Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Biuro perkėlimas iš Anglijos su efektyviais logistikos sprendimais: kaip tai vyksta realybėje
Įvadas
Jei planuojate temą, kurią dažnai vadinu trumpai – biuro perkėlimas iš Anglijos su efektyviais logistikos sprendimais – žinokite: gražių prezentacijų būna, bet realybėje viskas dažniausiai atrodo kaip dėžių, kabelių, inventorizacijos ir muitinės dokumentų maišalynė. Per daugiau kaip 20 metų mačiau Londono, Mančesterio, Birmingamo ir Bristolio ofisus, kurie išsikraustė sklandžiai, ir tokių, kurie įstrigo dėl netikslaus CMR, pamiršto EORI ar blogai sunumeruotų dėžių. Svarbiausia čia ne tik sunkvežimis. Svarbu žinoti, kas važiuoja, kas pasirašo, kas atsako už IT įrangą, baldus, archyvus ir kas lauks Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ar kitur.
DUK – Planavimas: biuro perkėlimas iš Anglijos su efektyviais logistikos sprendimais nuo inventorizacijos
Kodėl biuro perkėlimas iš Anglijos su efektyviais logistikos sprendimais prasideda ne nuo sunkvežimio?
Prasideda nuo sąrašo, net jei niekam nesinori jo rašyti. Reikia žinoti, kiek turite stalų, kėdžių, serverių, monitorių, archyvų, kavos aparatų (neįsileiskit jų į bendrą krovinį, bet čia jau kita istorija). Be inventorizacijos vežėjas meta cifrą „iš lubų“, o po to visi stebisi papildomais mokesčiais. Gerai, kai dėžės turi numerius nuo 1 iki 312, o ne lipdukus „čia kompiuteriai“ ir „kažkas iš HR“. Kartais užtrunka diena, bet ta diena sutaupo savaitę nervų.
Kiek laiko prieš išsikraustymą reikia ruošti biuro perkėlimą iš Jungtinės Karalystės?
Normaliam biurui duokite 4–6 savaites, mažam – bent 2–3, o dideliam, kur dar yra serverinė, archyvas ir keli vadovai, keičiantys nuomonę, geriau 8 savaites. Pirmiausia reikia nuspręsti, kas keliauja kartu, kas lieka, kas išmetama. Po to einama prie pakavimo medžiagų, liftų rezervacijos, leidimų sunkvežimiui ir muitinės popierių. Jei Anglijoje nuomos sutartis baigiasi penktadienį, o naujas biuras Lietuvoje atidaromas pirmadienį, rezervacija turi būti ne „kažkada“, o konkrečią dieną ir valandą. Kitaip prasideda bėgimas.
Kas turi būti inventorizacijoje, kad nenukentėtų biuro įranga?
Inventorizacijoje turi būti ne tik „50 dėžių“, bet ir kas jose yra, kam priklauso, kur dedama naujame biure. IT įrangai užrašykite serijinius numerius, ypač nešiojamų kompiuterių, monitorių, dokų, telefonų ir duomenų saugyklų. Baldams nurodykite, ar jie išmontuojami, ar vežami kaip vientisi. Jei kažkas brangu, pažymėkite „trapi“ arba „reikia vežti stačiai“. Tas sąrašas vėliau tampa ir draudimo, ir priėmimo dokumentu.
Ar galima perkelti biurą iš Anglijos etapais?
Taip, galima, ir dažnai tai yra protingiau. Pavyzdžiui, IT įranga ir dokumentai gali važiuoti pirmu reisu, o baldai, kėdės ir konferencijų stalai – antru, kai naujame biure jau paruoštos vietos. Tik reikia saugoti sąsają tarp reisų: tas pats CMR formatas, tos pačios dėžių serijos, tas pats kontaktinis asmuo. Dalinis perkėlimas kartais kainuoja daugiau, bet mažina chaosą. Ypač jei dirbate hibridiškai ir žmonės negali sėdėti ant grindų.
Kodėl biuro vadovai dažnai per vėlai praneša IT skyriui?
Dažniausiai todėl, kad vadovai mato tik baldus ir dėžes, o IT skyrius mato serverius, slaptažodžius, tinklo įrangą, licencijas ir paniką. Kompiuteriai turi būti išjungti, pažymėti, kartais išimti diskai, o serveriai – paruošti transportui su oro pagalbine pakaba. Jei IT įsijungia paskutinę dieną, visada atsiranda „o šitas laidas labai svarbus“. Todėl techninį planą dėčiau šalia dokumentų plano. Be jo biuras persikelia, bet neveikia.
DUK – Dokumentai ir muitinė: biuro perkėlimas iš Anglijos su efektyviais logistikos sprendimais po Brexit
Ar biuro perkėlimas iš Anglijos su efektyviais logistikos sprendimais visada reikalauja muitinės procedūrų?
Po Brexit – taip, dažniausiai reikia bent eksporto/importo procedūrų ir tikslaus krovinio aprašymo. Anglijos (tiksliau, Jungtinės Karalystės) dokumentai nesiderina automatiškai su ES srautais, todėl CMR vien neužtenka. Gali prireikti commercial invoice, packing list, EORI, VAT duomenų, kartais T1 tranzito, jei krovinys eina per kitą ES šalį. Ne visada esu tikras dėl kiekvieno smulkios buhalterinės detalės, todėl čia geriau klausinėti muitinės brokerio. Bet pasakyti „nieko nereikia, tik vežam“ – rizikinga.
Kokie dokumentai būtini vežant biurą iš JK į Lietuvą?
Pagrindinis rinkinys: CMR važtaraštis, pakuočių sąrašas, inventorizacija, sąskaita arba pro forma invoice, siuntėjo ir gavėjo duomenys, EORI numeriai, VAT informacija ir krovinio vertė. Jei vežate naudotą įrangą, aprašykite ją kaip naudotą, ne kaip naują prekę. Jei yra asmeninių daiktų ar archyvų, jie irgi turi būti sąraše, kad pasienyje nekiltų klausimų. Dar svarbu turėti kontaktus žmogaus, kuris gali atsakyti telefonu, kai muitinė klausia, kas yra „office chairs, used“.
Kas yra CMR ir kodėl jis taip svarbus per tarptautinį biuro perkėlimą?
CMR yra tarptautinis važtaraštis, kuris rodo, kas, ką, iš kur ir kam veža. Jis nėra tik popierius vairuotojui; tai pagrindinis įrodymas, jei dings dėžė arba atsiras žala. Ant jo turi sutapti siuntėjas, gavėjas, krovinio pobūdis, vietų skaičius ir pastabos apie pakrovimą. Jei Anglijoje pakrovėte 28 padėklus, o CMR parašyta 26, Lietuvoje prasidės teatro spektaklis. Todėl prieš vairuotojui išvažiuojant patikrinkite numerius, parašus ir pridėtus lapus.
Kodėl EORI numeris gali sustabdyti biuro įrangos vežimą?
EORI reikia muitinės deklaracijoms, be jo sistema tiesiog nesileidžia normaliai tvarkyti importo ar eksporto. Daug mažų įmonių jį pamiršta, nes vidaus pervežimuose niekada nereikėjo, o tada krovinys stovi terminalai. Jei EORI nėra, tenka taisyti, laukti, aiškintis, o vairuotojas tuo metu skaičiuoja laiką. Kartais galima naudoti brokerio schemą, bet tai kainuoja ir ne visada tinka. Geriausia patikrinti numerį dar prieš rezervuojant transportą, ne tada, kai puspriekabė jau prie dokų.
O kas su senais monitoriais ir kompiuteriais?
Taip, bet reikia elgtis atsargiai, nes sena IT įranga gali būti traktuojama kaip naudotos prekės, o kartais kaip e-atliekos. Aš ne visada žinau 100%, kaip konkrečiu atveju sureaguos kiekviena institucija, todėl dėl didelio monitorių ar spausdintuvų kiekio klausčiau specialisto. Jei įranga grįžta į jūsų pačių biurą, aprašymas turi tai aiškiai parodyti. Jei parduodate ar dovanojate, jau kita istorija. Ir ne, „seni daiktai“ nėra geras krovinio pavadinimas muitinei.
DUK – Pakavimas, baldai ir IT įranga per biuro perkėlimą iš Anglijos
Kaip saugiai paruošti biuro baldus tarptautiniam vežimui?
Baldai pirmiausia išmontuojami, jei įmanoma, nes vientisas stalas užima vietą ir gauna daugiau smūgių. Stalčiai ištraukiami, stiklai ir lentynos pakuojami atskirai, metalinės kojos apsaugomos kampais. Minkštas pakavimas padeda, bet tarptautiniame krovinyje svarbiausia, kad padėklas neklibėtų. Apie biuro baldų išmontavimą ir pakavimą galima kalbėti ilgai, bet praktiškai: nuotrauka prieš išmontavimą sutaupo daug laiko surenkant. Ir nesukite varžtų į vieną maišą be etikečių.
Ar reikia specialiai pakuoti serverius ir duomenų saugyklas?
Serveriai, NAS, saugyklos ir tinklo įranga – taip, jiems reikia specialaus plano. Pirmiausia duomenys, tada išjungimas, tada pakavimas, ne atvirkščiai. Gerai, kai vežėjas turi oro pagalbinę pakabą, GPS ir galimybę vežti krovinį be papildomų sustojimų. Serverio spintą dažnai geriau palikti specialistams, nes ji sunki, aukšta ir jautri pasvirimui. Jei kas nors sako „nieko, užteks pledų“, aš jau nerimauju.
Ką daryti su popieriniais dokumentais ir archyvais?
Popieriniai dokumentai keliauja dėžėse, bet ne bet kokiose. Reikia tvirtų dėžių, etiketės su skyriumi, numerio, atsakingo asmens ir nurodymo, ar tai archyvas, ar kasdieniai dokumentai. Jei yra konfidencialių duomenų, prieš kelionę reikia pagalvoti apie GDPR ir prieigą. Kartais geriau dalį popierių sunaikinti saugiai, nei tempti per visą Europą krūvą senų sąskaitų. Archyvo svoris taip pat greitai sujaukia kainą, nes popierius nėra lengvas.
Kodėl dėžių numeravimas yra mažas dalykas su dideliu efektu?
Numeravimas atrodo kaip biurokratija, kol neatvykstate į naują vietą ir nematote 80 vienodų rudų dėžių. Numeris leidžia tikrinti pagal sąrašą: dėžė 12 atvažiavo, 13 ne, 14 atidaryta ne ten. Galima naudoti spalvas skyriams – finansai mėlyna, IT geltona, HR žalia. Tai paprasta, beveik nieko nekainuoja, bet sumažina ieškojimo laiką per pusę. Be numerių visada atsiras žmogus, kuris „tikrai žinojo“, kur padėjo antspaudus.
Ar vežėjai turi išmontuoti biuro baldus Anglijoje?
Kai kurie vežėjai siūlo, kai kurie ne, ir čia reikia aiškiai klausti prieš sutartį. Išmontavimas Anglijoje reiškia dar vieną komandą, įrankius, laiką ir atsakomybę už varžtus bei detales. Jei biuras nuomojamas, kartais nuomotojas reikalauja, kad viskas būtų palikta švariai, be skylių ir griūties. Todėl planas turi apimti ne tik pakrovimą, bet ir patalpos perdavimą. Pigus variantas be išmontuotojų dažnai tampa brangesnis, kai stalas tiesiog netelpa į lifto duris.
DUK – Kainos, terminai ir draudimas: efektyvūs logistikos sprendimai biurui iš Anglijos
Kokia kaina realiai turi biuro perkėlimas iš Anglijos su efektyviais logistikos sprendimais?
Mažam biurui realiai galima matyti nuo 1 500 iki 3 500 eurų, vidutiniam – 4 000–8 000 eurų, dideliam – gerokai daugiau. Kainą muša tūris, aukštas, pakrovimo vieta, IT apsauga, draudimas, muitinės brokeris ir tai, ar reikia laukti Anglijoje. Jei keliauja 10–15 padėklų, dažniausiai ieškoma dalinio krovinio arba konsolidacijos. Jei yra 30–40 padėklų, jau gali būti pigiau imti atskirą puspriekabę. Biuro perkėlimas iš Anglijos su efektyviais logistikos sprendimais kainuoja tiek, kiek kainuoja sumažinta rizika, ne tik kilometrai.
Kodėl pigiausias pasiūlymas tarptautiniam biuro perkėlimui gali būti pavojingas?
Nes rašau griežtai: per pigus pasiūlymas dažnai slepia tai, ko jame nėra. Nėra draudimo, nėra pakavimo, nėra liftgate, nėra laukimo laiko, nėra brokerio, nėra atsakingo ekspeditoriaus. Po to sąskaita auga pakeliui, o klientas jau įstrigęs terminuose. Esu matęs įmonių, kurios paima avansą, o paskui „derina mašiną“ dvi savaites. Normalus pasiūlymas turi būti nuobodus: kas įeina, kas neįeina, kas nutinka, jei vėluojama. Nuobodumas logistikoje yra geras ženklas.
Kiek trunka kelionė iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo į Lietuvą?
Iš pietų Anglijos, tarkim Londono ar Southamptono, iki Lietuvos su keltu dažniausiai 3–5 dienos. Iš Mančesterio, Liverpulio ar Škotijos sienos gali būti 5–7 dienos, nes dar reikia nuvažiuoti iki Doverio, Calais, Zeebrugge ar Roterdamo. Jei krovinys dalinis, jis gali laukti konsolidacijos sandėlyje. Oro sąlygos, eilės keltui ir vairuotojų grafikai taip pat daro savo. Todėl žadėti „pirmadienį pakrovėm, trečiadienį Vilniuj“ kartais yra gražu, bet ne visada sąžininga.
Kada verta rinktis sandėliavimą tarp Anglijos ir Lietuvos?
Sandėliavimas vertas, kai naujas biuras dar neparuoštas arba perkėlimas vyksta etapais. Gali būti taip: baldai iš Anglijos išvažiuoja pirmi, o IT įranga laukia saugioje zonoje Kaune iki serverinės paruošimo. Sandėlio kaina labai skiriasi, bet orientuokitės į keliasdešimt eurų už dieną ar vietą, priklausomai nuo apsaugos ir apimties. Tai nėra gedimas, tai buferis. Blogiau, kai viskas atvažiuoja vienu metu, o naujame biure dar dažomi sienos ir nėra elektros.
Kokia draudimo suma protinga biuro įrangai vežti?
Draudimo suma turi atspindėti tikrąją įrangos vertę, ne tik knygų svorį. Dažnai matoma 0,5–1,5% nuo deklaruotos vertės, bet sąlygos skiriasi: kas dengiama, kokios išimtys, ar reikia nuotraukų. Jei vežate serverius, verta turėti pakavimo aprašymą ir vertės pagrindimą. Draudimas nepadės, jei krovinys buvo pakrautas kaip „kaip Dievas davė“. Ir taip, brangūs daiktai be aprašo po avarijos virsta ginču, ne stebuklu.
DUK – Atvykimas, iškrovimas ir po perkėlimo darbai Lietuvoje
Kas turi laukti krovinio atvykus į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą?
Atvykimo vietoje turi būti žmogus, kuris gali pasirašyti, priimti, patikrinti vietas ir prireikus sustabdyti iškrovimą. Tai gali būti administratorius, IT specialistas, vadovas arba ekspeditorius, bet ne „kažkas iš apsaugos“, kuris nieko nežino. Jei trūksta dėžių arba matoma žala, tai reikia fiksuoti iškart, ne po trijų dienų. Gerai, kai naujame biure jau žinoma, kurios dėžės eina į kurią patalpą. Priešingu atveju sunkvežimis tampa sandėliu, o koridorius – chaoso centru.
Reikia keltuvo iškraunant biurą iš sunkvežimio?
Reikia, jei nėra dokų, rampų ar pakrovimo aikštelės. Liftgate, arba galinis keltuvas, sutaupo nervų, ypač kai keliauja sunkūs stalai, spintos ir serverių dėžės. Be jo teks samdyti žmones su vežimėliais, o tai Anglijoje ir Lietuvoje gali kainuoti papildomai. Kartais sunkvežimis gali stovėti tik tam tikru laiku, nes gatvėje ribojamas sustojimas. Todėl prieš užsakant transportą nufotografuokite įvažiavimą ir pasakykite vežėjui tiesą, ne optimistinę versiją.
Kaip tikrinti, ar visos dėžės ir baldai atvažiavo?
Tikrinama pagal inventorizaciją ir CMR: vietų skaičius, dėžių numeriai, padėklų būklė, plombos ir matomi pažeidimai. Jei dėžė atidaryta ar plėvelė suplėšyta, fotografuokite prieš iškraunant. Jei trūksta vieno kompiuterio, neklausinėkite visų darbuotojų pirmiausia – tikrinkite sąrašą ir pakrovimo nuotraukas. Realistiška situacija: Birmingame buvo 317 dėžių, o Kaune trūko vienos su spausdintuvo toneriais. Ji atsirado po dviejų dienų, nes numeriai sutapo su sąrašu, ne su atmintimi.
Ką daryti, jei Anglijoje pamiršote dalį dokumentų ar įrangos?
Jei pamiršote dalį dokumentų ar įrangos, pirmiausia neslėpkite to nuo vežėjo ir gavėjo. Reikia suprasti, ar tai galima atsiųsti atskiru siuntiniu, ar laukti, kol pagrindinis krovinys bus priimtas. Kartais greičiau siųsti mažą partiją kurjeriu per DHL, UPS ar specialų maršrutą, nei keisti visą puspriekabės grafiką. Bet dokumentai su parašais, raktai, serverių prieigos kortelės – tokie dalykai turi keliauti su atsakingu žmogumi, ne „kažkaip“. Čia jau ne logistika, čia rizikos valdymas.
Kodėl po perkėlimo vis tiek reikia vieno atsakingo žmogaus?
Po perkėlimo visada lieka smulkių darbų, kuriuos be atsakingo žmogaus niekas nepabaigia. Reikia surinkti parašus, patikrinti žalas, suderinti sąskaitas, grąžinti nuomotą įrangą, užfiksuoti trūkstamus daiktus. Dar reikia pasakyti IT, kad viskas veikia, buhalterijai, kad dokumentai gauti, ir vadovui, kad biuras neatrodo kaip po audros. Atsakomybė čia nėra maloni, bet būtina. Be vieno žmogaus visi mano, kad „kažkas kitas“ tvarko.
Išvada
Biuro perkėlimas iš Anglijos su efektyviais logistikos sprendimais nėra tik „atvažiavo, pakrovė, išvažiavo“. Tai planas, inventorizacija, dokumentai, pakavimas, draudimas ir žmogus, kuris atsako, kai viskas pradeda griūti penktadienį 16:30. Jei turite sąrašą, realų terminą ir vežėją, kuris nemeluoja apie rizikas, didžioji dalis problemų išsprendžiama dar prieš krovinį paliečiant. Tada kelionė per Doverį, Zeebrugge ar Rotterdamą tampa ne loterija, o normalus darbas.