Biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę su įranga: pragyvenimo vadovas po „Brexit“ chaoso

Daugelis verslininkų mano, kad biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę su įranga yra tiesiog klausimas užsakyti sunkvežimį ir važiuoti, tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė drastiškai. Dirbu pervežimų srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti – dabar tai nebe tiesiog logistika, o dokumentinis karatė. Reikia ne tik sumontuoti kompiuterius į dėžes, bet ir tiksliai žinoti, ką daryti su muitinės deklaracijomis, kurie dažnai pasirodo esą sudėtingesnės nei pašto kodai Londone. Jei ruošiatės judėti į Londoną ar Mančesterį, būkite pasiruošę tai, kad kas nors sutiks ne pagal planą.

Pagrindiniai dokumentai ir muitinės painos (Be šito nepraeisi)

Ar reikia įregistruoti UK EORI kodą prieš važiuojant?

Absoliučiai taip, be šito judėti negalima. Jei jūsų įmonė jau registruota Jungtinėje Karalystėje, turite gauti GB EORI kodą, kuris prasideda skaičiais. Dažnai klientai sako: „o mes turime Lietuvos kodą“, tačiau dabar tai nepadeda, jei krovinys atkeliauja į JK kaip galutinis importas. Be tokio kodo krovinys gali būti užstrigęs uoste arba tūzti sandėlyje, o kasdienines mokestis už laikymą ten kaista tikrai ne smulkios.

Kas daryti su ToR01 forma ar ją reikia?

Tai vienas dažniausiai paininamų dalykų. ToR01 (Transfer of Residence) skirta tiems, kurie gyveno už JK ribų ir grįžta gyventi, norėdami atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Tačiau jei vykstate biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę su įranga, tai verslo veikla, ne asmeninis grįžtamas. ToR01 čia netinka, nes jūs ne asmuo, o įmonė, todėl teks mokėti PVM ir importo mokesčius (arba taikyti atitinkamas procedūras).

Ar būtinas muitinės tarpininkas (brokeris) Anglijoje?

Mano nuomone, be jo dabar būtų beveik neįmanoma sužlugti šią operaciją, nebent jūsų darbuotojai moka muitinę deklaruoti. Angliška muitinė sistema (CDS) labai skiriasi nuo mūsų EMCS, o klaidos kainuoja brangiai. Tarpininkas padarys „Entry Summary Declaration“ ir užpildys importo deklaraciją, kol vairuotojas miega sunkvežimyje Doveriuje. Pasitikėjimas savimi čia gali baigtis tonų neišsiųstu kroviniu.

Kaip susitvarkyti su draudimu kelyje?

Draudimas turėtų būti ne tik transporto priemonei, bet ir paties krovinio. Pervežiant brangų biuro techniką, rekomenduoju „Freight insurance“, kuris padengia nuostolius kelyje arba kraunant/iškraunant. Žinau, kad visi taupo, bet vienas suktas vairuotojas priešais Doverį gali padaryt daugiau žalos nei uždirbate per mėnesį. Patikrinkite, ar draudimas galioja ir Jungtinės Karalystės teritorijoje.

Ar galima važiuoti sava transporto priemone?

Taip, galima, jei turite „Self-Drive“ leidimą arba įmonės vairuotojo pažymėjimą, tinkamą tarptautiniams reisams (tiek MB, tieb D kategorijos). Bet atsiminkite – biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę su įranga reikalauja, kad transportas būtų aptarnautas. Jei važiuojate patys, turite iš anksto užpildyti visus muitinių dokumentus, nes pasienio poste nebus laiko jų mokytis.

Ką daryti, jei dokumentuose trūksta vienos deklaracijos?

Tai klasikinis scenarijus. Krovinys atvyksta, o vienas lapelis dingęs arba blogai suvestas prekės kodas (HS code). Tada kyla „konsignė“ (gautojo) vardu muitinės pranešimas. Geriausia iš anksto pasidaryti „pre-landing“ deklaraciją. Jei ne, gali tekti mokėti už sandėliavimą „Deliver“ ar „DP World“ sandėliuose, kurie kaista tikrai nemažai per dieną.

Ar reikia vertimo lietuviškų dokumentų į anglų kalbą?

Paprastai muitinėje pakanka angliškų prekių sąrašų (Packing List), bet techninių pasų ar specifinių sertifikatų gali prireikti. Nereikia versti kiekvieno lapelio, jei jis nėra kritiškas, bet svarbu, kad pagrindinė informacija būtų aiški. Vieną kartą matiau, kad vairuotojas neprileido angliškai nesuprantantis sandėlininkas dėl keisto antspaudo – reikėjo skambinti brokeriui.

Kas su PVM mokėjimu – ar jį galima susigrąžinti?

Jei esate PVM mokėtojas Jungtinėje Karalystėje, tuomet importuojant įrangą galite taikyti „postponed accounting“ mechanizą. Tai reiškia, kad sumokėtą PVM importo mokesčius galite užrašyti savo PVM deklaracijoje kaip įplauką ir išlaidą tą patį laikotarpį, nereikalingi pinigai iš rankų išeina. Svarbu konsultuotis su buhalteriu dėl šios schemos.

Ar sunku gauti prekių sankcijos (sanctions) patvirtinimą?

Jei jūsų įranga nekelia įtarimo dėl dvigubo paskirties (pvz., laboratorinė įranga į Rusiją ar Baltarusiją), tai problema nėra. Tačiau jei biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę su įranga apima specialią techniką, gali tekti rodyti, kad ji nekelia grėsmės. Angliški muitininkai griežtai tikrina, ką įvežama iš trečjųjų šalių dabar.

Kiek laiko užtrunka išankstinis deklaravimas?

Idealiausiai tai daroma prieš 5 darbo dienas iki krovinio išvykimo. Tačiau gyvenime dažnai būna, kad viskas spėjama per paskutines 24 valandas. Sistema leidžia ir taip, bet tada rizikuojate, kad jei systemos „crash“ins arba kas nors neprisijungs, krovinys liks Lietuvoje. Nedarykite ant skruzdės.

Logistika: technika, dėžės ir fiziniai iššūkiai

Kaip tinkamiausia supakuoti serverius ir juostas?

Tai, kaip supakuosite IT įrangą, lemia ar ji atvyks gyva. Serveriai turi būti tvirtai užfiksuoti originaliose dėžėse arba specialiuose „flight case“ konteineriuose. Nenaudokite popieriaus, gali likti dulkių. Geriausia – burbuliukų plėvelė ir putos. Vienas klientas išsiuntė serverius įprastose dėžėse, ir atvyko „Lego“ rinkinys – nebe įmonė.

Ar galiu vežti biuro augalus?

Dėl augalų Anglija labai griežta, tai nebe taip, kaip anksčiau. Reikalaujamas fitosanitarijas pažymėjimas, kuris turi būti gautas prieš išvykimą iš Lietuvos. Be šio dokumento augalus tiesiog konfiskuos pasienyje ir sudegins. Geriau palikite senius filodendronus ir nusipirkite naujus Londone – pigiau ir be nervų.

Kas daryti su tuščiais toneriais ir juostinėms kasetėms?

Dėl toksinių atliekų (WEEE direktyva) yra apribojimų. Negalima tiesiog mesti tuščių tonerių į pilną dėžę su biuro reikmenimis. Geriau juos išsiurbti arba išmesti Lietuvoje kaip pavojingas atliekas, o ne vežti per sieną. Angliškos muitinės gali klausti, ar nenešate nelegalių atliekų.

Ar tinka įprastos „Euro“ paltės (pallets)?

Taip, bet svarbu, kad jos būtų tvirtos, nes pakartotinio pakrovimo metu (jei reikės perskrauti) gali sugriūti. Geriau naudoti standartinius 120x80 ar 120x100 paltus. Neįpakuojuokite daugiau kaip 500–600 kg vieno paltės, nes sunkvežimių kėlikliai Anglijoje kartą buvo giliau, kartą sekliau – geriau saugoti.

Ar saugu vesti jautrius duomenis (IT infrastruktūrą)?

Duomenys saugesni, jei įranga išjungta ir diska išimta (jei įmanoma). Tačiau dažnai įmonės perveža jau surinktus serverius. Tada svarbu, kad vairuotojas žinotų, kad dėžės yra „touch sensitive“ – nekimsta per kraunant. Niekada nežinai, kas dirba sandėliyje Anglijoje – gali būti ir studentas savaitgalininkas.

Ar reikia inventorizacijos sąrašo su serijiniais numeriais?

Labai rekomenduojama. Jei dingsta brangi įranga, be serijinių numerių negalėsite padaryti draudimo išmokos pranešimo. Taip pat muitinėje gali parodyti įtąrumą, jei matys „kompiuterių dėžė“ be detalaus aprašymo. Surinkite tą sąrašą iš „Excel“ likvidumo lentelės.

Kaip elgtis su biuro baldais – ar verta veži senus?

Senui biuro baldui (staluems, kėdėms) biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę su įranga gali netikti. Jungtinėje Karalystėje nulinis importo mokestis ant daugumos baldų, bet jie užima daug vietos. Paskaiciuokite – ar pigiau nupirkti naudotus „Gumtree“ ar „Facebook Marketplace“ Anglijoje, nei mokėti už kelių kubinių metrų vežimą?

Ar galima veži degalus arba maistą biurui?

Degalų (adBlue) turi būti tik tiek, kiek reikia kelyje (sistemoje), o ne kanistruose. Maisto produktų (kaip arbata, kava) negalima vežti dideliais kiekiais be specialios licencijos (ne mažmeninės prekybos). Tarkime, dėžės kramtomoji guma – ok, bet 50 kg saldainių jau bus komercinė siunta.

Kas daryti, jei sunkvežimis sugenda Anglijoje?

Tai vienas tą blogiausių scenarijų. Tada reikia skubiai ieškoti pagalbinio sunkvežimio (recovery). Visada patikrinkite, ar jūsų pervežėjas turi 24/7 pagalbos kontraktą JK teritorijoje. Jei ne, sunkvežimis gali stovėti autostradoje valandomis, o vairuotojas liks be pietų.

Ar reikia specialios leidimo veži pavojingas medžiagas?

Jei biure turite „Clean room“ su cheminiais mediatoriais arba daugiau nei 330 litrų degių skysčių (tai daug), tai taip, reikia ADR leidimo. Paprasti biurai su keliais spalvotaisiais printeriais to nereikalauja, todėl nereikia perspėti pervežėjo be reikalo.

Ar tikrina kiekvieną dėžę fiziškai?

Daugiausia tikrinama rentgeno (X-ray) skeneriais. Jei vaizdas atrodo įtartinas (pavyzdžiui, per daug metalo arba neaiškios formos), tada gali būti „physical examination“. Nenustokite dėžių su knygomis taip, kad atrodytų kaip blokas – padarykite, kad matytųsi turinio kontūrai. Tai greitins procesą.

Kiek trunka persidarymas (transshipment) jei reikia?

Jei įmonės maža ir biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę su įranga vyksta dalimis (LTL - Less than Truckload), gali tekti perskrauti tarpinėje sandėlyje. Tai paprastai užtrunka 1-2 darbo dienas. Nedarykite planų, kad pirmadienį išvyksta, trečiadienį jau stovi biure – duokite sau savaitės atsilikimą.

Finansai ir nenumatyti siurprizai (Pinigai kalba)

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Nuosažių. Svarbu: krovinio svoris (ne tik tūris), atstumas iki uosto (Klaipėda arba Gdansk), kuro kainos (jie šokinėja), ir ar reikia „Tail Lift“ (keliamos galinės durys). Taip pat įtakos turi uosto mokesčiai (Dover Terminal charges). Pradedantiesiems atrodo, kad kaina – tik atstumas, bet čia yra daugiau komponentų.

Ar galiu atsisakyti siuntos, jei ji jau kelyje?

Galima, bet tai brangu. Jei krovinys jau perėjo sieną arba yra Anglijoje, teks sumokėti už grąžinimą ir sandėliavimą. Geriau iš anksto suderinkite, ar tikrai reikia vežti tą senę spausdintuvę, kurią nusprendėte mesti dar prieš išvykstant.

Kokia rizika, jei prekės deklaruotos bloga verte?

Muitinės baudos ir galimas konfiskavimas. Jei deklaruosite 500 eurų vertės serverį, kaip 50 eurų „二手“ (naudotą) techniką be jokio pagrindo, ir tai bus pastebėta, gausite didelią baudą (Civil Penalty). Angliška HMRC (Revenue and Customs) sistemos moka rasti tokius dalykus.

Ar turiu mokėti „Courier“ mokesčius už pristatymą paskutiniam myliui?

Dauguma „door-to-door“ paslaugų tai įtraukia, tačiau jei adresas yra centrinis Londone (Congestion Charge zona) arba be prieigos sunkvežimiui (narrow street), gali tekti papildomai mokėti už mažesnį transportą arba leidimą įvažiuoti. Klauskite apie „restricted access“ iš anksto.

Kas yra „Demurrage“ ir „Detention“ mokesčiai?

Demurrage – mokestis už konteinerio ar sunkvežimio stovėją uoste, jei neišsiimtas laiku. Detention – mokestis už vairuotojo laisvalaikio pažeidimą (t. y. kai jis laukia per ilgai pakrovimo/iškrovimo metu). Anglijoje šie mokesčiai yra griežtai taikomi, tad neleiskite vairuotojui laukti be reikalo.

Kaip apmokėti pervežėją?

Paprastai reikalaujama 50% avanso, likęs 50% – prieš išvykdami arba atvykus. Būkite atsargūs su 100% išankstiniais mokėjimais (ypač jei pervežėjas neseniai įsikūrė). Patikrinkite atsiliepimus „Google Maps“ arba „Trustpilot“ apie pervežimo įmonę.

Ar verta kreiptis į „man with a van“ paslaugas Anglijoje?

Jei turite 3–4 dėžes, tai galimai pigiau. Tačiau jei biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę su įranga reikalauja muitinės procedūrų, „van vyras“ tikrai neįsivaizduoja, kaip deklaruoti importą. Jis tik nuveža tarp tarpinių taškų, o dokumentus turite spręsti patys.

Kokia PVM norma taikoma importuojant įrangą?

Importo PVM tarifas Anglijoje standartiškai yra 20% (nuo įsigijimo vertės + siuntimo išlaidų + muitų). Kai kurios prekės (pvz., energetiškai efektyvi įranga) gali turėti mažesnę nuolaidą, tai reikia tikrinti konkretų prekės kodą (Commodity Code). Nesitikėkite, kad viskas bus 5% ar 0%.

Ar galiu gauti garantiją (guarantee) už mokesčius, kol nepervežta?

Taip, galima taikyti „Deferment Account“ garantiją (per savo brokerį), kad mokesčiai būtų sumokėti vėliau (iki 15 dienų mėnesio). Tai padeda išlaikyti pinigų srautus, nes nereikia mokėti tūkstančių iš karto, kai krovinys tik atvyksta.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių uoste?

Taip, ten yra „Port Health“ mokestis (jei maistas arba gyvūnai), „Security“ mokestis (ISPS) ir kiti „Terminal handling charges“. Geriausia klausti pervežėjo: „Ar kaina yra „all inclusive“, ar gali būti uosto priedėlių?“. Dažnai jie apie tai užmiršta pasakyti.

Ką daryti, jei klientas (JK pusėje) atsisako priimti siuntą?

Tai retas, bet įmanomas dalykas. Tada krovinys tampa „abandonuotas“. Dėl to teks mokėti už jo griovimą ar saugojimą. Užtikrinkite, kad JK esantis asmuo tikrai nori ir gali priimti tą siuntą (turi vietą ir įrangą įvežti).

Ar įeina „Carnet de Passage“ į kainą?

Carnet dažniausiai naudojamas laikinam importui (pvz., parodoms ar filmavimui). Jis brangus (kaip užstatas). Paprastam biuro perkėlimui jis nenaudojamas, nes tai yra galutinis importas, bet jei tikrai laikinai perkinate biurą (pvz., 6 mėn. projektui), tai galima variantas.

Išvada

Biuro perkėlimas į Jungtinę Karalystę su įranga nėra pramoga, bet jei viską suplanuojate su šiek tiek atsidūros, viskas įvyks. Svarbiausia – neskubėk su dokumentais ir pasitikėk patikimais specialistais, nes viena klaida „HS code“ pasirinkime gali kainuoti daugiau nei pašarai. Geriau praleisti dieną skambinant brokeriui nei savaitę spręsti problemas Doverio uoste. Sėkmės naujame biure Londone!