Baldų pervežimas: visa tiesa be įdėjų ir kaip išvengti nervų išsekimo

Sveiki, štai aš, vėl su savo istorijomis po dvidešimt metų šioje srityje. Baldų pervežimas atrodo paprastai – pasikrauti ir nuvežti, tačiau tikrai nėra. Kasdien matau žmones, kurie mano, kad du vyrai su „gazele“ spės viską numesti per valandą už ilgą penkius. Ne taip greit, draugai. Čia ne tik kėbulų tempimas, tai yra rizikos valdymas, suplanuotas maršrutas ir, svarbiausia, saugus jūsų turtas. Jei norite suprasti, kaip tai veikia iš vidaus, be rinkodaros skambesio, skaitykite toliau. Neklausote, ką pasakyti, bet pasakysiu tiesą, kaip jos čia, iš tikrųjų, vyksta.

Pinigai, kainos ir tai, kas juos lemia

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų pervežimas?

Tai klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur gyvenate. Vieno kambario butas kainuos mažiau nei namas su rūsiu. Paprastai kaina formuojasi pagal valandas arba fiksuotą sumą. Į kainą įeina darbo valandos, automobilis ir, jei reikia, pakuojamoji medžiaga. Geriausia – kreiptis ir paprašyti apžiūros, kad nespėtumėte nustebti, kai pamatysite galutinę sąskaitą. Užtenka papasakoti, ką turite, ir iškart gausite orientacinę kainą, kuri, tiesa sakant, gali pasikeisti, jei niekas nepaminės, kad butas yra penktame aukšte be lifto.

Ar jums reikia įmokos ar pradinio mokėjmo?

Dauguma kompanijų, tiek gerų, tiek blogų, prašo pradinio mokėjimo arba avanso. Tai daroma tam, kad klientas nepadingtų paskutiniu momentu. Mes buvome patyrę, kai rezervuojame dieną, atsisakome kitų užsakymų, o vėliau klientas sako, jog nusipirko naujus baldus ir pervežti nereikia. Todėl nedidelis avansas – tai normali praktika. Tačiau jei jie prašo sumokėti 100 proc. iš anksto – bėkite. Tai neįprasta ir neprotinga. Mums užtenka 10–20 proc., kad žinotume, jog sutartis rimta.

Kodėl savaitgaliais brangiau?

Tai paprasčiausia pasiūlos ir paklausos dėsnis. Visi nori persikraustyti šeštadienį ar sekmadienį, kad nereikėtų atstoti darbo. Tačiau vairuotojai ir krovikai taip pat nori ilsėtis (aišku, ne visi, kai kuriems mums, seniems vilkams, nesvarbu). Be to, savaitgaliais daugiau eismo įgūlių, todėl kelionė trunka ilgiau. Jei norite sutaupyti, bandykite planuoti baldų pervežimą vidurdieniu arba ketvirtadienį. Tikrai gausite nuolaidą, nes kompanijoms reikia užpildyti savo grafikus. O aš asmeniškai mėgstu savaitgalius be „gazelių“ vairo.

Ar kainuoja papildomai, jei reikia išmontuoti baldus?

Žinoma, kainuoja. Nemanau, kad kas nors dirba nemokamai. Išmontavimas ir montavimasima trunka laiko. Lengvai atsukti du varžtus – viena, bet išspręsti sudėtingą sistemą už kurios guli šimtą kilogramų siena – visa kita. Dauguma kainų sąrašuose turi eilučę „montavimo darbai“. Paprastai tai skaičiuojama valandomis. Užtenka pasakyti iš anksto, kad reikia išmontuoti spintą, kad nektų stovėti ir laukti, kol vairuotojas ieško atsukočių, kurių jis neturi. (Turiu omenyje, ne visi vairuotojai su savimi veža gręžtuvus, tai patikrinkite).

Kaip reikia pasiruošti ir dėžės (Dieve, kokios dėžės)

Kiek dėžių man reikės?

Daugiau, nei manote. Visada trūksta dėžių. Klientas dažnai sako: „Aš turiu tik tris valandas“. O tai atėjęs matome, kad visi hangeriai pilni drabužių, virtuvėje pilna indų, o knygų – tiek, kad pamatysius nukrenta žandikaulis. Geriau pasiimkite per daug. Naudokite vienodos dydžio dėžes, jas lengviau krauti viena ant kitos. Mažos dėžės sunkioms daiktams (knygoms, vaislams), didelės – lengvi (padangoms, patalynėms). Tai pagrindinė taisyklė, kurią visada primenu savo sūnui, kai jis padėja vasaros atostogas (nors jis ir niekada neklauso).

Ar galiu naudoti savo senas dėžes iš parduotuvės?

Galite, bet rizikuojate. Parduotuvės dėžės dažnai būna pažeistos arba netvirtos. Jei dėžė susprogs apačioje, ir susprogs jūsų brangus serveris ar vazonas, o mes dėžę neįkirsinėme ne kas, tai problema. Profesionalios pervežimo dėžės yra dvigubai sienelių. Jos atlaiko sūpynių kelionę. Taip pat, reikėtų uždaryti dėžes lipdukais, o ne rėžti juos peiliu, kaip mačiau vieną kartą. Nesaugus. Uždėkite lipduką ant viršaus ir apačios, kad iškrėstų (tai labai svarbu).

Ką daryti su drabužiais – nešioti ar dėti į dėžes?

Geriausia – specialūs drabužių dėžės su strypu viduje. Galite juos nešioti ant kabyklos, bet tada jos užima daug vietos automobilyje. Jei turite daug drabužių, geriau juos susuktite rulonuose ir padėkite į dėžes – taip taupyti vietą. O štai šventiniai kostiumai geriau nešioti maišeliu, kad nesukraustyti. Niekada nemačiau, kad kas nors nupirko drabužių dėžių per daug, visada jos pasirodo esantis naudingos dėl to, kad drabužiai nebestori ir daugiau vietos nelieka tuščios, kas yra būtina sėkmingam baldų pervežimui.

Ar reikia tuščiuoti stalčių?

Absoliučiai taip. Nieko nebus blogiau, nei jei stalčius iššoks važiuojant posūkyje su jūsų visais vertingais daiktais viduje. Jei stalčius yra užrakintas, tai gali pavykti, bet dažniausiai jie tiesiog atrėžia slidžius. Tuomet reikės siūlių meistro. Ištuštinkite stalčius, uždenkite juos lipduku arba rankšluosčiu, kad neiššoktų. Mane vieną kartą valdė alkoholis (ne aš, o klientas) ir jis bandė nešti pilną stalčių, tikėdamasis, kad mes pagelbėsime. Nepadėjome. Atsiprašau.

Rizikos, problemos ir tai, kas negerai

Kas nutinka, jei užlūžta kojelė nuo sofos?

Čia yra dviejų variantų situacija. Jei žeidžia ne mes, o jūs pats bandėtumėte nešti per laiptus ir užkliuvote – jūsų problema. Jei mes spjovome ant grindų ir numetome – mūsų (arba mūsų draudimo). Svarbiausia – pasižiūrėkite į sutarties dėlės apie atsakomybę. Kai kurios pigios kompanijos neturi draudimo ir tiesiog pasako „nepavyko“. Gerai, kai sofos kojelę galima prirakinti, o jei tai yra senovinis antikvarinis seifas? Tuoj pat iškyla klausimas dėl vertės. Geriau visas smulkmenas aptarti ankščiau.

Ar jūsų draudimas padengia viską?

Nėra tokio dalyko kaip „viskas apdrausta“. Yra išimtys. Pinigai, juvelyriniai dirbiniai, brangmenos, dokumentai – tai dažnai nėra draudžiama pervežimo firmų. Turite juos vežti patys su savimi. Taip pat, jei jūs pats supakavote brangų paveikslą į blogai uždarytą dėžę, ir jis sulūžo, draudimas nieko negirdės. Žinoma, kasdienybėje dažniausiai baldų pervežimas vyksta be incidentų, bet reikia žinoti rizikas. Aš asmeniškai visada sakau – vežkite brangiausius dalykus savo automobiliu, jeigu jums tiek jų yra.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja? Galima reikalauti atlyginimo?

Vėlavimai įvyksta. Eismo įvykiai, techniniai gedimai arba tiesiog užstrigęs ankstesnis klientas. Jei vėluojame valandą – neleiskite sau išsipti. Jei vėluojame 4 valandas – tuomet galima kalbėti apie nuolaidas arba atlyginimą. Bet dažniausiai klientai pernelyg išsigąsta. Nėra taip blogai, jeigu paskambinate ir sužinote, kas vyksta. Vieną kartą mums sugedė variklis kelio viduryje (panašu į siurprizą, tiesa?), ir mes turėjome skubiai kviesti kitą automobilį. Klientas suprato, kad tai ne mūsų kaltė, o situacija. Būkite žmoniški.

Ar yra kokios nors daiktų, kurių jūs nepervežate?

Žinoma, cheminės medžiagos, sprogmenys (nors kažkas bandė nešti senus fejerverkus), gyvūnai (be specialių gardų), augalai (žiemą galiu užšąlti, nors kartais ir sutikam su rizika). Taip pat griežtai draudžiama vežti narkotikus ir nelegalius daiktus (ne, kad aš kada nors tokio nematęs, bet būna). Taip pat, kai kuriems sunkvežimiams sunku įvažiuoti į senus miesto centro kiemus dėl aukštumo limitų arba siaurų vartų. Tuomet reikia mažesnės mašinos. Užsirašykite šią informaciją, kad nespėtumėt keisti mašinos paskutinę minutę.

Techninės detalės (kuriomis niekas nesidomi)

Ar reikia išjungti šaldytuvą prieš kelionę?

Būtina bent 12 valandų prieš, o dar geriau – parą. Reikia, kad išgaruotų vaisius, kitaip jis pajuos ir sugedęs vandens privers rodyti rūdžius. Taip pat reikia išimti visas lentynas ir uždaryti duris juosta, kad jos neišsisuktų(važiuojant atidarytos šaldytuvo durys yra blogiausia kas gali nutikti, nes galima užplėšti duris). Jei jūsų šaldytovas senas, gerai jį įdarinėkite, kad jis nejudėtų viduje. Niekada nežinajau, kodėl žmonės laiko maistą šaldytuve kelyje, juk gi vis tiek neišsilaikys šaltas be elektros.

Ką daryti su skalbimo mašina?

Reikia atjungti vandenį. Nėra nieko blogesnio, nei atvykus ir pamatyti, kad vanduo lieja iš vamzdžių. Jei vamzdziai seni, uždenkite nuleidimo angą kamščiu, kad nebebėgtų vanduo po važiavimo. Taip pat reikia prifikuoti, ar yra specialios transportavimo atramos (arba sraigtai) gale. Jei jų nėra, reikia įdėti putą tarp būgno ir korpuso, kad nesutrauktų (pavojinga dėl to, kad gali pradėti daužyti daiktus važiuojant). Gėda prisipažinti, bet kartą pamiršau pridėti tą atramą ir mus beveik užmušė skalbimo mašina važiuojant posūkyje.

Ar galima krauti daiktus į pilną automobilį?

Ne per daug. Reikia palikti vietos vairuotojui, kad matytų veidrodžius. Taip pat reikia užtikrinti, kad daiktai nešoktų. Užkeliame juos taip, kad sunkiausi eina į apačią, o lengviViršų. Tarp jų įkišame šiaudus arba putas. Jei automobilis pilnas iki pat lubų, tai pavojinga – stabdant dėžės gali nukristi ant vairuotojo (nors mes ir juos įtveriame). Vieną kartą vežėme labai daug knygų (tokie buvo mokslo žmonės), ir „gazelė“ vos pajudėjo iš vietos, tad reikia tikrinti svorį.

Ar reikia iš anksto surinkti sąrašą daiktų (inventorių)?

Nebūtinai, bet labai padeda. Ypač jei turite daug smulkių dalykų. Jei kas nors dingsta (o tai retai, bet būna), turite įrodymus, kad šis daiktas buvo. Taip parenkamas draudimas. Tačiau dažniausiai klientai tiesiog pasako: „Viskas čia“. Ir mes pradedame krauti. Patirtis sako, kad geriau viską pažymėti, jeigu esate labai sumani ir jums rūpi kiekvienas smulkmenas (asmeniškai aš to nedaračiau tiesiog dėl to, kad tai užima daug laiko).

Tarptautiniai niuansai (kur aš daugiausiai ir klysdavau)

Ar reikia custom dokumentų?

Jei važiuojate ne ES šalis (pvz., į Norvegiją ar Šveicariją), taip, reikalingas deklaracija. Jei tik Europos Sąjungos viduje – dažniausiai ne, nebent tai yra komercinis siuntimas. Mums dažnai klientai klausia ar jie gali vežti vyną į Vokietiją. Gali, bet ribotą kiekį (tik asmeniniam vartojimui). Apie tai geriau pasidomėti prieš kelionę, nes ne visiems vairuotojams nori vėluoti pasienio punkte dėl trijų butelių.

Kaip sužinoti, kiek uztruks kelionė į kitą šalį?

Naudokite „Google Maps“, bet pridėkite valandą ar dvi dėl sienos ir darbo laiko. Į Londoną arba Briuselį eismo sąlygos gali keistis kas valandą. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad sunkvežimis negali važiuoti kai kuriais keliais arba turi daugiau poilsių laiko. Taigi, skambinkite mums, mes žinome realius laikus (jau 20 metų važinėjame). Nekelkite užsakymo į tą pačią dieną, kai turite atiduoti raktus seniame bute – tai tikras stresas.

Ar galima veži daiktus, kurie nėra mano? (pvz. draugo)

Galima, bet tada tai jau nėra „baldų pervežimas“ asmeniniam naudojimui, o gali būti traktuojama kaip komercinė veikla, jei darysite tai dažnai. Paprastai niekas nepasitikrina, kieno tai stalas, jei tik jis nekelia įtarimų (pavyzdžiui, neįtariamas vagystes). Bet geriau būti sąžiningas, nes sulaikymas pasienyje gali kainuoti brangiau nei pašalas pervežimas.

Etiketas ir įpročiai (tiesiog smulkmenos)

Ar turiu maitinti vairuotojus?

Neprivaloma, bet labai vertinama. Jei darbas trunka visą dieną, gerti arbatą/arbatą yra smagu. Kai kurie klientai tiesiog nusiperka du „Kiaulės špikučius“ ir tai daro stebuklus. (Nors vienas mano draugas pasakojo, kad jam duotas kepėjo kepalas jį užklausė ir jis negalėjo vairuoti dėl mieguistumo). Taigi – duokit vandens o ne keptų mėsainių. Ir jūsų baldų pervežimas įvyks greičiau.

Ar vairuotojai gali rūkyti?

Yra kompanijų, kur uždraudžia rūkyti automobiliuose. Kitur – ne. Jei jums jums trukdo dūmai, pasakykite tiesiogiai. Aš asmeniškai rūkau tik sustojęs, bet žinau vieną vyrą, kuris rūkė kaip kaminas ir visada kvapo po tabaku. Nemandu, tiesa. Jei jums tai svarbu – paprašykite nerūkančio vairuotojo iš anksto (ne visada įmanoma, bet galima pabandyti).

Kaip elgtis, jei matau, kad darbuotojas dirba blogai?

Būkite mandagūs, bet griežti. Jei matai, kad jis meta dėžes – sustabdyk. Jei jis neša vieną ranką ir raumuo nusileidžia – pasakyk. Mums svarbu, kad jums būtų patogu, nes kitaip mes gausime blogą atsiliepimą, o mums to labai nereikia. Sąžiningumas abiem pusėms – tai pagrindas sėkmingam baldų pervežimui nenaudojant „vandenių“.

Ar turiu duoti arbatpinigių?

Lietuvoje nėra tokios kultūros kaip JAV, bet jei dirbotojai padarė viską virš galvos, nešė 5 aukštus ne su liftu, o 40 laipsnių karštyje – arbatpinigiai bus labai dėkingi. Niekas neišpareigoja, bet žmogiškas požiūris visada vertinamas. Dažniausiai duodamas 10–20 eurų visai komandai. Tai nėra daug, bet juos pakelia nuotaiką.

Išvada

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad baldų pervežimas – tai ne tik fizinis darbas, bet ir organizavimas. Nebijokite klausti, reikalauti ir diskutuoti. Pasirinkite kompaniją, kuriai patikite, o ne tik pagal mažiausią kainą. Pigu dažnai būna brangiau (kaip sako močiutė). Sėkmės jūsų kelionėje (tikiuosi, tai bus paskutinis kartas, kai persikraustote, nes niekas to nemėgsta). Pasiruoškite, atsipalaiduokite ir tikėkite, kad viskas gerai užsisuks. O jei kas negerai – skambinkite man, aš žinau, kaip padėti (ar bent kaip nepakenkti dar labiau).