Ar verta kraustytis į Londoną su augintiniais?

Įvadas

Ar verta kraustytis į Londoną su augintiniais? Jeigu klaustumėte manęs po pirmos dienos, kai atvežėte šunį į mažą butą Croydone, atsakyčiau: gal ir ne. Po penkerių metų atsakymas būtų švelnesnis – taip, bet tik tada, kai prieš išvykstant sutvarkote dokumentus, pinigų rezervą ir realiai žiūrite į nuomą. Londonas nėra prieš gyvūnus, jis tiesiog brangus, greitas ir kartais šiurkštus. Šuo, katė ar triušis čia gali gyventi gerai, jei nesikraunate ant galvos visų problemų vienu metu.

DUK

Ar verta kraustytis į Londoną su augintiniais: pinigai ir butai

Kai žmonės sako, kad planuoja kraustytis į Londoną su augintiniais, aš pirmiausia klausiu ne apie parkus, o apie nuomą. Nes parkų yra, kavinių su šunimis irgi, bet buto, kur savininkas ramiai sutinka su gyvūnu, kartais tenka ieškoti ilgiau nei darbo.

Ar iš viso verta kraustytis į Londoną su augintiniais?

Verta, bet ne romantiškai. Tai yra sprendimas, kurį reikia matuoti pinigais, nuomos sąlygomis ir gyvūno charakteriu. Šuo, kuris bijo triukšmo, gali kentėti prie Piccadilly Line; katė, įpratusi bėgioti po kiemą, gali pradėti griauti studio flatą. Kita vertus, jei randate butą netoli parko, turite rezervą vet bills ir kantrybės popierizmui, gyvenimas gali būti normalus. Kraustytis į Londoną su augintiniais nėra sprendimas „rytoj išvažiuojam“, o projektas su datasheet.

Kiek Londone kainuoja butai, kurie leidžia augintinius?

Jeigu ieškote buto, kur oficialiai leidžiami šunys, katinai ar kiti gyvūnai, Londonas gali labai greitai parodyti dantis. Nuoma už panašų one-bedroom Ealinge, Croydone ar Walthamstow gali skirtis £100–£250 per month, jei savininkas sutinka su šunimi. Daugelis prašo papildomai £20–£60 per month arba pet insurance. Blogesnė žinia: kai kurios agentūros naudoja augintinį kaip pretekstą atmesti nuomininką, nors realiai nori kito kandidato. Bet čia jau ne apie šunis, o apie Londono nuomą.

Ar šunį galima laikyti privačiuose butuose?

Galima, bet viskas guli sutartyje. Privatus savininkas gali leisti šunį, katę ar triušį, o agentūra gali sakyti „no pets“ net tada, kai savininkas nieko prieš. Nuo 2021 m. Anglijos modelinė nuomos sutartis švelnėjo, bet ji nėra magiška lazdelė. Aš visada prašau raštu: „landlord consent for pet“, su sąlygomis, kas valys, kas mokės žalą, kas draus. Be popieriaus gerumas trunka iki pirmo kaimyno skundo.

Kodėl daug Londono nuomotojų vis dar bijo augintinių?

Bijo ne gyvūno, o rizikos. Laminatas brangus, kaimynai jautrūs, draudimas ne viską dengia, o iškraustyti nuomininką – kantrybės testas. Todėl daugelis sako paprasčiau: „no pets“, ir tašką. Sutinku, kad kai kurie žmonės augintinius laiko baisiai: šuo loja nuo 6:30, katinas drasko duris, o nuomininkas dingsta savaitgaliui. Tai ir griova nuomotojų nervus labiau nei bet koks skiepas.

Dokumentai, skiepai ir kelionė į Angliją su gyvūnu

Čia prasideda ta vieta, kur žmonės sako: „na, čipą turi, skiepas irgi, vadinasi viskas“. Ne visai. Sienos pareigūnui nerūpi jūsų geras ketinimas, jam rūpi datos, numeriai ir parašai.

Ką reiškia PETS kelionės taisyklės iš Lietuvos į JK?

Iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją šunį ar katę dažniausiai vežate pagal PETS taisykles (tiksliau – dabar dažniau kalbama tiesiog „pet travel rules“). Reikia mikročipo, pasiutligės skiepo, o šuniui – blustkirkių gydymo nuo Echinococcus 24–120 valandų prieš įvažiavimą į JK. Jei neturite ES gyvūno paso, gali prireikti AHC, sveikatos pažymos. Pasižiūrėkite mano dokumentų sąrašą gyvūnui į JK, nes čia smulkmenos graužia. Veterinaras privalo viską užpildyti anglų kalba arba oficialiu formatu.

Ar reikia mikročipo prieš pasiutligės skiepą?

Taip, mikročipas pirmas. Jei šuo ar katė turi čipą po pasiutligės skiepo, kai kurios šalys gali skaičiuoti skiepą kaip negaliojantį kelionei, nors mediciniškai jis vis tiek „yra“. Praktiškai tai reiškia: pirmiausia skenuojame numerį, tada skiepijame, tada laukiame reikiamų dienų. ES pase numeriai turi sutapti. Kartą mačiau žmogų, kuris susinervino Heathrow zonoje, nes popieriuje buvo viena raidė ne ta.

Ar po Brexit vis dar reikia sveikatos pažymos šuniai ar katėms?

Po Brexit taisyklės pasikeitė taip, kad JK nebėra „kaip ES dalis“ gyvūnų judėjimui. ES išduotas gyvūno pasas į JK dažniausiai tinka, bet JK išduotas pasas Europai jau nebe toks patogus. AHC galioja vienai kelionei į JK ir tam tikram laikui toliau keliauti, ne metams kaip pasas. Jei važiuojate per Dover, Calais ar Folkestone, sienos pareigūnai tikrina ne jūsų nuotaiką, o popierius. Geriau turėti kopijas telefone ir popieriuje.

Ar reikia ERHS, AHC ar tiesiog sveikatos pažymos šuniai į JK?

Jei turite omenyje AHC arba sveikatos pažymą, ją išduoda veterinarijos klinika prieš kelionę, ne pats savininkas namuose prie kavos. Paprastai reikia nuvykti porą dienų prieš išvykimą, kad gydytojas patikrintų čipą, skiepą ir įrašus. Kaina gali būti apie £150–£250, priklausomai nuo klinikos ir skubos. Nežinau 100%, kaip jūsų vietinė klinika Vilniuje ar Kaune tai tvarkys, tad skambinkite anksčiau. Paskutinę dieną pradėti – bloga tradicija.

Ar galima vežti kelis augintinius į Londoną?

Iki penkių augintinių paprastai keliauja pagal nekomercines taisykles. Jei vežate šešis katinus ar septynis šunis, jau kvepia komerciniu gabenimu, leidimais ir kitu galvos skausmu. Yra išimčių sportui, parodoms ar mokymams, bet tada reikia įrodymų. Lengviau viską susitvarkyti, kai kiekvienas gyvūnas turi savo įrašus, čipą ir skiepų datas. Vienas papildomas katinas lagamine dar nieko, bet šeima su keturiais gyvūnais jau turi logistikos planą.

Transportas: lėktuvas, keltas, traukinys ir Londonas

Transporto klausimas atrodo paprastas tik tada, kai skaitote forumą. Realybėje šuo drebėjo, katinas spyriojasi, o pervežėjas sako, kad „turėjo vietą, bet dabar nebeturi“. Todėl čia reikia šalto proto.

Koks būdas saugiausias vežant šunį į Londoną?

Saugiausias būdas dažniausiai yra tas, kur mažiausiai pertraukimų. Šuniui gali tikti Eurotunnel Le Shuttle per Folkestone, nes sėdite automobilyje, išeinate trumpam pasivaikščioti zonoje, tada vėl keliaujate. Lėktuvas yra stresas dėl temperatūros, triukšmo ir laiko lange. Keltas gali būti ilgas, ypač jei augintinis lieka kennel zonoje. Aš renkuosi maršrutą pagal gyvūną, ne pagal gražiausią nuotrauką internete.

Ar katiną galima vežti salone lėktuve?

Į Jungtinę Karalistę dauguma komercinių skryžių neleidžia paprastiems augintiniams salone; išimtis dažniausiai asistenciniai šunys. Nežinau 100%, ar jūsų oro linija turės kokią ypatingą schemą, bet neplanuokite taip, lyg vežtumėte čihuahua į Paryžių. Katinas dažniausiai keliaus kaip cargo arba per specializuotą pervežėją. Tai kainuoja daugiau, kartais £800–£2 000, bet mažiau improvizacijų. Jei augintinis senas ar bijo triukšmo, verta pasikonsultuoti su vet.

Kodėl „Eurotunnel“ su šunimi gali būti paprastesnis nei atrodo?

Eurotunnel šuniui tikrai gali būti patogesnis, nes nereikia krauti į lėktuvo krovininę dalį. Jūs važiuojate automobiliu, sustojate, šuo išeina į aptvertą zoną, pasireikalia, grįžta. Tik bėda ta, kad reikia automobilio ir laiko. Jei atvykstate iš Lietuvos be mašinos, Dover–Calais keltas ar specializuotas pervežėjas gali būti protingesnis. Kartą klientas pamiršo blustkirkių įrašo laiką ir teko laukti papildomą dieną – pigiau nei panika, bet nervai brangūs.

Kiek kainuoja augintinio kelionė į Londoną?

Realistiškai, šuniui ar katei iš Lietuvos į Londoną pasiruošimas gali kainuoti nuo £300 iki £1 500, o kartais daugiau. Mikročipas, pasiutligė, pažymos, veterinaro vizitai, pervežėjas, oro linijos arba kelto bilietas greitai susideda. Jei gyvūnas keliauja cargo, sąmata šauna aukštyn. Jei planuojate kraustytis į Londoną su augintiniais, dėkite bent £1 000 rezervą vien kelionei ir pirmam mėnesiui. Pinigai ne visada matomi pirmame Google rezultate, o jie labai realūs.

Kasdienybė Londone su šunimi ar kate

Londonas atrodo labai pet friendly, kol nepradedate gyventi. Tada paaiškėja, kad parkas yra už 25 minučių, liftas mažas, o kaimynas viršuje turi labai lengvą miegą.

Ar Londonas draugiškas šunims?

Londonas šunims yra gana draugiškas, tik ne vienodai visur. Richmond Park, Hampstead Heath, Greenwich Park, Battersea Park – puikios vietos, bet jos nėra jūsų kiemas prie durų. Hackney ar Clapham gatvės gali būti pilnos kavinių, kurios leidžia šunis, tačiau triukšmas vargina. Svarbiausia ne parko ženkliukas, o rutina: du trys pasivaikščiojimai, vanduo, saugus atstumas nuo dviratininkų. Šuo nėra aksesuaras prie flat white.

Kur galima vaikščioti su šunimi Londone?

Vaikščioti galima daug kur, bet ne visur laisvai. Daugelyje parkų yra sezoniniai apribojimai, ypač pievose, kur saugoma žolė arba peri paukščiai. Borough, Westminster ir kitos savivaldybės turi dog control orders, todėl reikia žiūrėti ženklus. Už nesurinktus ekskrementus gali grėsti bauda, dažnai apie £50–£100, o užginčijus teisme – daugiau. Paprastas įprotis: maišeliai kišenėje, šuo ant pavadėlio ten, kur prašoma.

Ar šunims galima važiuoti metro ar traukiniais?

TfL leidžia šunis viešuoju transportu, jei jie gerai elgiasi, yra ant pavadėlio ir netrukdo kitiems. Paprastai galima vežtis iki dviejų gyvūnų nemokamai, bet darbuotojas gali sustabdyti, jei situacija atrodo nesaugi. Metro tuneliuose karšta, žmonės arti, o kai kurie šunys tiesiog negerai tai pakelia. Katę vežčiau tik pervežimo dėžėje. Jei šuo dreba jau prie eskalatoriaus, geriau imti taksi arba eiti pėsčiomis.

Ar Londono parkai tikrai tokie geri šunims?

Parkai Londone tikrai geri, tik žmonės kartais pamiršta, kad geri parkai reiškia daug žmonių. Savaitgalį prie vandens, piknikų zonoje ar vaikų aikštelės šuo gali gauti per daug dirgiklių. Richmond Park turi elnius, todėl šunį reikia laikyti saugiai, ypač gimdymo ir rujos laikais. Jei augintinis reaguoja į kitus šunis, didelis parkas nėra automatiškai ramybė. Geriau rasti mažesnį maršrutą šalia namų nei kiekvieną dieną kovoti su minia.

Ar kasdienybė po to, kai nusprendžiate kraustytis į Londoną su augintiniais, bus lengva?

Kasdienybė po to, kai nusprendžiate kraustytis į Londoną su augintiniais, bus lengva tik tada, kai ji suplanuota. Šuniui reikia vietos, kur jis gali ilsėtis be nuolatinio lifto dūzgesio; katei – aukštų lentynų arba catio, jei butas mažas. Pirmos dvi savaitės beveik visada būna keistos: gyvūnas tyli, tada staiga pradeda loti arba slapstytis. Tai ne katastrofa, dažniausiai adaptacija. Svarbu nekelti balso, nes jie jaučia tą Londono skubėjimą.

Katės, smulkūs gyvūnai ir buto realybės

Su katėmis žmonės dažnai elgiasi lengvabūdiškiau: „na, katinas tai katinas, prisitaikys“. Kartais prisitaiko. Kartais pradeda gyventi savo politinį gyvenimą prieš jus.

Ar verta vežtis katiną į mažą Londono butą?

Taip, jei katinas ramus, o butas nėra viena lova virtuvėje. Studio flatas Londone nėra katės prakeiksmas, bet jam reikia struktūros: bokštelis, dėžutė toliau nuo maisto, ramus kampas. Buvo atvejis, kai klientė atsivežė katiną į Wembley studio, ir jis tris dienas sėdėjo po lova. Ketvirtą dieną pradėjo mušti puodelius. Tai jau ne transporto stresas, o teritorijos klausimas.

Ką daryti, jei katinas pradeda daryti į dėžutę ne ten?

Pirma, nerėkti. Katė daro į dėžutę ne ten dažniausiai dėl streso, šlapimo takų problemų ar nepatogios vietos. Londone mažame bute dėžutės kvapas greitai tampa dideliu klausimu, todėl valyti reikia dažniau, ne rečiau. Jei katinas staiga pradeda šlapintis ant sofos, pirmas skambutis – veterinarui, ne draudimui. Tik po to keičiate kraiką, dėžutės vietą ir maršrutus. Emocijos nepadės, tvarka padeda.

Ar triušiai, jūrų kiaulytės ar paukščiai gerai toleruoja persikraustymą?

Triušiai, jūrų kiaulytės, paukščiai ir panašūs gyvūnai persikraustymą dažnai toleruoja sunkiau nei atrodo. Jie nemėgsta temperatūrų svyravimų, triukšmo ir ilgų laikymų dėžėse. Paukštis lėktuvo krovininėje dalyje gali būti per didelis stresas, o triušį reikia vežti taip, kad jis neperkaistų. Jei gyvūnas senas, serga ar yra labai jautrus, kartais sąžiningiau palikti jį pas patikimą žmogų Lietuvoje. Žinau, kad tai skamba šiurkščiai, bet gyvūno gerovė nėra bagažas.

Draudimas, veterinarai ir blogos žinios apie pinigus

Čia reikia būti labai sąžiningam su savimi. Jei Londone neturite bent kokio rezervo gyvūnui, kiekviena normali liga gali virsti finansine drama.

Kiek realiai kainuoja augintinio gyvenimas Londone?

Vienam šuniui mėnesiui Londone realiai reikia skirti £100–£300, katei £60–£180, jei nėra didelių sveikatos problemų. Maistas, kraikas, blusų erklių preparatai, vakcinacija, draudimas, kartais dog walker £12–£20 per valandą. Boarding gali kainuoti £25–£50 per dieną. Jei šuo didelis, graužia, serga ar reikalauja grooming, suma lipa greitai. Mažame bute dar pridėkite valymą, kvapų kontrolę ir galimą žalą.

Ar verta pirkti augintinio draudimą Jungtinėje Karalysttėje?

Taip, verta bent pasiskaičiuoti. UK augintinio draudimas gali dengti nelaimingus atsitikimus, ligas, operacijas, kartais trečiųjų šalių žalą šunims. Mėnesinė įmoka gali būti £15–£60 jaunam gyvūnui, vyresniam gerokai daugiau. Tik skaitykite exclusion sąrašą: senos problemos, laukimo laikotarpiai, elgesio klausimai dažnai nekrenta. Draudimas nėra piniginė, iš kurios traukiate pinigus kiekvienam šampūnui. Bet viena operacija už £3 000 gali šeimą labai stipriai palaužti.

Kiek kainuoja veterinarai Londone?

Kiek kainuoja veterinarai Londone? Paslaugos, aišku. Paprastas konsultacijos vizitas gali būti £50–£90, vakcinacija £40–£80, o emergency vizitas be gydymo jau £150–£300. Chirurgija, rentgenas ar hospitalizacija lengvai pasiekia £1 000–£5 000. Todėl Londono centre ieškoti „pigiausio veto“ naktį nėra geras planas. Geriau iš anksto žinoti 24h kliniką, turėti draudimo numerį ir mokėjimo kortelę.

Nuomotojai, kaimynai ir savivaldybė

Šitas skyrius nėra pats linksmiausias, bet jis labai gyvas. Daug problemų Londone prasideda ne nuo šuns, o nuo to, kad niekas nieko nepasirašė.

Ką daryti, jei kaimynas skundžiasi dėl šuns lojimo?

Pirmiausia nepulti į karą. Užrašykite, kada šuo loja, kas jį sukelia, ar tai vyksta jums išeinant į darbą. Kartais padeda kamera, dog trainer ar paprastas pasivaikščiojimas prieš paliekant butą. Jei nuomos sutartyje šuo įrašytas, parodykite savininkui, kad situaciją tvarkote, o ne ignoruojate. Perskaitykite nuomotojų ir kaimynų skyrių, nes popieriai čia svarbūs visur. Jei kaimynas meluoja, vis tiek reikia faktų, ne emocijų.

Ar Londono savivaldybė gali įsikišti, konfiskuoti šunį ar siųsti baudas?

Gali, jei yra rimtas pagrindas. Savivaldybės tvarko šuns laižymą viešose vietose, pavojingo elgesio skundus, microchip patikrinimus ir dog control orders. Už šiukšles po šunimi galite gauti baudą, o už agresyvų šunį įsijungia daug bjaurus mechanizmas. Dangerous Dogs Act nėra pokštas, ypač jei šuo kandžioja ar kelia realų pavojų. Todėl pavadėlis, čipas, draudimas ir normalus elgesio mokymas nėra „perdėtas saugumas“, o apsauga jums patiems.

Išvada

Jei vis dar svarstote, ar verta kraustytis į Londoną su augintiniais, mano sąžiningas atsakymas toks: verta tik tada, kai gyvūnas telpa į jūsų tikrą gyvenimą, ne į gražią nuotrauką. Sutvarkykite dokumentus, rezervuokite pinigus, raskite nuomą su rašytinu leidimu ir pirmą mėnesį nesitikėkite ramybės. Londonas gali būti puiki vieta šuniui prie parko arba katei jaukiame bute, bet jis atleis mažai netvarkos. Jei planas laikosi ant „kažkaip bus“, geriau sustoti ir perskaičiuoti.