Baldų pervežimas iš Kauno į Leyland: praktinis vadovas be reklamų ir tuščių pažadų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, kiekviena kelionė yra kaip loterija. Žmonės dažnai galvoja, kad baldų pervežimas iš Kauno į Leyland yra tik tai, kad užsiduoda daiktą į sunkvežimį ir važiuoja, bet realybė yra daug raidesnė, ypač kai kalba eina apie kelionę per visą Europą ir Lamanšą. Pastaraisiais metais, po „Brexit“, viskas tapo dar sudėtingiau su dokumentais, o kainos šokuoja taip, kad kartais net aš pajuoku. Čia ne tiesiog apie vairavimą, tai apie tai, kaip išvengti tų momentų, kai nori plaukti galva, nes vairuotojas užstrigo priešais Kalė arba klientas nepaklauso apie pakavimą. Rašau štai todėl, kad jums būtų aišku, į ką įsitraukiate be nereikalingų ilgesnių.

Bendrai apie maršrutą ir laiką

Kiek laiko užtrunka nuo Kauno iki to Leyland?

Tiesiogiai atsakius, tai maždaug trys–penkios dienos, jei viskas vyktų idealiai, o idealiai, kaip žinote, pas mus beveik nebus. Įprastai mes išvažiuojame iš Kauno, paimame krovinius, važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją) ir turiem pasiekti uostą. Tada keltas, ir dar tas ilgas važiavimas per Angliją iki šiaurės, į Lankašyro grafystę. Jeigu kelyje užstringa dėl techninių priemonių arba griūva sniegas Vokietijoje (kas nutinka dažniau nei mums patinka), tai gali užtrukti ir ilgiau. Taigi, planuokite savaitę su atsarga, kad nereikėtų nervintis dėl to, kad darbo pradžia jau rytoj, o baldai dar kažkur Belge.

Ar dažnai važiuojate į Leyland konkrečiai?

Į Leyland mes važiuojame ganėtinai reguliariai, nes ten yra gan nemažai lietuvių bendruomenės ir logistikos centrų, bet ne taip dažnai kaip į Londoną ar Birminghamą. Kartais sujungiame krovinius, t.y., atvežame ir kitiems klientams Preston arba Blackburn srityje, kad būtų ekonomiškiau. Vienas dalykas, kurį reikia suprasti – mes negalime važiuoti su tuščiu sunkvežimiumi tik dėl vienos sofos, todėl dažnai reikia derinti laikus su kitais siuntimais. Jeigu jums skubus baldų pervežimas iš Kauno į Leyland, gali reikėti mokėti už ekspress režimą, kadangi tenka laužyti grafikus.

Kokiu keliu dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas yra Kaunas – Varšuva – Berlynas – Amsterdamas/Roterdamas – keltas – Londonas – M1 ir M6 šiaurės link. Kartais, jeigu yra problemų su keltu Doveriuose, važiuojame per Duisburgą į Rotterdamą, o iš ten keltu į Hull (tai yra šiauriau, arčiau jūsų, bet brangiau). Aš asmeniškai mėgstu maršrutą per Zeebrugge, nes ten mažiau eismo rūšies (arba man taip bent jau atrodo, kai ten važinėju). Bet vėlgi, viskas priklauso nuo to, kur yra laisvi vietos keltuose, tai keičiasi kas savaitę.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, jeigu tai yra komercinis krovininis transportas (kraunamas kranu arba su rampa), tada keleivių negalima imti dėl draudimo ir įstatymų. Yra išimčių, jeigu tai yra „part move“ (dalinis krovinys) ir vairuotojas sutinka, bet tai didelė rizika ir aš to dažnai nepatariu. Vairuotojai važiuoja po 9 valandas per dieną, jie nori pailsėti, o ne kalbėti. Be to, jeigu įvyks avarija arba sustabdys policija M6 greitkelyje, jums gali tekti ilgai laukti stotyje, o tai nėra labai linksma patirtis. Geriau leiskite mums dirbti, o patys skrendkite lėktuvu į Mančesterį.

Pinigai, kainos ir nemalonios detalės

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Čia yra klausimas, į kurį negaliu atsakyti vienu sakiniu. Kaina svyruoja nuo 800 iki 2000 eurų (o kartais ir daugiau) priklausomai nuo to, kiek turite daiktų. Jeigu tai tik keletas dėžių ir viena lova, tai gali būti pigiau, jeigu reikia vežti visą butą įrengimą, tai tai kainuos brangiau. Taip pat įtakos turi kuro kaina (o ji dabar... kažkokia keista), keltų kainos, kurios šokuoja kaip šuo lauke, ir ar reikia vairuotojo pagalbininko iš Lietuvos (tai pridedama prie algos). Tiesiog parašykite man sąrašą, aš paskaičiuosiu.

Kodėl kaina tokia aukšta lyginant su kitomis firmomis?

Žinote, aš pats kartais stebiuosi, kaip kai kurios siūlo kainas, už kurias net degalų neuztektų nuvažiuoti iki Lenkijos. Dažniausiai tai yra „pirmos kelionės“ vairuotojai arba firmos, kurios nekaupia mokesčių ir vėliau išnyksta. Mūsų baldų pervežimas iš Kauno į Leyland kainuoja tiek, kiek kainuoja, nes mes mokame mokesčius, turime pilną draudimą (o jis brangus Anglijoje) ir mokame vairuotojus normaliai. Jeigu kas siūlo per pigiai, pagalvokite – kas padarys, jeigu jūsų spinta nukris ant britų automagistralės? Kas atsakys?

Ar reikia mokėti avansą?

Taip, be avanso mes pradedame dirbti retai. Įprastai tai yra 30–50 proc. nuo galutinės sumos. Tai mums reikalingas rezervavimui keltui ir degalams. Esu matęs situacijų, kai klientas sako „aš sumokėsiu, kai atvešite“, o pats vėliau nebeįsileidžia arba pakeičia numerį. Mes esame normali įmonė, mums reikia sukti ratą. Avansas užtikrina, kad jūs taip pat rimtai žiūrite į sandėrį. Beje, jeigu atšaukiate pervežimą paskutinę minutę, avansas gali nebūti grąžinamas, nes mes jau esame suvėlę keltą.

Kaip mokėti – grynais ar pavedimu?

Geriausia pavedimu į sąskaitą, visiems aišku ir tvarkingai. Vairuotojai dažnai nebepriima grynųjų dideliomis sumomis dėl saugumo (ypač kai važiuoja per Angliją, kur plėšikavimas nėra toks retas reiškinis, kaip gali atrodyti). Kartais galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais įrankais (vairuotojui rankose) pristatymo metu, bet tada reikia tiksliai susitarti iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų prie pat durų. Aš asmeniškai mėgstu, kai viskas įrašyta į sutartį – mažiau galvos skausmo vėliau.

Ar kainuoja brangiau, jeigu reikia nešti į aukštą be lifto?

Žinoma, kainuos brangiau. Vairuotojas yra vairuotojas, ne krovikas, jis gali padėti, bet jeigu reikia nešti sofos komplektą į ketvirtą aukštą be lifto su laiptais, kurie yra tokie siauri, kad ten pro šalį net praeiti sunku... tai tas papildomas darbas turi būti apmokėtas. Įprastai vienas aukštas su liftu yra nemokamas (arba įtrauktas), be lifto – papildomai susitariama. Nerekomenduoju meluoti apie tai iš anksto, vairuotojai turi akis ir jie iš karto pamatys tą liftą (arba jo nebuvimą).

Kaip tai vyksta su muitine (post-Brexit realybė)

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Lietuvos?

Dabar, po „Brexit“, tai yra visiškas naktmaris, jeigu nepasiruoši. Jums būtinai reikia EORI numerio (jį gavote nemokamai internetu). Tada reikia deklaruoti krovinią „Exit“ sistemoje Lietuvoje. Be to, reikia sąrašo su prekių kodais (HS kodais), o ne tik paprasto „stalas, kėdė“. Jeigu šitų dokumentų nėra, sunkvežimis gali būti sulaikytas Lietuvos pasienyje arba vėliau Anglijoje. Aš pats kartais susiguodžiu su tais kodais, nes viską prisiminti neįmanoma, bet bazinis reikalavimas – viskas turi būti užrašyta.

Ar reikia mokėti muito ar PVM Anglijoje?

Jei perkate naujus baldus iš Lietuvos ir vežate į Angliją, tai taip, reikės sumokėti PVM ir muito (jei vertė viršija 135 svarų). Tačiau dažniausiai mūsų klientai veža naudotus asmeninius daiktus (kai persikelia gyventi). Tada galima taikyti „Transfer of Residence“ reljefą, t.y. jums nereikia mokėti mokesčių, jeigu gyvenote ne ES šalyje mažiau 12 mėnesių ir turite dokumentus, kad daiktai naudoti 6 mėnesius. Bet čia reikia būti labai tiksliam su formomis C112A ir C104A, o kitaip muitininkai Doveriuose labai greitai suras priežastį pridėti rūpesčių.

Kas vyksta, jeigu dokumentai neteisingi?

Tada jūsų baldai stovi sandėliuke Doverio uoste arba šalia, o skaičiuotojas laiko laiką. Kiekviena dika stovėjimo kainuoja pinigus, kartais net po 100–200 svarų per dieną. Esu matęs, kaip žmonėms teisdavo padaryti klaidą sąraše – parašė „sofa“ vietoje „sofa with wooden frame“, ir muitinė sustabdė. Tada reikia samdyti tarpininką (customs broker) Anglijoje, kad išspręstų reikalą, o tai kainuoja. Geriau užtrukti valandą ir viską užpildyti teisingai iš pradžių.

Ar jūsų firma užsiima muitinės procedūromis?

Taip, mes padedame su Lietuvos pusės dokumentais, bet dėl Anglijos importo mokesčių dažnai reikia vietinio brokero. Mes turime partnerių, kurie su tuo susitvarko, bet tai yra papildoma paslauga. Negaliu pasakyti, kad aš pats žinau visus Anglijos muitinės taisyklių niuansus, jos pasikeičia taip dažnai, kad reikia skaityti naujienas kiekvieną rytą. Geriau pasidomėkite iš anksto, ar jums reikia mokėti PVM, kad nebūtų staigmenų.

Ar dažnai tikrina patį sunkvežimį?

Anglijoje „Border Force“ tikrina labai dažnai. Jie turi skenerius, kuriais matuoja visą sunkvežimį. Jeigu viduje yra kažkas, ko nėra sąraše, arba jeigu vairuotojas turi draudžiamų produktų (maistas, cigarečius virš limito), tai bus pastebėta. Vieną kartą mūsų vairuotojas nelegaliovežo keletą dešrelių, ir mus sulaikė dėl to... ne, šipuliavau, tai ne mūsų vairuotojas, bet girdėjau tokią istoriją iš draugų. Taigi, nedėkite jokių maisto produktų į baldus, muitinės šunys juos suras tikrai.