Ar verta rinktis ekologišką perkraustymą į Angliją? Pasakęs tiesą, ne visada taip paprasta

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo senų „Volkswagen“ transporterių, kurie užsmirdydavo visą kelią, iki modernių „Scania“ su visa ta šiuolaikine elektronika. Dabar visi kalba apie tvarumą, o klientai dažnai klausia, ar verta rinktis ekologišką perkraustymą į Angliją. Tiesą sakant, tai ne tik apie dėžės, kurias galima panaudoti dar kartą. Čia eina kalba apie tai, kaip sudėlioti krovinius, kad mašina važiuotų tuščia, ir kiek degalų sudegins kelyje į Doverį. Kart tai tiesiog marketingas, kartais – tikras bandymas taupyti gamtą, o ne tik pinigus. Svarbiausia suprasti, ką gaunate už savo pinigus.

Kainos ir pradinis neaiškumai

Kiek tas ekologiškas perkraustymas į Angliją iš tikrųjų kainuoja?

Žiūrėkite, kainos svyruoja labai stipriai. Jei turite tik kelis krepšius ir norite, kad jie nuvažiuotų daliniu krovininiu reisu, gali tekti sumokėti nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo to, kur Anglijoje esate. Jei kalbame apie pilną namų ūkį su baldais, tai kainos prasideda nuo 1500–2000 eurų ir gali siekti net 4000, jei reikia ypatingo apdorojimo. Ekologiškas pasirinkimas kartais būna brangesnis dėl to, kad naudojamos grąžinamos dėžės, kurios kainuoja daugiau nei popierius. Tačiau jei firma sugebia sudėlioti kelis klientus į vieną mašiną efektyviai, kaina gali būti net mažesnė nei įprastas reisas. Visada prašykite išsamios sąskaitos.

Ar tai brangiau nei įprastas perkraustymas?

Ne visada, dažniausiai taip, bet ne visada. Paprastai, kai klientas renkasi „žaliąjį“ variantą, jis moka už tam tikrus patogumus, pavyzdžiui, už plastikines dėžės, kurios nesugenda po lietaus (kas Anglijoje būna dažnai). Bet jei mes kalbame apie tai, kad mašina važiuoja pilnesnė, tai degalų sąnaudos pasiskirsto, o kaina gali kristi. Aš mačiau situacijų, kai įprastas perkraustymas kainavo brangiau, nes vairuotojas važiavo beveik tuščia mašina tik tam, kad pristatytų du sofas į Mančesterį. Čia tas ekologinis aspektas tiesiog susiduria su ekonominiu – efektyvumas mažina išlaidas.

O gal jums tiesiog marketingas ir viskas?

Turiu pripažinti, kad dalis firmų tikrai naudoja šį žodį kaip užraką už didesnę kainą. Užsirašo ant svetainės, kad jie „žali“, o pats vairuotojas meta pelenus iš lango (nors tai nebegalima, bet esmė aiški). Tikrasis ekologiškas perkraustymas į Angliją reiškia logistikos optimizavimą, o ne tik dėžių spalvą. Reikia klausti, ką konkreti firma daro. Ar jie planuoja maršrutus taip, neišvažiuodami tuščiais grįžtant? Ar jie naudoja naujesnius variklius? Jei jie tik parduoda plastikines dėžes, tai tai nėra ekologija, tai prekyba.

Ką reiškia „žalias“ reisas praktiškai?

Praktiškai tai reiškia, kad mes stengiamės užpildyti kėbulą. Tarkime, turime klientą Vilniuje, kuris važiuoja į Londoną, ir kitą Kaune, į Birmingemą. Vietoj to, kad siųstume dvi mašinas, paimame vieną didelę. Taip sutaupome degalų, mažiname anglies dioksido išmetimą. Be to, bandome naudoti pakavimo medžiagas, kurios nebus iškart išmestos į šiukšliadėžę. Vieniems tai atrodo smulkmena, bet per 20 metų darbo mačiau, kiek šiukšlių susidaro po vieno perkraustymo. Tai tikrai gali būti mažiau, jei žmogus pagalvoja iš anksto.

Ar turiu pats rinkti dėžes?

Jei renkatės ekologišką variantą, dažniausiai firma atveža specialias, kietas dėžės. Jas tikrai nereikia rinkti iš parduotuvių, o tai didelis pliusas – nereikia juos lipnio juosta klijuoti. Aš asmeniškai nuseniau nuo tų kartoninių, kurios sugunda per lietų. Tačiau, jei norite sutaupyti, galite susirasti ir pačių dėžių, bet tada tai jau nebus tas „visiškai“ ekologiškas procesas, nes kartonas dažnai būna vienkartinis (nors ir perdirbamas). Firmos siūlo dėžės, kurias plauna ir naudoja dar šimtą kartą – čia tikrai aišku.

Ar verta laukti, kad mašina susirinktų pilną krovinių?

Tai vienas didžiausių nepatogumų. Jei norite eiti „žalia“ keliu daliniu krovininiu reisu, teks laukti. Kartais tai truksta dvi savaites, kartais mėnesį. Turiu klientę, kuri laukė beveik tris savaites, kol mes surinkome pakankamai krovinių Lietuvoje, kad verta būtų važiuoti į Šefildą. Jei jums skubiate, tai šis variantas gali netikti. Bet jei galite planuoti iš anksto, tai ne tik sutaupysite pinigų, bet ir padėsite gamtai. Čia tikrai reikia pasverti laiką prieš sąskaitą.

Kelias, logistika ir Anglijos niuansai

Kaip ten su keltu, ar tai ekologiška?

Keltas tai keltas – jis plauks ir su vienu keleiviu, ir su šimtu. Deja, nėra tokios galimybės, kad jis neplauktų. Tačiau, jei krovinių pervežimo įmonė naudoja didesnes mašinas, į keltą telpa daugiau prekių vienu metu, tai mažina keltų skaičių. Bent jau taip mums sakoma. Aš asmeniškai neesu tikras, ar toks mažas skirtumas tikrai įtakoja tą vandenyno orų sąlygas, bet bent jau bandome sumažinti maršrutų skaičių. Be to, dabar dauguma keltų turi griežtesnes išmetamųjų dujų normas, nei prieš dešimtmetį.

Kiek laiko užtrunka tas ekologiškas reisas?

Ilgiau nei įprastai. Įprastas reisas su pilna mašina gali užtrukti 3–4 dienas viena kryptimi, įskaitant keltą. Ekologiškas, t. y. dalinis, gali užtrukti savaitę ar daugiau, nes sustojimas paimti kitą klientą gali būti Varšuvoje ar net Berlyne (jei ten važiuojame). Viskas priklauso nuo maršruto sudėliojimo. Turiu omenyje atvejį, kai vairuotojas praleido naktį Kaune, laukiant sandėlio atidarymo, o tai viską pavėlino. Taip tai būna.

Ar vežate ir į Londoną ar tik į miestus?

Vežame visur, bet Londonas yra atskiras pasaulis. Ten yra ULEZ (ultra mažų išmetamųjų dujų zona) zona, į kurią negali važiuoti senos mašinos. Ekologiškas perkraustymas į Angliją dažniausiai reiškia, kad naudojame naujesnes mašinas, kurios atitinka šiuos reikalavimus. Taigi, į Londoną paimti sena „furą“ tiesiog neapsimoka – baudos didžiulės. Taigi, jei gyvenate centre, tokios firmos yra saugesnis pasirinkimas, nes joms nereikės papildomai mokėti už įvažiavimą. O tas mokestis gali būti net 100 svarų per dieną (galbūt net daugiau, keičiasi tas dalykas).

O jei aš gyvenu šiaurėje, tarkime, Edinburge?

Tai jau toli. Jei tik jums ten reikia vežti dalinį krovinį, gali tekti labai ilgai laukti, kol mes surinksime kitų siuntų į tą regioną. Dažniauiai važiuojame į Londoną, Mančesterį, Birmingemą. Šiaurės Anglija ar Škotija retesnė. Tačiau jei sutinkate, kad krovinys būtų pristatytas į tarpinį sandėlį (pavyzdžiui, Mančesteryje) ir iš ten jį paėmė vietinis pervežėjas, tai gali būti sprendimas. Ne visada mums apsimoka važiuoti tuščia mašina 400 mylių į šiaurę tik dėl vienos sofos.

Ar vairuotojai moka už vėjavimą Anglijoje?

Moka, ir tai įskaičiuota į kainą. Nors aš tikrai galiu palyginti, kad kai kurie „pilki“ vežėjai bando tai nuslėpti. Mūsų atveju, jei naudojame ekologišką mašiną, kuri ten patenka, mums nereikia rūpintis papildomomis baudomis. Bet tarkime tiesiškai – jei vairuotojas užkliūna už greičio ar važiuoja ne ta zona, baudas dažniausiai moka įmonė, jei tai buvo darbo laikas. Tačiau jei jis važiavo savo reikalais (ką draudžiame), tai tada jis pats. Bet su Anglijos kameromis ten labai griežta, neišsisuks.

Kas dėl „Brexit“ dokumentų, ar tai keičia ekologiją?

Brexitas viską sugadino (bent jau paprastumui). Dabar reikia pildyti tiek daug popierių, kad kartais susidaro įspūdis, kad iškirstas miškas. Tai neekologiška. Tačiau dokumentai reikalingi, kad mašina nelestųtų sienose kelias dienas. Jei dokumentai neteisingi, mašina stovi, variklis dirba (arba šaltuoju oru reikia šildytis), ir tai teršia. Taigi, tvarkingai parengti dokumentai – tai taip pat dalis efektyvaus ir mažiau kenksmingo pervežimo. Mes privalome žinoti, ką vežame, koduoti kiekvieną daiktą. Tai trikdo, bet reikia.

Pakavimas, daiktai ir jų likimas

Ar galiu vežti senus daiktus į Angliją?

Galite, bet yra niuansų. Jei daiktai atrodo kaip nauji, muitinė gali manyti, kad juos perkate ir reikia mokėti PVM ir muito. Ekologiškas požiūris čia būtų – vežkite senus daiktus, juos panaudokite, nenukelkite naujų iš Kinijos. Tačiau reikia turėti įrodymų, kad tai asmeniniai daiktai, naudoti. Buvau atvejyje, kur klientei neleido įvežti dviračio, nes ji neturėto kvito, o dviratis buvo per labai švarus. Teko mokėti mokesčius. Taigi, jei norite būti „žalias“, nenusipirkite naujo, bet pasirūpinkite dokumentais.

Ar ekologiškas reiškia, kad daiktai bus purvini?

Absoliučiai ne. Tai vienas didžiausių mitų. Naudotos grąžinamos dėžės yra plastikinės, jos tvirtos, jose nėra dulkių, kaip sename kartone. Priešingai – jos uždaros, todėl drėgmė ar vabzdžiai ten nepateks. Kartais net švariau, nei toje popierinėje, kurią radote sandėlyje gatvės gale. Mums visada svarbu, kad klientas gautų savus daiktus tokioje būklėje, kokioje juos padavė. Net jei tai būtų „žalias“ reisas, standartai lieka aukšti.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa?

Geriausia juos išardyti. Tai ne tik sutaupo vietos mašinoje (galima sudėti daugiau dalykų ir taip sumažinti reisų skaičių), bet ir apsaugo baldus nuo pažeidimų. Aš mačiau, kaip žmonės bandydavo įkišti sofas per laiptus neišardę, ir baigdavosi laužant sienas. Ekologiškas požiūris čia paprastas – neišardytas baldas užima daugiau vietos, reikalinga didesnė mašina arba du reisai. Tas pats sofa, išardytas į dalis, telpa į kampą ir keliauja su kitų klientų daiktais.

Ar paimate pavojingas atliekas, kaip dažus ar chemiją?

Ne, ir niekas neturėtų. Tai ne tik neekologiška, bet ir nelegalu bei pavojinga. Vieną kartą vairuotojas pastebėjo, kad klientas bandė įkišti butelį su benzinu (kažką pataisyti norėjo). Mes sustojome ir turėjome tai išmesti pagal taisykles. Tokias atliekas reikia išvežti į specialias vietas Anglijoje arba Lietuvoje prieš išvykstant. Negalima vežti tokių dalykų vienoje mašinoje su drabužiais ir indais, jei sulaistys – viskas sugadinta.

Ar reikia valyti baldus prieš vežant?

Būtų labai gerai. Ne dėl to, kad mes to reikalaujame kaip privalomo, bet dėl higienos. Jei baldas purvinas, purvai gali pereiti ant kitų daiktų arba tiesiog užteršti vairuotojo kabiną, jei kažkas nuslysta. Be to, Anglijos muitinė gali labai critical žiūrėti į daiktus, kurie atrodo „nešvarūs“, galvodama apie augalus ar ligas. Taigi, paprasta valymo procedūra išvengia nereikalingų problemų sienoje.

Kas su maistu, ar galima vežti?

Dabar po Brexit tai labai sudėtinga. Negalima vežti mėsos, pieno produktų ir daugumos vaisių bei daržovių iš ES į JK (išskyrus labai mažus kiekius asmeniniam vartojui, bet ir tai rizikuota). Ekologiškas požiūris čia – nenukelkite maisto, kuris suges ir bus išmestas. Geriau jį suvalgykite čia arba atiduokite kaimynams. Muitininkai labai griežtai tikrina šaldytuvus, jei juos vežate. Geriau palikti tuščią.

Rizikos, problemos ir mano patirtis

Ar ekologiška firma yra patikimesnė nei įprasta?

Nebūtinai. Aš pažįstu vieną firmą, kuri pasiskambino „žalia“, bet jų vairuotojai buvo be draudimo (nors tai nelegalu). Patikimumas priklauso nuo to, kiek ilgiau įmonė egzistuoja ir kaip ji dirba su dokumentais. Ekologinis vardas neduoda jokios garantijos, kad jūsų sofa neatkeliauja į kitą šalį. Visada patikrinkite atsiliepimus, ypač „Google Maps“ ar „Trustpilot“. Jei žmonės verkia dėl prastumo, tai nepadės jokia dėžė.

Buvau atvejis, kai mašina sugijo kelyje...

Žinote, tai nutinka su visais, ir su „Mercedes“, ir su „Volvo“. Vieną kartą mūsų ekologiška mašina sustojo netoli Briuselio. Kas žinojo, ką daryti? Vairuotojas teko laukti gelbėjimo 6 valandas. Klientas buvo supykęs, kad jo daiktai vėluoja. Ekologija čia nebežaidė rolės – technika yra technika. Svarbu, kaip firma spręšia tokias problemas. Ar jie siunčia kitą mašiną? Ar moka kompensaciją? Mes tuo atveju viską pristatėme, bet su dviem dienų vėlavimu.

Ar apdraudžiate mano krovinį?

Taip, ir tai privaloma. Bet čia yra vienas „nepatogus“ dalykas – dažniausiai draudimas apima tik 10 EURų už kilogramą, jei nenurodote kitos vertės. Jei vežate brangų paveikslą ar elektroniką, reikia tai deklaruoti iš anksto. Ekologiškas perkraustymas į Angliją nereiškia, kad draudimas yra kitoks. Jis toks pat griežtas. Nenoriu jūsų gąsdinti, bet jei pasakykite, kad vežate daiktų už 10 tūkstančių, o sąskaitoje parašysite „baldai 500 kg“, tai ir gausite 5000 eurų atlyginimo (jei kas nutiks).

Kas vyksta, jei vėluojate su pristatymu?

Jei vėlavimas mūsų kaltė (technika, dokumentai), mes paprastai grąžiname dalį pinigų arba duodame nuolaidą kitam kartą. Bet jei vėluoja dėl muitinės ar kelių eismo (kas Anglijoje yra kasdienybė), tai mūsų kaltės nėra. Turiu omenyje, kai vienas klientas reikalavo pinigų atgal, nes mes atėjome vėlai, kai M25 žiedeliuje buvo eismas 20 mylių. Ką mes galėjome padaryti? Skristi? Realistiškai, tokių dalykų reikia įsivaizduoti iš anksto.

Ar verta rinktis mažesnes firmas?

Mažos firmos gali būti lankstesnės, bet rizikingos. Jei jų mašina sugenda, jų nėra kam paskambinti pagalbai. Didelės firmos turi rezervinius resursus. Ekologiškas niuansas – mažos firmos dažnai naudoja senesnę techniką, ką jos bando tiesiog „pavažiuoti“, kol nesuges. Tai nėra gera strategija ilgam. Aš siūlčiau rinktis vidutinio dydžio, kurie turi bent 3-5 mašinas parką.

Ką daryti, jei vairuotojas nemoka angliškai?

Tai problema. Dabar dauguma moka bent jau pažodžiu, bet kartai būna juokingų situacijų. Vieną kartą vairuotojas bandė paaiškinti klientui, kad reikia pasirašyti dokumentus, o klientas galvojo, kad jis kažką klauso apie pinigus. Jei jums svarbi komunikacija, klauskite iš anksto, ar vairuotojas kalba angliškai. Mūsų firmoje stengiamėsi siųsti tuos, kurie bent geba susikalbėti, nes kitaip tas „ekologiškas“ reisas tampa nervų išbandymu.

O jei aš nusprendžiu pats važiuoti su mašina?

Tai gali būti pigiau, jei turite vairuotojo pažymėjimą (C kategorija). Bet jei nuomuojuotės „keitimą“ (pikapą su priekaba), tai jums teks važiuoti tuo pačiu keltu, mokėti tas pačias kainas, o dar ir nuovargis didelis. Nors jūs kontroliuojate procesą, tačiau šiuolaikiniai ekspedijos išmano maršrutus geriau. Be to, jei kas nutiks kelyje, jūs būsite vienas. O jei naudojate paslaugą, tai jų galvos galva.

Galiausiai, ar verta rinktis ekologišką perkraustymą į Angliją?

Jei jums nerūpi laikas ir norite jaustis, kad darote kažką teisingo, tai taip. Jei norite sutaupyti pinigų ir turite šiek tiek laiko, dalinis krovinys – puikus pasirinkimas. Tačiau jei jums reikia, kad visa sofa būtų rytoj ten, tai geriau mokėti už ekskursinį reisas. Ekologija šioje srityje dažniausiai eina ranka rankon su efektyvumu. Taigi, verta, bet tik tada, kai suprantate, kad tai kompromisas tarp greičio, kainos ir sąžinės.

Na, štai ir visa tiesa iš vidaus. Svarbiausia nebūti idealistu ir suprasti, kad kelyje į Angliją viskas gali nutikti – nuo sunkvežimio gedimo iki muitinės kaprizų. Bet jei pasiruošę ir planuojate iš anksto, tas ekologiškas ar paprastas perkraustymas gali praeiti gana sklandžiai. Sėkmės kelyje, ir pasilikite sausume (o ne jūroje su tais keltais).