Greitas krovinių gabenimas į Angliją visą parą: ką verta žinoti prieš skambinant vežėjui

Per tuos dvidešimt keturis metus, kai daiktus siuntinėju tarp Lietuvos ir Anglijos, daug kas pasikeitė. Anksčiau tai buvo tokia mistika, o dabar – beveik kasdienybė. Bet vis dar sulaukiu klausimų, kaip veikia greitas krovinių gabenimas į Angliją visą parą. Ar tikrai naktį kažkas dirba? Ar daiktai saugūs? Aš čia pabandysiu paaiškinti taip, kaip sakyčiau draugui, atsigeręs kavos. Nes realybė kita nei gražūs skelbimai internete, kur viskas atrodo kaip per sviestą. Kartais tas sviestas išvis pasibaigia pakeliui, ir tada jau žiūri į duoną kitaip.

Realybė, ne tik gražūs žodžiai

Ar iš tikrųjų galima gabent visą parą, ar čia tik marketologų kliedesiai?

Galima. Bet supraskite teisingai: „visą parą“ reiškia, kad logistikos procesas, planavimas ir ryšys su klientais vyksta nenutrūkstamai, o ne kad Petras vairuoja be miego. Vairuotojai turi tachografą, privalą (privalo, oi, rašau kaip girdžiu) ilsėtis, o jei veža labai greitai – dirba pamainomis. Kita vertus, naktinis važiavimas per Lenkiją ar Vokietiją yra netgi efektyvesnis, nes mažiau spūsčių. Mes, pavyzdžiui, išleidžiam mašinas dažnai vakare, kad rytą jau būtų pasienyje. Kartais vairuotojas perduoda vairą kolegai degalinėje – va čia ir yra tas greitas gabenimas visą parą, tik ne taip romantiškai, kaip skamba reklamose.

Kiek laiko realiai trunka krovinys nuo Vilniaus iki Londono?

Teorinis atstumas – maždaug 1800 kilometrų. Jei važiuoji tiesiai, be krovimų, tai mašina juda apie 30–32 valandas. Bet čia jei vėjas nešioja. Praktikoj reikia pridėti krovimo laiką, technines pertraukas, galbūt muitinę. Tai realus laikas dažniausiai yra 2–3 dienos. Būna ir per 36 valandas, kai express. Kartą vežėme dokumentus ir nedidelį krovinį – buvo Londone per 28 valandas. Kitą kartą temperatūra pakilo variklyje – teko remontuotis prie Berlyno. Papildomos keturios valandos. Klientas aišku neramavosi, bet mes nuo to nei spartesni, nei lėtesni nepasidarom.

Ar vairuotojai tikrai nevagia, nepila ir nepalieka krovinio kur nors?

Dauguma – sąžiningi vyrukai. Bet aš jums pasakysiu – nėra tokios profesijos, kur nebūtų avinelių. Per du dešimtmečius esu sutikęs vieną kitą, kuris bandydavo „nusukti“ kurą ar parduoti krovinį. Bet čia kaip gyvenime. Normalios įmonės naudoja GPS seklius, fotoaparatus salone, draudimą. Jei vežėjas rimtas – jis taip pat bijo, kad daiktai dings, kaip ir jūs. Nes reputacija jo duona. Yra, aišku, tokių, kur dirba pigiai be dokumentų, kur nieko neklausia. Ten riziką prisiimate patys, ir aš jų nerekomenduoju net priešui.

Kas bus, jei reikia kelti baldus iš septinto aukšto be lifto centro bute?

Tada reikia arba papildomų rankų, arba amunicijos ramiai pakentėti papildomus mokesčius. Standartinė paslauga yra „nuo durų iki durų“, bet jei durys yra septintame aukšte ir lifto nėra – tai nebe standartas. Aš turėjau atvejį: senas daugiabutis Kaune, laiptinė kaip narvas siaura. Trys vyrai nešė sofą valandą. Klientas stebėjo ir galvojo, kad vėluojame. O mes tiesiog fiziškai negalėjom greičiau. Tokios situacijos reikalauja nuovokos. Kartais pasiūlau klientui patiems nunešti iki gatvės – sutaupysit. Ne visi apsidžiaugia, bet tokia jau fizika.

Ar galiu stebėti, kur mano krovinys yra naktį?

Modernios įmonės suteikia sekimo galimybę. Bet jei klausi ar tikrai taip yra pas visus – tai ne, ne pas visus. Yra vežėjų, kurie duoda tik vairuotojo numerį. Skambini – vairuotojas internete nepasiekiamas, nes miega kabinoje. O tuomet jau ir nebežinai, ar jis tiesiog nepasiėmė telefono, ar tikrai atjungė. Geriausi variantai – kai gauni nuorodą su GPS žemėlapiu. Bet naktimis net ir GPS gali rodyti, kad mašina stovi stovėjimo aikštelėje, nes vairuotojas privalo ilsėtis. Tai ne pasimetę – tai poilsis, be kurio jis neužmigtu prie vairo.

Kainos, laikas ir kiti nemaloni dalykai

Kiek kainuoja greitas gabenimas į Angliją visą parą – apie kokias sumas eina kalba?

Jei dalinis krovinys – nuo maždaug 250 eurų. Jei visa mašina, kuri talpina iki 1200 kg, nuo 900–1200 eurų. Bet čia labai apytiksliai. Kartais, kai sakau kainą, klientas atsako, kad kaimynas vežė pigiau. Tuomet aš klausiu – ar kaimynas turėjo draudimą? Brangesnis gabenimas dažnai reiškia, kad yra licencijos, draudimas, muitinės žinovai. O jei kas nors siūlo 150 eurų pervežti visą butą – čia jau nebe logistika, o loterija. Kartais loterija baigiasi laimingai. O kartais – visai ne, ir tada ieškote daiktų, kurių neberandate.

Ar visą parą dirbantys vežėjai brangesni už tuos, kurie važinėja tik dieną?

Ne visada. Kaina labiau priklauso nuo paklausos, o ne nuo darbo laiko. Bet taip, naktiniai maršrutai gali kainuoti šiek tiek daugiau, nes reikia dviejų vairuotojų arba brangesnių pamainų. Kita vertus, jei įmonė dirba 24/7, ji dažniausiai didesnė, organizuotesnė, turi daugiau mašinų. Maži pavieniai vežėjai naktimis nevažinėja – jie miega. Tai tas 24/7 dažniausiai yra ženklas, kad rimta įmonė, bet nebūtinai brangesnė. Nors... dažniausiai taip būna, nes rimtumas kainuoja. Ir dar – degalai ne pigsta.

Kodėl kelių tonų gabenimas dažnai pigesnis už keletą dėžių?

Paradoksas, bet logiškas. Fūra važiuoja iki Londono nesvarbu – pilna ar tuščia. Jei tuščia – nuostolis. Todėl dalinių krovinių sistema leidžia komplektuoti: keli klientai, skirtingi kroviniai, viena mašina. Jūsų penkios dėžės užima labai mažai vietos, bet logistikos grandinė kainuoja tą patį. Todėl už dėžes mokate „vietą“ faūroje (fūroje, aha – vietoj f, aišku) ir administraciją. O jei vežate daug, suma didėja, bet vieneto kaina krenta. Ai, ir dar – mašinos turi maksimalią apimtį, ne tik svorį. Pūkuota sofa gali užimti visą saloną, svers 50 kg, o kainuos kaip 200 kg metalo. Čia fizika, ne piktybė.

Ar tikrai reikia mokėti iš karto, ar galiu sumokėti gavęs daiktus?

Priklauso. Jeigu esate senas klientas – galima ir atidėti. Naujokams beveik visada prašome avanso arba pilnos sumos prieš krovimą. Ne todėl, kad nenorim pasitikėti, o todėl, kad buvę istorijų, kai Londone atsisakoma mokėti, nes „sulaužyta kampas“. Tada vairuotojas užstrigęs, krovinis ant lentynos. Aš asmeniškai bandau eiti klientams iš pasitikėjimo, bet turiu būti ugis (sąžiningas, oi, rašau greitai) ir užtikrinti savus žmones. Pinigų srautas eina į priekį, o paskui gali gedimai, degalai. Tad avansas yra ta mūsų abipusė garantija, kad niekas neliks apgautas.

Ar vežėjai dengia svyravimus, jei daiktas sulūžta pakeliui?

Jei turi CMR draudimą – taip, pagal sutartį. Bet yra daugybė nedraustų. Ir čia aš prisipažinsiu – 100 procentų visų atvejų tikrai nežinau kaip ten su išmokomis, nes draudimo bendrovės kartais ieško skylių. Kartą buvo situacija: stiklinis staliukas atkeliavo su įdūžimu. Klientas fotografavo prieš, mes pervežime. Kur problema – ar tai buvo kelio duobė, ar blogas pakavimas? Ginčas truko tris savaites. Draudimas sumokėjo. Būna, kad nesumoka. Todėl aš patariu pakuoti taip, lyg dėžę mėto iš dešimto aukšto. Perdedu, bet jūs supratot esmę.

Kas gali nepasisekti ir kaip to išvengti

Ar buvę, kad krovinys visiškai pradingo?

Taip. Per dvidešimt keturis metus teko matyti keletą atvejų. Dažniausiai tai nutinka tada, kai pasirenki vežėją be adreso, be rimto veido, tik su skelbimu portale. Vieną kartą mašina tiesiog niekada nepasiekė Doverio – pasisavino krovinį kažkoks tarpininkas ir dingo. Policija ieškojo mėnesį. Kitaip nei bankai, kur viskas aišku. Todėl patarimas: jei kaina juokinga ir vežėjas nerodo licencijos – sprukite. Rimtas greitas gabenimas į Angliją visą parą reikalauja atsekamumo. Jūs turit žinot, kur mašina, kas vairuoja, kokia įmonė. Kitaip rizikuojat ne tik baldais, bet ir nervais. Ir tardami save, kodėl taupėte du šimtus.

Kas nutinka, jei mašina sugeda vidury niekur, pavyzdžiui, Vokietijoje?

Tada vyksta evakuacija. Jei fūra sugedo ir krovinys nestrigęs ilgam – išsiunčiama kita mašina, persikrauna. Rimtų vežėjų turi tiek partnerių, kad tai įveikia per kelias valandas. Bet buvo toks nutikimas – mašinai sugedo važiuoklė prie Hamburgo. Mūsų vairuotojas prisijungė prie kito mūsų reiso, o krovinys liko servise dviem parom, nes teko laukti detalės ten. Klientai išproto beveik išsikraustė. Suprantu. Mes perdavėm informaciją laiku, bet ne visada tai paguodia. Svarbu – kad įmonė turi „Planą B“, o ne meta viską likimo valiai. O likimas pervežimų srityje kartais būna piktas.

Ar visos įmonės, kurios žada per 24 valandas iš Vilniaus iki Londono, yra sąžiningos?

Ne. Tai fiziškai neįmanoma, jei turite ką nors daugiau nei lagaminą. Nuvažiuoti galima per 30 valandų, bet dar reikia pakrauti, iškrauti, praeiti formalumus. Kai kas žada per 24 valandas, nes pirmą kartą gyvenime gavo mašiną ir nežino atstumų. Kitas dalykas – „greitas“ nereiškia „skirtingą fiziką“. Aš kai kam sakau – jei žada per 24 valandas pervežti pilną butą, tai arba meluoja, arba važiuos 180 km/h. Abu variantai blogi. Mūsų realistinis express laikas yra iki 48 valandų durų taškas. Kas žada mažiau – dažnai tik paima pinigus ir pradingsta.

Ką reiškia „be popieriaus pigiau“ – tai normalu, ar afera?

Tai nėra normalu. Tai vadinasi juodasis gabenimas. Jums gali pasirodyti taupymas, bet jei muitinė sučiups – kratysis, o krovinys bus konfiskuotas. Be to, jūs neturėsite jokių garantijų. Vieną kartą klientas sutiko vežti asmeninius daiktus „be rūpesčių“ muitinėje. Rezultatas – bauda ir daiktai Lenkijos pasienyje. Aš tokių dalykų nepraktikuoju ir neprašau, nors galvo (galvoju) čia rašydamas, kad prarasiu dalį skaitytojų, kurie nori pigiai. Bet būti sąžiningam svarbiau nei apgauti. Juodas darbas galiausiai atsimuša į sieną, kurioje nėra durų.

Ar galiu kraudinėti daiktus pats, ar privalo tai daryti vairuotojas?

Galite patys, galite paprašyti, kad padėtų. Bet vairuotojai nėra samdomi krautuvai. Jie vairuoja. Daugelis padeda, ypač jei maža ir paprasta, bet jei kalbam apie keturių kambarių butą – reikia ltaukti (laukti, o Dieve, klaviatūra paiko) profesionalių krautuvų. Vežėjas gali pasiūlyti tokią paslaugą papildomai. Kartais vairuotojas tiesiog sako: „aš judinu sunkvežimį, o ne šaldytuvus.“ Aš pagarbiai žiūriu į tokius – jie žino savo darbą. Jūsų darbas – paruošti daiktus, mūsų – juos saugiai nugabenti iki kito galo.

Dokumentai, muitinė ir dalykai, kuriuos pamirštam

Ko reikia, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją kilstamiesiems tikslams?

Reikia sąrašo. Anglija dabar jau nebe ES, todėl muitinė yra realus dalykas. Privalo būti aprašyti daiktai, jų vertė, paskirtis. Jei vežate baldus, buitinę techniką – gali tekti mokėti muito mokestį. Žmonės dažnai mano, kad „senas dėžes“ prašoks. Ne, muitininkai mato viską. Vienas klientas bandė vežti duonkepį kaip „naudotą daiktą be vertės“. Muitinė įvertino 80 eurų ir paprašė sumokėti. Būna ir juokingiau – buvęs atvejis, kai deklaruoti drabužiai, o viduj rado... na, gerai, ten buvo konjakas, bet tai kita istorija, kurią papasakosiu gyvai, o ne čia.

Ar galiu matyti mano krovinio lokaciją realiu laiku?

Kaip ir minėjau, modernios įmonės taip. Bet ne visi vairuotojai mėgsta jaustis stebimi. Kai kurie telefonu pasako: „esu ties Berlynu.“ Tai irgi forma. Bet rimtos bendrovės naudoja platformas, kuriose matote mašinos judėjimą kas kelias minutes. Aš pats suabejoju kartais, ar tie GPS visada tikslūs, mat yra buvę keistų nuokrypių. Kartais rodo kitą gatvę. Bet didelis vaizdas išlieka teisingas. O jei matote, kad mašina stovi jau penkias valandas兰tai Lenkijoj – geriau paskambinti, nei kibti į panic.

Koks skirtumas tarp perkraustymo ir krovinio gabenimo?

Perkraustymas – kai viską darome už jus: pakavimas, išnešimas, transportavimas, įnešimas. Krovinio gabenimas – kai jūsų supakuoti daiktai tik perkeliami iš taško A į tašką B. Daugelis painioja. Aš skambučiuose nuolat girdžiu: „man reikia krovinių gabenimo į Angliją“, o paaiškėja, kad reikia supakuoti porą spintų ir išnešti iš penkto aukšto. Tada aš perskaičiuoju kainą, nes tai jau perkraustymas. Kartais žmonės supyksta. Aš jų nesmerkiu, tiesiog noriu, kad suprastumėte – vežėjas nebūtinai yra nešikas. Nešikai yra atskira profesija, kuri irgi verta atlygio.

Ar tikrai reikia drausti krovinį atskirai, jei ir taip viską apmoka vežėjas?

Vežėjas turi CMR privalomąjį draudimą, bet jis ribotas. Pavyzdžiui, jei krovinys sugenda dėl gamybos defekto (elektronika), CMR to nedengia. Taip pat jei pakavimas buvo neadekvatus – draudimas gali atsisakyti mokėti. Aš asmeniškai siūlau pilną draudimą brangiems daiktams. Kaina simbolinė – keli procentai, bet ramybė. Yra buvę, kad vežėjas draudimo neturi visai. Tada jūs kreipiatės į teismą ir ieškote pinigų, kurių jis neturi. Žodžiu, paklauskite, ar tas CMR galioja. Nes be jo jūsų dronas ar antikvarinė lempa gali tapti gražiu prisiminimu be kompensacijos.

Ar galima vežti augintinį kartu su baldais?

Techniškai taip, bet aš nepatariu. Gyvūnas turi suss (turiu omenyje savas, oi, ką aš čia rašau) taisykles – veterinarinis pasas, skiepai, kelionės sąlygos. Be to, fūroje karšta, garsu, nejauku. Jums reikia gyvūno pervežimo paslaugos, ne baldų. Nors kartais mažas šuo salone prasisprausti gali. Bet čia jau emocinis reikalas. Aš nesu veterinaras – šito klausimo 100 proc. tikrai negaliu atsakyti teisiškai. Geriau pasitarkit su specializuotomis įmonėmis, kurios veža kates ir šunis oro uostais, o ne su manimi, kuris veža spintas.

Paskutiniai svarstymai prieš paspaudžiant mygtuką „užsakyti“

Jei mano daiktai turi būti Londone rytoj 8:00, ar realu tai padaryti iš Kauno?

Tik jei jau šiandien ryte išvažiavo specialus reisas express būdu ir jūs už tai mokate dvigubai. O jei skambinate vakarop ir sakote „ryt prieš pietus“ – ne, nerealu. Net pati greičiausia logistika turi fizinius limitus. Kartą klientas reikalavo, kad spintelė būtų Londone per 20 valandų, nes jis pamiršo, kad turi įteikti dovaną vestuvėms. Mes pasakėm – galim pabandyti, bet kaina kaip mažo automobilio. Jis sutiko. Bet tai buvo išimtis, o ne taisyklė. Greitas krovinių gabenimas į Angliją visą parą nereiškia teleportacijos. Tai vadinasi efektyvus planavimas, o ne stebuklas.

Kaip atpažinti, kad vairuotojas tikrai žino, kur važiuoja, o ne pirmą kartą?

Paklauskite detalių. „Per kur važiuosit?“ Jei atsako „per ten, kur visi“, – gerai. Jei tylėjo ir paklausė „o kur tai?“, turėkit omeny. Rimti vairuotojai žino keltus, alternatyvius maršrutus, kurioje degalinėje pigiau. Aš pats stengiuosi nedėti į reisą visiškų naujokų, bet būna visko. Kartą naujokas pasi (oi) važiavo kelią prie Dunkerko ir nuvažiavo į Paryžių. Praradom pusdienį. Laimei, klientas buvo supratingas. Dabar jo klausiu: „ar žinai, kad UK važiuojama iš kairės?“ Jei abejoja – nestumiu į pirmą reisą. Patirtis – tai ne diplomas, o pravažiuoti kilometrai.

Ar galiu derėtis dėl kainos, ar tai jau fiksuota kaip parduotuvėj?

Galima derėtis, ypač jei turite lankstumo datose. Jei sakote – „galiu palaukti savaitę, sutaupykite vietą kitų krovinių“ – tada galiu nuleisti. Bet jei sakote „ryt, skubiai, ir dar penktadienį prieš Velykas“ – tada aš nebe pardavėjas, o elgeta, ir kaina tik į viršų. Žinokite, kad vežėjai irgi žmonės. Jei kuriama ilgalaikė partnerystė – nuolaidos natūralios. Vienkartiniai klientai paprastai moką rinkos kainą. Aš pats kartais ir per mažai nuleidžiu, kai jaučiu, kad žmogus sąžiningas. Ne verslo prasme, o žmogiškai. Derėtis galima, bet ne kaip turguj, kur ieškoma pasaulio pabaigos.

Ką daryt, jei krovinys atvažiavo, bet aš negaliu jo priimti, nes darbe?

Tai labai dažnas galvosūkis. Susitariame dėl adresato, kuris priima. Arba paliekate raktus kaimynui. Blogiausias variantas – vairuotojui stovėti ir laukti, nes poilsio laikas eina, o kiti klientai laukia. Mes bandome derinti laikus, bet Anglijoje eismas – siaubingas dalykas. Kartais vairuotojas vėluoja dėl eilės Calais, o jūs jau turėjot pamainą. Tada reikia saugoti daiktus per naktį skirstymo centre – papildomi kaštai. Geriau iš anksto pasakyti: „jei nepavyks manęs aptikti, skambinkite broliui.“ Ir taip – sprendžiama. Nesvarbu, ar jūs siunčiat, ar vežat – ryšys yra pats svarbiausias grūdas.

Ar teisingai suprantu, kad jei turiu šaldytuvą, jis gali būti vežamas su baldais?

Taip. Bet jį reikia atitinkamai paruošti – atšildyti, išvalyti, sausą. Vairuotojai neskals jūsų šaldytuvo vidų. Jei jis pradės varvėti vanduo ant sofos – problema. Be to, UK turi savo kištukus ir įtampą. Jei vežate buitinę techniką, patikrinkite, ar ji veikia su vietiniais adapteriais. Geriausia techniką izoliuoti atskirai. Nes vieną kartą skalbyklė atsidarė kelyje ir užliejo kartono dėžes. Nemaloniausias kvapas per visą kabiną. Pameniu, vairuotojas skambino ir klausė, ar jis gali gauti priedus už psichologinę traumą. Juokavo. Bet aš supratau, kad nuo tokių smulkmenų viskas priklauso.

Paskutinis klausimas – ar verta pirkti draudimą, jei ir taip viską dengia vežėjas?

Aš grįšiu prie draudimo. Verta. Jeigu pervežate šeimos turtą, sentimentus, brangią techniką – drauskit papildomai. Nes CMR atsako tik už tam tikrą sumą už kilogramą. Jei jūsų krovinys vertas 10 000 eurų, o sveria 200 kg – gausit centus. Buvęs atvejis: pavėžėme kolekcionieriaus plokšteles. CMR būtų mokėjęs grašius. Laimei, vyras buvo apdraudęs pats. O mes buvom atsargūs. Niekas nenutiko, bet ramiai vežiau. Žodžiu, greitas gabenimas į Angliją yra ne tik greitis, bet ir atsakomybė. Mes prisiimam savąją – jūs prisiimkit savąją. Ir tada visi laimingi, beveik kaip filmuose, tik be muzikos fone.

Išvada

Dvidešimt ketveri metai moko, kad logistika nėra tik mašinos ir žemėlapiai. Tai žmonės, sprendimai ir derybos su laiku, kuro kainomis ir net oru. Greitas krovinių gabenimas į Angliją visą parą veikia, jei suprantate, kad už greitį moka ne tik pinigais, bet ir dėmesiu detalėms. Nepasitikėkit abejotinais pasiūlymais, visada klauskite dėl draudimo ir sekimo. Ir atminkite – pats pigiausias vežėjas dažnai būna brangiausias, kai viskas baigiasi teisme arba dūstančioje muitinėje. Rinkitės ne pagal skelbimą, o pagal tai, kas atsako telefonu 3 valandą nakties. Nes tada žinote, kad kažkas realiai dirba, o ne tik apsimeta.