Saugus transportavimo procesas iš Anglijos – aiškumas ir skaidrumas

Įvadas

Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko: gražiai supakuotus baldus, aštrias diskusijas muitinėje, vairuotojus, kurie išgelbėja terminą, ir klientus, kurie po savaitės tikrina, ar tikrai viskas atvažiavo. Kai sakau „saugus transportavimo procesas iš Anglijos – aiškumas ir skaidrumas“, neturiu galvoj idealaus grafiko. Turiu galvoj, kad žinote, kas veža, kiek kainuoja, kur dokumentai, kas atsakingas už žalą ir ką daryti, kai Doverio eilė virsta nemiga. Paprastai viskas gerai. Bet ne visada.

DUK: Saugus transportavimo procesas iš Anglijos – aiškumas ir skaidrumas

1. Kas yra saugus transportavimo procesas iš Anglijos – aiškumas ir skaidrumas?

Tai nėra tik šūkis ant reklamos. Tai reiškia, kad nuo užklausos iki iškrovimo matote, kas dedasi: kas renka, kur krovinys stovi, kokie dokumentai ruošiami, kas moka muitą ir kas pasirašo CMR. Jei kas nors sako „nežinom, bus kaip bus“, man jau dega lemputė. Tikras aiškumas – kai jums pasako ir gerus dalykus, ir rizikas. Pvz., kad Brexit po muitinės nebe toks greitas, o žiemos keliai per Olandiją kartais griūva.

2. Ar krovinių vežimas iš Didžiosios Britanijos po „Brexit“ vis dar paprastas?

Ne, paprastas jis nebėra. Anksčiau Anglijos pervežimai į Lietuvą priminė ilgą vidaus reisą ES viduje, dabar yra eksportas, importas, deklaracijos, EORI, HS kodai, kartais T1. Viskas tvarkoma, tik reikia, kad siuntėjas ir gavėjas turėtų duomenis. Didžiausia problema – žmonės paskutinę dieną randa sąskaitą be aprašymo. Tada muitinė klauso, mes aiškinamės, terminas tirpsta.

3. Kodėl Anglijos pervežimai į Lietuvą kartais užtrunka ilgiau?

Kartais dėl eilių Doverio uoste, kartais dėl dokumentų, kartais dėl to, kad krovinys atvažiavo penktadienį vakare, o iškrovimas tik antradienį. Maršrutas per Calais, Zeebrugge arba Rotterdamą atrodo paprastas, bet vienas vėluojantis konteineris ar trūkstamas vairuotojas viską pastumia. Aš visada žiūriu į realų langą, ne į gražų pažadą. Jei kas nors garantuoja visada 3 dienas nuo Londono iki Vilniaus, klausčiau, kaip. Tai normalu.

4. Kiek realiai kainuoja transportavimas iš Anglijos į Lietuvą?

Orientaciniai skaičiai: mažam grupiniam kroviniui galima matyti 200–450 € už kubinį metrą ar vietą, pilnesniam furgonui – 800–1600 €, didesniam kroviniui – daugiau. Kaina priklauso nuo svorio, tūrio, paėmimo adreso, iškrovimo miesto, muitinės paslaugų ir ar reikia liftų. Pigiau ne visada geriau. Yra įmonių, kurios pasiūlo gražią sumą, o tada „atsiranda“ dokumentų korekcija, laukimo mokestis ir dar kažkas.

5. Kaip atrodo maršrutas nuo Londono, Birmingamo ar Mančesterio iki Lietuvos?

Paprastai krovinys iš Londono, Birmingamo, Mančesterio ar Liverpulio surenkamas sandėlyje, tada važiuoja į Doverį, per keltą arba tunelį į Prancūziją/Belgiją, toliau per Vokietiją, Lenkiją arba tiesiai į Lietuvą. Gali būti tarpinis sandėlis Zeebrugge ar Roterdame. Oi, nukrypstau, bet Roterdamas kartais yra geresnis nei atrodo, ypač kai reikia sutvarkyti tranzitą. Galiausiai iškrovimas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose.

Saugus transportavimo procesas iš Anglijos: dokumentai, muitinė ir rizikos

6. Kokius dokumentus reikia ruošti siuntai iš Anglijos?

Reikia komercinės sąskaitos faktūros, pakuočių lapo, transporto dokumento, gavėjo ir siuntėjo duomenų, prekės aprašymo, HS kodo, vertės ir kilmės, jei ji žinoma. Baldams, drabužiams, automobilių dalims ar maisto papildams sąrašas gali skirtis. Jei vežate asmeninius daiktus, reikia inventorizacijos. Aš prašau viską butų parašyta paprastai, ne „mixed goods“ ir tiek. Kuo konkretesnis aprašymas, tuo mažiau klausimų pasienyje.

7. Kas atsakingas už eksporto deklaraciją?

Paprastai eksporto deklaraciją tvarko brokeris arba vežėjas, jei tokia paslauga įtraukta. Bet atsakomybė už teisingus duomenis vis tiek sėdi pas eksportuotoją. Mes galime surinkti dokumentus, patikrinti kodus, išsiųsti brokeriui, tačiau negalime išgalvoti prekės aprašymo. CMR (tiksliau – CMR važtaraštis) yra transporto įrodymas, o ne eksporto deklaracija. Tai skirtingi popieriai, nors klientai juos dažnai sumaišo.

8. Ką reiškia EORI numeris ir kodėl jo reikia?

EORI yra numeris, kuris leidžia bendrauti su muitine ES ir Didžiojoje Britanijoje. Be jo deklaracijos dažniausiai stringa arba tenka naudoti tarpininką, kas kainuoja papildomai. Jei esate įmonė, geriausia jį pasitikrinti iš anksto. Jei fizinis asmuo perka prekę, situacija šiek tiek kitokia, bet brokeriui vis tiek reikia duomenų. Ne visada esu tikras, kuri EORI schema taikoma konkrečiam atvejui, todėl geriau pasitvirtinti su brokeriu.

9. Ar visada reikia T1 tranzito procedūros?

Ne visada. T1 tranzito procedūra dažnai naudojama, kai krovinys keliauja per ES teritoriją iki galutinės paskirties, ypač kai muitinis statusas dar nebaigtas. Ji gali padėti sutvarkyti krovinius iki Lietuvos sandėlio be importo operacijos kiekviename taške. Bet kartais galima dirbti kitaip, pvz., eksportas iš JK ir importas tiesiogiai Lietuvoje. Čia sprendžia brokeris pagal dokumentus ir maršrutą. Tai nėra formalumas; neteisingai parinkta procedūra gali sukelti papildomus muitinės klausimus, o kartais ir mokesčių permoką. Taip būna.

10. Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Klaida dokumentuose gali kainuoti pinigus, laiką ir nervus. Jei HS kodas neteisingas, vertė per maža, aprašymas miglotas arba adresas nesutampa, muitinė gali stabdyti krovinį. Turėjau atvejį, kai „used household items“ be inventorizacijos sustojo ilgiau, nes niekas nesuprato, kas ten viduje. Tada klientas piktinosi, nors popieriai buvo jo. Nemalonu, bet tiesa.

Saugus transportavimo procesas iš Anglijos: pakavimas, apsauga ir krovinio būklė

11. Kaip saugiai supakuoti baldus, elektroniką ar automobilių dalis?

Baldus reikia apsaugoti kampais, plėvele, kartonu, o ne tik „kad neatrodytų blogai“. Elektronikai – dėžės, drėgmės apsauga, trapumo ženklai. Automobilio dalims – tvirtinimas, kad nevažinėtų po visą furgoną. Prieš pakavimą darykite nuotraukas, o jei norite, žiūrėkite kaip pasiruošti krovinių pakavimui. Vienas Mančesterio sofos atvejis: plona plėvelė, smūgis, kampas įdubęs. Gražu nebuvo.

12. Ar vežėjas atsako už įbrėžimus ir smulkius pažeidimus?

Vežėjas atsako pagal sąlygas, CMR ir draudimą, bet ne už viską, ką klientas įsivaizduoja. Jei krovinys supakuotas silpnai, pažeidimas gali būti pripažintas pakuotės problema. Jei įbrėžimas nematomas be mikroskopo, sunku kažką įrodyti. Jei dėžė subraižyta, o viduje daiktas sveikas, ginčai būna ilgi. Todėl nuotraukos prieš pakrovimą ir po iškrovimo yra ne gražus papildymas, o normalus darbas.

13. Ką daryti, jei gavus krovinį pastebėjau žalą?

Net nebandykite išmesti pakuočių ir tylėti savaitę. Pirmiausia fotografuokite pažeidimą, dėžę, etiketes, visą krovą. Tada rašykite vežėjui, siuntėjui ir draudikui, jei jis yra. Ant CMR reikia pažymėti pastabą, jei žala matoma gavimo metu. Jei žala išlenda vėliau, vis tiek praneškite, bet tada prasideda aiškinimasis, kas kam kada matė.

14. Ar verta pirkti papildomą krovinio draudimą?

Mano trumpas atsakymas: jei krovinys brangus, verta. Standartinė vežėjo atsakomybė ne visada padengia visą rinkos vertę, ypač kai kalbama apie elektroniką, dizaino baldus ar komercines atsargas. Papildomas draudimas kainuoja procentą nuo vertės, dažnai apie 0,3–1%. Bet reikia skaityti sąlygas, ne tik pasirašyti. Yra draudimų, kurie nedengia blogo pakavimo, ir tada klientas vėl sako, kad „niekas nesakė“.

15. Kodėl nuotraukos prieš pakrovimą yra beveik privalomos?

Nuotraukos sutaupo ginčų. Paprasta istorija: baldas jau turėjo įbrėžimą Anglijos sandėlyje, bet gavėjas Lietuvoje manė, kad tai padarė vežėjas. Nuotrauka prieš pakrovimą parodė, kad ne. Todėl fotografuokite ne vien gražią pusę, bet ir kampus, dugną, etiketes. Tai atrodo kaip biurokratija, kol neprireikia. O kai prireikia, visi staiga nori tų nuotraukų.

Aiškumas, kainos ir bendravimas pervežime

16. Kodėl saugus transportavimo procesas iš Anglijos – aiškumas ir skaidrumas kartais kainuoja daugiau?

Todėl, kad realybė keičiasi: keltas brangsta, vairuotojas laukia pakrovime, dokumentus tenka taisyti, krovinių neužtenka vienam reisui arba adresas yra ne ten, kur buvo parašyta. Kai kalbu apie saugus transportavimo procesas iš Anglijos – aiškumas ir skaidrumas, turiu omenyje ne tik vežimą, bet ir rizikos valdymą. Jei kas nors siūlo labai pigiai, klauskite, kas neįskaičiuota. Kartais pigiausias pasiūlymas yra tik pirmas sakinys. Ir taip, kartais klientas tiesiog nori pigiau, nors rizika jam aiškiai nepatiktų.

17. Kas turėtų būti įtraukta į vežimo sąmatą?

Gerame pasiūlyme turėtų būti paėmimo adresas, iškrovimo adresas, krovinio tūris ir svoris, maršrutas, dokumentų tvarkymas, muitinės paslaugos, draudimo variantai, galimi papildomi mokesčiai. Taip pat laukimo laikas, pvz., 1–2 valandos nemokamai, tada valandinis mokestis. Jei matote tik „vežimas iš Anglijos 300 €“, tai dar ne sąmata. Tai reklaminis kabliukas. Normalu klausti, kas įeina ir kas ne.

18. Kaip suprasti, ar pervežimo įmonė dirba skaidriai?

Skaidri įmonė nesigėdija paaiškinti, kodėl reikia EORI, kodėl CMR svarbus ir kodėl negalima siųsti prekės be aprašymo. Ji pasako terminus realiai, ne kaip sapną. Blogesnės įmonės spaudžia: „greitai mokėkite, paskui matysim“. Dar blogiau, kai vadybininkas dingsta po apmokėjimo. Todėl prieš pervežimą pasitikrinkite kontaktus, sutartį, CMR pavyzdį ir atsiliepimus. Ne vien Google žvaigždutes, nes jas galima nusipirkti.

19. Ar galima gauti GPS sekimą kroviniui?

GPS sekimas dažnai įmanomas, bet ne visada real-time ir ne visada nemokamas. Grupiniuose kroviniuose krovinys gali persikrauti, todėl rodyti vieną mašiną ne visada prasminga. Pilname furgone situacija paprastesnė. Jei jums svarbu matyti kelią, pasakykite tai prieš užsakymą, ne kai mašina jau prie Calais. Tada galime suderinti, kas siunčia atnaujinimus: vadybininkas, vairuotojas ar sistema.

20. Kodėl kartais sunku prisiskambinti vairuotojui?

Vairuotojas vairuoja, miega, stovi eilėje, derinasi su sandėliu, kartais neturi gero ryšio. Be to, ne visada gerai, kad dešimt klientų rašo tiesiai jam. Tada jis pradeda blaškytis, o mes gauname žinutę vidury nakties. Geriau turėti vieną kontaktą per vadybininką. Oi, vėl nukrypstau, bet tai viena iš tų vietų, kur „tiesiog paskambinsiu vairuotojui“ dažnai sugadina tvarką.

Realūs scenarijai ir problemos kelyje

21. Ką daryti, jei krovinys sustoja pasienyje?

Jei krovinys sustoja pasienyje, pirmas darbas – ne panika, o dokumentai. Reikia patikrinti, ar brokeris gavo viską, ar nėra muitinės klausimo, ar sumokėti mokesčiai, ar prekės kodas atitinka aprašymą. Kartais užtenka vienos trūkstamos eilutės sąskaitoje. Kartais reikia laukti. Esu matęs, kad klientas kaltina vežėją, nors problema buvo neteisingas HS kodas, įrašytas prieš kelias savaites.

22. Ar galima keisti iškrovimo adresą jau kelyje?

Galima, bet ne visada paprasta. Jei krovinys dar Anglijoje arba sandėlyje, adresą pakeisti gana lengva. Jei jis jau kelyje per Prancūziją ar Vokietiją, gali keistis maršrutas, muitinės tranzitas, laikas ir kaina. Kartais naujas adresas Kaune vietoj Vilniaus nieko drastiško nekeičia. Kartais pakeitimas į Klaipėdą po iškrovimo plano sugadina visą grafiką. Todėl adresą tvirtinkite anksčiau.

23. Kodėl viena siunta iš Anglijos į Kauną atvyksta per savaitę, kita per tris?

Viena siunta atvyksta greitai, kita lėčiau, nes skiriasi ne tik kilometrai. Skiriasi dokumentų pasiruošimas, ar krovinys pilnas, ar grupinis, ar reikia muitinės patikrinimo, ar sandėlis dirba šeštadienį. Pavyzdžiui, iš Birmingamo į Kauną pilnas furgonas gali judėti tiesiai. Maža siunta gali savaitę laukti, kol susirinks kiti kroviniai. Tai nėra blogai, tiesiog skirtingas modelis.

24. Ką reiškia CMR ir kodėl jį reikia tikrinti?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, kuriame matyti, kas, ką ir kur veža. Jame svarbu tikrinti adresus, pakuočių skaičių, svorį, pastabas apie krovinio būklę. Jei yra žala arba trūksta dėžių, pastaba turi būti parašyta iškart. Daugelis ginčų prasideda nuo frazės „pasirašyk, paskui sutvarkysim“. Nesutvarkom. Todėl CMR skaitykite prieš pasirašydami. Ypač jei dėžės atrodo permuštos, plėvelė suplėšyta arba skaičius nesutampa. Vairuotojas ne visada pats pastebi, tad jūsų pastaba ant popieriaus yra jūsų apsauga.

25. Kaip pasiruošti pirmam pervežimui iš Anglijos į Lietuvą?

Pirmam pervežimui pasiruoškite paprastai: žinokite krovinio matmenis, svorį, vertę, adresus, ar prekė asmeninė ar komercinė. Paruoškite sąskaitą, aprašymą, nuotraukas, kontaktus. Pasakykite vežėjui, kas jums svarbiau – kaina, data ar minimali rizika. Jei vežate pirmą kartą, geriau rinktis šiek tiek brangesnį, bet aiškesnį variantą. Saugus transportavimo procesas iš Anglijos prasideda ne furgone, o dar prieš užsakymą.

Išvada

Jei norite, kad saugus transportavimo procesas iš Anglijos – aiškumas ir skaidrumas būtų ne tik graži frazė, žiūrėkite į detales. Kas ruošia dokumentus, kas tikrina CMR, kiek kainuoja laukimas, kas atsako už žalą, kaip gausite atnaujinimus. Geras pervežimas nėra stebuklas. Tai tvarkingas darbas, normalūs žmonės ir sąžiningas pokalbis nuo pirmos žinutės.