Baldų transportas į Londoną efektyviai ir greitai: kas iš tikrųjų nutinka kelyje?

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti vieną – niekas niekada nevyksta taip, kaip planuojame "popieriuje". Klientas atsiskviečia ir klausia: "o kiek greitai nuvešite mano sofą į Londoną?". Kadangi tarp Lietuvos ir Anglijos dabar yra jūra ir biurokratija, tas "greitai" yra sąvoka labai reliatyvi. Anksčiau buvo paprasčiau – įvažiuoji, išvažiuoji. Dabar po Brexit viskas pasikeitė, ir baldų transportas į Londoną efektyviai ir greitai tampa tikru uždaviniu net ir patyrusiems vairuotojams. Reikia ne tik stipraus žmogaus vairuotoje, bet ir gerai surinkto dokumentų rinkinio, o kartais ir šiek tiek laimės, kad muitinėje ne užstrigtum valandoms. Čia ne tik apie tai, padėti dėžę į sunkvežimį; čia apie logistiką, nervus ir tai, kaip išvengti tų situacijų, kai tavo dalybai stovi uosto sandėlyje, o tu negali nė sužinoti, kur jie yra. Tad pažiūrėkime, iš tiesų kaip tai veikia be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Pagrindai: kaip viskas prasideda ir baigiasi

Ar tikrai efektyviai įmanomas baldų transportas į Londoną daliniu krovininiu?

Dažniausiai žmonės galvoja, kad jei jie turi tik kelias dėžes ar vieną lovą, tai reikės užmokėti už visą sunkvežimį. Iš tiesų, dalinis krovinys (t.y., kai viename sunkvežimyje važiuoja kelių klientų daiktai) yra gana populiarus variantas. Tačiau efektyvumas čia krenta, nes reikia surinkti pilną mašiną. Vienam klientui gali užtrukti savaitę, kol surinksime kitus kelią link Londono. Jei jums skuba, greičiau bus išsinuomoti atskirą mašiną, bet tai kainuos brangiau. Tiesa, kartais susidaro situacijų, kai surinkimas vyksta stačiai, bet dažniau – laukimas neišvengiamas.

Kaip sudaryti tvarkingą inventoriaus sąrašą?

Būtina ne tik "akių" išmatuoti, bet ir užrašyti. Muitinės reikalavimai dabar yra griežti – jei sąraše rašo "spinta", o realiai jos nėra, gali būti baudos arba papildomi patikrinimai. Geriausia naudoti Excel lentelę: stulpeliuose – daikto pavadinimas, būklė (nauja/naudota), svoris ir vertė. Niekada nerašykite "daiktų krūva" ar "baldai", nes toks apibrėžimas tikrai patiks muitininkams kaip pretekstas ilgesniam pokalbiui. Ir prašau, nenukreipkite dėmesio į smulkmenas kaip šukos ar žaislai – viską įrašykite, bus mažiau galvos skausmo vėliau.

Kokiais sunkvežimiais vyksta gabenimas?

Priklauso nuo tūrio. Jei tai tik keletas dėžių, važiuojame "baltukais" (3.5 t sunkvežimiais), bet juose yra vienas didelis trūkumas – jie neturi kėbulo pakėliklio. Vairuotojas turi rankomis užkelti visus daiktus, o jei jūsų spinta sveria 100 kilogramų, tas gali baigtis traumomis. Didesniais kroviniais (pvz., visos buto apykaitos) važiuojame 7.5 t arba 12 t sunkvežimiais su liftu. Taip, į Londoną center su dideliu sunkvežimiu patekti sunkiau dėl ULEZ zonų, bet mes įleidžiame tik tas mašinas, kurios ten leidžiamos, arba iškrauname užmiestyje.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Praktiškai visada – taip. Didelės sekcijos, spintos netelpa pro duris arba į lifts kėbulo. Be to, sumontuotas baldas užima daugiau vietos, o vietos mums trūksta. Išmontavimas užtrunka mažiau laiko nei manote, jei turite įrankius (o jei neturite, mūsų vairuotojai dažniausiai turi savo komplektą). Patarimas: visus varžtus ir sukamus elementus sudėkite į vieną ryškią maišelį ir priklijuokite prie pačio baldo. Neseniai buvo atvejis, klientas uždėjo visus varžtus į vieną dėžę su indais... galite įsivaizduoti, kokia buvo vairuotojo reakcija, kai bandė rasti spintos koją.

Kas daro tą "efektyviai" ir ką tai reiškia?

Efektyvumas mūsų versle reiškia ne tai, kad važiuojame 200 km/h, o tai, kad nėra tuščios važiavimo atkarpos. Planuojame maršrutus taip, kad paimti krovinius būtų kuo arčiau viens kito. Taip pat efektyvumas yra tai, kad dokumentai yra parengti teisingai prieš išvykstant, kadangi klaida pasienyje sustabdo visą "greitą" procesą. Taigi, jei klaustate, ar galime nuvežti per 2 dienas, atsakymas bus "galim", bet tik jei jūs pasiruošę ir mum suteikiate duomenis laiku, o ne paskutinę minutę.

Ar saugu duoti raktus vairuotojams?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažnai. Žmonės bijo, kad kažkas dingsta. Deja, be raktų mes negalime padaryti darbo. Mūsų vairuotojai yra patikimi žmonės, dirbantys ne pirmą metą, bet visada patariu pasilikti vieną raktų kopiją sau. Jei dėl kažkokių priežasčių mašina užstringa kelyje ar atsiranda problemų, jūs turite galimybę patekti į savo butą. Pasitikėjimas čia pagrindas, be jo tas baldų transportas į Londoną efektyviai tampa tiesiog nervų darbu.

Dokumentai, muitinė ir "Brexit" realijos

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Būtinas TSL (transporto sutartis), kurioje nurodytas adresas ir gavėjo duomenys. Be to, jei daiktai yra naudoti ir jūs persikeliate gyventi, reikia surinkti "Transfer of Residence" dokumentų rinkinį. Tai leidžia atsiskaityti su mokesčiais (PVM ir muito) 0 proc. Jei šio formos neužpildysite, mokėsite mokesčius kaip už prekes. Reikės paso kopijos, GW (Good Warehouse) deklaracijos, o kartais ir EX1 eksporto deklaracijos. Atrodo sudėtinga? Taip, ir tie, kurie sako, kad "nieko nereikia", meluoja arba nežino kažką naujo.

Ar mums reikia EX1 deklaracijos?

Tai techninis klausimas, bet svarbus. Jei keliaujate iš ES (Lietuvos) į ne ES (Angliją), techninė prasmė ta, kad eksportuojate prekes. Dauguma vežėjų ją daro, bet kartais pasitaiko "pilkiųjų" zonų, kur jos nedaro. Aš visada patariu ją daryti, nes jei Anglijoje kils klausimų apie daiktų kilmę, turėsite įrodymą, kad jie išsivežti legaliai. Be to, Lietuvoje muitinė taip pat gali pagalvoti, kad prekės parduodamos nelegaliai, jei nėra išvykimo žymos. Geriau užsaugoti ją iš anksto.

Kas dėl ToR (Transfer of Residence)?

Ši forma yra gelbėjimo ratas tie, kurie persikėlia ilgam. Ji leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Sąlygos paprastos: turėti gyventi už ES ribų mažiau 12 mėnesių ir turėti daiktus naudoti mažiau 6 mėnesių. (Arba 12? Ai, dabar neprisimenu tiksliai, tikrai reikia patikrinti dabartines taisykles, nes jas keitė prieš metus). Bet esmė ta, kad jei atvežate visiškai naują sofą su etiketėmis, jos gali nepaisyti ir taikyti PVM. Taigi, jei planuojate pirkti naujus baldus Anglijoje, galbūt verta juos nusipirkti Lietuvoje ir atvežti kaip "naudotus" (nuplėšti etiketes – šipūnai, nedarykite to, tik sužinokite, kas yra leidžiama).

Ar dažnai pasitaiko muitinės problemų?

Pasitaiko. Ypač jei klientas nieko neinašo į sąrašą arba bando slypti su daugiau degalinių nei leidžiama (10 litrų kanistroje). Vienas kartas vairuotojas buvo sulaikytas 6 valands, nes rado "įtartinas" dėžes be etikečių. Pasirodo, ten buvo tiesiog senelių keramika, bet tinininkai įtiko tik tada, kai atidarė visas po vieną. Tai laiko netekimas, kuris atkeliauja į galutinę kainą, jei sutartyje numatyta, laukimas mokamas.

Kas vyksta su dokumentais jūrose?

Kai keltas išplaukia iš Calais ar Dover, techninės sistemos "susitinka". Jūsų EX1 turi būti "uždaryta" prieš kyla. Jei dėl blogo oro keltas vėluoja, dokumentai gali "neužsidaryti" laiku, o tai sukelia biurokratinius trikdžius uoste. Tokie dalykai nenumatomi, ir čia jau niekas nepadarys – tik laukti. Vieną kartą buvo taip, kad vėjas buvo toks stiprus, kad keltas negalėjo prisišvartuoti valandą... laiku tiesiog išgaravo. Tai realus gyvenimas, ne internetinis užeigos.

Ar reikia draudimo?

Negalima vengti šio klausimo. standartinis CMR draudimas dengia tik apie 10-12 EUR už kg. Jei klystate sofos, kuri sveria 50 kg, gausite tik 500 eurų kompensaciją. Jei tai brangūs baldai ar meno kūriniai, būtinai reikia papildomo draudimo (All Risk). Dauguma klientų tai praleidžia, kol nėra per vėlu. Aš asmeniškai visada primenu, bet dažniausiai žmonės sako "ei, ką gi, gali neįvykti". Tada įvyksta.

Kaina, laikas ir kitos smulkmenos

Kiek bendrai kainuoja baldų transportas į Londoną?

Kainos svyruoja kaip oras. Priklauso nuo degalų kainos (o ji dabar aukšta), keltų kainos ir kursų. Maždaugiai, dalinis krovinys gali kainuoti nuo 150-200 eurų už pradžią (kai tūris mažas), o pilnas sunkvežimis – nuo 1200-1500 eurų. Londonas yra brangus miestas ne tik gyventi, bet ir įvažiuoti. Užtenka priminti, kad jei reikia važiuoti į centrą (Zona 1), mums tenka mokėti ULEZ mokesčius (kasdien keičiasi) ir galbūt neteks samdyti lokalių "pemzų" (mažųjų sunkvežimių), kadangi didelis mašina negali važiuoti pro siaurus tiltus.

Ar kaina gali pasikeisti jau sutarties metu?

Gali, ir tai yra nemalonus dalykas. Pavyzdžiui, jei užsakyme nurodėte 5 kubinius metrus, o realiai parsigabenate 10, mes turime kažką daryti. Arba reikia atsisakyti dalies krovinio (kas negerai), arba koreguoti kainą. Taip pat, jei jūsų adresas Londono centre pasirodo esantis "pėsčiųjų zona" arba "gyvenamasis kvartalas su sankryžomis", kur sunkvežimis negali užsukti, teks samdyti papildomą pagalbą vietiniams. Tai papildomi kaštai, kuriuos dažniausiai pridengia klientas.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai, jei viskas gerai, dalinis krovinys gali atkeliauti per 3-5 darbo dienas po to, kai surinkome mašiną. Pilnas krovinys, išvykęs tiesiai gali būti Londono po 2-3 dienų (priklausomai nuo laukimo keltuose). Tačiau nepamirškite, kad Londonas – tai chaosas. Vienas važiavimas iš rytų į vakarus gali užtrukti 3 valandas dėl spūsčių (M25 žiedas yra legenda). Taigi, neskubėkite planuoti pervežimo į dieną, kada turite atiduoti raktus seniame bute – palikite "airspace".

Ar galima sekti krovinių buvimo vietą?

Techniškai – taip, jei vairuotojas turi GPS trackerį. Tačiau, jei jis važiuoja keltu, signalas dingsta. Tada jūsų programa rodys "paskutiniai duomenys prieš 4 valandas Calais uoste". Neišsigaskite, tai normalu. Taip pat, jei vairuotojas ilsisi (kaip ir privalo pagal taisykles), jis nejudės. Mes stengiamės pranešti telefonu, jei kas nutinka, bet technika ne visada veikia idealiai Anglijoje, ryšys kartais "krenta".

Kas yra "palikimas ant grindų" (curbside delivery)?

Tai labai svarbu suprasti. Standartinė kaina įtraukia pristatymą iki adreso, bet ne nešimą į trečią aukštą be lifto. "Palikimas ant grindų" reiškia, kad mes atvežame ir padėjame prie pat durų išorėje arba pirmame aukšte, jei yra liftas. Jei jūsų namas yra viktorianinis stilius su 4 pakopomis įėjime, tai nebe "curbside". Kiekviena pakopa ar laiptas – tai pinigai. Nereikia许多many pykti, jei vairuotojas atsisako nešti 100 kilogramų skrynios į penktą aukštą be elevatoriaus – tai ne jo darbo apibrėžtis.

Ar galima vežti maistus ar alkoholį?

Taip, bet griežtai regulated. Alkoholis ir tabakai yra apmokestinami prekės. Jei turite keletą butelių vyno asmeniniam naudojimui, tai paprastai praeina (jei ne per daug), bet jei bandoma vežti dėžę viskio – tai kontrabanda arba prekyba. Maisto produktus geriau nevežti, jei jų negalima ilgai laikyti be šaldymo, nes jei užstrigsime sienoje, viskas suges. Muitinė labai nepatinka mėsa ir pieno produktai iš ES.

Problemos ir nesklandumai: realios istorijos

Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietovėje?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja, o nieko nėra. Jis praleidžia 2 valandas laukdamas, gauna baudą už stovėjimą (Londono stovėjimo mokesčiai yra siaubingi) ir važiuoja toliau. Tada reikia derėtis dėl pakartotinio pristatymo, o tai kainuoja. Tokios situacijos kartais nutinka dėl blogo ryšio – klientas lieka Lietuvoje, o jo draugas Anglijoj pamiršta atvykti. Būtinai pasirūpinkite kontaktu, kuris bus vietoje.

Ar dažnai sulūžsta baldai?

Statistiškai – retai, jei viskas užpakuota. Tačiau jei dėžėje sumaišyti šokiai su stikliniu indais, traukinio efekto tikrai nepavyks išvengti. Taip pat, jei vairuotojas staigiai stabdo (o tai Londone nutinka dažnai), neįtvirtinti daiktai gali "nuvažiuoti". Todėl klausimas apie tvirtinimo juostas ir paketas yra ne tuščias žodis. Vienas kartas klientas davė mums "pripiltą" dėžę su knygomis – ji svėrė 80 kg. Aišku, ji prasileido per dugną.

Kokios yra blogiausios vietos pristatymui Londone?

Be abejo, "City" centras (Bank, Tower Hill) darbo dienomis. Ten sunkvežimiams draudžiama važiuoti nuo 7 ryto iki 7 vakaro be specialių leidimų. Taip pat, Westminster zonos turi daug apribojimų. Geriau pristatyti į priemiesčius (Kensington, Chelsea šiaurinėje dalyje) arba užmiestyje ir iš ten nešti mašinėlėmis. Jei jūsų adresas yra siaurame gatvelėje, kur stovi "Yellow line" (geltona linija), tikėkitės baudos, jei mes ilgiau užstosime. Mes to žinome, todėl kartais prašome patys susirasti vietą arčiau.

Ar susiduriate su blogomis pervežimo kompanijomis?

Žinoma. Rinka pilna "vieno vairo" firmų, kurie pasisiūlo pigiai, paima depozitą ir dingsta. Arba atveža daiktus, bet reikalauja papildomo pinigo, prieš iškraunant. Aš visada sakau – jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai tiesiausiai yra melas. Geras baldų transportas į Londoną efektyviai negali kainuoti kaip bilietai į koncertą. Tikrinkite įmonės kodą, atsiliepimus (bent kur nors, ne tik jų puslapyje).

Kas daro, jei klientas pats suklaidina apibrėžžime?

Kartais žmonės sako "turime mažai daiktų", o atvažiuoja ir ten pilnas 3 kambarių butas. Vairuotojas tiesiog netelpa. Tada prasideda skambutys, pyktis, kad "mes sake". Mes turime nuo ką nors pradėti. Tokiu atveju reikia skubiai ieškoti papildomos mašinos, o tai kainuoja dvigubai. Geriau permatavimas ir nuoširdus pokalbis iš anksto nei dramatiška scenoje prie namų Londono priemiestyje.

Ar reikia mokėti vairuotojui arbatpinigių?

Anglijoje tai yra įprasta, bet ne privaloma. Jei vairuotojas padėjo nešti daiktus aukštyn (nors nebuvo privaloma), arba dirbo labai greitai, smulkus (10-20 svarų) arbatpinigiai yra gerai žiūrima. Lietuvoje tai mažiau įprasta, bet mūsų vaikinai važiuoja į užsienį, todėl jų vertina. Tai jūsų pasirinkimas, bet tikrai sukurs gerą atmosferą.

O kas jei pas mane "užstrigo" daiktai iš ankstesnio pervežimo?

Tai įvyksta. Kartais klientai lieka Lietuvoje, o daiktai jau buvo nuvežti. Dabar jie juos siunčia atgal. Tokiu atveju tai vėl yra importas į ES, o ne eksportas. Reikės vėl deklaruoti. Žmonės galvoja, kad "tai mano daiktai", bet muitinei tai tik prekės, kertančios sieną. Būkit pasiruošę, kad procesas gali trukti ilgiau, nei planavote.

Kaip elgiamės su pažeistais daiktais?

Jei pastebimas pažeidimas iš karto, sukuriamas "protokolas" (defect report). Vairuotojas pasirašo, klientas pasirašo. Jei pažeidimas pastebiamas vėliau (kai išpakavote), turiu pranešti per 24-48 valandas (priklauso nuo sutarties). Be to protokolo, drąsiai pasakykite – nieko nebus. Žinau, kad atidarius dėžę po savaitės ir pamatiusius sulaužytą vazą, nori šaukti, bet be dokumentų tai tavo žodžiai prieš mūsų.

Ar galima vežti augalus?

Tai pavojinga vieta. Anglija yra labai griežta dėl augalų importo dėl kenkėjų. Nedarykite to. Jei muitinė rastų šaknų su žeme, visa mašina gali būti nukreipta į dezinfekciją, o augalai – sudeginti. Nėra verta rizikuoti 10 eurų vertės fikusu dėl to, kad gali prarasti visą krovinią. Geriausia palikti draugams arba išsiųsti specializuotu siuntų būdu, jei tai tikrai labai svarbu.

Kaip susitvarkoma su keliais adresais vienoje kelionėje?

Galima, bet brangiau. Jei turite daiktų ir namuose, ir sandėlyje Londone, reikia nurodyti iš anksto. Kiekvienas išlipimas – tai laikas. Vairuotojui mokamas laikas, todėl jei jis praleis 2 valandas viename adresę ir 1 valandą kitame, gali viršyti leistinąją darbo dieną. Tada reikės mokėti viršvalandžius arba nakvynę. Planuokite maršrutą protingai.

Kas dėl parkavimo Londone?

Tai kliento darbas. Arba mes padedu, jei sutarta. Geriausia, jei gavėjas gali užimti vietą prieš namus (jei tokia yra). Jei ne, tenka važiuoti ratu, kol kas nors išlenda. Tokiu atveju, jei mes užstrigame ant "Red Route" (raudonoji linija), gavome baudą 130 svarų – ją moka užsakovas. Nėra ką diskutuoti, taisyklės yra taisyklės.

Ar saugu vežti vertingus daiktus (kompiuterius, juvelyrinius dirbinius)?

Mes nerodom. CMR draudimas nedengia pinigų, brangmenų, vertybinių popierių. Jei turite lobį dėžėje, geriau pasidarykite nuotrauką, uždarykite seifą ir neškite su savimi (jei įmanoma), arba suderbkite specialų draudimą. Vienas kartas klientas teigė dingus 5000 eurų vertės fotoaparatui, kuris "tiesiog gulėjo ant sėdynės". Kaip galiu tai įrodyti? Negaliu.

Kaip vežti didelius daiktus (pijaninas, safas)?

Tai reikalauja techninės apžiūros. Pianinas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir specialių juostų, o kartais ir kėbulų. Safas sveria toną – reikia žinoti, ar grindos išlaikys. Londono namuose grindys dažnai būna senos. Jei mus užknysite išgręžiant grindinę, laukiate bylos. Todėl tokius dalykus aptariame atskirai, siunčiam meistrus pažiūrėti vietą iš anksto.

Kas vyksta, jei vairuotojas susirga?

Tai realus scenarijus, kuris buvo pandemijos metu, bet nutinka ir dabar. Vairuotojas turi karantiną. Tada mašina stovi. Jei tai įvyksta jūrosje arba užsienyje, reikia rasti replacementą (pakeitimą). Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Mūsų įmonė stengiasi turėti atsarginius vairuotojus, bet jei jis vienintelis toje maršruto dalyje... tuomet laukimas neišvengiamas.

Ar reikia gerti kavą su vairuotojais?

Nebūtina, bet tai padeda susikurti ryšį. Jei matote, kad vaikinas dirbo 10 valandų be perstojo, paprašykite ar nereikia vandens. Mes žmonės, ne robotai. Geras bendravimas išspręžia daug problemų greičiau nei telefonu skambinant biurui. O jei vairuotojas lietuvis, tai galbūt ir šiek tiek pasikalbėsite apie Londono orus (kurie visada blogi).

Kas daro, jei klientas nežino tikslaus adreso?

Tai keista, taip nutinka. "Važiuok į tą rajoną, aš turiu GPS". Tai neveikia su sunkvežimiu. GPS nuveda pro tiltą, kur aukštis yra 3 metrai, o mūsų mašina 4. Reikalingas tikslus adresas ir "pastaba" apie aplinkybes (vėžimas, tiltai). Jei nežinai adreso, pervežimas neprasideda.

Baigiamieji žodžiai apie efektyvumą

Galiausiai, tas baldų transportas į Londoną efektyviai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo jūsų pasiruošimo. Dokumentai, tvarkingai supakuoti daiktai, aiškus adresai ir realūs lūkesčiai – tai pusė sėkmės. Negalima tikėtis, kad už 100 eurų gausite "princą ant balto žirgo", kuris neš jūsų daiktus pro Londono spūstis. Pasiruoškite nervingų momentų, tačiau su patikima įmone viskas baigsis gerai. O jei dar klausiate – ar verta keltis į Londoną? Tai jau kitas klausimas, bet daiktus mes nuvesime saugiai.