai“ be klausimų apie aukštus, liftą, dokumentus ir adresą, aš jau įtariu. Gerai viskas vyksta tada, kai netvarka sutvarkyta prieš kraunant.
Nuo ko pradėti, jei dar neturiu nei dėžių, nei datos?
Pradėkite nuo šiukšlių maišo, ne nuo dėžių. Skamba banalu, bet taip. Padalinkite butą į zonas: virtuvė, miegamasis, drabužiai, dokumentai, elektronika, daiktai „gal kada nors“. Paskutinę kategoriją prašau mylėti mažiau. Tada pasidarykite nuotraukas didesniems baldams ir pasiųskite pervežėjui. Jei dar nežinote datos, vis tiek galite gauti orientacinį planą. Be jo žmonės pradeda pirkti dėžes chaotiškai, o paskui nebežino, kas kur.
Kiek laiko reikia palikti tarp JK ir Lietuvos?
Jeigu viskas tvarkinga, palikite bent 3–4 savaites. Grupiniam kroviniui, kai jūsų dėžės keliauja su kitais žmonėmis, kartais reikia 2–5 savaičių nuo pakrovimo iki iškrovimo. Atskiras furgonas iš Londono į Vilnių gali atvažiuoti greičiau, per 4–7 dienas, bet tai priklauso nuo vairuotojo grafiko ir muitinės. Aš visada prašau klientų nepirkti bilietų į Lietuvą tą pačią dieną, kai tikimasi krovinio. Gyvenimas keliuose nėra laikrodis.
Ar geriau vežti viską vienu reisu, ar dalimis?
Viskas priklauso nuo to, ar grįžtate gyventi, ar tik pervežate dalį daiktų. Vienas reisas ramus, kai turite 2–3 kambarių buto turinį ir nenorite dviejų kartų aiškintis su muitine. Dalimis vežti verta, kai dalis baldų lieka UK, o dokumentai, drabužiai ar vaikų daiktai reikalingi greičiau. Tik tada būna dvigubas darbas: du sąrašai, du pristatymai, kartais du sandėliavimai. Patogu? Ne visada. Bet realu.
Ką daryti, jei nuomos bute UK dar nebaigtas terminas?
Čia dažnas reikalas. Nuomos terminas baigiasi, o naujas butas Lietuvoje dar neperduotas. Sprendimas paprastas, tik ne pigus: trumpalaikis sandėliavimas. Galima sandėliuoti tik dalį krovinio – dėžes, sezoninius daiktus, baldus. Jeigu reikia laikyti visą furgoną, kaina greitai auga. Todėl geriau iš anksto žinoti, ar Lietuvoje bus kur iškrauti. Aš esu matęs, kaip žmonės taupo 150 svarų sandėliui, o paskui moka dvigubai už laukimą ir nervus.
Kainos ir dokumentai, kai planuojamas Buto persikraustymas iš Jungtinės Karalystės be streso
Kodėl Buto persikraustymas iš Jungtinės Karalystės be streso ne visada telpa į vieną mašiną?
Todėl tikras Buto persikraustymas iš Jungtinės Karalystės be streso dažnai reiškia ne „mažiausią furgoną“, o teisingą furgoną. 2 vietoje telpa dėžės ir minkšti daiktai, bet ne visada telpa lova, spinta, stalas, dviračiai ir skalbimo mašina. Bendras krovinys buvo šiek tiek didesnis negu skaičiavom (čia mano klaida, pripažįstu) – ir teko keisti transportą. Klientui tai reiškė kitą dieną, ne katastrofą. Todėl nuotraukos ir matmenys labai gelbsti.
Kokia reali kaina iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo?
Orientaciniai skaičiai: mažam kroviniui, tarkime 10–20 dėžių ir keli baldai, kaina gali būti apie 700–1200 svarų. Pilnesnis 1 vietoje furgonas iš Londono į Vilnių dažniausiai svyruoja apie 1400–2200 svarų, nuo Mančesterio ar Edinburgo gali būti brangiau. Jei reikia pakavimo, liftų, ilgo ėjimo, savaitgalio darbo ar sandėliavimo, sąmata auga. Gera nuoroda – pervežimai iš Londono į Vilnių, bet kaina visada tikrinama pagal faktinį krovinį.
Kodėl skirtingos kompanijos sako skirtingas sumas?
Nes visos kompanijos skaičiuoja skirtingai. Viena į kainą deda keltą, draudimą, pakrovėjus ir muitinės popierius. Kita parašo gražią sumą, o paskui paaiškėja, kad pakilimas į trečią aukštą – papildomai, dėžės – papildomai, laukimas – papildomai. Aš nemėgstu tokių „gražių“ pasiūlymų. Paprašykite, kad būtų parašyta, kas įskaičiuota ir kas ne. Jei pasiūlymas per gražus, kartais jis tiesiog nepilnas.
Kokie dokumentai reikalingi po „Brexit“?
Po „Brexit“ reikia žiūrėti rimčiau nei anksčiau. Dažniausiai prašoma asmens dokumento, adreso Jungtinėje Karalystėje, adreso Lietuvoje, daiktų inventoriaus anglų arba lietuvių kalba, kartais pirkimo dokumentų brangesniems daiktams. Jeigu daiktai naudojami ilgiau nei 6 mėnesius ir keičiate gyvenamąją vietą, paprastai taikoma lengvata, bet ne visada viskas automatiška. Nėra man 100% garantijos kiekvienam asmeniniam atvejui, todėl dokumentus geriau parodyti prieš pakrovimą.
Ar reikia draudimo, ar užtenka, kad vairuotojas „patikimas“?
Taip, draudimo reikia, bent jau normalaus. Ne todėl, kad visi vairuotojai blogi. Dažniausiai jie dirba sąžiningai, bet kelyje būna staigaus stabdymo, drėgmės, apgadinimų, neteisingo krovimo. Draudimas padengia ne viską ir ne visada pilnai, tad verta skaityti sąlygas. Pigios kompanijos kartais sako „viskas apdrausta“, bet popieriuje tai reiškia 2 svarus už kilogramą. Krovinių draudimas nėra prabanga, o saugiklis.
Pakavimas, baldai ir tie keisti daiktai
Ar verta pirkti dėžes UK ar pirkti Lietuvoje?
Jei dar esate UK, dažniausiai dėžes pirkti ten patogiau, ypač jei kraunate patys. Bet neklausykite tų, kurie sako imti bet kokias nemokamas dėžes iš parduotuvės. Banano dėžė gali subyrėti kelyje, o silpna dėžė su knygomis tampa plyta be rankenų. Geriau tvirtos, vienodo dydžio, pažymėtos numeriais. Lietuvoje pirkti verta tada, kai JK neturite laiko arba kai reikia specialaus pakavimo indams, rėmeliams ir elektronikai.
Ką daryti su skalbimo mašina, televizoriumi ir lova?
Skalbimo mašiną reikia fiksuoti transportiniais varžtais, kitaip ji gali „pasivaikščioti“ furgone ir sugadinti save bei kitus daiktus. Televizorių geriau vežti originalioje dėžėje arba specialioje dėžėje, ne apvyniotą tik pledu. Lovą dažniausiai išrenku, čiužinį saugau nuo drėgmės. Jeigu baldai seni, bet brangūs emociškai, sakykite tai aiškiai. Vairuotojui „senas komodos kampas“ gali atrodyti nesvarbu, o jums tai gali būti močiutės daiktas.
Ar galima vežti maistą, alkoholį, augalus?
Maistą vežti apskritai nerekomenduoju, nebent tai sausos, uždarytos prekės asmeniniam naudojimui. Mėsa, pienas, žuvis, vaisiai, daržovės ir augalai gali sukelti problemų pasienyje arba muitinėje. Alkoholį galima, bet ribotai asmeniniam vartojimui; didesnis kiekis jau kelia klausimų. Augalus geriau palikti arba tikrinti fitosanitarinius reikalavimus. Aš mačiau, kaip žmonės norėjo parsivežti citrinmedį, o paskui turėjo su juo atsisveikinti. Nemalonu, bet taisyklės kartais kvailos.
Kaip saugiai supakuoti indus, jei jie labai seni?
Seni indai reikalauja kantrybės. Kiekvieną lėkštę atskirai į popierių arba burbulinę plėvelę, tarp jų minkšto sluoksnio, tada į tvirtą dėžę. Dėžė neturi būti pilna iki viršaus, bet ir neturi barškėti. Jei indai labai seni, su plyšiais ar sentimentalūs, geriau juos pažymėti raudonu žymekliu. Vairuotojas neturi spėlioti, kas čia „šiaip lėkštės“, o kas daiktas iš vestuvių prieš 30 metų.
Kas nutinka, kai sofos dydis visai netelpa pro duris?
Čia prasideda realus gyvenimas. Sofos dydis neatrodo toks didelis, kol neprieini prie siaurų laiptinių durų. Būna, kad reikia nuimti kojas, pasukti 45 laipsniais, išimti lango rėmą arba pripažinti, kad sofa į naują butą neįeis. Prieš užsakant transportą, išmatuokite ne tik sofą, bet ir duris, koridorių, liftą. Jei gyvenate UK name su siaurais laiptais, pasakykite tai pervežėjui. Kartais vienas nemalonus pokalbis sutaupo dieną.
Maršrutas, terminai ir realybė kelyje
Kiek trunka kelionė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?
Vairavimo laikas nuo pietų Anglijos iki Lietuvos yra maždaug 30–36 valandos, bet tai nereiškia, kad krovinys atvažiuos per tiek. Reikia pridėti krovos laiką, sienas, muitinės procedūras, vairuotojo poilsį, kartais keltą arba tunelį. Iš Londono į Kauną realiai galima tikėtis 5–8 dienų grupiniam kroviniui, iš Škotijos ilgiau. Jei kažkas žada „rytoj jau bus“, aš prašau parodyti planą popieriuje.
Kodėl kartais data pasislenka net po „patvirtinimo“?
Kartais todėl, kad planas susiduria su keliu. Vėluoja keltas, stringa siena, vairuotojas negavo grįžtančio krovinio laiku, klientas UK nebuvo paruošęs daiktų. Būna ir tokių dalykų kaip Doverio eismas (tiksliau, dažnai kalbame apie keltą arba tunelį, bet žmonės vis tiek sako Doveris). Gera kompanija praneša anksčiau, bloga dingsta iki paskutinės minutės. Todėl man svarbu, kad klientas turėtų kontaktą, ne tik sąskaitą.
Ar galiu pats lydėti krovinį iki Lietuvos?
Galite, jei tai sutarta iš anksto, bet aš ne visada rekomenduoju. Asmeninis automobilis su šeima, vaiku, šunimi ir dviem lagaminais jau turi savo chaosą. Jei dar bandote „prižiūrėti“ krovinį, gaunasi dviguba atsakomybė. Kartais žmonės važiuoja paskui, kad greičiau pasiektų Lietuvą, o paskui laukia sandėlyje. Geriau sutarti tikslų pristatymo langą ir turėti telefoną įjungtą. Kelyje ne visada bus signalas, tai normalu.
Ką reiškia „groupage“ ir kodėl jis pigesnis?
„Groupage“ reiškia, kad jūsų krovinys keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais viename transporte arba per konsolidacinį sandėlį. Tai pigiau, nes dalinatės transporto kaina. Minusas – ilgesnis terminas ir daugiau rankų, kurios liečia dėžes. Jei turite 30 dėžių, drabužių, knygų ir nedidelį stalą, tai dažniausiai puikus variantas. Jei vežate visą namą, pianiną ar labai trapius daiktus, geriau galvoti apie atskirą transportą.
Ar geriau krauti šeštadienį, ar pirmadienį?
Pirmadienis dažniausiai ramiau, nors atrodo, kad savaitgalis patogesnis. Šeštadienį darbas kainuoja brangiau, o jei vėluojate su pakavimu, niekas nenorės pasilikti iki nakties. Aš mačiau situaciją, kai žmonės penktadienio vakarą dar pirkdavo lipnią juostą, o šeštadienį 7 val. turėjo krovėjus prie durų. Tai ne persikraustymas, o gaisras. Geriau paskirti savaitgalį dėžėms, o krovimą palikti darbo dienai.
Priėmimas Lietuvoje, muitinė ir paskutinė mylia
Kas laukia atvykus į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą?
Atvykus į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, svarbiausia turėti vietą iškrauti. Ne „kažkaip tilps“, o tikrai: liftas, parkavimo leidimas, kaimynai, durų plotis. Prieš iškrovimą patikrinkite dėžių numeraciją ir inventorių. Jei krovinys grupinis, dalis dėžių gali atvykti ne vienu metu. Tai erzina, bet ne visada reiškia, kad kažkas dingo. Geriausia pirma iškrauti sunkiausius baldus, tada dėžes pagal kambarius.
Ar muitinė tikrai tikrina asmeninius daiktus?
Tikrina ne visada, bet tikėtis, kad netikrins, būtų kvaila. Asmeniniai daiktai po persikraustymo dažniausiai neprilygsta komerciniam importui, tačiau popieriai turi sutapti su realybe. Inventoriuje nerašykite „stuff“ ar „boxes“. Rašykite: drabužiai, knygos, virtuvės indai, vaikų daiktai, naudota elektronika. Jei brangi kamera, kompiuteris ar instrumentai, geriau turėti įrodymą, kad jie seniai jūsų. Nėra man ramu, kai žmonės dokumentus daro paskutinę valandą.
Ką daryti, jei dalis daiktų lieka sandėlyje?
Sandėliavimas gelbsti, kai butas Lietuvoje dar mažas arba remontas užsitęsia. Geriausia sandėliuoti ne viską chaotiškai, o pagal prioritetus: žieminiai drabužiai, sezoninė įranga, knygos, dalis baldų. Laikinas sandėliavimas gali kainuoti nuo kelių dešimčių eurų už mažą vietą iki didesnės sumos už visą krovinį. Svarbu pažymėti dėžes taip, kad po dviejų mėnesių žinotumėte, kur dantų šepetukai, o kur senos nuotraukos. Juokas juokais, bet taip būna.
Kaip pasiruošti iškrovimui, kad nekiltų konfliktas?
Prieš iškrovimą sutarkite, kas atidarys duris, kur statyti furgoną, ar reikia kopėčių, ar lifte telpa spinta. Jei iškrovimo vietoje nieko nėra, vairuotojas gali laukti, o laukimas dažnai apmokestinamas. Aš esu matęs nemalonių scenų, kai žmogus vėluoja 40 minučių, o paskui pyksta ant komandos. Tai neteisinga. Paruoškite kelią, vandenį, šiukšlių maišus ir šiek tiek kantrybės. Krovėjai nėra priešai, jie tiesiog dirba pagal laiką.
Ar po persikraustymo verta palikti kontaktą pervežėjui?
Verta, ypač jei lieka dėžių, reikia grąžinti dalį daiktų arba paaiškėja, kad kažkas neatvažiavo. Normalus pervežėjas nepaslepiamas po pristatymo. Jis palieka kontaktą, CMR kopiją, sąskaitą, draudimo informaciją. Jei po savaitės niekas neatsako, tai blogas ženklas. Dar vienas dalykas: po persikraustymo žmonės dažnai prisimena dokumentus, baldų detales ar mažus daiktus, kurie liko UK. Turėti žmogų, kuriam galima parašyti, labai pravartu.
Išvada
Buto persikraustymas iš Jungtinės Karalystės be streso įmanomas, kai nesitiki stebuklų. Reikia sąrašo, realių matmenų, dokumentų, pakavimo, normalaus draudimo ir žmogaus, kuris aiškiai sako, kas gali nutikti. JK–Lietuva nėra trumpas vietinis reisas: čia yra kelias, siena, muitinė, keltas arba tunelis, vairuotojo grafikas ir jūsų buto laiptinė. Jei viską sutvarkysite prieš pakrovimą, didžioji dalis nervų liks popieriuje. O tai jau gana gerai.