Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius, perkraustymo paslauga

Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas

Vežame kiekvieną dieną

Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas

    Įvadas

    Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas nėra tas dalykas, kurį galima „kažkaip greitai susimesti į furgoną“. Per 20+ metų mačiau, kaip vienas neteisingas dokumentas, pamirštas serveris ar neaiškus pakrovimo langas Londone gali sugadinti visą savaitę. Kita vertus, kai yra inventorius, dokumentai, pakavimo planas ir realus terminas, viskas juda daug ramiau. Čia aš paaiškinsiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų – ne iš reklaminio bukletų, o iš kasdienio pervežimų darbo.

    DUK: Kodėl biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas prasideda nuo planavimo

    Kai kalbu apie planavimą, neturiu omenyje gražios lentelės su spalvotais langeliais. Turiu omenyje paprastus dalykus: kas kraus, kas atrakins duris, kas pasirašys dokumentus, kas žinos, kuris dėžės numeris eina į naują biurą. Dažniausiai problemos prasideda ne kelionėje, o dar prieš pakrovimą.

    H3: Ar tikrai reikia tiek daug planavimo prieš biuro perkėlimą iš Jungtinės Karalystės?

    Taip, reikia. Biuras nėra vienas lagaminas ir pora dėžių. Ten būna stalai, kėdės, kompiuteriai, dokumentai, spausdintuvai, kavos aparatai, kartais net serveriai ar archyvas. Jei niekas prieš tai nesurašo, kas kur keliauja, vairuotojas aikštelėje prie Manchester ar Birmingham sandėlio pradeda žaisti spėlionę. O tai brangu. Geriau prieš dieną žinoti, kad 12 dėžių eina į buhalteriją, 5 – į vadovybę, 3 – į archyvą. Tada Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas tampa ne tik gražiais žodžiais.

    H3: Kiek laiko prieš perkėlimą pradėti kalbėti su pervežėjais?

    Idealiai – prieš 4–6 savaites. Žinau, kad kartais klientai prisimena likus savaitei, bet tada jau prasideda šokinėjimas su automobiliais, keltais ir darbuotojų grafikais. Jei perkraustote mažą biurą iš Reading į Vilnių, galbūt pavyks greičiau. Jei tai pilnas biuras iš Londono su IT įranga, dokumentais ir specialiu pakrovimu naktį, reikėtų daugiau laiko. Turėjau atvejį, kai klientas norėjo „tik rytoj“, o paaiškėjo, kad pastato apsauga leidžia krauti tik nuo 22:00 iki 04:00. Toks Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas be išankstinio suderinimo tiesiog griūva.

    H3: Kas turi būti atsakingas iš kliento pusės?

    Visada turi būti vienas žmogus, kuris gali priimti sprendimus. Ne penki vadovai, ne buhalterė „galbūt“, ne IT specialistas, kuris tikrina serverius ir dingsta. Reikia žmogaus su telefonu, sąrašu ir teisimu pasakyti: „taip, šitos dėžės važiuoja“, „ne, šito archyvo neliečiame“, „tas stalas išvažiuoja pirmas“. Be tokio žmogaus vairuotojai ir krautuvai pradeda gaišti laiką. O laikas tarptautiniame pervežime reiškia pinigus. Kartais klientai sako, kad „visi viską žino“, bet praktikoje visi žino skirtingai.

    H3: Ar galima perkelti biurą etapais, kad darbas nestotų?

    Galima, ir dažnai tai yra protingiausia. Ypač jei biuras dirba kasdien, o vadovai nenori sustabdyti pardavimų, klientų aptarnavimo ar finansų skyriaus. Pirmiausia galima išvežti archyvą, retai naudojamus baldus, atsargines kėdes, sezoninius daiktus. Tada IT įrangą, galiausiai stalus ir darbo vietas. Bet reikia aiškiai žinoti, kas lieka, kas išeina, kas grįžta. Buvo situacija, kai pusė komandos persikėlė į naują biurą, o kita pusė dar dirbo sename, ir dėžės susimaišė. Gražu nebuvo. Etapinis Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas reikalauja dar daugiau tvarkos.

    H3: Ką daryti, jeigu nuomotojas leidžia krauti tik naktį?

    Tai normalu, ypač didesniuose miestuose – Londone, Mančesteryje, Birmingame, Edinburge. Daug pastatų turi apsaugą, liftų rezervacijas, triukšmo taisykles. Reikia tai žinoti iš anksto, nes naktinis pakrovimas kainuoja daugiau. Darbuotojams reikia grafiko, automobiliui reikia stovėjimo leidimo, kartais reikia papildomo apsaugos patvirtinimo. Jei tai išaiškėja dieną prieš pakrovimą, prasideda stresas. Kartais net tenka daryti dalinį pakrovimą vakare ir baigti ryte. Čia svarbu ne ginčytis su pastato administracija, o susitarti anksčiau.

    DUK: Dokumentai, muitinė ir Brexit biuro perkraustyme

    Po Brexit biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės tapo šiek tiek sudėtingesnis negu anksčiau. Ne visada reikia „didelių muitų“, bet popieriai tikrai egzistuoja. CMR, pakuočių sąrašas, komercinė sąskaita arba deklaracija, EORI duomenys – tai ne dekoracija.

    H3: Ar Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas įmanomas per 2–3 savaites?

    Įmanomas, bet tik jei viskas jau aišku. Per 2–3 savaites galima sutvarkyti inventorijų, pakavimą, transportą ir dokumentus, jei biuras nėra labai didelis arba jei dalis daiktų jau paruošta. Jei reikia išardyti 40 darbo vietų, sutvarkyti serverinę, gauti leidimus iš nuomotojo ir derinti keltą, tada laiko gali trūkti. Nežinau 100%, ar jūsų atveju pavyks, nes reikia matyti tūrį ir terminus. Bet realiai – kuo daugiau žmonių „greitai patvirtina“, tuo daugiau rizikos. Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas per tokį laiką įmanomas, kai nėra chaotiškų pakeitimų.

    H3: Kokius dokumentus reikia ruošti po Brexit?

    Dažniausiai reikia CMR važtaraščio, krovinio sąrašo, eksporto/importo duomenų, kartais komercinės sąskaitos faktūros, net jei tai ne prekybinis krovinys. Jei vežami kompiuteriai, baldai, dokumentai, įranga, reikia aprašyti, kas važiuoja. Po Brexit Jungtinė Karalystė nėra ES muitų zonoje, todėl muitinės formalumai yra realūs. Kartais klientai nustemba, kad reikia HS kodų ar EORI. Gera žinia ta, kad patyręs pervežėjas padeda tai sutvarkyti. Bloga žinia – jei dokumentai netvarkingi, krovinys gali stovėti Dover, Calais ar Zeebrugge.

    H3: Kas yra EORI, ir ar jis visada reikalingas?

    EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris, naudojamas muitinėje. Jei perkraustote biurą kaip įmonė, labai tikėtina, kad jis bus reikalingas deklaracijoms. Jei vežate kelias dėžes kaip fizinis asmuo, situacija gali būti kitokia, bet biuro perkraustyme dažniausiai kalbame apie įmonės turtą. Aš visada prašau kliento duomenų iš anksto, nes paskutinę minutę ieškoti EORI nėra geras planas. Tiksliau – paskutinę minutę ieškoti EORI yra blogas planas. Jei jo nėra, reikia spręsti su buhalterija arba muitinės brokeriu.

    H3: Ar kompiuteriai, monitoriai ir serveriai važiuoja be papildomų popierių?

    Ne visada „be popierių“. Techniškai jie važiuoja kaip įmonės turtas, bet sąraše turi būti aprašyti: kompiuteriai, monitoriai, dokai, serveriai, UPS, klaviatūros, pelės. Jei yra serveriai, reikėtų pažymėti, ar jie išjungiami, ar vežami specialiu būdu. Buvo atvejis, kai klientas parašė „IT įranga“, ir viskas. Paskui paaiškėjo, kad ten buvo 6 serveriai, 18 monitorių, 40 dokų ir keletas brangių darbo stočių. Sąraše turi būti tiek detalių, kad muitinė ir gavėjas suprastų, kas atvyko.

    H3: Ar reikia CMR kiekvienam daiktui?

    CMR nėra kiekvienam daiktui atskirai. CMR yra transporto dokumentas, kuris lydi krovinį ir nurodo, kas, ką, iš kur ir kur veža. Bet prie jo turi būti krovinio sąrašas arba pakavimo lapas, kur matyti dėžės, baldai, įranga. Jei biure yra 120 dėžių, sąraše gali būti numeracija ir kategorijos. Pvz., dėžės 1–20 – finansai, 21–45 – archyvas, 46–60 – IT. Tai atrodo paprasta, bet kai viskas sumaišoma, CMR ir sąrašas tampa pagrindiniu įrodymu, kas išvažiavo.

    DUK: Pakavimas, IT įranga ir baldai biuro perkraustyme

    Pakavimas biure yra kita istorija negu namuose. Čia reikia galvoti ne tik apie saugumą, bet ir apie tai, kas pirmas bus iškrauta. Jei naujame biure pirmiausia reikia susirinkimo kambario, jis turi būti pažymėtas ir pakrautas atitinkamai.

    H3: Kas yra inventoriaus sąrašas ir kodėl jis ne formalumas?

    Inventoriaus sąrašas yra pagrindinis biuro žemėlapis. Jame turi būti ne tik „10 dėžių“, bet ir kas jose yra, kam priklauso, kur važiuoja. Jei vežate iš Londono į Kauną, sąrašas padės tiek muitinei, tiek gavėjui. Be jo galima pamiršti spausdintuvą, palikti archyvą sandėlyje arba atvežti kavos aparatą ne į tą pastatą. Skamba paprastai, bet kartais žmonės neturi laiko jo daryti. Tada mes darome patys, bet tai kainuoja ir užtrunka. Geras sąrašas sutaupo nervų.

    H3: Ar darbuotojai gali patys pakuoti stalčius?

    Gali, bet turi būti taisyklės. Darbuotojai geriausiai žino savo dokumentus, sąsiuvinius, smulkius daiktus. Bet jei kiekvienas pakuos kaip nori, paskui bus dėžės be numerių, be vardo, be skyriaus. Geriausia duoti etiketes, spalvų sistemą arba numeraciją. Pvz., mėlyna etiketė – finansai, raudona – IT, geltona – archyvas. Ir prašau, nedėkite į vieną dėžę dokumentų, kavos puodelių ir sunkių metalinių daiktų. Taip daroma, nes visi skuba, bet paskui kažkas visada braižosi galvą.

    H3: Kaip saugiai perkelti serverius ir IT įrangą?

    Serveriai yra viena tų vietų, kur negalima elgtis pagal principą „neškam greitai“. Reikia išjungimo plano, duomenų atsarginių kopijų, pakavimo medžiagų, apsaugos nuo drėgmės ir smūgių. Jei serveris svarbus, geriau jį vežti specialiai, ne tarp kėdžių ir popieriaus dėžių. Kartais IT komanda pageidauja pati išimti diskus arba vežti juos atskirai. Tai normalu. Buvo situacija, kai serveris atrodė kaip paprastas juodas dėžės formos daiktas, bet kainavo daugiau už visą furgoną. Todėl Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas be IT žmogaus yra rizikingas.

    H3: Ar baldai iš IKEA verta išardyti?

    Dažnai verta, ypač jei tai spintos, stalai, lentynos ar didesni moduliniai baldai. Neišardytas baldas užima daugiau vietos ir lengviau apgadinamas. Bet čia yra vienas „bet“: jei nėra originalių varžtų, instrukcijų ar kas nors pamiršta, kur buvo lentyna, surinkimas naujame biure gali virsti galvos skausmu. Aš visada prašau nuotraukų prieš išardant ir maišelių su varžtais priklijuoti prie baldo. Taip, atrodo smulkmena. Bet po 12 valandų kelionės smulkmenos tampa didelėmis.

    H3: Ką daryti su kavos aparatu, virtuvėle ir smulkmenom?

    Smulkmenos biure kartais sukelia daugiau problemų negu stalai. Kavos aparatas turi būti išvalytas, vanduo išleistas, filtrai sutvarkyti. Virtuvės indai turi būti supakuoti atskirai, ne kartu su dokumentais. Smulkmenos – laidai, adapteriai, pultai, raktai – turi būti dėžėse su užrašais. Turėjau atvejį, kai viskas atvažiavo, bet niekas nerado projektoriaus pulto. Paaiškėjo, kad jis buvo kavos virtuvėlės dėžėje. Nieko baisaus, bet visi nervinosi pusę dienos. Todėl smulkios zonos irgi turi būti pažymėtos.

    DUK: Maršrutai, terminai ir biuro perkėlimo kainos

    Maršrutas atrodo paprastas: JK, keltas arba tunelis, Europa, Lietuva. Bet realybėje viską keičia eismas, muitinė, oro sąlygos, vairuotojų grafikai ir kliento pageidavimas „kad būtų kuo greičiau“.

    H3: Koks maršrutas iš Londono į Vilnių dažniausiai išeina geriausiai?

    Dažniausiai Londonas – Dover – Calais arba Dover – Dunkirk, tada per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją į Lietuvą. Kartais patogiau per Zeebrugge, ypač jei krovinys didesnis arba reikia trumpesnio kelio iki kontinentinės dalies. Jei važiuojama iš Škotijos, galima žiūrėti kitus variantus, bet daugeliu atvejų pietų Anglija ir keltas yra standartinis kelias. Terminas dažniausiai 3–6 dienos, priklausomai nuo pakrovimo, dokumentų ir iškrovimo. Jei reikia tiksliai konkrečią dieną Vilniuje, reikia rezervuoti anksčiau.

    H3: Ar geriau rinktis pilną mašiną ar grupinį krovinių pervežimą?

    Jei turite pilną biurą, dažniausiai geriau pilna mašina. Tada krovinys nekraunamas ir iškraunamas keliose vietose, mažesnė rizika, greitesnis procesas. Jei turite kelias dėžes ar dalį baldų, grupinis pervežimas gali būti pigesnis. Bet tada reikia laukti, kol susirinks kiti kroviniai. Buvo klientas, kuris norėjo tik 8 dėžes ir 2 stalus, todėl pilnas automobilis jam būtų beprasmiškas. Kitas atvejis – visas biuras iš Bristolio, ten jau reikėjo atskiro transporto. Sprendimas visada prasideda nuo tūrio.

    H3: Kiek kainuoja biuro perkėlimas iš JK į Lietuvą?

    Mažam biurui, tarkime, 20–30 dėžių ir keletui baldų, galima matyti orientacines sumas nuo £700 iki £1500, jei telpa į mažesnį automobilį. Didesniam biurui su 3.5t arba 7.5t transportu – nuo £1200 iki £3000. Pilnas biuras, kuriam reikia 18t arba didesnio transporto, gali būti £3000–£7000 ir daugiau. Kaina keičiasi nuo tūrio, pakavimo, naktinio darbo, draudimo, muitinės ir termino. Jei kas nors sako vieną kainą nepamatęs sąrašo, aš būčiau atsargus. Išankstinė įmoką kartais prašo, bet ji turi būti aiškiai pagrįsta.

    H3: Kodėl kaina gali pasikeisti po pirminio pasiūlymo?

    Nes pradinis pasiūlymas dažnai remiasi tuo, ką klientas pasakė telefonu. O telefonu biuras visada atrodo mažesnis. Paskui paaiškėja, kad yra 40 kėdžių, 12 stalų, serverinė, archyvas, kavos zona ir dar trys dėžės „nuo seno ofiso“. Kaina gali keistis, jei reikia papildomo pakavimo, naktinio darbo, sandėliavimo, keltų kainų pokyčio arba muito brokerio paslaugų. Geras pervežėjas tai paaiškina iš anksto. Blogas pervežėjas pasako mažiausią kainą, o paskui „pataiso“ sąskaitą. Tokių esu matęs.

    H3: Ar galima sutrumpinti terminą, jei vadovas paskambino penktadienį?

    Kartais galima, bet ne visada ir ne be rizikos. Jei reikia tik vieno mikroautobuso ir krovinys mažas, galbūt pavyks. Jei reikia pilno automobilio, keltų vietos, pakavimo komandos ir dokumentų, penktadienio vakaro skambutis dažniausiai reiškia brangiau. Be to, savaitgaliais sunkiau gauti pastatų leidimus, liftus, apsaugos patvirtinimus. Aš visada bandau padėti, bet negaliu pažadėti stebuklų. Jei vadovas nori, kad biuras iš Londono atsidurtų Vilniuje pirmadienį ryte, tai jau ne perkraustymas, o loterija su labai brangiu bilietu.

    DUK: Rizikos, draudimas ir baigtis biuro perkraustyme

    Baigtis priklauso nuo smulkmenų. Ne nuo to, ar sunkvežimis gražus, o nuo to, ar visos etiketės laikosi, ar durys atrakintos, ar sąrašas sutampa su realybe.

    H3: Kas dažniausiai griūva biuro perkraustyme?

    Dažniausiai griūva komunikacija. Ne kelias, ne automobilis, ne keltas. Griūva tai, kad vienas žmogus nežinojo, jog kitas pakeitė laiką. Arba IT skyrius išjungė kompiuterius, bet nepažymėjo laidų. Arba naujame biure niekas neturi rakto. Turėjau situaciją, kai viskas buvo paruošta, bet naujo biuro durų kodas neveikė, nes administracija jį pakeitė ir „pamiršo pasakyti“. Tokios detalės atrodo juokingai tik po metų. Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas reikalauja, kad visi žinotų tą pačią informaciją.

    H3: Ar verta pirkti draudimą visiems daiktams?

    Dažniausiai taip, ypač kai vežama IT įranga, dokumentai, brangesni baldai ar specialūs įrenginiai. Standartinė atsakomybė ne visada dengia realią vertę. Draudimas kainuoja papildomai, dažniausiai procentą nuo deklaruotos vertės, bet ramybė verta. Reikia tik atidžiai skaityti sąlygas: savarankiškas pakavimas, trapūs daiktai, sena įranga, dokumentai – viskas gali turėti išimčių. Jei daikto vertė didelė, reikia nuotraukų, pirkimo dokumentų arba inventorinio aprašymo. Be įrodymų pretenzija tampa labai nemalonus pokalbis.

    H3: Ką daryti, jei krovinys užstringa Dover ar Calais?

    Pirmiausia – nenusiminti anksčiau laiko. Dover ir Calais kartais stringa dėl oro, muitinės patikrinimų, eismo ar dokumentų klausimų. Geras pervežėjas turi kontaktus, mato situaciją ir informuoja klientą. Blogas pervežėjas dingsta iki pirmadienio. Jei dokumentai tvarkingi, dažniausiai tai tik laukimas. Bet jei muitinė prašo papildomų duomenų, reikia greitai atsakyti. Todėl kontaktinis žmogus iš kliento pusės privalo būti pasiekiamas. Kartais užtenka 20 minučių pokalbio, kad krovinys judėtų toliau.

    H3: Ar darbuotojai gali būti biure, kai krauna?

    Gali, bet tai dažnai sulėtina darbą. Darbuotojai nori pažiūrėti, pataisyti, dar kažką įdėti, dar kažką išimti. Jei biuras mažas, tai normalu. Jei kraunama didelė erdvė, geriau palikti vieną atsakingą asmenį ir leisti komandai dirbti. Priešingu atveju vienas žmogus neša monitorių, kitas ieško puodelio, trečias klausia, ar galima palikti seną fotelį. Visi geri norai, bet laikas bėga. Pakrovimo dieną reikia ne diskusijų, o sprendimų.

    H3: Kaip atiduoti raktus, alarmus ir prieigos korteles?

    Tai turi būti sutarta raštu. Kas atiduos raktus vairuotojui? Kas juos priims naujame biure? Ar alarmas išjungiamas, ar reikia kodų? Ar prieigos kortelės lieka senajame biure? Jei raktai pametami, problema didelė. Aš visada prašau perduoti raktus per atsakingą asmenį ir pasirašyti perdavimą. Taip pat geriau turėti atsarginį variantą, nes durų užrakti ne tą minutę – klasika. Kartais net nuotrauka nuo durų kodo padeda, bet tik jei tai saugu ir leidžiama.

    H3: Kaip suprasti, kad viskas baigėsi gerai?

    Ne tada, kai sunkvežimis išvažiavo. Gerai baigiasi tada, kai naujame biure viskas atiduota, pasirašyta, dėžės paskirstytos, trūkumai užfiksuoti, o klientas gali pradėti dirbti. Jei atvykus trūksta vienos dėžės, ji turi būti greitai surasta pagal numeraciją. Jei yra pažeidimas, reikia nuotraukų ir pastabos dokumentuose. Gera baigtis – kai po savaitės niekas neklausia, kur dingo spausdintuvas. Tai ir yra tikras rodiklis. Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas baigiasi ne rampoje, o tada, kai biuras vėl veikia.

    Išvada

    Biuro perkėlimas iš Jungtinės Karalystės: sklandus procesas įmanomas, kai planas, dokumentai, pakavimas ir komunikacija eina kartu. Nereikia manyti, kad viskas bus idealu – pervežimuose visada atsiranda smulkmenų. Bet jos nebūtinai tampa problemomis, jei žinote, kas atsakingas, kas vežama ir kur tai turi atvykti. Jei norite ramybės, pradėkite nuo sąrašo, terminų ir realaus pokalbio su pervežėju.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.