Baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą: realūs terminai, vėlavimai ir kas turi įtakos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, o jei būtų galima suskaičiuoti, kiek kartų man buvo užduodamas klausimas apie terminus, būčiau turbūt milijonierius. Visiems, kurie persikrausto iš Didžiosios Britanijos, yra svarbiausia tik viena dalykas – kada mano daiktai bus namie? Tiesą sakant, tikslaus atsakymo „rytoj“ niekas negali pasakyti, netgi ačiu, nors kiekvieną dieną stengiuosi tai nuspėti. Baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą tai ne tik matematika, tai nuolatinis kovos su orais, britų muitinės aršumu ir daugiakilometrių spūsčių. Kai kalbame apie didelius krovinius, čia ne tas pats, kai siųsti viliusinę laišką.

Pradedant nuo to, kad Londonas – ypatingas pasaulis. Išsivežti sofas iš Lietuvos kaimo užima dvi valandas, o iš Londono pietų pusei – gali praeiti visa diena, kol tiesiog išvažiuoji iš miesto. Taip pat dabar viską dar sudėtingina Brexit dokumentai, kuriuos dažnai reikia taisyti pačiame kelionių pradžioje. Nors nustebtų, kiek klientų mano, kad vairuotojas magiškai pasirodo jų name po 24 valandų. Na, padarykime tvarką šioje chaoso srityje ir pažiūrėkime, kas iš tikrųjų lemia laiką.

Bendri klausimai apie laiką ir atstumus

Kokia vidutinė baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą?

Vidutiniškai, jei viskas būtų idealu, tai trunka nuo trijų iki penkių dienų nuo to momento, kai vairuotojas užkrauna krovinių skyrių. Žodžių „vidutiniškai“ čia reikia suprasti kaip statistinį nulinį tašką, kurį retai pasiekiame. Paprastai vairuotojas išvažiuoja iš Londono vakare, pervažiuoja Jungtinę Karalystę, naktį praleidžia kelyje, o ryte jau jūra su Lietuva arba Lenkija. Tačiau realybėje visas baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą dažniausiai nukrypsta į šešias ar septynias dienas dėl smulkių nesklandumų.

Ar pervežimas trunka ilgiau, jei turi daug daiktų?

Taip, beveik visada. Daugiau daiktų reiškia ilgesnį krovimą, kas Londono centre gali trukti net ir visą dieną. Galvojau, kad krovimas greitas, bet pameną vieną atveją, kai teko išnešti pianiną iš penkto aukšto be lifto – tai nuomojo keltuvą. Didesnis krovinys taip pat reiškia, kad vairuotojas gali turėti daugiau pristatymų tarpinių taškų (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje), kas tiesiogiai prailgina jūsų kelionę. Mažas krovinys gali būti pristatytas greičiau, nes vairuotojas gali važiuoti tiesiai be sustojimų.

Kiek trunka patysis važiavimas?

Tiesus važiavimas be sustojimų, jei vairuotojas nebūtų žmogus ir jam nereikėtų miegojo, numanomai užtruktų apie 24–30 valandų, priklausomai nuo maršruto (per Olandiją ar per Vokietiją). Bet mes taisomies nuo taisyklių. Vairuotojas turi poilsio pertraukas, turi užpildyti „tahografą“, o tai užfiksuoja jo stoves. Taigi, grynas kelias truko apie dieną, su poilsiais – tai jau dvi dienos į vieną pusę. Be to, Dartfordo tiltas Londono rajone gali sukurti tokias spūstis, kad prarasite valandą praleisdami tą užribio.

Ar greičiau važiuoti keltu arba tuneliu?

Tuneliu (Eurotunnel) paprastai greičiau, nes išvykimas kas 30 minučių per metus, o keltą reikia laukti jo išvykimo laiko. Tačiau ten taip pat eilės imigracijos patikrai, kas po „Brexit“ tapo daug sudėtingesnė ne tik britams. Jei baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą jums kritiška, tuomet reikia rinktis tuos maršrutus, kur mažiau rizikos susidurti su techniniais gedimais keltuose. Aš asmeniškai dažniau rekomenduoju tunelį dėl pastovumo, tikslumo.

Kodėl kai kurios firmos sako, kad atveš jau po 2 dienų?

Tiesos sakant, tai dažniausiai marketininkų gudrybės arba tiesiog melas. Neįmanoma užtikrinti tokio greičio, jei tai ne pilnas dėžės krovimas (part load). Jei jie sako 2 dienas, o po to sako „atnešime po šešių“ – jums nebus kažkas atlyginti. Atidžiau skaitykite sutartį, ten dažnai būna parašyta „apytiksliai“. Realus greitas pervežimas galimas tik tada, kai užsakote pilną sunkvežimį (FTL) vienam klientui.

Ar savaitgalis turi įtakos trukmei?

Stiprią. Jei krovimas suplanuotas penktadienį vakare, o vairuotojas turi poilsio laiką, jis gali pradėti važiuoti tik sekmadienio naktį arba pirmadienio ryte. Tai automatiškai pastumia pristatymą prieš savaitę. Patariu keltis pirmadieniais ar antradieniais, taip baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą bus trumpesnė, nes nereikės laukti poilsio dienų tame pačiame Londone, kur ir taip smarkiai užstrigstate eismuose (arba per vėluojate į uostą).

Muitinė, dokumentai ir biurokratija

Ar dabar, po „Brexit“, pervežimas trunka ilgiau?

Žalia, tiesiogiai į temą. Anksčiau perėjimas sieną užtrukdavo penkias minutes, dabar gali užtrukti valandas, jei dokumentai bus netvarkingi. Britų muitinės pareigūnai dabar labai griežti, jei deklaracija nepasirašyta arba krovinio sąraše (inventoriaus) nėra nurodytos detales. Tiesa, kaiž kas pasidaro gudrius ir siunčia tik „baldai“ aprašymą, bet tai sukelia tik daugiau problemų. Gali tekti važiuoti į tą vairuotojų stovėjimą prie uosto ir daryt pataisymus.

Kokius dokumentus reikia paruošti, kad neužtruktų?

Būtina turėti tikslią daiktų inventorizaciją su numeriais. Jei parašysite tiesiog „spinta“, o joje bus televizorius – tai gali būti problema su EMS numerio gavimu. Nereikia būti genius, kad susirastum normalų ekskavatoriaus, bet čia viskas daug paprasčiau. Kuo greičiau pateikiate „Exit Summary Declaration“, tuo greičiau vairuotojas gali išvažiuoti iš UK.

Ar gali muitinė sulaikyti krovinį?

Taip, ir tai yra mūsų blogiausias naktmaris. Jei atsitinka klaida deklaracijoje arba atsitiktinė patikra, krovinys gali stovėti sandėlyje dieną ar dvi. Tada baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą didesnis net kelias savaites. Lietuvoje muitinė dažniau tikrina elektroninius duomenis, bet Didžiojoje Britanijoje kartais reikia fiziškai pradaryti vairuotoją. Tiesa, su legaliu perdavimu (transfer of residence) mokesčių nėra, bet biurokratinės ataskaitos turi būti idealios.

Ką daryti, jei trūksta kažkokio dokumento?

Reikia nedelsiant susisiekti su vadybininku, kuris tvarko muitinę. Jei vairuotojas jau važiuoja, dokumentus galima pataisyti distanciniu būdu, tačiau tai kainuoja papildomai pinigų ir (kas svarbiau) laiko. Pameną vieną atveją, kai klientas pamiršo pasirašyti sutartį, ir vairuotojas stovėjo prie sienos pusę dienos. Geriau patikrinti visus popierius dar ankščiau (tiek galvojau, kiek galima laukti su tokiom smulkmėm). Geriau patikrinti visus popierius dar ankščiau, nei vėliau verkti prie sandėlių vartų.

Ar Lietuvoje muitine procedūros greičiau?

Lietuviška muitinė dažnai būna šiek tiek lanksčesnė elektroniniu atžvilgiu, bet jei vairuotojas atvažiuoja be EMS numerio ar su klaidomis, čia taip pat sustos. Tačiau dažniausia problemos kyla ne Lietuvoj, o pirmiau tarpinėse stotyse. Vieną kartą mus sulaikė Belgijoje... šiaip netikėtai. Taigi geriau viskas turėtų būti tvarkinga.

Pakavimas, krovimas ir krovinio rūšis

Ar blogai supakuoti baldai gali prailginti laiką?

Gali labai. Jei vairuotojas pas jūsų namuose praleidžia 4 valandas bandydamas uždėti ant dėžės plėvelę, kurią turėjote padaryti patys, tai jis pavėluoja į keltą arba į planuotą išvykimo laiką. Tada jis turi laukti kito kelio, kas perslenka visą grafiką. Gerai, kai klientai pasirūpina pakavimu patys, bet jei tai daroma netvarkingai, tai užtrunka ilgiau nei patį pervežimą.

Ar sunkvežimis gali užsibrėžti tiesiogiai prie namų?

Jei gyvenate Londono centre (pvz., Soho ar Westminster), sunkvežimis tiesiog negali privažiuoti dėl ribojimų (ULEZ arba mažų gatvių). Tada teks perkrauti į mažesnį „vanišką“, o tai ne tik brangu, bet ir ilga. Tokiu atveju baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą auga dėl papildomo perlogo darbo visam eilė. Nuo miesto rajono taip pat priklauso – jei pervažiuoti per Londoną trunka 3 valandas, tai vairuotojui reikia didesnės atsargos.

Kiek laiko užtrunka apkrauti pilną sunkvežimį?

Pilnas 40 tonų sunkvežimis su kelių klientų daiktais gali būti apkrautas net per dvi dienas (pavieniai adresai Londoną). Jei vairuotojas renka grupinį krovinį, jis važiuoja iš vieno adreso į kitą, koordinate. Tai vėluoja. Tiesą sakant, daugelis blogų atsiliepimų apie pervežimą atsiranda būtent todėl, kad klientai nesupranta, kad jų daiktai tik dalis gigantiško dėlionės.

Ar galiu vežti važiuoklę (pavaros) atskirai?

Galima, bet ją reikia paruošti. Jei važiuoklė varvo alyva arba ji nenuvažiuoja, krovikai negali jos užstumti į rampą. Tada laiką prarandama priekaboje bandant uždėti grandines ir ją tempti. Geriau prieš tai nupirkti specialias stojines arba paprašyti mūsų meistro padaryt paruošimą. Mažos trinkelės su dideliais sunkumais pavirsta milžinišku galvos skausmu kelyje.

Ar saugu vežti brangius baldus?

Saugu, jei jie uždėti į dėžes. Neįsivaizduoju, kaip galima vežti itališkus minkštuosius baldus be plėvelės ir dėžių – tai būtų savižudybė. Vienas klientas taip padarė, ir atėjo su sofu su dėmelėmis nuo alyvos. Ir tada sako: „o jūs nepakavote“. Aišku, kad nepakavom, jei jis atsisakė paslaugos.

Rizikos, vėlavimai ir reali situacija kelyje

Kas dažniausiai sukelia vėlavimus?

Daugiausia – techniniai gedimai ir orai. Anglijoje oras gali pasikeisti per penkias minutes, o stiprus vėjas La Manche sąsiauryje stabdo keltus. Vieną kartą stovėjome 12 valandų prie Dover, nes buvo per aukštos bangos. Be to, sunkvežimiai kartai sugenda – padangos plyšta, stabiai. Nuo to nėra apsiginti, net jei vairuotojas geriausia pasaulyje.

Ar vairuotojas gali susirgti kelionės metu?

Gali, tai tikrai. Infekcija arba paprasta peršalimas gali sustabdyti vairuotoją dviem dienoms. Tada įmonė turi siųsti kitą vairuotoją pakeisti, kas ilgai. Tiesą sakant, (šiek tiek gaila) bet čia dažnai būna taip, kad vairuotojai tiesiog perdirba ir jiems tiesiog reikia ilgesnio poilsio. Tai ne dėl tingumo, o dėl saugumo taisyklių.

Ar „Baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą“ skiriasi vasarą ir žiemą?

Žiemiais keliai būna slidūs, ypač Vokietijoje ar Lenkijoje. Taip pat diena trumpesnė – vairuotojai gali važiuoti trumpiau tamsiuoju paros metu, nors šviesos yra. Vasarą daugiau turistų, todėl daugiau eismo spūsčių. Sunku pasakyti, kada geriau – abiem sezonais turi sava pavojų. Patikrinte orų prognozes prie išvykimo, bet tiksliai nuspėti neįmanoma.

Kas nutinka, jei vairuotojas pasiklysta?

Dabar visi turi GPS, tačiau kartais navigacija nuveda į smulkią gatvelę, kur neįmanoma sušuktis sunkvežimiui. Ypač kai klientas duoda neteisingą koordinatę prie sandėlio. Viską užtrunka valandą, kol vairuotojas atsisuka, apvažiuoja kaimynystę vėl. Geriau atsiųst nuotrauką su įvažiavimu prieš dieną.

Ar galima sekti kur yra mano krovinys?

Dauguma įmonių siūlo GPS sekimą. Tačiau ne visada tai realus – kartais signalas dingsta tuneliuose arba kalnuose. Geriau tiesiog rašyti vadybininkui. Aš asmeniškai stengiuosi atsakinėti, tačiau jei vairuotojas miegoja arba vairuuoja (negali kalbėti), informacijos gali ir nebūti. Nekankinkite vairuotojų skambindami tiesiai į telefoną, jiems tai nerekomenduojama vairuojant.

Ar dėl degalų kainos gali pasikeisti terminas?

Ne tiesiogiai. Dėl brangiai degalų vairuotojai gali rinktis kitą maršrutą, kur atrodo trumpesnė, tačiau taip pat gali būti blogesnės kokybės keliai. Taip pat kai kurios pigios firmos gali laukti, kol susirenka daugiau krovinių tam, kad padengtų degalų išlaidas – tai vadinama „konsolidacija“. Tai gali prailginti laukimą Londono sandėlyje.

Kainos, sutartys ir nusivylimai

Ar brangesnis pervežimas reiškia greitesnį?

Ne visada, bet dažniausiai taip. Jei mokate už ekspressą, tuomet jums skiriamas konkretus vairuotojas, kuris važiuoja tiesiai. Jei imate pigų pasiūlymą, jūsų daiktai gali likti sandėlyje kol sukruos pilna dėžė. Naujokai dažnai renkasi pačią pigiausią variantą, o paskui stebisi, kad baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą užtruko tris savaites. Ekonomiškai tai naudinga, bet laiko prarandate.

Kas nutinka, jei atkeliauja vėliau nei numatyta?

Įprasta praktika – jei vėluojama dėl techninių priežasčių sąlygų, jums neteko mokėti pinigų. Bet jei vėluojate dėl savo kaltės (pvz., nenuėjote į krovimą laiku), tada baudos prasideda (palūkanos už sandėlio laikymą). Būtinai skaitykite detales apie atšaukimo ir vėlavimo laiką sutartyje.

Ar verta imti draudimą dėl vėlavimo?

Yra tokių draudimų, tačiau jie retai apsimoka. Jie dažniausiai dengia tik labai didelius vėlavimus (pvz., virš 30 dienų). Geriau pasirūpinti patikimu brokeriu, kuris seka procesus. Draudimas dažniau padeda dėl daiktų sugadinimo, o ne dėl laiko.

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Jei jis skamba „beveik nemokamai“ ir nereikalauja jokių sąrašų iš jūsų – bėkite. Taip pat, jei atsiliepimuose matote, kad žmonėms užtruko be galo. Ypač kai jie sako, kad „mes pervežame baldu iš Londono per dvi dienas“, tai yra tik reklama. Geriausia pasitikėti patirtimi.

Galima derėtis dėl termino?

Galima, jei tai jums labai skubu. Tuomet reikia klausti ar yra vietos jau užpildytame sunkvežimyje arba galima užsisakyti tiesioginį važiavimą. Bet tai kainuos dvigubai, kartais triskart brangiau. Dirbant logistikoje 20 metų matau, kad laikas – tiesiog pinigai. Juo daugiau skubi, tuo brangiau.

Ką daryti, jei jau skubu ir vėluojate?

Skambinti mums ir klausti. Tuo metu galim surasti kokią nors „kabiną“ tarp kitų vairuotojų. Kartais taip nutinka, kad vienas vairuotojas turi vietą ir gali paimti dėžę nedelsiant. Tai yra retas pasiūlymas, bet kartais įmanoma suorganizuoti labai greitą baldų pervežimo trukmę iš Londono į Lietuvą, jei klientas sutinka mokėti.

Ar reikia mokėti už krovimą Londono puse？

Dauguma įmonių įtraukia krovimo išlaidas į kainą, bet jei jums reikalingi krankiai arba neįmanoma privažiuoti tiesiai, tuomet papildomas darbas apmokamas atskirai. O jei laukimas, kol jūs susiruošiate, užtrunkia ilgiau nei valanda – gali būti paskaičiuota laiko mokestis. Anglijoje darbas brangus, todėl nenaudokite vairuotojo laiko kaip savo asmeninio padėjėjo.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja ne į tą, ką sakau aš, o į tai, ką parodo realybys kelyje. Baldų pervežimo trukmė iš Londono į Lietuvą yra proceso dalis, kurioje yra per daug kintamųjų. Reikia turėti atsargą ir kantrybę, nes netgi geriausi planai gali sugriūti dėl vienos sunkios spūsties Doverio uoste. Nesitikėkite stebuklų, bet jei pasiruošiate gerai ir renkatės patikimus partnerius, jūsų daiktai pasieks namus saugiai. O vėlavimai? Tai tiesiog darbo dalis, su kuria susiduria kasdien, nors mums ir nepatinka.