Baldų pervežimas iš Klaipėdos į Craven Arms: kas laukia kelyje ir kodėl viskas ne taip paprasta

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – keliai niekada nebūna tokie patys, o klientai visada tikisi stebuklų. Ką reikia žinoti planuodamas baldų pervežimą iš Klaipėdos į Craven Arms? Pirmiausia tai, kad Craven Arms yra mažas miestelis Šropšyre, Anglijoje, ten nevažiuoja didelių sunkvežimių keliais, todėl tenka sugalvoti, kaip tenkiame turtą į mažesnę transporto priemonę arba kaip įkalbėti vairuotoją važiuoti keliukais, kuriais jis niekad nevažiavo. Po Brexito viskas tapo dar sudėtingiau – dokumentai, muitinė, kvitai. Bet ne viskas blogai, tiesiog reikia žinoti, į ką įsisiūti. Štai trumpas vadovas, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Kiek tai bus kainuoti ir kas daro įtaką kainai

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų pervežimas iš Klaipėdos į Craven Arms?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje kainos ant etiketės. Viskas prasideda nuo tūrio. Jeigu turite tik du didelius krepšius ir galinę nuo sofos, tai gali būti ir pigiau, jeigu mes spėsime įterpti į kitą reisą. Tačiau pilnas baldų pervežimas iš Klaipėdos į Craven Arms su visa butu ar namais – tai jau keli tūkstančiai eurų. Kaina priklauso nuo to, ar reikia komplektinio pakavimo (kai mes viską įrengiame, įpakuojame į dėžes), ar jūs jau patys visą paruošėte. Taip pat labai didelę įtaką turi kuras – jis brangesnis Anglijoje nei Lietuvoje, todėl tenka tai įskaičiuoti į galutinę sumą. Ir dar tie keltų mokesčiai... Juos reikia mokėti abiems kryptims, nors keliaujame tik vieną.

Ar galima gauti fiksuotą kainą iš karto?

Taip, galima, bet ji gali pasikeisti, jeigu jūs papildomai užsakovite neplanuotų daiktų. Būna taip: ateiname, matome, kad spinta neįeina pro duris (kaip buvo viename rajone prie Vilniaus), tenka ją išmontuoti, o tai laikas. Laikas – tai pinigai. Taip pat, jeigu jūsų daugiau nei planavome, kabiname priekabą, o ne važiuojame viena mašina. Fiksuota kaina yra gerai, jeigu jūs tiksliai žinote, ką vežiate. Bet dažniausiai klientai visada pamiršta pasakyti apie tą vieną didelę dėžę balkone ar garaže. Geriau pasakykite iš karto viską, kad nereiktų vėliau ginčytis prie pat sienos.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

Kai kurios firmos daro tai pigiau, nes jos vežia "savaigi" – tai yra, vairuotojas važiuoja tuščias atgal ir pasiima ką nors už pusę kainos. Tai yra rizika, nes jūsų daiktai gali būti perkraunami kelis kartus. Brangesnės firmos siūlo "tiesioginį" reisą – mašina atvažiuoja pas jus, pakrauna ir važiuoja tiesiai į Craven Arms. Taip pat atsižvelgiame į draudimą. Pigiau nebus, jeigu reikės pilnos draudimo sumos. O dar yra tos firmos, kurios tiesiog nurodo mažą kainą, o paskui už "paminklus" (krovinio iškrovimą ant žemės) imia po šimtus svarų. Žiūrėkite ne tik į skaičius, bet ir į tai, kas į juos įeina.

Ar taip brangu gabenti į tokį mažą miestelį kaip Craven Arms?

Craven Arms nėra Londonas ar Mančesteris, ten nevažiuoja kasdien dideli sunkvežimiai. Todėl baldų pervežimas iš Klaipėdos į Craven Arms kainuoja šiek tiek brangiau dėl to, kad tenka važiuoti specifiškai link to rajono. Jeigu vairuotojas gali numesti krovinį kelyje, prie didesnio miesto, tai atpigins. Bet jeigu reikia važiuoti iki pat jūsų kiemo, o jūsų gatvė yra siaura (kas ten dažnai būna, seni namai, siauros gatvelės), tai gali reikėti mažesnės mašinos. O darbas su dviem mašinomis – tai dvigubas darbas. Taigi, taip, geografinė padėtis įtakoja.

Ką daryti, jeigu pasiūlyta kaina per didelė?

Pabandykite sumažinti tūrį. Gal galite atsisakyti senų spintų, kurias ir taip ketinote išmesti? Galbūt nereikia vežti tų penkių dėžių su senais laikraščiais? Taip pat galima klausti dėl datos – jeigu galite laukti, mes surandame klientą, kuris važiuoja tą pačią kryptą, ir padarome dalinį krovininį. Tai pigiau. Bet jeigu skubate – reikės mokėti už greitumą. Greitis visada kainuoja.

Dokumentai, muitinė ir tas suktas Brexitas

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Lietuvos?

Pagrindinis dalykas – krovinio deklaracija (EX1). Ja reikia užpildyti muitinėje, kai išvažiuojate iš Lietuvos. Be to, reikia sandėliavimo pažymą (jeigu prekės ne ES gamybos, bet čia daugiau apie prekes, o ne asmeninius daiktus). Jeigu tai yra jūsų asmeniniai daiktai (persikraustymas), reikia turėti sąrašą su verte, pasirašytą vairuotojo. Ir svarbiausia – nieko neslėpkite. Kartais klientai bando įsivežti vaistus ar maisto produktus, kurių negalima. Muitininkai turi šunų nosis (ne tiesiogiai, jie tiesiog mato viską terminale).

Ar tikrai reikia EORI numeris?

Be abejo. Jeigu nėra EORI numerio, anglai neišleis krovinio iš uosto ar terminalo. Jis reikalingas visiems importuojantiems iš ES šalių. Be jo, dokumentai tiesiog nepraeis sistemoje. Galiu pasakyti iš patirties – kartą laukėme tris dienas Anglijoje, nes klientas užmiršo susikurti šį numerį. Vairuotojas šoko iš proto, laisvalaikis eina, o pinigų už laukimą niekas nemoka. Taigi, užsirašykite iš karto, tai nemokama ir padaryti per 10 minučių internetu.

Kaip dabar veikia muitinė Anglijoje po Brexito?

Anksčiau buvo paprasta – važinėjome kaip savoje kieme. Dabar tai yra trečioji šalis. Turią vykdyti importo procedūras. Geriausia, jeigu tai daro brokeris Anglijoje. Mums, vežėjams, labai sunku su tuo pačiam gaudyti, nes mes nežinome visų tų naujų kodų. Vieną kartą bandėme patys, buvo siaubingai. Dabar visada sakome klientams – susiraskite brokerio arba mums jį padėsime surasti. Jis pateiks deklaraciją, mokėsite PVM (jeigu verslui) ar mokesčius (jeigu asmeniui, daiktai senesni nei 6 mėnesiai be mokesčių).

Ką daryti, jeigu dokumentuose klaida?

Klaidos įvyksta. Ne vieną kartą nutiko, kad klientas parašė blogą prekės kodą arba neteisingą vertę. Tada reikia redaguoti deklaraciją. Jeigu tai pastebima prieš pat išvežimą – dar pavyksta ištaisyti. Jeigu jau mašina jūroje ar ant keltų – tai bėda. Tenka kreiptis į brokerį, kuris keičia duomenis sistemoje, o tai kainuoja. Taip pat gali būti baudų. Geriausia tikrinti du kartus prieš pasirašant. Aš visada sakau vairuotojams – žiūrėkite, kas jums duodama pasirašyti, ne tik spauskite, kur peles rodo.

Ar mokėti PVM ar mokesčius už baldus?

Jei vežate naudotus asmeninius daiktus (Transfer of Residence), kuriuos naudojote bent 12 mėnesių ir planuojate naudoti toliau, mokesčių nėra. Reikia pateikti galiojantį ID (pvz., pasą ar vairuotojo pažymėjimą su adresu Anglijoje) ir užpildyti specialų pareiškimą. Jeigu vežate naujus baldus iš parduotuvės arba, pavyzdžiui, perkate internetu ir siunčiate į save – taip, mokėsite PVM ir galbūt importo mokestį, priklausomai nuo vertės. Nauji baldai į Angliją be mokesčių nepraeis.

Ar reikia vertinti kiekvieną daiktą?

Taip, reikia nurodyti apytikslę vertę. Nereikia rašyti iki cento, bet turi būti logiška. Negalima, kad spinta kainuotų 1 svarą, o sofa – 1000. Muitinė to nepriims. Geriausia rašyti rinkos vertę, kokia tokia būtų naudota daikto kaina. Jeigu vertės bus per didelės – gali tekti daugiau mokėti mokesčių (jei verslas), jeigu per mažos – gali įtarti apgavystę. Rašykite taip, kaip yra, be išpūtimų.

Kelionės eiga: kiek laiko užtrunka ir kur važiuojame

Kiek laiko trunka kelionė nuo durų iki durų?

Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas. Pirmą dieną krauname Lietuvoje, važiuojame į uostą (Klaipėda arba net Karaliaučiaus priemiestis, ten kur pigiau). Kelto perėjimas į Angliją (Kentaras arba Hulas) trunka apie 20-24 valandas (arba 8 valandų, jeigu per Kenterį). Tada važiuojame per Angliją iki Craven Arms. Tačiau tai idealiu atveju. Buvo atvejų, kai dėl audros uoste stovėjome po dvi dienas. Arba dėl eismo įvykių M6 greitkelyje. Taip pat reikia laiko iškrauti. Taigi, skirkite savaitę laiko, kad nesusirūpintumėte.

Kuriais keliais dažniausiai važiuojame į Craven Arms?

Standartinis maršrutas yra per Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją (arba tiesiai iš Klaipėdos į Švediją, o tą per Daniją, bet dabar dažniau per kontinentą, nes pigiau). Tada keltas į UK. Anglijoje važiuojame M6, M5, A49. Craven Arms yra tiesiogiai ant A49 kelio, tai nėra labai sunku rasti, bet problemos daro vietinės gatvės. Vairuotojai, kurie ten važiuoja pirmą kartą, dažnai prasilenkia, nes ten nėra didelių ženklų "Craven Arms" kaip miestų. Ten tiesiog toks mažas "vienkaimis".

Ar vairuotojas gali užsukti kelyje pailsėti?

Taip, jis turi teisę ir privalo tai daryti pagal darbo laiko reglamentą. Jis negali vairuoti 4,5 valandas be pertraukos. Tačiau jis negali leistis į jūsų kiemą gerti arbatos, jeigu tai nėra sutarta. Jo pertraukos yra skirtos poilsiui specialiuose plotuose. Kartais klientai klausia, ar vairuotojas gali nuvežti kažkur papildomai kelyje. Jeigu tai nėra numatyta maršrute, tai ne, nes tai keičia dokumentus (krovinio gabenimo sutartį). Už kiekvieną papildomą kilometrą reikia mokėti.

Ar galima sekti mašiną kur ji yra?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą. Mes galime pasakyti apytikslę vietą. Bet negaliu duoti mums jūsų prisijungimo duomenų dėl saugumo. Paprastai, jeigu viskas vyksta pagal planą, jums nereikia stebėti. Vairuotojas paskambins prieš atvykdamas (paprastai 2-3 valandos iki). Jeigu nežinojote, kur jis yra, tiesiog rašykite dispacheriui, jis sužinos. Aš asmeniškai nemėgstu, kai klientai kas valandą skambina vairuotojui – jis vairuoja, tai saugumo pažeidimas.

Kas nutinka, jeigu mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Esame apdrausti, todėl tada siunčiame pagalbos automobilį. Jeigu sugenda lėktuvas arba variklis, krovinys gali šiek tiek pavėluoti. Jeigu tai įvyksta Anglijoje, lengviau, jeigu Lietuvoje – reikia skubiai organizuoti kitą mašiną, kad nebūtų stabdymas. Vieną kartą mums plyšo padanga Anglijoje netoli Birmingham, vairuotojas prarado pusę dienos. Tokios situacijos yra retos, bet apie jas reikia žinoti.