perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Buto perkraustymas iš Jungtinės Karalystės patikimai nėra tik „krautuvai atvažiavo, viską įdėjo, atvežė“. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau, kaip vienas blogai užklijuotas kartonas Londone virsta galvos skausmu Kaune, o vienas laiku atsiųstas nuotraukų failas išgelbsti visą dieną. Daugelis žmonių per mažai galvoja apie muitinę, draudimą, krovinių konsolidaciją, liftų rezervaciją ir tą keistą jauską, kai tavo baldai stovi sandėlyje tarp kitų žmonių daiktų. Tiesa, jeigu viskas daroma be chaoso, maršrutas UK–Lietuva yra gana aiškus: surinkimas, įpakavimas, dokumentai, transportas, pristatymas.
Jeigu kalbame apie standartinį butą, ne visą namą su pianinu ir sena spinta, tai nuo surinkimo iki pristatymo Lietuvoje dažniausiai praeina 5–10 darbo dienų. Kartais greičiau, ypač kai krovinys telpa į dalinį transportą ir nėra eilės muitinėje. Bet buvo situacijų, kai dėl dokumentų, vėluojančio konteinerio ar kliento neatiduoto paso kopijos viskas užsitęsė dviem savaitėm. Aš visada sakau: planuokite ne pagal gražiausią scenarijų, o pagal šiek tiek blogesnį. Tada bent miegate ramiau.
Kaina labai priklauso nuo tūrio. Mažam studijos tipo butui, apie 8–12 m³, galima matyti orientacines 900–1600 EUR sumas. Didesniam 2–3 kambarių butui, 18–30 m³, dažniau kalbame apie 2200–4500 EUR. Čia įeina surinkimas, įpakavimas, transportas, dokumentų tvarkymas ir pristatymas iki namų. Bet jei reikia lipimo paslaugų, laikino saugojimo, specialios pakuotės ar muitinės paaiškinimų, kaina kyla. Pigiausias pasiūlymas ne visada geras, patikėkit.
Inventorizacija nėra biurokratijos dekoracija. Tai sąrašas, kur matyti, kas važiuoja: sofa, stalas, 14 dėžių su knygomis, dviratis, vaikiška lovytė. Be jo sunku skaičiuoti kubatūrą, drausti krovinį, aiškintis, ar kažkas nedingo. Buvo atvejis, kai klientė sakė „tik keli daiktai“, o atvykus pasirodė dar garažas pilnas įrankių. Tada grafikas griūva, kaina keičiasi, visi nervuojasi. Todėl sąrašas iš anksto – ne kaprizas, o normalus darbas.
Žinoma, galima. Daug kas patys supakuoja drabužius, indus, knygas, smulkius daiktus. Tai netgi gerai, nes jūs geriau žinote, kas kur yra. Bet stiklą, televizorius, baldus su nuimamomis kojomis, pianinus ar didelius veidrodžius palikčiau profesionalams. Ne dėl gražių žodžių, o dėl rizikos. Vienas ne taip uždėtas kampas transporto metu gali virsti ilgu ginču, o tada visi ieško kaltų. Geriau iškart daryti protingai.
Tapo šiek tiek sudėtingesnis, nes Jungtinė Karalystė nebėra ES muitų zonoje. Tai reiškia, kad reikia tvarkingesnių dokumentų, aiškesnio daiktų sąrašo ir kartais papildomų paaiškinimų. Asmeniniai daiktai dažniausiai nėra apmokestinami, jei juos vežatės persikraustydami, bet popieriai turi rodyti, kad tai ne komercinis krovinys. Čia daugelis smulkių vežėjų „pamiršta“ detales. O paskui krovinys sustoja. Ne visada, bet rizika reali, ir ji brangi.
Paprastai reikia paso arba ID, adreso patvirtinimo, inventorizacijos sąrašo, transporto dokumentų ir kartais deklaracijos apie asmeninius daiktus. Jei vežate naujus pirkinius, ypač dėžėse su etiketėmis, gali paprašyti sąskaitų ar paaiškinimo. Jei keičiate gyvenamąją vietą, naudinga turėti darbo sutartį, registracijos patvirtinimą ar kitą dokumentą, rodantį persikraustymą. Tikslus sąrašas visada priklauso nuo situacijos. Nesakau, kad visada reikalauja visko, bet geriau turėti.
Daugeliu atvejų asmeniniai naudoti daiktai, kuriuos vežatės persikraustydami, muitu neapmokestinami. Bet čia svarbus žodis – asmeniniai. Jei vežate 10 naujų televizorių dėžėse arba 30 porų batų su kainomis, muitinė gali užduoti klausimų. Taip pat svarbu, nuo kada daiktai yra jūsų nuosavybėje. Senesni baldai, drabužiai, virtuvės reikmenys paprastai eina lengviau. Nauji daiktai – ne visada. Čia nebaugiu, tiesiog sakau, kaip realybėje būna.
Klaida sąraše gali būti maža, bet varginanti. Pavyzdžiui, parašyta „12 dėžių“, o faktiškai yra 17. Arba „naudoti drabužiai“, o muitininkas mato naujus batus su etiketėmis. Tada gali teikti papildomą paaiškinimą, laukti, atsakinėti į klausimus. Kartais viskas išsisprendžia per pusdienį, kartais užtrunka. Todėl inventorizaciją reikia tikrinti ramiai, ne 23:40 prieš miegą. Bent kartą. Geriausia du.
Pervežimas per kanalą, keliai, sandėliai, pakrovimai – daiktai juda daugiau, nei žmonėms atrodo. Blogai įpakuotas stalas gali subraižyti kitą baldą, indai sudužti, o drabužiai sugauti drėgmės kvapą. Geras įpakavimas nėra tik lipni juosta. Tai kampai, plėvelė, kartonas, tuščios vietos užpildymas, trapumo žymėjimas. Mačiau labai tvarkingų krovinių, kurie atkeliavo be problemų, ir „kažkaip susikištų“, kuriuos teko atidarinėti jau Lietuvoje su liūdesiu.
Aš visada rekomenduoju draudimą, ypač jei vežate vertingesnius daiktus. Standartinė vežėjo atsakomybė nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas. Jei kas nors atsitinka, be draudimo ginčai gali būti ilgi ir nemalonūs. Draudimo kaina dažniausiai yra nedidelė dalis nuo viso perkraustymo, pavyzdžiui, apie 1–3% nuo deklaruotos vertės. Žinoma, reikia skaityti sąlygas. Yra išimčių, ypač dėl blogo pakavimo ar netinkamai deklaruotų daiktų. Bet rizikuoti su visa buities istorija – keistas pasirinkimas.
Veidrodžius, paveikslus, stiklines dureles, televizorius ir panašius daiktus reikia žymėti aiškiai, ne „atsargiai“ mažu lipduku kampe. Geriau specialios dėžės, kampinė apsauga, plokščių vežimas vertikaliai. Televizorių, jei įmanoma, geriau vežti originalioje dėžėje. Jei jos nėra, reikia specialaus įpakavimo. Buvo klientas, kuris sakė: „Tas televizorius jau senas, nieko jam nebus.“ Atkeliavo be ekrano. Tokius dalykus sunku pasakoti, bet taip būna.
Kai ką galima, kai ką geriau palikti. Dažai, aerosoliai, kvepalai, buitinė chemija, baterijos, degalai – čia prasideda pavojingų krovinių tema. Vieni vežėjai leidžia ribotai, kiti griežtai draudžia. Jei medžiagos prateka furgone, problema ne tik jūsų daiktams, bet ir svetimiems kroviniams. Tada ginčas tampa labai nemalonus. Todėl prieš kraunant reikia atskirai patvirtinti, kas važiuoja. Ir ne, „tik vienas mažas buteliukas“ ne visada yra argumentas.
Geriausia ten, kur lengviau sustoti krovininiam transportui ir kur nėra absurdiškų apribojimų. Londonas, Birmingamas, Mančesteris, Lidsas – dažni maršrutai, todėl logistika paprastesnė. Su Edinburgu, Aberdinu, Bristoliu ar mažesniais miesteliais gali būti kiek kitaip, nes reikia derinti grafiką. Kartais pigiau palaukti dalinio krovinio, nei siųsti individualų automobilį iš karto. Atstumas nuo durų iki pagrindinio kelio taip pat turi įtakos. Jei sunkvežimis negali privažiuoti, reikia mažesnio transporto persikrovimui.
Taip, ir tai dažnai protingiausias variantas. Dalinis perkraustymas reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais tame pačiame transporte. Tai pigiau, bet grafikas šiek tiek lankstesnis. Pilnas transportas brangesnis, tačiau greitesnis ir paprastesnis. Mažam butui dalinis variantas dažniausiai tiks. Dideliam butui ar kai reikia pristatyti konkrečią dieną, galima svarstyti individualų automobilį. Tik nereikia manyti, kad dalinis krovinys reiškia „kaip nors“. Normaliai sutvarkytas jis keliauja tvarkingai.
Furgonas tinka mažesniems ir vidutiniams kroviniams, ypač kai reikia greitai surinkti ir vežti į Lietuvą. Konteineris dažniau naudojamas didesniems kroviniams arba kai planuojamas jūrinis transportas. Jūrinis pervežimas gali būti pigesnis dideliam tūriui, bet lėtesnis. Kelinis transportas UK–Lietuva dažniausiai patogesnis buto perkraustymui, nes galima vežti nuo durų iki durų. Konteineriai – gera tema, bet ne visada būtina komplikacija. Kartais žmonės ieško „didelio sprendimo“, nors jiems užtenka 18 m³ furgono.
Nes be vietos sustoti galite praleisti pusę dienos aiškindamiesi su kaimynais, valdytoju ar policija. Kai kur Londono rajonuose sunkvežimiui sustoti beveik neįmanoma be leidimo. Liftas gali būti per mažas sofai, o laiptinė per siaura komodai. Tai reikia žinoti iš anksto, ne vietoje. Buvo atvejis, kai krovinys stovėjo gatvėje, nes nebuvo rezervuotos vietos, o klientas pyko, kad „viskas vėluoja“. Kartais vėluoja ne vežėjai, o planavimas.
Pirmiausia nespausti visko į vieną dieną. Jei skrydis ryte, o baldai atvažiuoja vakare, jau turite problemą. Geriau turėti laikiną variantą: sandėlį, draugo garažą, nuomą su lankstesne įsikėlimo data. Kartais verta mokėti už saugojimą kelias dienas, nei gyventi ant lagaminų ir nervintis. Yra buvę, kad klientai nori „tiksliai tą penktadienį“, nors transporto grafikas dėl muitinės ar kelių dar neaiškus. Realistiškas planas visada geresnis už gražų, bet trapų.
Automobilio gabenimas atskirai nuo baldų dažnai yra paprasčiau. Yra specialūs autoparkai, priekabos, keliniai transportai. Jei automobilis važiuoja kartu su buto daiktais, reikia įvertinti svorį, vietą, dokumentus ir draudimą. Kartais tai įmanoma, kartais neverta rizikos. Ypač jei automobilis senas, be techninės apžiūros ar su daiktais viduje. Muitinė gali paprašyti paaiškinti, kas viduje. Trumpai: automobilį galima, bet ne visada kartu su visa virtuve dėžėse.
Augalai – keista tema. Kai kurie leidžiami, kai kuriems reikia fitosanitarinių dokumentų, kai kurie augalai apskritai kelia problemas. Gyvūnai turi savo taisykles: mikroschema, skiepai, dokumentai, vežėjas. Čia jau ne baldų pervežimas, o atskira procedūra. Asmeninius daiktus geriau vežti aiškiai supakuotus ir pažymėtus. Nereikia į tą patį maišą kišti dokumentų, vaistų, brangenybių ir porcijos senų batų. Dokumentus, pinigus, kompiuterius geriau vežtis patiems. Tai ne pervežėjų darbas.
Egzistuoja. Ir ne tik maži. Yra tokių, kurie pasiūlo gražią kainą, paima avansą, o paskui dingsta arba pradeda „derinti“ kiekvieną smulkmeną. Yra ir tokių, kurie neturi normalaus draudimo, neturi sandėlio, neturi jokio realaus plano. Todėl reikia tikrinti įmonę, adresą, kontaktus, atsiliepimus, sutartį. Ne vien Google balandėlių skaičių. Paprastas klausimas: „Kas nutiks, jei krovinys vėluos?“ daug ką parodo. Jei atsakymas miglotas, geriau eiti toliau.
Pilna paslauga reiškia, kad komanda atvažiuoja, išrenka, supakuoja, sutvarko dokumentus, pakrauna, atveža ir dažniausiai iškelia daiktus naujame bute. Tai brangiau, bet sutaupo daug laiko. Ypač jei dirbate, turite vaikų ar tiesiog nenorite po savaitės vis dar gyventi tarp dėžių. Dalį dėžių vis tiek galite ruošti patys. Bet jei užsakote pilną paslaugą, bent pasakykite, kurios dėžės yra „labai svarbios“. Mes ne telepatija užsiimame, nors kartais atrodo, kad turėtume.
Tai reiškia, kad krovinys imamas iš vieno adreso Jungtinėje Karalystėje ir pristatomas į adresą Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar mažesniame miestelyje. Bet „iki durų“ ne visada reiškia „iki ketvirto aukšto be lifto“. Jei reikia nešti laiptais, keltuvu ar yra sunkus privažiavimas, tai reikia derinti atskirai. Sąlygos turi būti aiškios sutartyje. Kitaip vėliau prasideda „aš maniau“ pokalbiai, o jie niekam nepadeda.
Taip, ir tai labai dažnai gelbsti. Gal butas dar neparuoštas, remontas vėluoja, nuoma prasideda kitą mėnesį. Tada krovinys gali būti sandėlyje kelias dienas, savaites ar ilgiau. Svarbu, kad sandėlis būtų saugus, sausas, su inventorine apskaita. Nekainuoja taip baisiai, kaip žmonės įsivaizduoja, ypač jei vietos nedaug. Bet reikia žinoti sąlygas: ar galima atsiimti dalį daiktų, kaip skaičiuojama kaina, ar yra draudimas. Smulkmenos, vėl tos smulkmenos.
Pirmiausia paruoškite prieigą: duris, liftą, parkavimo vietą. Antra, atidėkite daiktus, kurių nenešate: dokumentus, vaistus, papuošalus, kompiuterį, grynuosius pinigus. Trečia, turėkite vandens ir bent minimalų planą, kas rodo, ką imti. Ketvirta, neslėpkite problemų. Jei sofa neišsirenka, jei spinta labai sunki, jei kaimynai užstatė praėjimą – sakykite iškart. Ne tada, kai krovininkai jau prakaituoja laiptinėje. Tada būna vėlu.
Tikrinti reikia ne po trijų savaičių, o pristatymo dieną arba kuo greičiau. Palyginkite dėžių skaičių su inventorizacija, apžiūrėkite baldus, stiklą, elektroniką. Jei matote pažeidimą, fiksuokite nuotraukomis ir nedelsdami praneškite vežėjui. Nesirašykite „viskas gerai“, jei dar nežiūrėjote. Tai gali užkirsti kelią vėlesnei pretenzijai. Žinau, skamba nepatogiai, bet tai normalus procesas. Geras vežėjas neturės problemos su tvarkinga fiksacija.
Klauskite konkrečiai: kokia galutinė kaina, kas į ją įeina, ar yra draudimas, kas atsakingas už muitinę, kada numatomas pristatymas, ar bus sandėliavimas, kas nutinka vėlavimo atveju. Paprašykite sąmatos raštu. Jei atsakymai migloti, pvz., „nu, kažkaip bus“, tai raudona vėliava. Taip pat klauskite apie pakavimą, lipimo darbus, papildomus mokesčius. Ne todėl, kad norite varginti, o todėl, kad vėliau būtų mažiau staigmenų.
Ne visada, bet labai dažnai pigiausias pasiūlymas slepia kažką. Gali būti be draudimo, be normalaus įpakavimo, be aiškios datos ar be realaus transporto. Kartais žmogus tiesiog nori užpildyti tuščią vietą furgone ir todėl pigiau. Tai gali būti gerai, jei viskas tvarkinga. Bet jei kaina per maža, klauskite, iš kur ji atsirado. Pervežimai nėra stebuklai. Kuras, darbas, draudimas, dokumentai, amortizacija – viskas kainuoja.
Abu variantai turi pliusų. Lietuviška įmonė dažniau geriau supranta galutinį adresą Lietuvoje, kalbą, pristatymo ypatumus. Britiška įmonė gali patogiau dirbti vietoje, jei reikia didelio pakavimo personalo. Dažnai geriausias variantas yra bendradarbiavimas: surinkimas vietoje, transportas per patyrusią komandą, pristatymas su vietos žiniomis. Svarbiausia ne nacionalinė etiketė, o atsakomybė. Gera įmonė turi procesą, o ne tik gražų automobilį su logotipu.
Sąžiningas pasiūlymas nėra tas, kuris skamba gražiausiai. Jame aiškiai matyti, kas įeina, kas neįeina, kokia numatoma data, kokie dokumentai reikalingi, kaip tvarkomas draudimas. Jei reikia papildomų darbų, jie nurodyti kaip galimi papildomi kaštai. Blogas pasiūlymas dažnai sako: „viskas bus, tik mažiau klauskite“. Geras pasiūlymas leidžia klausti. Ir atsako konkrečiai. Gal ne visada 100% tiksliai, nes logistikoje būna netikėtumų, bet bent sąžiningai.
Dažniausiai galima, bet ne visada be pasekmių. Jei transportas jau suplanuotas, dalinis krovinys sujungtas su kitais klientais, o sandėlis užsakytas, datos keitimas gali kainuoti. Todėl datą reikia keisti kuo anksčiau. Jei tik ką susitarėte, viskas paprasčiau. Jei liko dvi dienos iki pakrovimo, jau gali būti sudėtingiau. Čia ne dėl charakterio, o dėl grandininės reakcijos. Vieno kliento datos pakeitimas gali paveikti kelis maršrutus.
Daugumą baldų galima išardyti, bet ne visus verta. Sena spinta gali neatlaikyti antro surinkimo, pigi lova gali netekti tvirtumo, o stalas su stiklu gali būti per rizikingas. Prieš išardant reikia įvertinti būklę. Jei turite originalius varžtus, instrukcijas, nuotraukas – puiku. Jei ne, komanda vis tiek gali dirbti, bet rizika didesnė. Kartais geriau palikti baldą vietoje ir pirkti naują Lietuvoje. Sunku tai pasakyti klientui, bet kartais tai racionaliausia.
Kiekviena dėžė turi turėti numerį, kambarį ir trumpą turinį. Pvz., „07 – virtuvė – indai/trapūs“ arba „14 – miegamasis – drabužiai žiema“. Gerai veikia spalvų sistema: mėlyna vonia, raudona virtuvė, žalia svetainė. Skamba vaikiškai, bet veikia. Ypač kai atvežama 30 dėžių ir visi pavargę. Be žymėjimo dėžės virsta archeologiniu kasinėjimu. O tada visi ieško virdulio, kurio niekas nematė nuo Londono.
Kartais taip, kartais ne. Jei baldas turi sentimentalinę vertę, yra kokybiškas ar tiesiog labai patogus – vežkite. Jei tai pigus IKEA variantas, kurį pirkote prieš penkerius metus, verta paskaičiuoti. Pervežimas gali kainuoti daugiau nei naujo baldo pirkimas Lietuvoje. Ir taip, žinau, skamba žiauriai. Bet tarptautinis perkraustymas nėra vieta sentimentams be matematikos. Geriau vežti mažiau, bet tai, kas tikrai svarbu.
Pirmiausia nesistenkite visko įkišti jėga. Perkraudamas krovinį rizikuojate sugadinti ir tą, kas telpa. Susidėliokite prioritetus: dokumentai, drabužiai, virtuvė, vaikų daiktai, svarbūs baldai. Likusius galima siųsti antru reisu, parduoti, dovanoti ar laikinai palikti saugojime. Būna situacijų, kai klientai paskutinę minutę atranda dar tris dėžes „nuo virtuvės“. Taip, jos kažkaip visada atsiranda. Todėl planuokite rezervą.
Taip, daugelis perkraustymo kompanijų siūlo baldų išardymo ir surinkimo paslaugą. Bet reikia iš anksto pasakyti, kokie baldai yra. Kartais reikia specifinių įrankių, kartais geriau dirbti dviem žmonėm, kartais surinkimas naujame bute užtrunka ilgiau nei planuota. Jei baldai labai seni ar pažeisti, surinkimas gali būti neįmanomas. Tai nepatogu, bet geriau žinoti prieš vežant. Nuotraukos prieš išardymą labai padeda. Ir vėl (atsiprašau, bet tai svarbu).
Nuotraukos padeda įrodyti būklę prieš pakrovimą. Ypač jei baldai jau turi įbrėžimų, kampai nudilę, stiklas pašonėjęs. Be nuotraukų vėliau sunku suprasti, kas atsitiko kelyje, o kas buvo jau anksčiau. Tai nėra nepasitikėjimas. Tai normalus draudimo ir kokybės kontrolės dalykas. Fiksuokite vertingus baldus, elektroniką, meno kūrinius, veidrodžius. Geriau turėti 50 nuotraukų telefone, nei ginčytis dėl vieno įbrėžimo.
Buto perkraustymas iš Jungtinės Karalystės patikimai įmanomas, kai nebelieka minčių „kažkaip jau bus“. Reikia inventorizacijos, aiškios kainos, dokumentų, gero pakavimo, draudimo ir realaus grafiko. Būtent šie dalykai skiria normalų perkraustymą nuo nervų kupino bandymo. Jei viską derinsite iš anksto, klausite nepatogių klausimų ir neslėpsite problemų, jūsų daiktai greičiausiai keliaus saugiai iš Londono, Mančesterio, Birmingamo ar kito miesto į Lietuvą. Buto perkraustymas iš Jungtinės Karalystės patikimai nėra stebuklas – tai tvarkingas darbas, žingsnis po žingsnio.