Baldų pervežimas iš Klaipėdos į Stalham: ką reikia žinoti, kad nenuviltų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo sofos, nukritusios iš furgono ant greitkelio, iki klientų, kurie norėjo pervežti vieną vazą visame kelyje į Londoną. Tačiau kai kalbame apie baldų pervežimą iš Klaipėdos į Stalham, čia yra savas ypatingumas. Stalhamas yra mažas miestelis Norfolke, toli nuo didžiųjų magistralių, o britų dokumentai po Brexito tapo tikru košmaru. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tiesiog užsisako mašiną ir ji važiuoja, bet realybėje susiduriama su muitine, keltais ir labai siaurais kaimo keliais Anglijoje. Čia pasakysiu taip, kaip yra, be jokių gražių brošiūrų.

Dokumentai, muitinė ir tas Brevitas

Ar tikrai reikia EORI kodas, ar tai gudravimas?

Žinoma, reikia, be jo niekas nepraeis. Dažnai klientai sako: „O vakar pervežinėjau ir neprašė“. Gali būti, kad neprašė, jei tai buvo smulkios siuntos, bet kai kalbame apie pilną konteiderį ar didelę dalį furgono, britų muitinė labai griežtai tikrina. Be EORI kodo jūsų krovini tiesiog neleis į šalį arba jis stovės pasienie ir lauks, kol susitvarkysite. Geriau jį užsisakyti iš anksto, nes tai trunka vos kelias minutes, o vėliau gelbėsitės iš bėdų.

Kas daryti, jei neturiu PVM mokėtojo kodas?

Tai gana dažna situacija, kai pervežame baldus iš Klaipėdos į Stalham privačiam asmeniui. Jums nereikia PVM mokėtojo kado, jei perkate kaip fizinis asmuo, bet tada turi sumokėti importo PVM ir verytinį mokestį Anglijoje. Vertybės mokestis (Import Duty) priklauso nuo to, iš ko baldai padaryti – medienos, metalo ar plastiko. Verta pasidomėti iš anksto, nes apie 5-10 proc. nuo krovinio vertės gali nukristi ant pečių.

Ką reiškia „eksporto deklaracija“ ir kas ją užpildo?

Tai būtent tas dokumentas, kurį reikia paduoti Lietuvos muitinei, išvežiant krovinią. Paprastai tai daro logistikos brokeris ar vairuotojas, jei jis turi leidimą. Negalima tiesiog važiuoti pro muitinę su pilna mašina be jokio popieriaus – sulaikys ir baudą rašys. Eksporto deklaracija patvirtina, kad prekės išvykusios iš ES, o tai reikalinga tam, kad vėliau galėtumėte gauti PVM kompensaciją (jei esate verslas).

Ar sunku gauti TIR dokumentą?

Sunku, jei neturite savo vairuotojo su TIR knygele. Paprastai, kai vyksta baldų pervežimas iš Klaipėdos į Stalham, naudojame paprastą eksporto procedūrą, o ne TIR, nes TIR labiau tinka trečiosioms šalims. Čia svarbiausia suvaldyti transitą pro Vokietiją ir Olandiją, o ten T nebėra toks aktualus kaip anksčiau. Geriau pasiklausti savo vežėjo, ką jis siūlo.

O kas su tuo „anglišku“ PVM, kurį reikia mokėti?

Tai jūsų didžiausias nepageidautinas išlaidų punktas. Atvykus į Britaniją, reikia sumokėti 20 proc. PVM nuo krovinio vertės (ir pridėtinių išlaidų). Vėliau, jei esate verslininkas ir turite britų PVM kodą, galite šį mokestį susigrąžinti. Privatus asmuo susigrąžinti negali, tai tiesiog papildomi kaštai. Nustatykite tikslią krovinių vertę sąskaitoje, kad nebūtų problemų su vertinimu.

Ar galima perrašyti mažiau kainą sąskaitoje, kad mažiau mokėti muitų?

Negaliu tai primygtinai rekomenduoti, nors žinau, kad kai kurie taip daro. Jei muitininkai įtars, kad kaina per žema, jie patys įvertins krovinią pagal savo kainynus. Tada gali būti baudos ir papildomi patikrinimai. Geriau rašyti realią kainą, kad vėliau neįsitikinęs vairuotojas nepraleistų savaitės pasienyje, aiškindamas, kodėl sofos kaina 10 eurų.

Kas daryti, jei dokumentuose klaida?

O čia prasideda juodas humoras. Jei pastebite klaidą prieš pat išvykimą, reikia kuo greičiau daryti pataisą. Jei klaida aptinkama jau Anglijoje, gali tekti mokėti baudas už neteisingą deklaravimą. Kartais net aš pasiklystu tarp tu HS kodų (prekių kodus) – vienoda spinta gali būti skirtingai koduojama priklausomai nuo medžiagos. Geriau leiskite tai profesionaliems.

Ar reikia draudimo, jei vairuotojas yra atsakingas?

Vairuotojas atsakingas tik tam tikra riba, dažniausiai 8,33 SDR už kilogramą (tai senas standartas). Jei vežate brangius baldus, 8,33 už kg gali neužtekti pasidengti žalai. Visada rekomenduoju papildomai apdrausti krovinius „nuo sandėlio iki sandėlio“. Tai nedidelis mokestis, bet sutaupo nervų, jei staiga važiuojant per Stalhamo siauras gatves ką nors nutrina.

Kelionės eiga: Klaipėda – Stalham

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Standartiškai baldų pervežimas iš Klaipėdos į Stalham trunka apie 4–5 dienas, jei viskas vyksta glotniai. Tačiau jei užeina į savaitgalį arba yra eilės į keltus, gali užtrukti ir ilgiau. Vienas kartą mūsų vairuotojas praleido 12 valandų Doverio uoste tik todėl, kad buvo problemų su biometriniais pasais. Taip pat reikia prisiminti, kad Stalhamas yra Rytų Anglijoje, tai nėra trumpas šuolis nuo kanalo.

Kurį keltą geriau pasirinkti – Klaipėda-Kylis ar per Švediją?

Dauguma renkasi Kylį (Vokietija), nes toliau važiuoti greituoju keliu link Olandijos yra patogiau. Per Švediją (Klaipėda-Karlshamn) ilgiau ir brangiau, nors kartais, jei einate link Šiaurės Anglijos, gali būti logiškiau. Bet į Stalhamą vis tik trumpiau eiti per Belgiją/Olandiją ir Doverį. Nors ir ten kelių darbai visada pasirodo netikėtai.

Ar tikrai važiuojate pro Stalhamą, ar tik iki Norwich?

Čia būna svarbu pasikalbėti su vairuotoju. Stalhamas yra mažas miestelis, ten gatvės labai siauros, didelis furgonas ar sunkvežimis tiesiog negali važiuoti į centrą. Kartais tenka iškrauti į mažesnę transporto priemonę Norwich arba kaimyniniame miestelyje. Nekantraujantis vairuotojas gali nusprendžti, kad „už 2 mylias nenuvažiuosiu“, jei ten nėra kur apsisukti.

Kaip vairuotojas randa adresą Anglijoje?

Naudodami GPS, bet Anglijoje daug kelių yra uždaryti sunkiasvoriams transportams (tokie tie „A“ keliai su apribojimais). Vairuotojas turi turėti gerą navigaciją, skirtą sunkvežimiams. Būna, kad navigacija įveda į kaimo keliuką, kur galų gale yra tiltas, per kurė nepraeina 13 tonų. Tada tenka važiuoti atgal ir griozdiškai suktis.

Ar yra problemų su keltų vietomis?

Ypač vasarą arba švenčių metu. Reikia bilietų užsisakyti iš anksto, kitaip gali tekti laukti porą dienų. Keltų kainos šuoliuoja kaip nori. Kai kurios firmos įtraukia keltų kainą į galutinę sumą, kitos – ne, todėl visada klauskinėkite, ar tikrai kaina galutinė, ar dar reikės mokėti vairuotojui pinigų keltui (tai vadinama „cash on delivery“).

Ką daro vairuotojas, jei lauke stiprus lietus?

Jis važiuoja toliau, negali laukti. Bet čia problema – kai kraunate iš Klaipėdos, o čia lietus, baldai gali sušlapti, jei greitai neužveriama mašina. Pats geriausiai yra, kai krovinys pakrautas į uždarą furgoną („tent“ arba hard top). Jei tai atvira platforma, reikia labai gerai uždengti strečia, o tai ne visada užtikrina 100 proc. saugumą.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma firmų siūlo GPS stebėjimą. Bet niekada nepasitikėkite tuo 100 proc., nes kartais GPS įrenginys „užmiega“ arba būna tunelyje. Geriausia tiesiog turėti vairuotojo numerį ir galimybę jam paskambinti. Yra tokių dienų, kai jis tiesiog negali atsiliepti, nes vairuoja.

Pakavimas ir baldų apsauga

Ar aš turiu pats supakuoti, ar jums tai padarys?

Galite bet ką, bet aš visada sakau – palikite tai mums arba profesionalams. Vienas kartas klientas bandė supakuoti vitriną su senais laikraščiais, ir važiuojant pro duobę, vitrina suskilo, o laikraščiai ją neapsaugo. Geriau naudoti burbuliukų plėvelę ir kartoną. Mūsų komanda turi savo įrankių ir medžiagos, tai greičiau ir saugiau.

Ką daryti su didžia spinta?

Reikia ją išmontuoti. Didelės spintos pro duris neišlenda (ypač Anglijoje, kur namai seni ir durys siauros). Nuplėškite duris, išimkite stalčius, jei įmanoma – atskirkite viršų nuo apačios. Tai taupo vietą mašinoje ir mažina sulaužymo riziką. Galima sakyti, kad išmontuota spinta užima du kartus mažiau vietos.

Ar reikia išimti stiklus iš baldų?

Privalomai. Net jei stiklas užklijuotas juostele, vibracijos kelyje gali jį sugriauti. Išimtas stiklas turi būti užpakuotas atskirai, pažymėtas „Stiklas“ ir padėtas taip, kad ant jo niekas nepultų. Niekada nepakeliaukite su stiklu viduje, jei neesite tikras, kad jis užfiksuotas.

Ar verta naudoti „dėžes“ ar ne?

Jeigu turite daug smulkių daiktų, knygų, indų – tai būtinai. Dėžės lengviau kraunasi, stūgiamos viena į kitą. Baldus geriau užvynioti į plėvelę ir suveržti juosta (atsargiai, kad nepalikti įbrėžimų ant rėmų). Dėžių nebūtinai pirkti naujas, gali būti ir naudotos, bet svarbu, kad jos būtų stiprios.

Kaip apsaugoti odinę sofą?

Oda yra kaprizinga – ji gali įbrėžti nuo kitų daiktų arba išdžiūti, jei stačia saule. Reikia uždengti storu audiniu arba specialia sofa danga. Nenaudokite tiesiog plėvelės, ant odos jos geriau nelikti, ji „nekvėpuoja“. Ir nepamirškite – nulenkite kojas, jei jos yra nuišamos.

Ką daryti su labai jautriais daiktais?

Paveikslai, veidrodžiai, vazos. Tiesiog nenukelkite jų, jei neturite specialių dėžių. Vienas klientas veidrodį įvyniojo į antklodę, ir, žinoma, jį sudaužė. Jautriems daiktams reikia medinio rėmo (tai vadinasi „crate“), tai brangu, bet užtikrina, kad atvyks sveikas.

Ar galima krauti baldus ant kitų baldų?

Galima, bet tik jei apačioje yra kas tvirta, pavyzdžiui, stalviršis arba kėdės. Negalima dėti sunkios spintos ant minkštos sofos – sofa tiesiog susigrozdins. Kraunant reikia logikos: sunkiausia apačioje, lengviausia viršuje.