Baldų pervežimas iš Vilniaus į Harrogate: kas turi žinoti klientas prieš kelionę

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – tarptautiniai pervežimai niekada nesivysto pagal vadovėlius. Dažnai žmonės mane klausta apie baldų pervežimas iš Vilniaus į Harrogate, nes tai konkretus, ganėtinai populiarus maršrutas, ypač tarp tų, kurie persikelia gyventi arba veža paveldėtus daiktus. Jungtinė Karalystė po „Brexit“ pasikeitė, ir dabal tai visai kitas žaidimas nei prieš penkerius metus. Čia nėra tik apie tai, kad padėtum spintą į sunkvežimį, tai apie dokumentus, muitinę ir tą nerviną laukimą, kol keltas plaukia per La Manšą. Noriu papasakoti jums tiesiogiai, be jokių gražių frazių, kaip tai vyksta iš vidaus.

Apie kelią, laiką ir vairuotojus (tiesiogiai iš vairo)

Kiek laiko užtrunka tas nuvažiavimas iki pat Harrogate?

Labai priklauso nuo kelio, bet žiūrėkime realiai. Paprastai tai nuo trijų iki penkių dienų, jei viskas eina kaip turi būti. Vairuotojas išvažiuoja iš Vilniaus, eina per Lenkiją, Vokietiją, o turi dar užlipti į keltą Olandijoje ar Belgijoje. Jei sulaiko neišaiškintos problemas su muitine arba eina dideli uraganai ant jūros, gali užtrukti ir ilgiau. Kartais vairuotojai sustoja pailsėti, ir negali jie važiuoti 24 valandas, nors kai kur klientai tikėtųsi. Tai maršrutas ilgas, todėl nereikia laukti, kad jis atvyks rytoj, jei išvyko vakar.

Ar sunku rasti kelią iki pat Harrogate, jei niekad ten nebuvo?

Sunku tiems, kurie nemoka naudotis GPS navigacija (juokuoju, bet dalis tiesos yra). Harrogate nėra kaip Londonas, ten mažiau įtemptas eismas, bet Anglijoos keliai yra siauri ir tarkim, jei vairuotojas veda didelę sunkvežimį „volną“, gali būti problemų su mažesnėmis gatvelėmis. Bet sakyčiau, rasti nėra problema, problema yra suvažiuoti, jei ten yra apribojimai. Geriausios firmos turi „scout“ automobilius arba patyrusių vairuotojų, kurie žino šiaurės Anglijos ypatumus, tačiau jei ten ką nors padarys ne taip, gauti baudą yra lengviau nei atrodo.

Ar galima sėsti su vairuotoju į vidų, kad nereikėtų skristi lėktuvu?

Dėl taisyklių tai daugeliu atveju neleidžiama, nebent jūsų sutartyje nurodyta, kad tai yra „privatus pervežimas“ (part loading). Paprastai tai daromi krovininiai reisai, ir draudimas neleidžia vežti keleivių be specialių leidimų. Be to, vairuotojas važiuoja darbo reikalais, jis turi poilsio laikus, kurie gali neatitikti jūsų norų. Galite pamėginti susitarti, bet dažniausiai atsakymas bus ne. Nors kartą, seniai, važiavau su viena panele, kuri nebegalėjo skristi, tai padariau išimtį, bet tai buvo rizika.

Kas vyksta, jei kelyne susidaro technine gedimas? Kas moka?

Tai viena bjauriausių situacijų. Jei gedimas būna techninio, jį tvirtina pervežėjas, ir jums nereikia nieko mokėti. Bet jei vairuotojas užmiega į vairą ir užrenka į duobę... čia jau teismų reikalas. Esu matęs, kaip sugendavo sunkvežimis Vokietijoje, ir mes turėjome perkrauti baldus į kitą. Už tai klientas nepadėjo nė cento. Tačiau jei dėl to vėluojate atiduoti būstą, pinigai už delspaudę – jūsų problemos. Geriau pasirinkite firmą, kuri tira techninę pagalbą visoje Europoje.

Kodėl kai kurie vairuotojai atsisako važiuoti į Angliją po „Brexit“?

Nes tai nervu žąsdantis maršrutas. Muitinės dokumentai dabar yra baisiai griežti. Vieną mažą klaidą popiere užrašius – gali laukti valandas ar net dienas sienoje. Vairuotojai moka už laiką, o jei jie stovi, jie ne uždirba. Be to, žuvų kontrolė (tą patį maistą) – dar viena bėda. Dabar dauguma proų vengia Anglijos, jei tik gali, todėl kainos šiek tiek pakilo, o rasti gerą vairuotoją sunkiau.

Ar tikrai saugu duoti brangius baldus į tą patį sunkvežimį su svetimais daiktais?

Žinot, tai kaip loterija. Jei tai yra didelė, patikima firma, ji gerai užfiksuoja visus daiktus ir įrašo į sąstatą (konosamentą). Tada yra saugu. Jei tai koks „vabalas“ iš skelbimo, kuris važiuoja tik tuo, kad tuščias grįžtų – gali būti rizika. Esu matęs, kaip viena klientė neteko poros porceliano vaznų, nes jos buvo padėtos ant viršaus kitų daiktų ir nenukrito. Galiausiai baldų pervežimas iš Vilniaus į Harrogate turi būti užtikrintas draudimu, ne tik pasitikėjimu žodžiu.

Dokumentai, muitinė ir tas „Brexit“ (nervingiausia dalis)

Kokius dokumentas aš tikrai turiu parengti, kad nebūtų problemų?

Jums reikės pakrauto sąrašo (packing list), kuris turi būti tikslus. Nurodykite, kas yra medinis, metalinis, ar yra stiklo. Reikės ir nuosavybės dokumentų, nors dažniausiai tiesiog deklaruojate, kad tai asmeniniai daiktai, ne nauji prekės pardavimui. Jei transportuojate komercinę siuntą, čia jau reikia MV registro ir sutarties su gavėju. Geriau viską padaryti iš anksto, nei vėluoti šalia Anglijos uosto.

Ar reikia mokėti muito ar PVM, jei vežu savo senus baldus iš buto?

Tiesiog sakant, jei tai naudoti asmeniniai daiktai, kuriuos turite daugiau nei 6 mėnesius, mokesčių nėra. Anglijos muitinė leidžia atvežti „Transfer of Residence“ – tai tokia speciali procedūra. Bet jei bandysite atvežti dideles naujas spintas, kurias nupirkote prieš savaitę, gali mokėti PVM (20%) ir muito. Tai reiškia, išgelbėjęs 200 eurų ant sofa, gali prarasti 500.

Kas tas TIR karnetas ir ar jis man kaip nors padeda?

TIR karnetas tai daugiau reikalas vairuotojams ir firmoms, kad jie nekompensuotų muito kiekvienoje šalyje. Jums kaip klientui tai tiesiog reiškia, kad sunkvežimis gali greičiau praeiti sienas be to, kad kas kartą atidarytų ir ištuštintų visą furgoną. Tačiau dabar, su naujomis taisyklėmis, TIR nebe taip veikia su JK, kaip anksčiau. Dabar tenka daryti atskirus deklaravimus eksportui ir importui. Tiesiog žinokite, kad jei vairuotojas su TIR, jis tikrai patikimas.

Ar galima paslėpti ką nors dėžės, kad nemokėčiau mokesčių?

Nerekomenduočiau. Anglijos muitinės tarnyba tpa šunis ir skanerius, kuriuos galvojat, kad nėra. Jei gaus alkoholio ar cigaretę be mokesčių, gali ne tik konfiskuoti visą krovinį, bet ir uždrausti vairuotojui važiuoti į šalį. Tai nėra verta to rizikos, dėl keleto butelių degtinės. Baldų pervežimas iš Vilniaus į Harrogate turi būti skaidrus, kitaip užeisit į didžiaulesnes bėdas.

Ką daryti, jei mane užklauso apie vertę daiktų?

Rašykite realią vertę, ne apvalinkite žemyn. Jei turite seną sofa, kuri kainavo 1000 eurų, bet ji naudota 10 metų, rašykite apytikslę rinkos vertę, gal 200 eurų. Muitininkai nėra kvaili, jie žino, kiek kainuoja daiktai. Jei parašysite, kad 5000 eurų vertės spinta kainuoja 10 eurų, juos įtars. Geriau teisingai deklaruoti, nei vėliau aiškintis.

Ar turiu būti fiziškai presentuojamas muitinėje, kai atvyksta sunkvežimis?

Nėra būtina. Sąžiningai sakant, geriau, jei nėra. Muitinės procedūros dažniausiai daromos elektroniniu būdu per brokerį. Viską susitvarko dokumentuose. Jums tiesiog reikės laukti namuose Harrogate arba kur jūsų adresas, ir vairuotojas jums paskambins, kai bus arti. Dabar viskas pasidaro daugiau digitalizuota, net tose angliškose institucijose.

Ką daryti, jei netikojo prekių klasifikacija (HS kodas)?

Tai gali nutikti, jei naudojatės blogu brokeriu. Tada reikės pateikti pataisą. Gali tekti mokėti nedidelį baudą arba papildomus mokesčius, jei kodas buvo „mažiau mokestinis“. Bet jei tai asmeniniai daiktai, ten paprastesni kodai. Kai kurios firmos sutiko tai ištaisyti savo lėšomis, jei jos padarė klaidą, bet ne visos. Pasidomėkite savo sutarties smulkmenomis.

Kainodara ir kaip nenukirsti pinigų

Nuo ko tiksliai priklauso kaina? Tik nuo kilogramų?

Nuo visko irgi. Priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), ne tik svorio. Baldai lengvi, bet dideli. Taip pat priklauso nuo aukštį – jei Harrogate centre nėra vietos pastatyti sunkvežimį ir reikės mažesnės mašinos („pavėzėlio“), tai kaina šoktels. Taip pat įeina keltų mokesčiai, anglų draudimas, degalai. Jei kas nors sako, kad kaina tik už kilometrus, jis meluoja arba kažką pridaro.

Kodėl kaina augo tiek daug pastaraisiais metais?

Degalai brango (nors dabar šiek tiek nukrito), bet pagrindinė priežastis – darbo jėgos trūkumas ir „Brexit“. Rasti vairuotoją, kuris nori važiuoti į Angliją, reikia mokėti daugiau. Be to, drąstas (insurance) JK dabar brangesnis dėl teisinių niuansų po išstojimo. Taigi, pervežti tą pačią sofą dabar kainuoja brangiau nei prieš 5 metus, ir su tuo nieko nepadarysite.

Ar galima kažkaip užsisakyti pigiau, jei man neskubu?

Taip, galima laukti „dalinio krovinio“ (part load). Jei jūs sutinkate, kad jūsų daiktai važiuotų su kitais klientų daiktais ir laikotarps nėra tiksliai užfiksuotas (pavyzdžiui, „2-4 dienų laikotarpis“), tai gali būti iki 30-40 procentų pigiau. Bet tada jūs ne kontroliuojat, kiek ilgai jūsų baldai bus sandėliuojami Kolne ar kitiuose uostuose.

Kokia apytikslė kaina už vieną kubinį metrą iki Harrogate?

Žiūrėkime, dabar rinka yra tokia... maždaug nuo 120 iki 200 eurų už kubą gali tekti mokėti, jei tai ne pilnas furgonas. Jei maža siunta, gali būti ir fiksuota minimali kaina, pavyzdžiui 300 eurų už mažą dėžę, bet tai nebaldai.