Baldų pervežimas iš Klaipėdos į Scunthorpe: ką reikia žinoti prieš išvykstant

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kiekviena kelionė yra kaip loterija. Ypač kai kalbame apie maršrutus, kurie eina ne pro įprastas vietas, o toliau į Anglijos gilumą, pavyzdžiui, kai reikia organizuoti baldų pervežimą iš Klaipėdos į Scunthorpe. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog „užkrauk ir važiuok“, bet realybė yra daug sudėtingesnė, ypač dabar, po „Brexit“, kai dokumentacija užima daugiau laiko nei patys vairavimo valandos. Scunthorpe – tai ne Londonas ir ne Mančesteris, ten reikia specifinio žinojimo, kur pravažiuoti, kad nekiltų problemų su didžiaisiais sunkvežimiais ar vietiniais apribojimais. Todėl šiame straipsnyje (negi vėl naudoju šį žodį, atsiprašau) bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta be jokių gražių uždažinėjimų, tiesiog iš vairuotojo ir logisto, kuris matyta viską, akių.

Pagrindiniai klausimai apie maršrutą ir laiką

Kiek laiko užtrunka nuo Klaipėdos iki Scunthorpe?

Viskas labai priklauso nuo to, kuriu keltu keliaujame, bet vidutiniškai tai trunka maždaug 3–4 dienas, jei niekas nešoka (t.y. nėra didelių eismo įvykių ar ilgos laukimo eilės pasienyje). Dažniausiai važiuojame per Klaipėdą į Kylą arba Karlskroną, o iš ten keltu į Angliją, paskui vairuojame šiaurės link per M18 magistralę. Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas pavargsta arba blogai orai užklumpa jūroje, tai gali užtrukti ir diena ilgiau, todėl geriau niekada neskubėti su planais.

Ar sudėtinga nuvažiuoti į Scunthorpe su dideliu sunkvežimiu?

Sakyčiau, kad ne labai, bet ten yra keletas vietų, kur reikia būti labai atidžiamas, ypač pravažiuojant pro Humber tiltą, nes ten yra aukščio apribojimai, kai pučia stiprus vėjas. Scunthorpe miestas gana industrinis, ten daug plentų, kuriuose leidžiama važiuoti tik iki 3,5 tonų, taigi jei vežame 40 tonų sunkvežimį, reikia tiksliai žinoti maršrutą, kad nenuvažiuotume į „uždarą“ gatvę. Vieną kartą mūsų vairuotojas ten užstrigo po tiltu, teko išsuktis atgal per gyvenvietę – tai buvo nepavykęs (t.y. labai stresinis) epizodas.

Kokius keltus geriausia naudoti šiam maršrutui?

Mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad geriausiai eina per Kylą (Vokietija) – Gothenburg (Švedija) arba tiesiog per Karlskroną į Iminghemą (angliškai Immingham), nes Imingemas yra labai arti Scunthorpe, tik apie 40–50 minučių kelio. Jeigu dirbame su DFDS, tai labai patogu, nes išlipa iš keltuo ir vos po valandos jau yra prie kliento namų. NDF keltas per Kylą irgi geras, bet ten tektų važiuoti daugiau Anglijos vidumi, kas padidina kuro sąnaudas.

Ar galima užsakyti ekspressinį pervežimą?

Galima, bet tai kainuos brangiai, nes reikės rasti vairuotoją, kuris yra poilsime ir gali išvažiuoti nedelsiant. Be to, reikia įsigyti bilietus į pirmą reidą, o jie dažnai būna išpirkti. Baldų pervežimas iš Klaipėdos į Scunthorpe ekspressu dažnai reiškia, kad krovinys keliauja mažesne mašina (pvz., 3,5 t furgonu), kuri gali važiuoti greičiau, bet joje telpa mažiau daiktų, taigi jei turite daug baldų, gali tekti daryti kelis važiavimus.

Kas dėl Lietuvos ir Anglijos eismo įvykių?

Eismo įvykiai yra kaip dangus – nenuspėjami. Vokietijoje dažnai būna eismo spūstys prie Ruhr srities, o Anglijoje, ypač prieš Londoną arba šiaurinėje autostradose A1(M), gali būti remontai. Jei įvyksta avarija, mes pranešame klientui iš karto, tačiau reikia susitaikyti su galima vėlavimu. Kartais vairuotojas gali pranešti, kad stovi valandą ir puse, o klientas jau jaudinasi, kodėl neatsiliepia į telefoną – tiesiog vairuotojas negali kalbėti vairuodamas.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš Lietuvos?

Būtina turėti TIR knygę (jei važiuojame su pilnu sunkvežimiu) arba Transitinį T dokumentą, taip pat CMR sąvoką, kuri yra pagrindinis vežimo kontratas. Be to, reikia eksporto deklaracijos, kurią pateikiame Lietuvos muitinėje. Jeigu klientas nori, galime padaryti ir draudimo polisą, nors jis nebūtinas muitinei, bet būtinas ramybei. Nepamirškite ir asmens dokumentų, jei lydite krovinį.

Ar reikia deklaruoti baldus Jungtinės Karalystės muitinėje?

Žinoma, dabar, po „Brexit“, tai yra privaloma. Kai baldai atvyksta į Britanijos uostą (pvz., Iminghemą), turi būti pateikta importo deklaracija. Mums tai daroma per mūsų partnerius Anglijoje, kurie turi atitinkamas licencijas. Jeigu deklaracijos nebus, krovinys gali būti sulaikytas uoste, ir tai kainuos pinigus už saugojimą kasdien. Tai viena svarbiausių dalykų, kurią dažnai pamiršta ne tik klientai, bet ir pradedantys logistikos specialistai.

Kas yra EORI numeris ir ar jis reikalingas?

EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification) yra būtinas bet kokiam importui ar eksportui iš ES į JK ir atvirkščiai. Jeigu jo neturite, muitinė neleis išleisti krovinio. Dažnai klientai klausia, ar mes galime jį gauti, bet mes galime tik patarti, kaip jį gauti, nes jis priskiriamas konkrečiai įmonei ar asmeniui. Užtruukia kelias dienas, tai geriau pasirūpinkite šiuo dalyku iš anksto.

Ar galiu vežti naudotus baldus be PVM?

Taip, naudotiems baldams taikoma PVM lengvata, jei galite pateikti dokumentą, kad jie buvo naudojami asmeniniam poreikiui ir nebebus parduodami (t.y. tai ne komercinė prekyba). Tam reikia užpildyti specialų formą ir parodyti, kad, pavyzdžiui, perkate spintą iš savo buto Lietuvoje ir vežate į savo naujus namus Scunthorpe. Jeigu neturite jokių įrodymų, muitinė gali priskirti įprastinį tarifą.

Kas nutinka, jeigu dokumentuose yra klaida?

Klaidos yra labai nemalonios. Jei pavyzdžiui, CMR sąvokoje nurodytas neteisingas gavėjo adresas ar krovinio svoris, muitinė gali sustabdyti patikrinimui. Tai užtrunka nuo kelias valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo to, ką aptiks. Esą atvejų, kai dėl klaidingo prekės kodo (HS kodas) teko mokėti didesnius mokesčius arba baudas. Geriau viską patikrinti du kartus prieš išvykstant.

Ar reikia mokėti importo mokestį (Import Duty) už baldus?

Jei baldai yra naudoti ir asmeninio naudojimo, paprastai importo mokesčio nėra, tik PVM (kurį galima atgauti pagal tam tikras sąlygas). Jei tai nauji baldai, gali būti taikomi muitai pagal medžiagos iš ko jie pagaminti (medis, metalas ir t.t.). Reikia tiksliai žinoti, ką vežate, nes anglai yra griežti šiuo klausimu, ypač jei atrodo, kad bandote prekiauti be licencijos.

Kas dėl draudimo – ką jis dengia?

Draudimas paprastai dengia „nuo vartų iki vartų“, tai yra nuo įkrovimo vietos iki iškrovimo vietos. Jis apima žalą, kurią gali padaryti avarija, gaisras ar vogimas. Tačiau jis nedengia to, kas buvo blogai supakuota (pavyzdžiui, jei lūžta stiklas, kuris nebuvo apvyniotas burbuliukine plėvele). Visada perskaitykite draudimo sąlygas, ypač išskirtųjų atvejų skyrių.

Kaina, mokesčiai ir mokėjimai

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų pervežimas iš Klaipėdos į Scunthorpe?

Kainos svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo to, kiek daugiau ar mažiau vietos užimate mašinoje (t.y. kiek kubinių metrų). Jei tai yra dalinis krovinys (kai važiuojate su kitais klientais), tai gali kainuoti nuo 400 iki 800 eurų už kubą (skaičiai labai sąlyginiai, priklauso nuo sezono). Jei užsakote pilną mašiną (pvz., 20 kubų furgoną), tai gali siekti 1500–2500 eurų. Benzino (angliškai diesel) kainos Anglijoje dabar taip pat ne mažos, tai įtakos kainą.

Ką reiškia „už kubą“ kaina?

„Už kubą“ reiškia, kad mums svarbus ne svoris, o tai, kiek vietos jūsų baldai užima mašinoje ilgio, pločio ir aukščio atžvilgiu. Pavyzdžiui, sofa gali užimti 2 kubus, o spintelė 1.5 kubo. Mes matuojame kiekvieną daiktą arba prašome kliento nurodyti matmenis. Jei klientas suklysta ir pasako, kad spintelė maža, o ji atrodo kaip seifas, teks papildomai mokėti už vietą, kurią užima.

Ar yra kažkokių papildomų mokesčių, kurių nepaminau?

Taip, visada yra „mažasis raštelis“. Dažniausiai tai yra mokestis už keltą (jei jis neįskaičiuotas į kainą), mokestis už įkrovimą/iškrovimą jei reikia papildomų žmonių (pavyzdžiui, jei nėra lifto ir reikia nešti į trečią aukštą), arba mokestis už užstatą Anglijos muitinėje (jei mes mokame už jus importo mokesčius). Geriau klausti „ar visa kaina galutinė?“, kad būtų aišku.

Kada reikia apmokėti už paslaugas?

Daugelis mūsų imamą avansą (apie 30-50 proc.) apsiperkant bilietams ir organizuojant transportą, o likusią dalį – kai krovinys pasiekia paskirties vietą arba prieš išvykstant. Yra klientų, kurie nori mokėti tik gavę daiktus, bet mums, logistikos firmoms, tai rizikinga, nes jei klientas neatsiliepia arba atsisako priimti, mes liekame su sąskaitomis ir priverstiniu grąžinimu.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (cash)?

Techniškai galima, bet mūsų firma vengia didelių grynųjų sumų dėl saugumo. Vairuotojai negali turėti pas save tūkstančių eurų.