Siuntų siuntimas į Angliją: kaip ten nenudegti su seka, garantija ir kaina

Per tuos dvidešimt kelis metus, kai kraustau žmones į UK ir atgal – mates visko. Ir džiaugsmingų siuntų, kai močiutės vazonas saugiai pasiekė Londoną, ir tokių, kur dėžėje vietoje keramikos – dulkės. Siuntų siuntimas į Angliją šiandien nėra tik “nunešei į paštą ir pamojavai”. Yra seka, yra garantija, yra Brexit, daugybė smulkmenų, kurias pravartu žinoti PRIEŠ paleidžiant siuntą. Paruošiau atsakymus į klausimus, kuriuos man vis teiraujasi. Ne visada tvarkingai, nes gyvenimas irgi toks.

Pirmas dalykas, kuris rūpi

Kiek kainuoja siuntų siuntimas į Angliją, jei kalbam apie standartinę dėžę?

Jei dėžė apie 20-30 kg, matmenys ne kaip šaldytuvas – nuo 60 iki 140 eurų. Platus intervalas. Vieni veža sausumu, kiti oru, treti – jūriniu konteineriu. (Ne, ne tame prie namų, o didžiajame.) Kaina priklauso nuo skubos. Nemėgstu “akcijų po 29 eurus”, nes ten dažnai neskaito sąlygų, o paskui “negalima? na, deja.” Pigiau – ne visada paprasčiau, ir tai viena tų tiesų, kurias tenka priminti bene kasdien.

Ar galiu pats nusivežti daiktus į Angliją, be jokios kurjerių firmos?

Gali. Jei turi mašiną ir tempi dėžes – tavo teisė. Tik nepamiršk muitinės deklaracijos. Per paštą irgi siunčia, bet stebėk svorį. Kartą skambino klientas: “Kodėl nepriėmė konservų?” Nes. Ne. Mėsa ir pieno produktai – tabu. Paštas pigiau, bet sekimas stringa, ypač kai perduoda Royal Mail. Tada dingsta iš radaro savaitė. Būna. Jei skubi – paštas ne tau.

Apie seką – ar tikrai matysiu, kur mano daiktai?

Koks realus skirtumas tarp sekos ir garantijos, nes aš iki galo nesuprantu?

Seka – tarsi GPS. Matai: išsiųsta, Vokietija, Londonas. Bet tai nereiškia, kad jei subyrės, sumokės. Garantija – raštiškas įsipareigojimas. Daug kas mano, kad seka = garantija. Nėra taip. Seniau ir aš taip galvojau, kol pamačiau, kaip vežėjas pasakė: “sekos nr. yra, o dėl įskilimo – skaitykite 8.3 punktą.” Seka ramina nervus, garantija – kišenę. Dvi skirtingos planetos.

Kodėl mano siunta jau savaitę “sustingusi” tame pačiame Londone?

Hm. Keletas dalykų. Kartais neskanuojamas kodas, kartais muitinė. Kartais ir aš nežinau iki galo, kodėl skaičiai “miršta” sistemoje, o paskui staiga atgyja. Buvęs kolega sakydavo – tai oro uosto “juoda skylė”. Realiai paskambink vežėjui. Jei skambini savaitę, o jie tik “pažiūrėsim” – spausk. Gali būti, kad dėžė nubyro į kitą konteinerį. Po Brexit muitinė tapo atsargesnė. Tada savaitė – niekis.

Ar privalo firma, teikianti siuntų siuntimą į Angliją, duoti raštišką garantiją?

Jeigu profesionalai – pasiūlys raštu. Žodžiai – nieko verti. Pamenu, berods 2003-ieji, vežėm į Birmingemą. Sutartis ant vieno lapo, ranka surašyta. Bet GALIOJO. Šiandien spaudi “sutinku” elektroniniu vaizdu. Jei parašyta, kad dėl netinkamos pakuotės neatsako – o tu supakavai į seną kasos aparatų dėžę – beliks tik pakraipyt galvą. Raštiškas įsipareigojimas – vienintelė tavoji apsauga.

Brexit, muitai ir ką dabar reikia žinot

Ar dabar siunčiant į Angliją reikia kažkokių specialių muitinės dokumentų?

Taip. Po Brexit nebe ES. Reikia CN22 arba CN23. Asmeniniai daiktai – pilkas plotas. Kartais praleidžia, kartais kabinėjasi prie kiekvienos smulkmenos. Patariu: sąrašas, “used personal belongings”, apytikslė vertė. Nauji daiktai? Gali pakabinti PVM. Buvęs atvejis: draugas siuntė dviračio padangas, muitinė paskelbė komercine siunta. Teko mokėt. “O aš gi dovanojau!” – na, kodėl tada parduotuvės kvitas? Nepamiršk deklaracijos, antraip siunta grįžta atgal.

Kas bus, jei dėžėje rasti maisto produktai, pavyzdžiui, sūris ar duona?

Ne. Yra sąrašas, ko UK neįsileidžia. Mėsa, pienas, kai kurie vaisiai. Sūris… šita vieta man vis dar kelia nedidelę sumaištį. Esu matęs, kad kieti sūriai pralįsdavo prieš Brexit. Dabar labai abejoju. Neišbandyk. Duona? Sausą galima, bet kam? Rizikuoji, kad atvers visą dėžę muitinėje. Daiktai vėluos savaitę. Ir pakvips muitine, o ne sviestu. Geriau ne.

Koks didžiausias beprotiškumas, kurį teko matyt siunčiant į Angliją?

Viena moteris, nusprendė siųsti dirbtinę gėlę ir du butelius naminių trauktinės. Dėžėje – “namų dekoro komplektas”. Muitinė atsidarė. Aišku, atsidarė. Ieškojo skysčių. Trauktinė suprastėjo. Dekoras irgi. Pakuotė buvo pažeista. Garantija? Pati blogai supakavo, tai “kaip ir” netaikoma. Moralė? Ne siųsk skysčių su dekoru. Ir ne taupyk ant pakavimo. Skamba kaip anekdotas, bet tai buvo realus skambutis prieš pietus. Kartais taip tiesiog būna.

Pakuotė, svoris ir taisyklės, kurias žmonės linkę pamiršt

Kokia yra tikroji didžiausia siuntos riba į UK?

Kiekvienas vežėjas turi savo limitus. DHL, DPD – dažniausia 30-70 kg vienam vienetui. Krovininiu – gali ir 1000 kg, bet tada jau ne siunta, o perkraustymas. Siuntų siuntimas į Angliją paprastai reiškia 1-5 dėžes iki 30 kg. Kodėl 30? Nes daugiau nebe vienas žmogus panešios. Būna klientas supakuoja 45 kg. Kurjeris atvažiuoja vienas. Tada kviesti kaimyną. Negerai. Mūsų darbas – pervežt, o ne keltis treniruot daryt.

Ar tikrai negaliu panaudoti senų pieno dėžių iš parduotuvės?

Matau, kaip galvoji: “jogurtų dėžė – kartonas – kas skirtumas?” Skirtumas – kelionė trunka dienų. Drėgmė, šaltis, konteineris prie variklio. Senas kartonas subyra. Garantija negalioja – “netinkama pakuotė”. Kambario temperatūroj laikė, o čia – nebe. Patarčiau: dvigubos siūlės, storas kartonas, lipni juosta. Pakavimo medžiagos 10-20 eurų. Pigiau nei naujas rizotas, atkeliavęs sulūžęs. Neiš galvos taupyt ant pakuotės.

Kaip supakuoti stiklinį turinį, kad nenukeliautų į šiukšlyną?

Bubble wrap. Kiekvienas daiktas atskirai. Tuščias ertmes užpildyk popieriumi. Jei stiklas – nėra “per daug” apsaugos. Etiketė “Stipriai!” nieko nereiškia. Kurjeriai nemato spūstyse. Meta. (Gal ne visi, bet dalis.) Sumušk kaip kasetę – sluoksnis po sluoksnio. Gerai sutepk siaurą dalį – ten kyla įtampa. Kartą vežėm stiklą. Atkeliavo sveiką. Nežinau, ar sėkmė, ar pakavimas. Bet taip. Geriau pervyniot nei verkti.

Kas nutinka, kai viskas pamažu pabyra – ir ne į gerą

Ar galima siųsti dviratį su „standartine garantija“ ar čia jau kitas lygis?

Dviratis – nepatogus. Didelis, sunkus. “Standartinė garantija” dažnai limituota. Jei dviratis 800 eur, o standartas – 200, nelabai guodžia. Reikia išardyti. Nepakrausi viso kaip yra. Aš dažnai sakau: jei brangus, parduok čia, UK nusipirk kitą. Emociškai – skaudu. Bet siuntų siuntimas į Angliją dviračiu kainuoja 150-300 eur. Esu matęs žmonių nustebimą dėl kainos. Kartais collector’s item verta. Bet dažnai paprasčiau atsiskyrus.

Ką reiškia “nuo durų iki durų” ir kodėl tos durys būna kitoje gatvės pusėje?

Skamba lyg kurjeris nuneš į svetainę ir padės prie sofos. Ne. Paima iš adreso, nuveža į terminalą, perduoda partneriui UK, o tas atveža į namus. Bet jei kaimelis Šiaurės Anglijoje? Paskutinė mylia gali būt su vietiniu paštu. Arba palieka prie durų be parašo. Ne visai kaip sapnuoji. Anglijos aptarnavimas kitoks – jie nebeldžia taip atkakliai. Palieka pranešimą. Tada skubi į pašto skyrių per tris dienas. Ir dalis ten knarkia.

Kiek kartų matei, kad žmonės patys prisidarė bėdų dėl blogos pakuotės?

Oi. Favoritas. Panevėžys–Liverpulis. Klientė (ar jos vyras, dabar jau nebeskiriu, bet vienas iš jų) supakavo į senas batų dėžes. Minkštos, šlapios nuo lietaus palėpėje. Kelio metu – subyrėjo. Viduje porcelianas. Garantija? Ne. Pakuotė neatitiko reikalavimų. Siuntų siuntimas į Angliją sėkmingas tik tada, kai patapšnoji dėžę: “ar atlaikytų šaldytuvą ant viršaus?” Jei ne – pervyniok. Pamenu tą skambutį. Graudžiai juokiausi. Po to siūliau arbatos. Neišgėrėm – per toli.

Apie kainas nesužalodamas sąžinės

Kodėl kai kurios įmonės siūlo siuntų siuntimą į Angliją dvigubai pigiau nei rinkos lyderiai?

Būk atsargiai. Yra legit firmos, surenkančios į konteinerį – lėtai, pigiai. Yra tokios, kurios pasiima pigiai, bet be draudimo. Kartais tarpininkas parduoda kitam, o tas – dar vienam. Seka miršta pakeliui. Vilniečiui atrodo – siunčiu į Londoną pigiai. O daiktai gal vos pasiekė Vokietiją. Ne visi pigūs blogi. Bet kai per pigu – aš įtariu. Kai kurie teisiškai – “platforma”. Problemų atveju – nieko nerasi. Lyg pirkti katę maiše.

Ar verta siųsti per firmą, kuri neturi fizinio adreso, tik gražią svetainę?

Rizikinga. Ypač Facebook: “Siuntos į Angliją pigiau!!!” Žmonės perveda, atiduoda daiktus… O firmos nėra. Adresas – pašto dėžutė. Telefonas – neatsiliepia. Rinkis kaip dantistą – žiūrėk, ar gali atidaryti tikras duris. Jei tik el. paštas ir garažas – gali pasisekt. O gali ir ne. Skamba konservatyviai, bet mačiau “dingusių konteinerių”. Nors prisipažinsiu – kai kurie garažiniai vežėjai sąžiningesni nei korporacijos. Retai. Bet pasitaiko.

Ką reiškia “franšizė”, kai kalbi apie draudimą siuntoms?

Franšizė – deductible. Suma, kurią NESUMOKĖS. Pvz., 150 eurų, o siunta verta 140 – nieko negauni. Verta 500 – gausi 350. Paprasta. Bet daug kas perskaito “draudimas iki 2000” ir galvoja – saugu. Tik neperskaito, kad franšizė 10%. Arba 200 eurų. Buvęs atvejis: kompiuteris 300, franšizė 250. Kompensacija – 50. Klientas įsiutęs. O ten buvo parašyta… mažom raidėm. Skaityk smulkų šriftą. Jei nesupranti – prašyk, kad paaiškintų. Negalima pasirašyt aklai.

Kai ateina mūšis dėl pinigų ir sąžinės

Ar visada gauni pilną kompensaciją, jei daiktas atkeliavo sulūžęs?

Ne. Jei neturi nuotraukų prieš siunčiant, jei nėra pakuotės likučių – gali aimanuot. Garantija dar nereiškia pilnos vertės. Yra faktorizuotos sumos. Yra “remontas vietoj keitimo”. O tu Londone bandai rasti meistrą vitražinei lempai iš Kauno. Nelengva. Prieš siųsdamas – fotografuok. Daryk video. Su data. Skamba paranojiškai? Gal. Bet kitaip neįrodysi, kad įskilimas nebuvo prieš. Fiksuok viską. Kitaip lieki be balso.

Kokia vidutinė kaina, jei noriu pilnos garantijos ir sekos siunčiant į Angliją?

Dvi dėžės po 20 kg – gal 120-180 eurų su priedais. Jei be franšizės – plius 15-30 eurų. Kuo brangesni daiktai – tuo brangesnis draudimas. Klientai klausia: “o gal man nereikia?” Ar sutiktum be draudimo? Kaip važinėt be KASKO. Bet ką padarysi, kainos dabar pakankamai didelis, ypač su visomis rinkliavomis. Konkurencija didelė, visada galima rast variantą. Tik ne patį pigiausią. Ten dažnai kažkas nemokama.

Dokumentai, sąrašai ir smulkmenos, kurios gelbsti

Ar visada reikia sudaryti daiktų sąrašą, net jei siunčiu tik asmeninius daiktus?

Taip. Ir dar kartą – taip. Ne tik muitinei. Kai dėžių 8, o supakavai prieš tris savaites – pamirši, kur kas. Sąrašas ant dėžės: “3-ioji – batai, knygos, džiovintuvas.” Taupo laiką. Muitinei reikia bendro sąrašo. “Personal belongings”. Beje, sąrašas gelbsti ir draudimo atveju. Jei dingo dėžė be sąrašo – prisiminsi ne išsyk. Aš irgi pamirštu. Ką jau kalbėt apie kraustantį žmogų. Sąrašas – tavo atminties klonas.

Ką reiškia “pasverti siuntą namie” prieš atiduodant kurjeriui?

Turi žinoti svorį. Ne “ranka jaučias 20 kg”. Eik pas kaimyną su svarstyklėm. Vežėjai pasveria savaip. Jei tavo 18 kg tampa 24 – kaina keičiasi. Skirtumas 30-50 eurų. Nes matuoja “volumetrinį svorį”. Didelė lengva dėžė gali brangiau kainuot nei sunkus lagaminas. Pasverk, pasimatuok. Žinau, nuobodu, bet kai vežėjas sako “40 kg pagal mus” – turi būt pasiruošęs. Aš nekenčiu tų diskusijų. Jos gadina nuotaiką visam maršrutui.

Koks keisčiausias atvejis per visą tavo praktiką siunčiant į Angliją?

Prieš kokius 8 metus klientas (ar čia klientė? dabar jau nebeatsimenu, bet vienas iš jų) siuntė lėlių namelį. Rankų darbo, dviejų metrų, su elektros instaliacija. Supakavo į celofaną. Tik jį. Aišku, sulūžo. Garantija? Jokios, pakuotė tragedija. Tada supratau, kad žmonės tiesiog nesupranta fizikos. Jei trapu – trapu ir bus. Transportas jaučias. Konteineriai dreba. Kartais stebiuosi, kokie daiktai sveikiai pralekia. Bet čia sėkmė. Ne taisyklė. Ir ne pagrindas rizikuot.

Paskutiniai dalykai, kuriuos verta žinoti prieš paspaudžiant “užsakyti”

Ką reiškia “patikrink vežėjo reputaciją” praktiškai, o ne teoriškai?

Ne tik žvaigždutės Google. Pažiūrėk grupes “Lietuviai Anglijoje”. Rašyk pavadinimą su “atsiliepimai”. Jei randi 3 skundus per 6 mėn. dėl dingusių daiktų – begink. Paklausk draugo. Asmeninė rekomendacija – auksas. Gražios svetainės dar nereiškia saugumo. Kartą rekomendavau kolegą, jis vėlavosi savaitę. Sugadinau reputaciją draugui. Dabar atsargiau. Bloga žinia laksto greičiau nei konteineris per Lamanšą. Tikrai greičiau. Ir žmonės atsimena blogą ilgam.

Ar galima siųsti elektroniką – kompiuterį, monitorių – be didelių problemų?

Gali, bet jautru. Smūgiams ir temperatūrai. Vasarą konteineriai karšti. Žiemą – šalta. Drėgmė irgi priešas. Jei kompiuteris – išimk diską, vežk lėktuvu. Silikagelio paketukai padeda. Garantija dažnai limituota, pvz., 500 eur. Jei MacBook 2000 – specialus draudimas. Aš būčiau atsargesnis. Nesiųsk vienintelio šeimos archyvo be kopijos. Galima kopijuot? Žinoma. Monitoriai dažnai pražūna dėl kampų. Ekranai plyšta. Pačiupinėk kampus prieš pakuodamas.

Kaip elgtis, jei siunta neatėjo, o telefonų niekas nekelia?

Nepanikuok. Kartais stringa savaitei dėl logistikos. Bet jei dvi savaitės, o tylu – rašyk el. laišką su numeriais, datomis. Jei nieko – grasink apžvalgomis. Daugeliui tai skaudžiau nei teismas. Jei suma didelė – vartotojų teisės arba policija, jei klastotė. Yra nemalonus reiškinys: kai kurie tarpininkai tiesiog dingsta. Retai, bet būna. Siuntų siuntimas į Angliją kaip ir bet kur – turi šešėlio. Nežinau, kaip apsisaugoti visada. Bet žinau: patikrintas vežėjas geriau nei stebuklas už 29 eurus.

Išvada

Iš pradžių galvojau, kad apie siuntų siuntimą į Angliją galima papasakot per dešimt minučių. Na, nepavyko. Per dvidešimt metų prisikaupė per daug istorijų. Svarbiausia, ką noriu palikt – rinkitės vežėją ne pagal kainą litanijoje, o pagal tai, ar galėtumėm jam paskambint vidurnaktį, jei kiltų bėda. Seką ir garantiją gausite tikrai, bet skaitykite, ką paspaudžiate. Supakuokit taip, lyg jūsų daiktai keliaus tolokai ir be globos. Nes taip ir bus. Ir dar – darykit tuos sąrašus. Nes po dviejų savaičių nebeatsiminsite, kas buvo ketvirtoje dėžėje. Rimtai. Sėkmės.