Ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu? 23 metų patirtis be gailesčio

Dirbu šitoje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, maždaug nuo tada, kai Lietuva gavo „Šengeno“ vizas, o vairuotojai dar mokėdavo uždegalu po „Lukoilo“ degalinėmis. Kasdien mane klausia: ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu? Ir kiekvieną kartą noriu pasakyti – „taip, bet...“. Nėra nieko paprastumo, kai reikia pervežti sofos ar spintas per jūrą ir angliškus miestus. Čia ne tik apie tai, ar baldai pateks į mašiną, bet ar vairuotojas nepakenks sau ar kitiems kelyje. Rašysiu kaip yra, be jokių gražių žodžių, tiesiog iš to kasdienybės, kurią matau.

Kas nutinka kelyje ir ar baldai išlika sveiki

Ar mikroautobuso važiuoklė iškelia spintą su pusės tonos?

Sakyčiau, kad dažniausiai iškelia, bet jei vairuotojas yra „chaosas“, gali būti įdomu. Tų mašinų, ypač „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“, važiuoklės stiprios, jos sukonstruotos prekėms, bet ne visada laiko 1,5 tonos krovinį, jei jis blogai padėtas. Kai klausi, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, pagrindinis dalykas yra ne svoris, o kaip tas svoris pasiskirsto. Buvo atvejų, kai ratlankiai lūždavo po britų keliais, nes krovėjai visa „masyvą“ numetė į vieną galą. Jei vairuotojas protingas, ir pakrauna lygiai, tai bus tvarkingai.

Ar galima įmesti į vidų viską, kas telpa?

Įsivaizduokite, kad turaliuke įleidžiate žmones. Taip pati ir su baldais – jei telpa, telpa, bet ar išėsite? Kartais klientai nori įspaustti tris didžiules sofas vienas ant kito ir tada stebisi, kad apatinė suirusi. Kai sprendžiate ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, supraskite, kad erdvės turi būti ne tik dėlei. Reikia užfiksuoti juos, kad jie nešoktų. Vieną kartą matėme, kaip virtuvės komplektas nukrito ant vairuotojo galvos stabdžiant (gerai, kad buvo šalmas, nors ne visi juos dėvi).

Kaip elgiasi vairuotojai su šaltkalviais kelyje?

Vairuotojai dažniausiai geriau žino ką daryti nei jūs, bet kartais jie tiesiog bijo muitinės. Jei mikroautobusas sugenda pervežiant baldus į Londoną, tai tikrai problema. Anglijoje servisas brangus, o jei dar reikia skubiai iškrauti baldus ant kelio lietingą dieną... Čia jau neberiašmenų. Tad jei klausote, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, pasidomėkite, kokia mašina. Naujesnės mašina mažiau lūžta, o senasis „Vivaro“ gali nutilti bet kur.

O kad neliktų pavogta poilsio metu?

Čia yra bjaurus dalykas, bet įvyksta. Mikroautobusai neturi tokios geros saugumo sistemos kaip dideli furai su GPS ir uždaromis durelėmis. Jei vairuotojas sustoja prie „McDonald‘s“ pietų metu ir palieka mašiną atrakintą (o kai kurie taip daro), ką nors galima prarasti. Ypač jei vežate brangius technikos daiktus kartu su baldais. Užraknai turi būti geri, o ne koks „Lietuvos ryto“ laikraščio užmetimas.

Ar neperkaista vasarą tokioje mašinoje?

Jei mikroautobuse nėra temperatūros reguliavimo, o vasara lietuviška trinta laipsnių, mediena gali „nusėsti“ ar atsitraukti. Oda gali išdžiūti. Tai ne saugumo klausimas, bet dalykas, kurį reikia žinoti. Nors dažniausiai keliaujame pro Vokietiją, kur oras gali būti vėsesnis, bet tas „šiltnamio efektas“ viduje yra tikras. Geriau, jei vairuotojas užsidaro durelį, bet ne visada taip daro.

Ką daryti, jei kelyje įvyksta avarija su jūsų krovininiu?

Tai blogiausias scenarijus. Jei vairuotojas įvažiuoja į gervę su jūsų svetaine, tai bus galva skaudėti. Draudimas (CMR) turi padengti žalą, bet angliški draudikai mėgsta vengti mokėjimų. Reikia, kad viskas būtų įrašyta į pakavimo sąrašą. Be to, kai įvyksta avarija, gali tekti laukti dieną ar dvi, kol iškraus. Niekas nenori susidurti su tuo, kai klausi, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, ir atsakymas pasidaro neigiamas tik dėl to vieno momento.

Muitinė, dokumentai ir Britanijos niuansai

Ar reikia EORI kodo tokiams siuntimams?

Žinai, kiekvieną kartą užmirštu pasakyti klientams apie tai. Be EORI numerio jūsų baldai tiesiog liks ties pasieniu arba juos privers grįžti atgal. Tai nebūtinai lenktynės, bet biurokratinis purvas. Kai svarstote, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, pradėkite ne nuo pakavimo, o nuo popierių. Jei vairuotojas atvyks į Doverį be teisingų dokumentų, jis bus nubaustas, o jūsų siunta – uždelsta. Anglijai tas EORI kaip duona su sviestu.

Ar dažnai sustoja patikraičius britų muitininkai?

Po „Brexit“ dažniau nei anksčiau. Jei mašina atrovo „perpildyta“ ar vairuotojas atrodo pavargęs, juos tikrai sustabdys. Kartais tą patį mikroautobusą gali užtraukti tris kartus per vieną kelionę. Tai erzina, neigiamai veikia laiką. Jei svarstote, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, žinokite, kad rizika būti iškrautyta patikrai yra. Tada reikia mokėti sandėliavimą, jei neįsiteisite dar tą dieną.

Kas nutinka, jei nurodyta verte per maža?

Klientai visada norima taupyti mokesčius ir rašo, kad sofa kainuoja 10 svarų. O tai, kad „Louis Vuitton“ arba kažkas panašaus? Muitinė nekvaila. Jei sugaudą melagystę, baudos didelės, o galima net ir konfiskuoti. Tai dar vienas argumentas, kai klausiate, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu. Geriau atiduoti tą PVM ir ramiai važiuoti. Vėliau nereikės aiškintis, kodėl „prasta“ sofa atrodo kaip eksponatas iš muziejaus.

Ar sunku gauti T1 dokumentą kelyje?

T1 tai kaip vizas prekėms. Be jo neišvažiuosite iš Lietuvos (ar kur krovėte) į UK. Jei vairuotojas nėra patyręs, jis gali sumaišyti antspaudus. Kartais vyksta keisti dalykai – prieš metus teko laukti tris dienas Lenkijoje, kol gavome T1, nes muitinėnikas buvo ligotas (arba tiesiog niekas nedirbo). Tai sukelia stresą, o vėluojant vairuotojas pradeda važiuoti greičiau, kad pagautų laiką, o tai irgi saugumo klausimas.

Ar reikia kvitą už kiekvieną baldą?

Geriau būtų turėti. Britai yra labai formalūs. Jei vežate naudotus baldus, reikia parodyti, kad jie nėra prekiaujami (pvz., perkami iš eBay parduotuvės). Jei neturite jokių įrodymų, gali būti įtariama prekyba be licence. Nenuopykite, čia ne apie tai, kad jie nori jūsų pinigų, o apie tai, kad jie saugo savo rinką. Taigi, kai galvojate, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, susirinkite visus kvitus ir sutartis.

Kas daryti, jei dokumentuose klaida įslyjo?

Klaidos būna. Vieną kartą parašėme „vnt“ vietoje „kg“, ir viskas užstrigo. Teko skambinti į Britaniją, prašyti pataisyti. Kol pataisė, mašina stovėjo. Tai kainuoja pinigus. Vairuotojas pradeda būti nervousus, o neramingas vairuotojas kelyje – ne saugumas. Tad tikrintis reikia du kartus, o ne vieną.

Pakavimas ir tai, kas vyksta viduje

Ar vairuotojai pačią gali įsikišti į krautuvą?

Dauguma ne. Jie yra vairuotojai, ne krovėjai. Jie padės, jei prašysite (už papildomą kainą), bet ne visada kruopščiai. Gali būti, kad spintą padės ant grindų, o ne ant stovo. Jei jums rūpi, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, užtikrinkite, kad baldai yra supakuoti prieš tai, kai vairuotojas atvyksta. Nereikia tikėtis, kad jis duos rankas ir įsivels į kompleksinį surinkimą.

Kokios medžiagos geriausios baldų apsaugai?

Burbulo plėvelė (bubble wrap) – tai tavo draugas. Ne kartelės, ne senos laikraščio puslapiai. O dar geriau – storos kartono plokštės. Jei baldas „keliauja“ ne surenkamas, jis turi būti uždengtas iš visų pusių. Vienas klientas taip padarė, netgi stumdomas duris uždengė, ir vairuotojas (netgi jis buvo šiek tiek agresyvus važiuodamas) negalėjo nieko padaryti. Pakavimas tai 50 proc. sėkmės.

Kaip užfiksuoti baldus, kad jie nešoktų?

Juosmeninės juostos (raktiniai diržai) yra būtinos. Reikia pririšti prie sienelių. Mikroautobusuose dažniausiai yra metaliniai grioveliai arba kabliai. Jei jų nėra (kažkada senose mašinose jų nėra), reikia naudoti „gumą“ (tamprią juostą), bet ji per daug tempia ir gali sulaužyti baldą, jei pernelyg įtempė. Balansas čia svarbus.

O dėl sofos, kuri nejungia?

Ji turi būti nuguldyta ant „nugarkos“. Jei stovi, ji užima per daug vietos ir gali užgriūti ant vairo. Tai ypač pavojinga. Kai svarstote, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, atsiminkite, kad aukštis taip pat svarbus. Neigiama, jei reikės nuimti stogą (kažkokie „Vivaro“ turi galimybę pakelti stogą, bet tai ne visada saugu dėl lietaus).

Ar verti naudoti „dėžes“ (krovinines dėžes)?

Jei turite brangų siuntinių, taip. Bet mikroautobuse vietos nėra daug. Įstatyti didelę medinę dėžę į „Sprinterį“ yra menas. Dažniau klientai renkasi paprasčiau – supakuoti ant vienos dėžės pagrindo. Dėžės apsaugo nuo sutrenkimų iš šonų, bet ne nuo viršaus, kas ten kažkas nukris.

Kaina, laikas ir vairuotojų realybė

Kodėl kaina svyruoja taip stipriai?

Kuras, keltai, mokesčiai Anglijoje. Vieną dieną benzinas brangesnis, kitą – pigesnis. O dar tas „Ulez“ zoną Londone jei įvažiuoji... Čia tikrai pinigai lekia. Klientas dažnai klausia, kodėl ne tiek pat kai prieš metus. Negaliu paaiškinti, kad pasaulis pasikeitė (nors pasikeitė). Tiesiog tiek kainuoja paslauga. Jei kaina per maža, tai gali būti, kad vairuotojas miegos „krūvoje“.

Kiek laiko užtrunka nuvežti siuntą į Londoną?

Teoriškai 2-3 dienos, jei nieko neįvyksta. Praktiškai? Gali užtrukti ir savaitę. Buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo Kalė (Prancūzijoje) dėl migrantų problemų – jie bandė užlipti į mašiną, policija kėsinosi, traukė kelias. Tai užkėlė dieną. Tad jei jums skubia, microbuse nėra garantijos.

Ar vairuotojai laikosi poilsio režimo?

Pagal taisykles turi, bet ar laikosi? Yra tokių, kurie važiuoja 10 valandų be sustojimo, kad tik gautų atlyginimą greičiau. Tai yra pavojinga. Kai kyla klausimas, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, labai svarbu pasirinkti patikimą pervežėją, kuris nevaržo savo vairuotojų. Nusivylęs, pavargęs vairuotojas – tai potencialinė avarija.

Kas daro, jei pasikeičia paskirstymas? (kelias keičiasi)

GPS gali meluoti. Vieną kartą nusiuntėme vairuotoją pro siaurą gatvelę Birmingeme, kurios nebuvo žemėlapyje, o ten buvo tiltas, per kurį nepraeina 2,7 metro aukščio mašina. Teko atsukti atgal pro vieną namo kiemą (sakyčiau, kad savybės buvo suprastos). Tai laiko praradimas ir stresas.

Ar galima sutaupyti pasirinkus pigų variantą?

Galite, bet rizikuosite. Pigiai reiškia senas mašinas, jaunus vairuotojus (be patirties) arba dokumentų „išlaidžiojimą“. Nėra nieko blogiau, nei gautus pranešimą, kad mašina sugedo Vokietijos autostradoje, o jūsų baldai stovi po lietumi. Jei labai rūpi klausimas, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, geriau sumokėkite šiek tiek daugiau už stabilumą.

Viskas, ką dar nepaklausi

O dėl to, kad vairuotojas neužrakina durų?

Jis gali užmiršti. Yra tokių. Ypač jei greitai užsuka į parduotuvę pirkti vandens. Ir staiga vėjas atidaro duris... O jei dar ir kalnų kelyje? Geriau priminti jam prieš išvykstant, kad užrakintų. Čia tokia smulkmena, bet gali sukelti didelę bėdą.

Ar galima siųsti baldus su gyvūnais toje pačioje mašinoje?

Oficialiai negalima, jei tai ne naminių gyvūnų pervežimas pagal taisykles. Bet kas vyksta realiai? Kartas nuo karto vairuotojas pasimauna šunį ar katę (savo ar kliento). Tai nehygienu, o gyvūnas gali apgadinti baldus, jei pabais. Nerekomenduočiau.

Kaip elgtis, jei vairuotojas negerai kalba angliškai?

Tai problema su muitine. Jei jis negali paaiškinti, ką veža, gali būti iškrautas. UK muitininkai nėra linkę leisti kalbėti gestais. Būtinai patikrinkite, ar vairuotojas bent truputį supranta anglų kalbą (arba turi „pagalbininką“ telefone).

Kas yra tas „CMR draudimas“ ir ar jis veikia?

Tai tarptautinis krovinio draudimas. Jis turi padengti nuostolius, bet jis neapsaugo nuo to, kad vairuotojas bus niekas (nepriklausomai nuo draudimo). O dar reikia įrodymų – nuotraukų iš vietos. Be to, suma, įrašyta dokumentuose, turi atitikti realią vertę, o ne 10 eurų.

Galutinė mintis – verta rizikuoti?

Kad ir kiek būtų patirties, kiekviena kelionė kaip loterija. Bet vienas dalykas tikras – jei viskas padaryta teisingai, tai dauguma siuntų atvyksta saugiai. Reikia tik pasirūpinti tuo, kas priklauso jums: pasirinkti gerą vairuotoją, užpildyti dokumentus ir gerai supakuoti. Tada galėsite miegoti ramiai.

Išvada

Na, štai ir visa tiesa be jokių apgaudų. Nėra vieno atsakymo, ar saugu siųsti didelius baldus į UK mikroautobusu, nes viskas priklauso nuo tūkstančio smulkių detalių – nuo vairuotojo nuotaikos iki orų Doverio sąsiauryje. Es matęs ir puikių atvejų, kai sofos atkeliauja be jokio įbrėžimo, ir tokių, kai visa siunta pasidaro „mėsė“ po pirmojo posūkio. Rizika egzistuoja visada, bet su protingu požiūriu ir geru pasiruošimu ją galima sumažinti iki minimumo. Pasitikėkite savo intuicija renkant pervežėją, o ne tik mažiausia kaina, ir tada viskas gerai išeis.