perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Biuro perkėlimo kaina į UK efektyvūs sprendimai verslui nėra vien tik klausimas, kiek kainuos mikroautobusas, kiek imsiu už darbuotojus ir ar tilps visi stalai į vieną reisą. Per 20 metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip viena maža detalė – nepaženklinta dėžė su dokumentais, vėluojantis leidimas į pastatą, neteisingas aukštas Londono biure – gali sugadinti visą grafiką. Verslui perkėlimas į Angliją, Mančesterį, Birmingamą ar Edinburgą yra ne šiaip „kraustymasis“, o operacija: dokumentai, IT įranga, darbuotojų laikas, nuomos sutartys, sandėliavimas, draudimas, muitinės niuansai po Brexit. Ir taip, kartais viskas vyksta sklandžiai, o kartais – kaip per žinutę: „Vadybininkau, o kur tie du spausdintuvai?“ Na, ieškom.
Jei kalbame sąžiningai, kaina prasideda ne nuo „nuo 300 svarų“, o nuo to, kiek daiktų turite, koks yra atstumas, ar reikia pakavimo, ar biuras yra centre su ribotu įvažiavimu. Mažam biurui iš Vilniaus į Londoną gali užtekti 1200–2500 eurų, jei viskas telpa į vieną mikroautobusą ir nieko nereikia išmontuoti. Vidutiniam biurui su 10–20 darbuotojų kaina dažnai krenta į 3500–7000 eurų zoną. Dideliems biurams su serverine, archyvais, baldais ir darbo stotimis kaina gali būti 8000–15000 eurų ar daugiau. Svarbiausia – neapsigauti dėl pigiausio pasiūlymo.
Skiriasi, nes vieni skaičiuoja tik transportą, kiti skaičiuoja visą grandinę: išankstinį apžiūrėjimą, pakavimo medžiagas, išmontavimą, apsaugines plėveles, draudimą, laikiną saugojimą, dokumentų tvarkymą. Yra ir tokių, kurie sako mažą kainą, o tada aikštelėje paaiškėja, kad „liftas mokamas“, „ilgesnis laukimas apmokestinamas“, „pakavimo dėžės papildomai“. Aš tokių pasiūlymų nelabai mėgstu, nes klientui atrodo, kad taupo, o realybėje moka daugiau. Geras pasiūlymas turi būti aiškus, net jei ne pats pigiausias.
Ne visada, bet labai dažnai. Pigi kaina gali būti normali, jei turite mažai baldų, viską patys supakavote, biuras lengvai prieinamas, o maršrutas paprastas. Bet jei perkeliama serverinė, dokumentų archyvas, brangi IT įranga ir dirbama savaitgalį, pigumas pradeda kvepėti problema. Esu matęs, kaip įmonės rinkdavosi mažiausią kainą, o po to du kartus mokėdavo už vėlavimą, sugadintus baldus ar papildomą reisą. Verslui laikas yra pinigai, ir tai nėra graži frazė iš prezentacijos.
Pirmiausia žinokite, kiek turite darbuotojų, kiek darbo vietų, ar yra konferencijų salė, sandėliukas, archyvas, virtuvėlė, serverinė. Dar gerai būtų turėti plano nuotrauką arba bent kelias fotografijas. Jei nežinote, kiek dėžių išeis, nieko baisaus, bet bent apytiksliai įsivaizduokite. Anglijoje labai svarbu ir pristatymo adresas: ar yra krovimo zona, ar reikia leidimo, ar liftas veikia, ar pastate dirba apsauga. Kartais šie smulkmenų niekai kainuoja daugiau nei pats kelias iki Bristolio.
Galima gauti orientacinę, bet ne visada tikslią. Jei man atsiunčiate video apžvalgą per telefoną, sąrašą baldų, nuotraukas ir adresus, galiu pasakyti gana tiksliai. Bet jei sakote tik „biuras kaip biuras, gal kokios 40 dėžių“, tai čia jau loterija. Per daugelį metų mačiau biurų, kur „40 dėžių“ virsdavo 120, nes žmonės nesuskaičiavo archyvų, senų katalogų ir stalčių pilnų laidų. Todėl apžiūra, net nuotolinė, labai padeda.
Į normalią kainą įeina transportas, darbuotojai, pakavimo medžiagos, apsauga baldams, išmontavimas ir surinkimas, krovinio tvirtinimas, maršruto planavimas, draudimas ir koordinavimas. Jei reikia, pridedamas sandėliavimas, dokumentų perkėlimas specialiomis dėžėmis, IT įrangos žymėjimas, laikinas biuro uždarymo planas. Kai kurie klientai nori, kad viskas vyktų penktadienį po pietų, o pirmadienį jau dirbtų naujoje vietoje. Tai įmanoma, bet tada dirbama intensyviau, todėl ir kainuoja kitaip.
Pakavimas atrodo paprastas, kol nepradedate kraustyti 18 stalčių, kuriuose yra laidai, spausdintuvų toneriai, sąskaitos, senos sutartys ir nežinia kokie dokumentai. Jei klientas pats viską supakuoja ir pažymi, kaina mažėja. Jei prašo, kad komanda viską rūšiuotų, dėžėtuotų, lipdukuotų ir inventorizuotų, kaina auga. Bet verslui tai kartais yra geriau, nes darbuotojai neturi gaišti laiko ant grindų. Yra buvę, kad viena dėžė be pavadinimo vėliau sukeldavo daugiau streso nei visas pervežimas.
Dažniausiai taip, nes dokumentai reikalauja tvarkos. Reikia specialių dėžių, numerių, sąrašo, kartais konfidencialumo sutarties arba bent aiškaus atsakomybės pasidalijimo. Jei dokumentai seniai nieko nelietę, jie būna sunkesni, nei atrodo. Vienas archyvas Vilniuje atrodė kaip du lentynų kampai, o pasvėrus dėžes paaiškėjo, kad reikia papildomo vežimo. Ir dar vienas nepatogus pastebėjimas: ne visos įmonės turi dokumentų naikinimo ar saugojimo tvarką, todėl prieš perkraustymą prasideda „o gal čia išmesti galima?“
IT įranga yra jautri, brangi ir visi jos bijo. Monitoriai, dokai, klaviatūros, serveriai, spausdintuvai, telefonai, laidai – viską reikia pažymėti, apsaugoti, kartais išjungti tinkamai, o po perkėlimo dar prijungti. Jei perkraustote tik stalus, viskas paprasta. Jei perkraustote biurą, kur dirba programuotojai, dizaineriai ar finansininkai, vienas pamirštas adapteris gali sustabdyti darbą. Todėl geri pervežėjai paprašo IT atsakingo žmogaus sąrašo ir žymėjimo schemos.
Turi, ypač jei stalai moduliniai, kėdės ergonomiškos, o konferencijų stalas ilgas. Vienas stalas gali būti lengvas, bet 25 stalai su stalčiais, kabelių kanalais ir monitorių laikikliais jau yra atskiras projektas. Kėdės kartais užima daugiau vietos nei atrodo, nes jų negalima visada gražiai sukrauti į aukštą bokštą. Ir ne, ne visos kėdės telpa „kaip lėkštės“, nors kai kurie vairuotojai bando. Jei norite mažesnės kainos, verta prieš perkėlimą nuspręsti, ką tikrai vežate.
Mažam biurui gali užtekti 2–3 savaičių, jei viskas aišku. Vidutiniam verslui geriau turėti 4–6 savaites. Dideliam biurui ar projektui su sandėliavimu, leidimais ir IT darbai turėtų prasidėti 8–12 savaičių prieš. Bet gyvenimas, aišku, ne visada toks tvarkingas. Kartais klientas paskambina pirmadienį ir sako, kad reikia važiuoti penktadienį, nes nuoma baigiasi. Galima bandyti, bet rizika didesnė, o kaina nebe tokia miela.
Taip, galima, bet tik jei viskas gerai suplanuota. Penktadienį po darbo išmontuojami stalai, supakuojama IT įranga, krovinys iškraunamas, šeštadienį transportas važiuoja į Angliją, sekmadienį arba pirmadienį ryte viskas iškraunama. Skamba gražiai, bet praktikoje reikia tikslaus sąrašo, prieigos prie pastatų, liftų rezervacijos ir žmonių abiejose pusėse. Jei Londono pastato apsauga sako, kad leidimas galioja tik iki 10 valandos, grafikas griūva. Todėl savaitgalio perkėlimas nėra stebuklas, o disciplinos reikalas.
Dažniausiai – ne pats kelias, o smulkmenos. Vėluoja leidimas į krovimo zoną, neveikia liftas, darbuotojai nepažymėjo dėžių, IT specialistas neatvyko išjungti serverio, dokumentai vis dar stalčiuose. Kartais vairuotojas įstringa prie Doverio arba Calais, nes eismas sustoja. Būna ir taip, kad klientas pamiršta pasakyti, jog naujajame biure nėra vietos viskam iškrauti iš karto. Tada reikia sandėliavimo, o tai keičia planą.
Dažnai verta, ypač kai naujos patalpos dar neparuoštos arba reikia perkelti dalį archyvo ir retai naudojamą įrangą. Sandėliavimas leidžia nesitempti visko į biurą, kur nėra vietos. Bet čia vėl reikia tvarkos: kas vežama į naują biurą, kas į sandėlį, kas grįžta po mėnesio. Esu matęs, kaip be sąrašo sandėlyje dingsta „tik viena dėžė“, o joje būtent tie dokumentai, kurių visi ieško. Todėl numeracija nėra kaprizas.
Pirmiausia – nedelsiant pranešti pervežėjui. Kuo anksčiau žinote, tuo lengviau persitvarkyti. Jei data keičiasi likus dviem dienom, gali tekti mokėti už laukimą, atšaukimą ar perplanavimą. Jei komanda jau išvažiavo, situacija dar sudėtingesnė. Pervežimuose grafikai susijungę kaip grandinė: vienas klientas vėluoja, kitas gauna vėlesnį langą. Todėl geriau sąžiningai pasakyti iš anksto, net jei nemalonu. Mes esame žmonės, ne magai, nors kartais atrodo, kad turėtume būti.
Paprasčiausias būdas – pasiruošti patiems, bet protingai. Pažymėkite dėžes, išrūšiuokite dokumentus, nuspręskite, ką vežate, ką išmetate, ką paliekate senajame biure. Jei galite patys išjungti kompiuterius, nuimti monitorius nuo laikiklių ir paruošti stalčius, sutaupysite. Bet nesitaupykite ten, kur rizikuojate brangia įranga. Plėvelė, kampuočiai, tinkamas tvirtinimas ir draudimas nėra prabanga. Gaila matyti, kai verslas taupo 150 eurų, o po to skaičiuoja 2000 eurų nuostolį.
Ne visada. Jei baldai seni, sunkūs, nestandartiniai ar neturi didelės vertės, kartais pigiau pirkti naujus vietoje. Ypač jei Anglijoje biuras jau turi bazinį aprūpinimą. Skaičiuokite ne tik pervežimą, bet ir išmontavimą, pakavimą, iškrovimą, galimus pažeidimus. Kartais klientas sako: „bet mes juos pirkom brangiai prieš septynerius metus.“ Suprantu, tik rinkoje tai jau nebe tas pats. Realus biudžetas kartais reikalauja nepatogių sprendimų.
Geriausia – prieš perkėlimą sudaryti planą: kas sėdi kur, kurios dėžės važiuoja į kurią zoną, kur stovi spausdintuvai, kur bus susitikimų kambarys. Spalvoti lipdukai labai padeda: mėlyna – finansai, žalia – pardavimai, geltona – IT. Skamba vaikiškai, bet veikia. Kai žmonės ateina pirmadienį ir randa savo dėžes, nuotaika kita. Kai visi ieško savo monitoriaus laidų, prasideda chaosas. O chaosas versle kainuoja brangiai.
Žinoma. Dažnai verslas perkelia dalį komandos, archyvą ar įrangą etapais. Vienas reisas gali būti skirtas dokumentams, kitas IT įrangai, trečias baldams. Tai patogiau, kai nuoma senajame biure dar tęsiasi arba naujasis biuras priima žmones palaipsniui. Tik reikia aiškiai atskirti, kas važiuoja pirmu reisu, kas antru. Jei visos dėžės pažymėtos „skubiai“, tada niekas nėra skubu.
Startuoliams dažnai reikia lankstumo, ne prabangaus pakavimo. Gali užtekti vieno mikroautobuso, minimalaus baldų išmontavimo ir aiškios IT žymėjimo sistemos. Daug startuolių turi mažai popieriaus, bet daug brangios technikos, todėl svarbu saugiai perkelti monitorius, kompiuterius, serverius ir kamerų įrangą. Kartais geriausias sprendimas – pervežimas penktadienio vakare ir iškrovimas šeštadienį. Bet jei komanda dirba nuotoliniu būdu, galima važiuoti ir darbo dieną.
Reikia komercinės sąskaitos arba inventorizacijos sąrašo, ypač jei vežami baldai, įranga, dokumentai, kompiuteriai. Po Brexit Anglija nėra ES muitų zonoje, todėl formalumai svarbūs. Jei vežate asmenines įmonės prekes ar pavyzdžius, gali prireikti papildomų deklaracijų. Daiktams, kurie nėra nauji, reikia aiškiai nurodyti vertę ir paskirtį. Kartais klientai mano, kad „tik biuro kėdės“ niekam neįdomu, bet muitinė mato krovinį, ne emociją.
Tapo formalumų prasme, taip. Anksčiau daug kas vykdavo paprasčiau, dabar reikia daugiau popierizmo ir aiškesnių sąrašų. Tai nereiškia, kad neįmanoma – tiesiog reikia neskubėti paskutinę dieną. Jei viskas sutvarkyta iš anksto, perkėlimas į Londoną, Liverpulį ar Lidsą vyksta normaliai. Problemos prasideda tada, kai dokumentai rašomi ant bagažinės arba vairuotojui duodamas sąsiuvinis su fraze „įvairūs daiktai“. Taip jau nebeveikia.
Tikslus sąrašas gelbsti ne tik muitinę, bet ir jus pačius. Kai įvyksta vėlavimas, pažeidimas ar dingimas, reikia žinoti, kas buvo dėžėje numeriu 37. Be sąrašo visi sako maždaug: „ten buvo kompiuterinė įranga“. O kuri kompiuterinė įranga? Monitorius? Dokas? Brangus adapteris? Sąrašas atrodo biurokratiškas, kol jo reikia. Ir patikėkit, reikia dažniau, nei žmonės nori pripažinti.
Taip, bet reikia specialių priemonių. Dėžės turi būti užplombuojamos, numeruojamos, o atsakomybė aiškiai nustatyta. Jei dokumentai labai jautrūs, galima derinti tiesioginį perdavimą atsakingam asmeniui arba naudoti uždarytą transportą be tarpinių sustojimų. Kai kurios įmonės reikalauja, kad vairuotojas nesustotų nakvynei, nors realybėje tai ne visada įmanoma dėl vairavimo laiko reglamentų. Todėl geriau kalbėti apie rizikas atvirai, ne pažadėti pasakų.
Prieš pervežimą patikrinkite garantijos sąlygas. Kai kuri įranga turi būti transportuojama tam tikroje padėtyje, su originalia pakuote arba specialiu paruošimu. Serveriai, spausdintuvai, medicininė ar laboratorinė įranga gali reikalauti papildomo dėmesio. Jei perkraustote gamybos ar tyrimų biurą, vienas neteisingas kampas gali sukelti problemų. Ne visada pervežėjas gali garantuoti techninį veikimą po perkėlimo, bet gali garantuoti, kad transportavo atsakingai.
Gera kaina turėtų aiškiai parodyti, ar draudimas įskaičiuotas, kokia jo suma ir kokios išimtys. Pigiausi pasiūlymai kartais draudimą palieka „papildomai“, o klientas tai pamato tik vėliau. Verslui draudimas nėra formalumas, nes vienas sugadintas serveris ar dokumentų spinta gali kainuoti daugiau nei visas pervežimas. Aš visada sakau: geriau prieš kelionę pasijuokti iš popierių, nei po avarijos aiškintis, kas ką turėjo daryti.
Baldai dengiami plėvele, antklodėmis, kampuočiais, o stalčiai fiksuojami, kad neatsidarytų. IT įranga dėliojama į dėžes su apsauga, monitoriai statomi vertikaliai arba specialiuose konteineriuose, laidai pažymimi. Sunkūs daiktai eina ant grindų, lengvesni – viršuje. Tai skamba kaip pagrindinė tiesa, bet ne visi jos laikosi. Esu matęs, kaip monitoriai keliauja be jokios apsaugos, ir tada klausimas „kodėl ekranas skilęs?“ tampa labai nemalonus.
Dažniausiai galima, bet reikia realios daiktų vertės ir sąrašo. Jei sakote, kad biuro įranga verta 5000 eurų, draudimas skaičiuojamas nuo tos sumos. Jei po mėnesio sakote, kad ten buvo dar 30000 eurų vertės serveriai, kyla klausimų. Todėl vertę reikia fiksuoti iš anksto. Draudimas nėra stebuklingas piniginis maišas, jis veikia pagal sąlygas. Bet be jo verslui rizikuoti tikrai nereikėtų.
Pirmiausia reikia nedelsiant pažymėti pažeidimą priėmimo dokumentuose ir nufotografuoti. Jei pasirašote, kad viskas priimta be pastabų, vėliau įrodyti sunkiau. Tada pranešama pervežėjui, teikiamos nuotraukos, sąskaitos arba įsigijimo dokumentai, jei jų turite. Čia ir vėl matyti, kodėl inventorizacija svarbi. Gali būti nemalonu ginčytis, bet be tvarkos ginčas tampa dar nemalonesnis.
Jei dėžė uždaryta, užplombuota ir klientas pats ją pakavo, pervežėjas atsako už išorinį vientisumą ir transportavimą, bet ne visada už turinį. Todėl trapius daiktus reikia žymėti, brangią įrangą vežti atskirai, o dokumentus perduoti pagal sąrašą. Jei prašote, kad komanda viską pakuotų, atsakomybė didesnė, bet vis tiek reikia sąžiningo vertinimo. Niekas normalus negali atsakyti už daiktą, apie kurį nežinojo, kad jis toks trapus.
Vadybininkas koordinuoja viską: terminus, komandą, transportą, dokumentus, kliento kontaktus, adresus, pakavimo eigą. Jis yra tas žmogus, kuris sako: „dėžės su finansais neina į sandėlį“ arba „serverinė turi būti pirmiausia iškrauta“. Geras vadybininkas ne tik važiuoja pagal grafiką, bet ir mato problemas anksčiau. Pvz., jei naujajame biure nėra vietos, jis dar prieš išvykstant siūlo planą B. Blogas vadybininkas tiesiog klausia: „nu tai kur dėti?“
Verslui dažniausiai taip. Asmeninis vadybininkas sumažina chaosą, nes jums nereikia aiškinti kiekvienam krovėjui, kas yra svarbiausia. Jis žino grafiką, kontaktus, prioritetus. Jei perkraustote nedidelę įmonę, galbūt užteks paprastesnio varianto. Bet jei dirbate su komanda, klientais, sutartimis ir terminais, vadybininkas greitai atsiperka. Bent jau nervų taupymo prasme, o tai irgi pinigai.
Paprastai pradedama nuo apklausos: adresai, daiktų kiekis, terminai, prieiga, liftai, automobiliai, dokumentai. Tada gaunate pasiūlymą, patikslinimus, planą. Prieš kelionę dar kartą patvirtinami laikai. Gera komunikacija nėra dešimt laiškų per dieną, o aiškūs atsakymai į konkrečius klausimus. Jei nežinote kažko, taip ir sakote. Aš labiau pasitikiu klientu, kuris sako „tiksliai nežinau, patikrinsiu“, nei tuo, kuris viską pažada per penkias minutes.
Gali, ypač mažesniems perkėlimams. Nuotolinis vadybininkas derina dokumentus, grafiką, kontaktus, o vietoje dirba atsakingas brigados vadovas. Dideliems biurams geriau turėti žmogų abiejose pusėse arba bent labai aiškų vietinį kontaktą. Anglijoje pastatų apsauga, loading dock taisyklės ir laikų langai kartais reikalauja gyvos komunikacijos. Telefonu galima daug ką išspręsti, bet ne viską.
Tada įsijungia vadybininkas. Pirma – saugumas, antra – krovinio apsauga, trečia – terminas. Jei neveikia liftas, ieškoma alternatyva. Jei vėluoja leidimas, keičiamas iškrovimo eiliškumas. Jei dalis daiktų netelpa, planuojamas papildomas reisas arba sandėliavimas. Svarbiausia nepanikuoti ir nekaltinti vienas kito per radiją. Esu matęs, kad ramus žmogus su planu B išgelbsti dieną geriau nei trys piktai rėkiantys vadovai.
Visiškai nepavyko – retai, bet būna labai nemalonių. Vienas perkėlimas į pietų Londoną vėlavo, nes klientas nepasakė, kad sunkvežimiui negalima privažiuoti prie pastato. Reikėjo nešioti dėžes 180 metrų per kiemą, o lietus kaip tyčia. Kitas atvejis – serverinė buvo paruošta ne iki galo, todėl IT specialistas išjunginėjo sistemas jau tada, kai komanda laukė. Tokios situacijos rodo, kad biuro perkėlimas nėra tik „atvežti baldus“.
Vienas klientas iš Kauno perkelė 14 žmonių komandą į Mančesterį. Prieš dvi savaites padarėme video apžiūrą, visos dėžės buvo sunumeruotos, IT įranga pažymėta spalvomis. Penktadienį po 17 valandos viskas išėjo iš biuro, sekmadienį rytą – jau naujose patalpose. Pirmadienį žmonės tiesiog atsėdo ir dirbo. Toks perkėlimas atrodo nuobodus, o tai yra komplimentas. Kraustymuose nuobodumas dažnai reiškia, kad viskas pavyko.
Didžiausia klaida – manyti, kad viskas tilps ir viskas bus greitai. Antra – nepažymėti dėžių. Trečia – palikti dokumentus paskutinei dienai. Ketvirta – rinktis pagal mažiausią kainą nežiūrint, kas į ją įeina. Penkta – nesuderinti prieigos su naujuoju pastatu. Ir dar viena: manyti, kad darbuotojai patys viską susitvarkys be koordinacijos. Versle žmonės dirba savo darbus, o kraustymosi dieną jiems reikia aiškaus plano.
Be jokio sustabdymo – sunku. Galima sumažinti простojų, perkelti dalį daiktų etapais, dirbti vakare arba savaitgalį. Bet pilnas biuro perkėlimas beveik visada reiškia bent trumpą sutrikimą. Jei sakote, kad penktadienį 18 valandą visi išeina, o pirmadienį 8 valandą viskas veikia, tai įmanoma tik su labai gera komanda ir labai gera disciplina. Kitaip pirmadienio rytą kas nors ieškos HDMI kabelio.
Patikrinkite, kas įeina į kainą, ar yra draudimas, ar nurodytas terminas, ar yra atsakomybė už vėlavimą, kaip skaičiuojamas papildomas laikas, kas atsakingas už dokumentus. Taip pat svarbu, ar pasiūlyme yra išmontavimas, pakavimas, iškrovimas, aukštai, liftai, sandėliavimas. Jei sutartis parašyta labai miglotai, klauskite. Gera įmonė nebijos paaiškinti. Bloga įmonė dažniausiai sako: „nesijaudinkite, viskas bus gerai.“ O mes žinome, kad „viskas“ kartais reiškia nieko konkretaus.
Biuro perkėlimo kaina į UK efektyvūs sprendimai verslui priklauso nuo daugelio detalių: daiktų kiekio, parengimo, dokumentų, draudimo, prieigos, terminų ir komandos. Pigiausias variantas ne visada yra geriausias, ypač kai kalbame apie IT įrangą, archyvus ir darbo laiko prastovas. Biuro perkėlimo kaina į UK efektyvūs sprendimai verslui tampa tikrai naudingi tada, kai planuojama iš anksto, daiktai pažymėti, o atsakomybės aiškiai paskirstytos. Biuro perkėlimas į Angliją gali vykti sklandžiai, bet tik tada, kai niekas nepalieka svarbiausių dalykų paskutinei dienai.