Būtini dokumentai perkraustymo paslaugoms į Angliją

Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko: nuo tvarkingai supakuotų namų Vilniuje iki situacijų, kai klientas Doverio terminale supranta, kad popieriai „kažkur kompiuteryje“. Būtini dokumentai perkraustymo paslaugoms į Angliją nėra tik formalumas – be jų krovinys gali stovėti, brangti, būti tikrinamas ar net grįžti atgal. Anglija po „Brexit“ nėra tas pats kelias kaip anksčiau į Londoną ar Mančesterį. Reikia paso, vizos ar statuso, inventorinio sąrašo, ToR, transporto dokumentų, draudimo ir dar kelių smulkmenų.

Įvadas

Jei kraustotės į Angliją su baldais, dėžėmis, automobiliu ar augintiniu, popierizmas prasideda gerokai anksčiau nei sunkvežimis užkraunamas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Daug kas galvoja: „Na, perkraustymo įmonė viską sutvarkys.“ Sutvarkys, bet ne už jus viską. Būtini dokumentai perkraustymo paslaugoms į Angliją dažniausiai reiškia asmens dokumentus, gyvenamosios vietos įrodymus, inventorinį sąrašą, muitinės procedūras, ToR numerį, CMR ar važtaraštį, draudimą ir kartais automobilio ar gyvūno dokumentus. Kuo anksčiau tai susitvarkote, tuo mažiau nervų prie sienos.

DUK

Būtini dokumentai perkraustymo paslaugoms į Angliją: asmeniniai ir kelionės popieriai

Kokie dokumentai perkraustymui į Angliją reikia pasiruošti pirmiausia?

Pirmiausia – asmens dokumentai. Pasas yra saugiausias variantas, ypač jei keliaujate kaip ne Jungtinės Karalystės pilietis. Tada reikės vizos, gyvenimo leidimo, EUSS statuso arba kito teisės gyventi įrodymo. Dar pasiimkite nuomos sutartį, darbo sutartį, studijų patvirtinimą, jei mokotės. Kartais atrodo, kad tai nereikalinga, bet muitinė ar sienos pareigūnai gali klausti, kodėl važiuojate ir kur dėsite daiktus. Geriau turėti perteklių nei trūkumą.

Ar užtenka paso, jei esu Lietuvos pilietis?

Paso vien tikrai neužtenka, jei vežate namų apyvokos daiktus. Asmens dokumentas įleidžia jus į šalį, bet neatleidžia krovinio nuo muitinės procedūrų. Po „Brexit“ Anglija žiūri ne tik į žmogų, bet ir į tai, kas atvažiuoja furgone ar konteineryje. Jei esate Lietuvos pilietis, galite turėti teisę gyventi Jungtinėje Karalystėje, bet tą reikia parodyti dokumentais. Aš visada sakau: pasiimkite pasą, statuso įrodymą ir bent vieną dokumentą, rodantį adresą Anglijoje.

Kodėl reikia įrodymo, kad išvykau iš Lietuvos arba kitos ES šalies?

Muitinė nori suprasti, ar tikrai persikeliate gyventi, o ne vežate prekes pardavimui. Todėl gali paprašyti buvusios gyvenamosios vietos įrodymo, darbo pabaigos pažymos, mokyklos išbraukimo pažymos, nuomos nutraukimo ar pardavimo dokumentų. Ne visada to prašo, bet kai prašo ir nėra, prasideda klausimai. Turėjau klientą, kuris išsikraustė į Bristolį, bet paliko butą Kaune nuomai. Dėl to teko aiškintis, ar tai tikrai asmeniniai daiktai, o ne komercinis siuntimas.

Būtini dokumentai perkraustymo paslaugoms į Angliją: inventorius, vertės ir krovinio popieriai

Kas yra inventorinis sąrašas ir kodėl jį reikia rašyti taip smulkiai?

Inventorinis sąrašas yra daiktų sąrašas anglų kalba: kiek dėžių, kokie baldai, buitinė technika, drabužiai, knygos, indai. Rašyti „stuff“ arba „kitchen things“ yra blogas kelias į galvos skausmą. Reikia konkrečiau: „used wooden dining table“, „10 boxes of personal clothes“, „used washing machine“. Tai padeda muitinei, draudimui ir perkraustymo įmonei. Be to, jei kažkas dings ar bus sugadinta, be sąrašo sunku ką nors įrodyti. Ypač kai daiktu vertė nemaža.

Ar turiu versti sąrašą į anglų kalbą?

Taip, geriausia turėti anglų kalba. Galite pasidaryti lietuvišką versiją sau, bet muitinei, vairuotojui ar terminalo darbuotojui Anglijoje reikia anglų kalbos. Nebūtina samdyti vertėjo kiekvienai dėžei, bet pavadinimai turi būti suprantami. „Sofa“, „wardrobe“, „books“, „personal effects“ – tokie dalykai tinka. Jei vežate meno kūrinį, antikvarą ar brangią techniką, ten jau geriau tiksliau. Pataisau: ne visada originalai, dažniau skenuotės užtenka, bet originalus parašas ant sąrašo kartais gelbsti.

Ką daryti, jei vežu naujus baldus ar neseniai pirktą techniką?

Nauji daiktai gali sukelti daugiau klausimų, nes asmeninių daiktų lengvata dažniausiai taikoma naudotiems daiktams, kuriuos turėjote ir naudojote prieš persikraustymą. Jei virtuvė pirktą prieš mėnesį, o vežate į Londoną kaip „senus namų daiktus“, muitinė gali paprašyti sąskaitų faktūrų. Jei daiktai nauji ir brangūs, gali tekti mokėti importo PVM ar muitą. Kartais geriau naują televizorių pirkti vietoje, nei mokėti už dokumentus ir nervus. Girdėjau ir tokių istorijų.

Ar perkraustymo įmonė gali pati pateikti ToR už mane?

Gali padėti, paaiškinti, priminti, bet atsakomybė dažniausiai lieka jums. ToR, arba Transfer of Residence, yra HMRC procedūra, kurioje jūs deklaruojate, kad persikeliate gyventi ir vežate asmeninius daiktus. Įmonė gali turėti brokerį, kuris padės su krovinio deklaravimu, bet ToR prašymą paprastai pildo pats klientas. Jei įmonė sako „viską sutvarkysim“, paprašykite raštu, ką tiksliai jie daro. Nes būna, kad po to klientas pats aiškinasi su terminalu, o įmonė tik mosteli ranka.

Kodėl būtini dokumentai perkraustymo paslaugoms į Angliją neapsiriboja tik sutartimi?

Sutartis su perkraustymo įmone rodo, kas ką veža ir už kiek, bet ji neatstoja muitinės dokumentų. Jums vis tiek reikia ToR numerio arba muitinės procedūros, inventorinio sąrašo, asmens dokumentų ir dažnai adreso Anglijoje įrodymo. Sutartis yra daugiau komercinis popierius tarp jūsų ir vežėjo. Ji naudinga, jei ginčijamės dėl kainos, datos ar žalos. Bet prie sienos ji nėra stebuklingas raktas. (Tiksliau – prieš krovinį išleidžiant iš terminalo.)

Būtini dokumentai perkraustymo paslaugoms į Angliją ir muitinė po „Brexit“

Kas yra Transfer of Residence (ToR) ir kada jį daryti?

ToR yra Jungtinės Karalystės lengvata, leidžianti importuoti asmeninius daiktus be importo PVM, jei persikeliate gyventi ir atitinkate sąlygas. Paprastai reikia kreiptis prieš krovinio atvykimą, nes be ToR numerio krovinys gali būti sustabdytas. Reikia paso, statuso, adreso, sąrašo ir įrodymų, kad daiktai buvo jūsų ir naudoti. Daugeliu atvejų reikia įrodyti, kad daiktus turėjote bent 6 mėnesius. Ne visada esu 100% tikras dėl kiekvieno terminalo praktikos, bet laukti iki paskutinės dienos tikrai nerekomenduoju.

Kodėl ToR kartais stringa, nors viskas atrodo paprasta?

Stringa dėl smulkmenų: vardas nesutampa, adresas neaiškus, sąrašas per bendras, trūksta statuso įrodymo. Kartais HMRC prašo papildomų dokumentų, o klientas atsako po savaitės, nors krovinys jau Zeebrugge arba Calais. Turėjau situaciją Tilbury uoste: viskas tvarkinga, bet ToR numerio nebuvo, nes prašymas dar tik „review“. Krovinys stovėjo, kaupėsi sandėliavimo mokestis, klientas nervinosi. Todėl ToR darykite ne tada, kai sunkvežimis jau pakrautas, o gerokai anksčiau.

Kas yra CMR, važtaraštis ir krovinio dokumentai?

CMR yra tarptautinis važtaraštis kelių transportui. Jame būna siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, vietos, data, kartais pastabos apie pakrovimą. Jei krovinyje yra konteineris jūros transportu, gali būti Bill of Lading arba sea waybill. Šie dokumentai nereiškia, kad muitinė viską praleis be klausimų, bet jie parodo, kas, ką ir kur veža. Be jų sunkiau ginčytis dėl vėlavimo ar žalos. Perkraustymo įmonė privalo tai turėti, net jei jums atrodo, kad čia tik popiergaliai.

Ar reikia draudimo dokumentų?

Rekomenduoju turėti. Draudimas nėra visada privalomas dokumentas muitinei, bet be jo jūs žaidžiate ruletę. Sunkvežimis gali stovėti eismo kamštyje, konteineris gali būti perkraunamas, baldai gali braižytis, o tada kas atsakys? Todėl krovinių draudimas ir draudimo sertifikatas turėtų būti tarp popierių. Patikrinkite, ar draudžiama visos vertės suma, ar tik pagal svorį. Pigiausi pasiūlymai kartais atrodo gražiai, kol įvyksta įbrėžimas ant ąžuolinio stalo.

Ar perkraustymo įmonė privalo duoti sąmatą ir paslaugų sąlygas?

Privalėtų, jei norite jaustis ramiau. Sąmata nėra galutinė garantija, bet joje turi matytis maršrutas, datos, apimtis, pakavimo paslaugos, draudimas, muitinės pagalba ir papildomi mokesčiai. Jei įmonė sako „bus kaip bus“, aš toks žmogus, kuris jau išeinu iš pokalbio. Pervežimuose blogos situacijos dažniausiai prasideda ne nuo muitinės, o nuo migloto pasiūlymo. Perskaitykite perkraustymo paslaugos tipo puslapius, bet viską, kas svarbu, prašykite el. paštu.

Ką daryti, jei vežu automobilį į Angliją?

Automobiliui reikia atskirų dokumentų: registracijos liudijimo, pirkimo dokumentų arba nuosavybės įrodymo, draudimo, techninės apžiūros, kartais gamintojo sertifikato. Jei automobilis importuojamas nuolat gyventi, gali būti taikomos lengvatos, bet reikia tikrinti DVLA, NOVA ir importo PVM taisykles. Senesniems automobiliams gali tekti techninis patikrinimas Jungtinėje Karalystėje. Čia jau nebe tik perkraustymas, čia atskira istorija. Aš visada patariu pasikonsultuoti su specialistu prieš vežant automobilį į Mančesterį ar Birmingemą.

Specialūs atvejai: darbas, studijos, šeima, automobilis ir augintiniai

Kokie dokumentai reikalingi studentui, kuris važiuoja mokytis?

Studentui reikia priėmimo į universitetą laiško, CAS, jei taikoma, bendrabučio ar nuomos adreso, paso, vizos ar studijų statuso. Jei veža asmeninius daiktus trumpam, muitinė gali klausti, ar tikrai persikelia, ar tik atvyksta semestrui. Todėl verta turėti studijų trukmės patvirtinimą ir sąrašą, kad vežami asmeniniai daiktai, o ne prekybai skirtos prekės. Kartais studentai veža per daug naujų daiktų ir tada prasideda klausimai. Paprasta taisyklė: kuo daugiau įrodymų, tuo mažiau aiškinimosi.

O jei persikraustau dėl darbo, ko dar gali paprašyti?

Darbo atveju labai pravartu turėti darbo sutartį, darbdavio laišką, starto datą, darbo vietos adresą ir nuomos ar pirkimo dokumentus Anglijoje. Jei šeima važiuoja paskui jus, reikės santuokos ar gimimo liudijimų, ypač kai pavardės skiriasi. Kartais klientai pamiršta, kad muitinė žiūri ne tik į dėžes, bet ir į gyvenimo situaciją. Ar tikrai persikeliate? Kur gyvensite? Ar daiktai tikrai jūsų? Atsakymai turi turėti popierinį pagrindą.

Ar reikia nuomos sutarties arba pirkimo dokumentų Anglijoje?

Dažniausiai taip, bent kaip pagalbinio dokumento. Nuomos sutartis, booking confirmation, landlord letter arba property completion documents padeda įrodyti, kad turite vietą, kur dėsite daiktus. Jei dar negyvenate konkrečiu adresu, gali užtekti laikino apgyvendinimo patvirtinimo, bet tada reikia aiškiau paaiškinti situaciją. Ne visada pareigūnas bus nuotaikingas, todėl geriau neturėti spragų. Esu matęs, kaip dėl vieno adreso laiško krovinys išjudėjo greičiau. Smulkmena, bet brangi smulkmena.

Kiek laiko prieš kraustymąsi viską rinkti?

Aš sakyčiau – bent 4–6 savaites prieš pakrovimą. ToR gali užtrukti, HMRC gali prašyti papildomų dokumentų, perkraustymo įmonė gali norėti sąrašo, o jūs dar turėsite ieškoti senų sąskaitų. Jei vežate automobilį ar augintinį, pradėkite dar anksčiau. Per vėlu pradėta dokumentų ruoša dažniausiai baigiasi papildomais mokesčiais. Ir ne, penktadienį surinkti popierius pirmadienio kroviniui nėra planas. Tai planas nervams.

Ar muitinė tikrai atidaro dėžes?

Taip, gali atidaryti. Ne visada, bet gali. Ypač jei sąrašas bendras, daiktai atrodo nauji, vertė neaiški arba ToR numerio nėra. Kartais tikrina vieną dvi dėžes, kartais prašo atidaryti daugiau. Todėl nereikia dėti brangių daiktų į chaotiškas dėžes be aprašymo. Ir nedėkite dokumentų į dėžę, kuri iškeliaus į Angliją be jūsų. Pasas, ToR numeris, sąrašas, draudimas ir kontaktai turi būti pas jus, ne kažkur furgono gilumoj.

Kas nutinka, jei krovinys atvyksta į Doverį be dokumentų?

Tada jis tiesiog nestovi gražiai laukdamas, kol jūs prisiminsite failą kompiuteryje. Krovinys gali būti sulaikytas, perkeltas į sandėlį, pradėtas tikrinti, o už tai atsiranda mokestis. Doveris, Tilbury, Felixstowe ar Southamptonas – kiekvienas terminalas turi savo tvarką. Galiausiai reikės muitinės brokerio, papildomų popierių ir kantrybės. Blogiausia, kad kai kurie mokesčiai kaupiasi kasdien. Todėl dokumentus siųskite įmonei prieš išvykimą ir patys turėkite kopijas telefone.

Kiek kainuoja dokumentų tvarkymas ir kur slypi papildomi mokesčiai?

ToR prašymas pats savaime nėra tas dalykas, už kurį visi moka tūkstančius, bet pagalba, brokeris, sandėliavimas ir tikrinimas gali kainuoti. Jei viskas tvarkinga, papildomi kaštai būna maži. Jei dokumentų nėra, sandėliavimas gali siekti kelias dešimtis svarų per dieną, o brokerio ar išleidimo procedūros gali lengvai pridėti £100–£300 ar daugiau. Dar gali būti importo PVM, jei lengvata nepatvirtinta. Todėl pigiausia pasiūlyma kartais išbrangsta ties uostu.

Praktiniai nesklandumai, terminai, kainos ir pasirašymas

Ar verta slėpti daiktų vertę?

Ne. Tai vienas tų dalykų, kuris atrodo protingai tik iki pirmo ginčo. Jei daiktas vertas 2 000 svarų, o sąraše parašyta „old box“, draudimas gali mokėti labai mažai arba nemokėti visai. Be to, netikslus sąrašas gali sukelti muitinės klausimų. Geriau sąžiningai surašyti, kas vertinga, kas naudota, kas nauja. Jei bijote, kad sąrašas keliaus per daug rankų, aptarkite konfidencialumą su įmone. Bet meluoti popieriuose – bloga idėja.

Ką daryti, jei pavardė paso ir nuomos sutartyje skiriasi?

Reikia turėti paaiškinimą ir dokumentą, kuris sujungia pavardes. Tai gali būti santuokos liudijimas, skyrybų dokumentas, deed poll arba tiesiog oficialus vardų pakeitimo popierius. Jei vežate šeimos daiktus, gali prireikti santuokos ar gimimo liudijimų. Skamba biurokratiškai, žinau, bet Anglijoje tokie dalykai tikrai svarbūs. Esu matęs, kaip dėl „Marytė“ ir „Mary“ nieko nebuvo, o dėl visiškai kitos pavardės kilo klausimų.

Ar galima kraustytis dalimis?

Taip, galima, bet reikia planuoti sąrašus pagal kiekvieną siuntą. Jei viena dalis važiuoja birželį, kita rugsėjį, ToR ir inventorinis sąrašas turi tai atspindėti. Negalima tiesiog parašyti „visi daiktai“ ir manyti, kad visi supras. Kiekvienam kroviniui reikia aiškaus aprašymo: kiek dėžių, kokie baldai, kokia vertė. Dalinis kraustymasis dažnai painioja žmones, nes pirmoji siunta praeina lengvai, o antroji gauna daugiau klausimų. Todėl tvarka nuo pradžių yra būtina.

Koks dokumentų rinkinys Londone, Manchesteryje ir Birmingeme patvirtina būtinus dokumentus perkraustymo paslaugoms į Angliją?

Londone, Manchesteryje ar Birmingeme bazinis rinkinys tas pats: pasas, teisė gyventi, ToR numeris arba muitinės procedūra, inventorinis sąrašas anglų kalba, adreso įrodymas, transporto dokumentai, draudimas. Skirtumas gali būti ne dokumentuose, o logistikoje. Londonui dažnai reikia leidimų, laukimo langų, kongestion charge zonos planavimo. Į Mančesterį ar Birmingemą važiuoti gali būti paprasčiau, bet muitinė vis tiek žiūri į popierius. Todėl frazė būtini dokumentai perkraustymo paslaugoms į Angliją nėra gražus posakis, o realus kontrolinis sąrašas.

Ką pasirašyti prieš perduodant daiktus perkraustymo įmonei?

Prieš pakrovimą turėtumėte pasirašyti užsakymą, sąmatą, paslaugų sąlygas, inventorinį sąrašą ir, jei yra, žalos fiksavimo aktą. Gerai, kai prieš pakrovimą daromos nuotraukos: baldų kampai, stiklai, technika, dėžės. Tai nėra paranoja, tai normalus darbas. Turėjau situaciją, kai sofa atvažiavo į Lidsą su įplėšta koja, bet be nuotraukų klientui buvo sunku įrodyti, kad taip nebuvo išsiunčiant. Popieriai gelbsti ne tik muitinėje.

Išvada

Būtini dokumentai perkraustymo paslaugoms į Angliją reiškia ne vieną popierių, o visą rinkinį: asmens dokumentus, teisę gyventi, adreso įrodymą, ToR, inventorinį sąrašą, CMR ar kitus transporto dokumentus, draudimą ir papildomus dokumentus automobiliui ar augintiniui. Kuo anksčiau viską sutvarkysite, tuo mažesnė tikimybė, kad krovinys stos Doverio, Tilbury ar kitame terminale. Pervežimuose ramybė dažniausiai ateina ne iš pigiausios kainos, o iš tvarkingų popierių.