Ar verta samdyti kraustymo įmonę į Angliją? Nuogi faktai iš 20 metų patirties

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, maždaug nuo to laiko, kai keltai dar buvo pigesni, o anglų muitininkai nenurodinėjo pirštu ką nors įtariamų vežėjams. Kasdien susiduriu su tais pačiais klausimais – klientams baimės, neaiškumo dėl dokumentų po „Brexit“ ir, žinoma, pinigai. Dažnai žmonės sako: „dar patiems važiuoti“ su nuomotu „Iveco“, kol aš neįsivaizduoju kaip jie peržengia 2000 kilometrų be profesionalios pagalbos. Sunku tuo patį primygtinai aiškinti, tačiau realybė tokia, kad kraustymas į užsienį nebe ta paprasta procedūra kaip anksčiau. Ar verta samdyti kraustymo įmonę į Angliją? Tiesiog turiu pasidalyti tuo, ką mačau kasdien iš pirmų rankų,kad jums būtų lengviau priimti sprendimą.

Kainos ir pinigai, kurių visi bijo

Kiek kainuoja kraustymas į Angliją paprastam žmogui?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik keli keliauti krepšiai ir dvi lagaminai, tai aišku, nieko nereikia – skraidite su „Ryanair“. Bet jei kalbame apie butą ar namą, tai kainos svyruoja nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Sakykim, standartinis vieno buto kraustymas (tarkime, 10–15 kubinių metrų) kainuos apie 1200–1800 eurų. Tačiau Anglija specifika ta, kad ten brangiausi uostai – Doveris, Folkestoneas. Taigi, be to, koks tūris, didžiausią įtaką kainai daro degalai, kurių kaina nulis du, ir keltų bilietai. Dabar jie yra astronomiški.

Kodėl brangiau vežti į Londoną negu į Mančesterį?

Londonas yra pragaras vairuotojams. Užsukti ten į gatvę, kurioje yra „zon“ apribojimai (Congestion Charge), reikalauja specialių leidimų ir mokesčių. Jei kraustymo įmonė į Angliją, konkrečiai į Londoną, siūlo kainą, atrodo per mažą, klauskite, ar įskaičiuotas tas mokestis už važiavimą į centrą. Mančesteriuose ar Šefilde daug paprasčiau privažiuoti, nereikia stovėti eilėse į tunelį, todėl ir pigiau. Be to, šiaurėje Anglijos dažniau įsikuria mūsų emigrantai, todėl ten yra daugiau maršrutų ir pigiau užpildyti mašinas.

Ar apsimoka vežti dalinį krovinį (grupinį)?

Tai yra klasika. Tu turi tik sofą, spintą ir du dėžes. Kraustymo įmonė į Angliją tau sako: „mes pavėsime kitus klientus ir atvešime“. Tai pigiau, tačiau lėčiau. Vieną kartą tokia siunta važiavo tris savaites, nes vairuotojas laukė, kol užpildys mašiną viename mieste. Jei skubate, mokėkite už pilną mašiną (ekskliuzyvą). Jei laiko neturite, o daiktų mažai – grupinis neštas tinka, bet nepamirškite, kad daiktai bus pakraunami ir iškraunami keletą kartų. Padėjimo tikimybės didesnės.

Ką daryti, jei pasiūlymas per brangus?

Siūlau derėtis. Šioje srityje kainos nėra išakmenėtos. Jei gavote pasiūlymą 2000 eurų, paklauskite, kas nutiks, jei atiduodate daiktus saugykloje Vilniuje (ar Kaune) ir laukiate, kol įmonė suranda partnerius. Kartais už laikiną sandėliavimą imama simbolinė kaina, o pati transportavimo dalis atpigo 30 procentų. Žinoma, reikia būti atsargiam, kad jums nepradėtų taikyti mokesčių už kiekvieną dieną, kai tik nusisuksite.

Ar tikrai reikia mokėti pradinį įnašą (avansą)?

Dažniausiai taip. Profesionalios kompanijos nedirba „žodžiu“. Avansas paprastai būna 10–30 procentų. Jei kas klaustų mane, ačiu sakau, neduokite didelių sumų iškarto. Buvau atvejų, kai mažos firmos, surinkus avansus, tiesiog išnykdavo. (Net ir geriausi draudimai ne visada apima bankroto atvejus). Taigi, įnašas – tai normalu, bet jis turėtų būti protingas.

Galima užsisakyti kraustymą į Angliją be išpakuotojų?

Žinoma. Kas daro „pilną servisą“? Tai kai ateina vyrai, visą dieną renka daiktus, nešioja, pakuoda į dėžes, užklijuoja lipdukus, o Anglijoje išneša į butą ir padeda pastatyti ant kojų. Tai brangu. Jei norite sutaupyti, užsakykite tik transportavimą. Tiesa, tada turite būti pasiruošę tai, kad dėžės gali būti padėtos ne ten kur tikėjotės, o tiesiog lengviausioje vietoje prie namų durų.

Dokumentai, muitinė ir „Brexito“ šlamštas

Ar dabar reikia muitinės deklaracijos važiuojant į Angliją?

Taip, ir tai yra didžiausias galvos skausmas. Nuo 2021 metų Anglija nebėra ES erdvėje (kažkaip taip įvyko, visiems nusipelnant). Dabar kiekviena siunta turi praeti muitinę. Jums reikės pateikti prekių deklaraciją. Tai daro vairuotojas arba eksponento brokeris. Jei dokumentai blogai surinkti, sulaikymas uoste gali kainuoti šimtus eurų per dieną. Todėl, kai samdate kraustymo įmonę į Angliją, klauskite, ar jie turi savo brokerį. Jei sako „susitvarkysite patys“, bėkite.

Kas tas ToR01 numeris ir ar jis reikalingas?

Tai nuostabus dalykas. Transfer of Residence – dokumentas, kuris leidžia atvežti savo asmeninius daiktus į JK be muitų ir PVM. Jei ryjate ten gyventi daugiau nei 12 mėnesių, jis privalomas. Be jo, muitinė gali priskaičiuoti PVM (20 procentų) nuo visų tų jūsų baldų vertės. Pasirašau už galvą, gauti šį numerį nebūtina sunku, tai daroma internetu, bet tai trunka laiko – gali prireikti savaitės dvi. Todėl pradėkite reikalų anksčiau.

Ką daryti, jei ToR01 numerio negavau laiku?

Nedelsdami praneškite pervežėjui. Kartais jie gali išvežti daiktus kaip „laikiną įvežimą“ (Temporary Admission), bet tai sudėtingesnė istorija ir reikalauja depozito – įkeičiate pinigus, kol gausite dokumentą. Geriausia, žinoma, laukti. Vieną kartą teko laukti tris savaites Anglijoje be miegamojo komplekto, nes klientas užmiršo pateikti prašymą. Nebuvau džiaugsmingas.

Ar butinas pasas ar asmens kodas?

Žinoma, be paso nepraeisite nei Lietuvoje išvažiuodami, nei Anglijoje įvažiuodami (nors dabar tikrinimas yra griežtesnis tik viena kryptimi). Muitinės deklaracijai reikalingas asmens kodas arba pas numeris. Be to, jei daiktus veža ne jūs, o įmonė, reikia notarinio įgaliojimo (arba bent jau paprasto raštiško), kad ši įmonė galėtų tvarkyti jūsų reikalus muitinėje. Nemanau, kad norite, kad jūsų baldus užfiksuotų kaip „nežinomos kilmės krovinį“.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Tai yra pavojinga sritis. Anglija labai griežtai žiūri į mėsos ir pieno produktus iš ES. Neteisingai suprasus taisykles, galite gauti baudą. Vaišgėsiai, sausi makaronai, džiovinti vaisiai – tai paprastai praėja. O jei bandysite vežti keptą kiaulę ar rūkytas dešras, gali tekti atiduoti jas muitininkams prie pat sienos. Aš asmeniškai neleidžiu savo klientams vežti jokio maisto, kad nebūtų galvos skausmo ir gėdos.

Ar tikrinami daiktai?

Retas atvejis, bet įvyksta. Jei deklaracijoje parašyta „baldai“, o įtinkama, kad ten būtų alkoholio ar cigaretės (viršijo limitą), tikrinimas garantuotas. Kartais muitininkai tiesiog uždarba mašiną su šunimis ir žiūri, ar nėra narkotikų ar nelegalo imigranto. Įsivaizduokite kliento veidą, kai jam pažadina ryte duris ir prašo atidaryti savo seną spintelę su indais. Nepatogu.

Rizikos, problemos ir realus gyvenimas

Kas nutiks, jei vairuotojas sugedžia mašiną kelyje?

Tai realybė. Mes ne vaiduokliai. Esu matęs, kaip degalų pompa sugesta Vokietijoje arba padanga sprogdavo. Jei samdate kraustymo įmonę į Angliją, klauskite, ką jie daro tokiu atveju. Ar turi draudimą? Ar siunčia kitą mašiną? Geroje kompanijoje yra „assistance“ paslauga, kuri išsiunčia pagalbą per kelias valandas. Blogiausia, jei tenka laukti savaitinių, o jūsų daiktai stovi atviroje priekaboje kažkur prie autobano.

Ar įmonė apdraudžia mano daiktus?

Privalo, jei tai legali veikla. Bet klausykite detales. Standartinis draudimas apima 3–5 eurų už kilogramą. Jei vežate brangią „Bang & Olufsen“ stereo sistemą, ji nebus pilnai padengta. Reikės specialios apdraudimo poliso (special declaration of value). Aš nepamiršiu vieno kliento, kuris pavogė vairuotojo bagažinę su kompiuteriais – draudimas neapėmė, nes vairuotojas paliko mašiną neapsaugotą aikštelėje prie užeigos.

Kas daryti, jei kažką sulūžo?

Skubiai rašykite pretenziją. Nufotografuokite žalą dar prieš iškraunant mašiną, geriausiai vairuotojo akivaizdoje. Tuomet turite 7 dienas (paprastai) pateikti dokumentus. Daugelis vengia rašyti, kai sulūžo kojelė nuo kėdės, sakydami „nors tą ir nupirk naują“. Bet jei tai brangus antikvarinis stalas, tuomet verkite ir reikalauokite atlyginimo. Įmonės, kurios dirba ilgai, žino, kad vardas svarbiau už kelis šimtus eurų.

Ar galima pasitikėti firmomis be „VAT“ kodo?

Niekada. Jei jums pasako, kad „dirbam be PVM“ arba „mums nereikalingas sąskaita faktiūra“, tai šiemet. Tai arba sukčiai, arba žmonės, kurie dirba pilna ašara. Jei jiems sulaikys mašiną ar ims muitinė, jūs nieko negalėsite padaryti juridškai. Lietuvoje ir Anglijoje legalus verslas turi būti registruotas. Nemanau, kad norite rizikuoti savo turtu dėl kelių dešimčių eurų skirtumo.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Pagal tai, ką jie nekalba. Blogi skelbėjai kalba tik apie tai, kiek jie pigūs. Jie nieko nežino apie ToR01, apie „congestion zone“, apie draudimus. Gerai atrodo, kai vadybininkas pradeda klausti apie patalpų aukštį, ar reikia kelti pro langą (nors retai, bet būna), ar yra vietos stovėti sunkvežimiui. Jei telefonu kalbant jis klausia tik „kiek kubų?“, tai įtarkite.

O jei aš nusprendžiu važiuoti pats?

Tai jūsų pasirinkimas. Paims „Rental“ furgoną, važiuosite. Bet prisiminkite: po „Brexit“ jūs tapote eksportuotoju. Privačiai asmeniui sunkiai sekasi pildyti išsamius eksporto dokumentus Anglijoje. Be to, jei sulaikys jūsų nuomotą mašiną (dėl techninių problemų ar dokumentų), jums teks mokėti nuomos mokestį ir už delspinigius. Ir nepamirškite, kad toks furgonas be „frigo“ (šaldymo) netinka kai kuriems daiktams arba per karštą vasarą jis tampa vėžlių narveliu (deja, daiktai įkaista).

Specifiniai dalykai, kurių niekas neklausia

Ar galima vežti pianiną?

Galima, bet brangu. Tai nebeįprastas kraustymas į Angliją, tai特殊的 pervežimas. Reikia spiesti ne tik pakrauti, bet ir užspausti (pastatyti) specialiomis juostomis, kad jis nenukristų. Be to, jei namuose yra laiptai, kurių neįvežia liftas, kaina šokteln dar labiau. Pianinai yra per daug trapūs šiokiam tokiam „šokui“ kelyje.

Kaip elgtis su vaikių lovelėmis ir lovos dalimis?

Jei išardote lovą, surinkkite visus varžtus į vieną maišelį ir pritvirtokite prie lovos pagrindio. Tikrai nenusimenu kiek kartų girdėjau keiksmus Anglijoje, kai atvykus laikrodžiui 22:00 valandą vairuotojas su klientu ieškojo varžtų, kurie buvo likę Kaune kitoje dėžėje. (Kartais netgi įsivaizduoju, kaip tą naktį jie miegojo ant grindų). Rašykite lipdukus ant dėžių.

Ar galima vežti alkoholį?

Limitas yra, bet jis skirtas asmeniniam vartojimui. Jei bandysite vežti 300 butelių alaus, tai jau prekyba. Muitinė jums nedės kojos. Kelios butelios vyno ar degtinės – praės. Bet ačiu, negeriau girti kelyje, net jei ir ne jūs vairuojate. Geriau palikite čia ir nusipirkite ten, skaičiuokite ar verta.

Ar veža augintinius?

Kraustymo įmonės į Angliją dažniausiai neveža gyvūnų kabinuose (kabinose vairuotojas), neb tai specializuotos paslaugos. Augintiniai turi būti su jumis arba vežami specialiu maršrutu su veterinaru. Reikia mikročipo, pasų ir vakcinacijos kortelės. Tai atskira istorija, kuri kainuoja daugiau nei jūsų baldai, bet ką daryti, šunys ir katės – šeimos nariai.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Idealiu atveju – 3–4 dienos. Vieną kartą išvykome antradienį ryte, trečiadienį jau buvome uoste. Bet buvo atvejų, kai dėl audros Žemių jūroje lauktumės 2 dienas. Užeigos „Eurotunnel“ taip pat gali būti pilnos. Nemanau, kad galima tiksliai pasakyti „antradienį bus pas jūsų“. Sakykime „trečiadienio-penktadienio intervale“. Tai gyvenimas.

Ar geriau kraustytis vasarą ar žiemą?

Vasarą viskas brangu – ir atostogos, ir pervežimai. Tačiau žiemą kelyje gali būti sniego, ledo, o Anglijoje lietaus. Kai kurie keliai ten siauri, sunkvežimis ant šlipo – bėda. Vasarą patogiau gyventi ir kraustyti, bet piniginė labiau nukentės. Rudenis ar pavasaris yra auksinis vidurys, jei turite galimybę pasirinkti.

Visi kiti (bet svarbūs) klausimai

Ar atveža ir grąžina baldus, jei nepatiko?

Atveža, bet grąžinti nebus. Kraustymas į Angliją nėra išbandymas su teisingu atsakymu. Reikia būti tikriems. Kiekviena kelionė atgal kainuoja tiek pat, kiek ir į priekį. Jeigu nusprendžiate grįžti po mėnesio, tądien turite mokėti už viską iš naujo. Nemanau, kad kas nors nemokamai vež tą patį sofa į šiaurę ir atgal.

Ar reikia iš anksto užsiregistruoti išvykimui?

Su vairuotoju – ne, jam tai kasdienybė. Bet jei važiuojate patys su savo mašina (tuomet ne kraustymo įmonė į Angliją jums padeda), tai reikia užsiregistruoti „Kent Access Permit“ jei važiuojate pro Kentą (Dover/Flitwick). Be to, reikia pranešti apie gyvūnus (jei juos turite). Be registracijos gali neįleisti į uostą.

Ką daryti su daiktais, kurie netilpi į butą Anglijoje?

Geriausia parduoti prieš išvykdami. Anglijoje butai dažniausiai mažesni nei mūsų. Jūsų 3 metrų sofa gali tiesiog neužlipti pro duris ar neužimti vietos. Nešikite brangių daiktų, kurių neturite kur padėti. Sandėliavimas ten kainuoja armiją ir koją.

Ar įmanoma susitarti dėl mokėjimo gavus daiktus?

Kai kurios priklauso, bet tai retai. Dažniausiai reikia sumokėti prieš išvykstant arba gavus pavedimą (grynais pinigais vairuotojui nebeiduoti – tai pavojinga ir nerekomenduojama). Jei įmonė neduoda sąskaitos faktiūros ir pareikalauja tik grynųjų į rankas – tai labai įtartina. (Aš tokiems neduodu net savo telefono numerio).

Ar reikia iš anksto matuoti daiktus?

Idealu – taip. Bent jau apytiksliai. Jei sakyte „kubilų penki“, o užpildote 15, vairuotojas tiesiog neįkels visko. Bus gėda ir stresas. Tikslesnis matavimas leidžia išvengti nenumatytų papildomų kainų arba neigyvendinto važiavimo (kai mašina atvažiuoja pilna ir nėra vietos).

Ar saugu palikti raktus nuo naujo buto vairuotojui?

Jūsų sprendimas. Aš asmeniškai patariau turbūt ne. Geriau susitarti su agentu arba atvykti anksčiau ir laukti. Nors daugelis kompanijų dirba sąžiningai, visada yra rizika (maža, bet egzistuojanti), kad kažkas nepasiseks. Raktai – tai prieiga prie jūsų naujojo gyvenimo.

Ar rodo krovinio sekimą (tracking)?

Didesnės firmos taip, įdiegtos GPS sistemos. Mažesnės – tik telefonu paskambina vairuotojas „esu prie Tilbury“. Jei jums svarbu žinoti kiekvieną judesį, klauskite apie tai iš anksto. Šiuolaikinėje technologijose tai nebėra prabanga, bet kai kurie vis dar vežia „kaip seniais laikais“ su žemėlapiu rankose.

Kas nutinka, jei užšąla keliai ir vėluojame?

Tai nenumatyta aplinkybė. Įmonė paprastai neatsako už vėlavimą dėl orų. Jie padarys viską, kad atvyktų kuo greičiau, bet negalės padaryti stebuklo. Pasiruoškite psichologiškai. Anglija dėl sniego užsidaro dažniau nei mes.

Ar verta imti visus knygą?

Knygos yra sunkios. Jei turite šimtus knygų, tai gali padaryti didelę įtaką kainai (svoris). Svarstykit išsirinkti mylimiausias ir kitas palikti arba duoti. Ar verta samdyti kraustymo įmonę į Angliją tam, kad vežtumete negimus knygą, kurią galite nusipirkti Amazon už 2 svarus? Manau, kad ne.

Ar galiu keliauti toje pačioje mašinoje su savo daiktais?

Statistiškai nebe. Dėl draudimo (tiek vairuotojo, tiek krovinio) ir taisyklių, keleiviai negali važiuoti kroviniuose be specialių leidimų, o keltų bilietai keleiviams skiriasi nuo krovininių. Ypatingai po „Brexito“ imigracijos kontrolė. Geriau skristi lėktuvu ir laukti.

Ką daryti jei pažeidžia šalininko duris?

Įvyksta. Vairuotojai turi savo techninę pagalbą. Jei tai jūsų kaltė (pvz., klaidingai nurodėte aukštį), jums teks mokėti. Jei įmonės – jie turi draudimą. Svarbiausia užfiksuoti tai vietoje. Neišvažiuokite, kol nebus pasirašyta protokolas.

Ar galima vežti techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną)?

Galima, bet reikia paruošti. Šaldytuvą turi būti išjęsti bent parą prieš kelionę (kad neištekėtų vanduo). Skalbimo mašina – pritraukti baką (kamščius). Jei bus vanduo, nuteks ant kitų daiktų. Vieni klientas taip sugadino visus savo drabužius, nes iš anksto nebuvo pasiruošęs.

Ar reikia išsirinkti daiktų išmetimą (šiukšlių išvežimą)?

Jei turi daiktų, kuriuos norite išmesti, tai papildoma paslauga. Lietuvoje gali užsisakyti konteinerį. Anglijoje tai brangiau. Geriau atsikratyti nereikalingų daiktų dar čia. Kraustymas į Angliją turi būti apie naują gyvenimą, ne apie senius skysčius.

Ar apdraudžia, jei sudegė visa mašina?

Visiškai sudegti retai įvyksta, bet gali būti avarija. Tada veikia kasko draudimas (jei įmonė jį turi). Jums turėtų būti išmokėta daiktų vertė (tokia, kokia buvo deklaravote). Būtinai patikrinkite šią punkciją sutartyje.

O jei aš tiesiog noriu siųsti dėžes paštu?

Gali siųsti, kiek tik nori. Bet paštas nepervežia sofų. O jei siunčiate brangius daiktus, gaudote mokesčius ir PVM. Kraustymo įmonė į Angliją naudoja „Transfer of Residence“ formulę, kai paštas – ne. Skirtumas didelis.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet malonu. Jei dirbo gerai, padėjo išnešti daiktą į antrą aukštą be lifto (kas nėra įtraukta į standartinę kainą), 10–20 svarų ar eurų dovanėlė bus įvertinta. Jie žmonės, dirba sunkiai.

Ar galima užsakyti pervežimą iš Anglijos atgal į Lietuvą?

Žinoma, tas pats procesas tik atvirkščiai. Tarkime nusprendžiate grįžti po metų. Tą patį įmonė gali atvežti jus atgal. Kartais net gaunate nuolaidą, jei esate grįžtantis klientas. (Nors dabar su degalais atgal taip pat brangu).

Ar tikrai verta visų šių rūpesčių?

Jei esate vienas ir turite du lagaminus – ne. Jei šeima, vaikai, baldai – taip. Kraustymas į Angliją yra stresas, bet už tai sumokėjus jūsų nervai išlieka sveiki. Galų gale, pinigus uždirbsite, o nugarą susigadinti nebeatsistatysite.

Išvada

Na, kaip ir čia turime visą vaizdą. Ar verta samdyti kraustymo įmonę į Angliją? Jei jums svarbi laiko santaupa ir norite išvengti muitinės naktinių košmarų, tai tikrai taip. Nors kaina gali atrodyti didelė, bet įskaičiuojant rizikas, draudimus ir degalus, dažnai pasirodo, kad tai vienintelis protingas pasirinkimas. Nepaisant to, kad aš jau daug metų šioje srityje, vis dar stebiuosi, kaip žmonės rizikuoja važiuoti su senais furgonais per visą Europą tik tam, kad sutaupyti šimtą eurų. Sąžiningai pasakius, kai sugenda variklis arba dingsta daiktai, tada tos taupybos nepadės. Pasidairykite, raskite patikimą žmogų (kaip aš), pasirašykite sutartį ir ramiai gyvenkite. O galų gale, niekur toli nepabėgsi, vis tiek reiks rinktis.