Siuntų pristatymas į Angliją su mikroautobusais patikima paslauga

Įvadas

Jei reikia ką nors nugabenti į Angliją, bet pilnas sunkvežimis per brangus, o paštas per lėtas – mikroautobuso paslauga gali būti tas vidurys, kuris tiks. Aš šitoje srityje dirbu jau trylika metų, ir per tą laiką mačiau visko: ir labai sėkmingų pervežimų, ir situacijų, kai žmonės tiesiog susigundo per pigiai ir po to skambino man verkdamiesi. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje pasakojimoje) bandysiu tau paaiškinti, kaip viskas veikia, kokie yra tikri kainos dalykai, ir ko geriau vengti. Nežinau visko 100%, bet per tiek metų bent jau žinau, kur dažniausiai kyla problemos.

Kaip vežama mikroautobusais į Angliją

Kiek laiko užtrunka pristatymas?

Paprastai kalbant, jei vežiame tik tavo krovinį ir nieko daugiau – gali tikėtis 2-3 dienų. Bet čia priklauso nuo kelių dalykų: kurioje Anglijoje reikia pristatyti (Londonio apylinkės greičiau, Šiaurės Anglija gali užtrukti), ar yra laisvų vietų mikroautobuse, ir ar nekyla jokių muitinės problemų. Kartais būna taip, kad žmogus nori greitai, bet mes turime laukti, kol surinksime kitus siuntinius, kad būtų ekonomiškas maršrutas. Čia reikia suprasti – mes vežame ne tik tavo daiktus, todėl kartais tenka palaukti. Vieną kartą buvo situacija, kai klientui reikėjo pristatyti per 24 valandas, mes padarėme, bet kaina buvo trigubai didesnė nei planuotas. Ar vertėjo? Jam vertėjo, maniau aš – ne per daug, bet pinigai pinigai.

Ar galima vežti bet ką?

Ne visai. Yra dalykų, kuriuos draudžiama vežti į Angliją: tam tikri maisto produktai, augalai, gyvūnai be reikiamų dokumentų, ginklai, narkotinės medžiagos (na čia aišku). Bet jei kalbam apie normalius namų daiktus, baldus, drabužius, elektroniką – viskas ok. Turėjau atvejį, kai žmogus norėjo vežti didelį akvariumą su žuvimis. Pasakiau, kad geriau to nedaryti – žuvys tikriausiai neišgyventų, o ir dokumentų reikėtų daug. Jis pyko, bet po dviejų savaičių dėkojo, kad patariau. Kartais geriau pasakyti "ne", nei vėliau aiškintis problemas.

Kas įskaičiuota į kainą?

Čia labai priklauso nuo įmonės, bet paprastai į kainą įeina pats pervežimas, kuro sąnaudos, vairuotojo darbas, ir tam tikros draudimo rūšys. Bet čia būna niuansų: kai kurios įmonės į kainą neįtraukia pakrovimo/iškrovimo, kitos – taip. Kartais pasitaiko, kad paskutinę minutę prisimena, kad reikia mokėti papildomai už stovėjimą mieste, arba jei namas yra ketvirtame aukšte be lifto. Aš visada bandau iš anksto perspėti, bet kartais ir aš kažką pamirštu – esu žmogus, ne robotas. Geriausia viską susirašyti prieš pasirašant sutartį.

Kainos ir kaip jas suprasti

Kodėl vienos įmonės pigesnės už kitas?

Čia yra keletas dalykų. Pirma – kuro kainos skiriasi priklausomai nuo to, kaip įmonė užsipildo baką. Antra – kai kurios įmonės dirba su senesniais mikroautobaisais, kuriems reikia daugiau remonto, ir jie taupo ten. Trečia – dalis įmonių tiesiog dirba su mažesnėmis maržomis, bet tada ir paslaugos kokybė kartais būna prastesnė. Buvau matęs įmonę, kuri siūlė labai žemas kainas, bet paskui paaiškėjo, kad jie neturi net savo mikroautobusų – tiesiog surenka užsakymus ir perparduoda kitiems. Klientai skambindavo man ir klausdavo, kodėl jų siunta stringa kažkur Vokietijoje, o aš neturėjau supratimo, nes tai buvo ne mano klientai. Išvada – per pigiai kartais reiškia per daug problemų.

Ar verta derėtis dėl kainos?

Verta, bet čia reikia žinoti, kaip derėtis. Jei tu sakai "aš turiu kitą pasiūlymą", mes dažnai galime kažką padaryti, ypač jei tavo siunta didelė arba jei gali lankstiai planuoti datas. Bet jei tu sakai "aš noriu 50% nuolaidos", tai greičiausiai gausi tikrai prastos kokybės paslaugą. Vieną kartą atėjo žmogus ir sakė, kad kitas vežėjas siūlo 200 eurų, o aš prašau 350. Pasakiau – gerai, vežk su tuo kitu. Po dviejų savaičių skambina – jo baldai įbrėžti, niekas neatsako į skambučius. Tai čia toks atvejis, kai gaila buvo taupyti.

Kada geriausia užsakyti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad reikės vežti per mėnesį – jau dabar skambink. Pirma, turėsi daugiau variantų. Antra, jei užsakai iš anksto, kartais galima gauti geresnę kainą, nes įmonės planuoja maršrutus. Trečia, jei reikia konkrečią dieną, gali būti, kad vėliau jau nebebus vietų. Aš pats sau užsakydavau mikroautobusą vasarą, kai visi nori judėti, tai buvo sudėtinga. Bet jei gali lankstyti datas – tikrai verta pasinaudoti.

Praktiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti

Kaip paruošti daiktus vežimui?

Pirma – supakuok tvarkingai. Suprantu, kad kartais norisi tiesiog sugrūsti viską į dėžes ir važiuoti, bet jei nori, kad daiktai atvažiuotų sveiki, reikia šiek tiek pasistengti. Dėžės turi būti tvirtos, daiktai viduje – neužpildyti iki galo, kad galėtų amortizuoti smūgius. Stiklinius daiktus – atskirai, su burbuline plėvele. Baldus – jei įmanoma, išardyti, nes taip mažiau tikimybės, kad bus įbrėžti. Vienas mano klientas vežė senelės veidrodį, kuris buvo labai brangus šeimai. Supakavome jį penkiskart, vis tiel buvo mažų įbrėžimų. Po to jis sakė, kad gaila, jog nepasamdėme profesionalaus pakuotojo. Čia aš sutinku – kartais geriau permokėti už pakavimą, nei po to graužtis.

Ar reikia draudimo?

Būtinai. Čia aš esu kategoriškas – jei įmonė siūlo paslaugą be draudimo, bėk iš ten. Per tuos metus mačiau tiek atvejų, kai žmonės prarado viską dėl nelaimingo atsitikimo kelyje. Vieną kartą mikroautobusas apvirto Vokietijoje, ir žmogus prarado visą savo turtą. Jei nebūtų buvęs draudimas – būtų likęs nieko. Draudimas paprastai kainuoja nuo 2% iki 5% nuo siuntos vertės, priklausomai nuo to, ką veži. Jei veži brangius daiktus – verta apsidrausti daugiau, nei siūlo standartinės sąlygos.

Kas nutinka, jei siunta vėluoja?

Tai priklauso nuo priežasties. Jei vėluojama dėl oro sąlygų, eismo problemų, ar muitinės – tai yra force majeure, ir čia niekas nekaltas. Bet jei vėluojama dėl įmonės kaltės, pvz., jie pamiršo tavo siuntą, arba blogai suplanavo maršrutą – tada gali reikalauti kompensacijos. Čia svarbu turėti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aiškiai nurodytos datos ir atsakomybės. Aš pats visada rekomenduoju klientams rašyti viską, kas svarbu, net jei mes gerai sutariam žodžiu. Po to, jei kas nors ne taip, turi įrodymą.

Muitinė ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia?

Jei veži asmeninius daiktus iš Lietuvos į Angliją, paprastai reikia sąskaitos faktūros arba sąrašo su daiktais, jų vertėmis, ir savininko duomenų. Jei veži prekes – reikia daugiau dokumentų, čia jau reikėtų kalbėtis su muitinės brokeriu. Kartais žmonės mano, kad jei veža naudotus daiktus, tai nereikia jokių dokumentų – tai nėra tiesa. Anglija po Brexit turi savo taisykles, ir jos nėra labai sudėtingos, bet jas reikia žinoti. Buvo atvejis, kai žmogus vežė savo asmeninius daiktus, bet nebuvo jokio sąrašo, ir muitinėje praleido 4 valandas aiškindamasis. Po to man skambino ir sakė, kad kitą kartą viską paruoš iš anksto.

Ar prekės apmokestinamos?

Jei veži asmeninius daiktus, kurie jau buvo naudoti Lietuvoje ir yra skirti asmeniniam naudojimui Anglijoje – paprastai mokesčių nėra. Bet jei veži naujas prekes, kurios skirtos pardavimui, arba naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą – gali tekti mokėti importo PVM. Čia tiksliai gali pasakyti tik muitinės brokeris arba pati įmonė, kuri užsiima tokiais pervežimais. Aš pats nesu muitinės specialistas, todėl kartais patariu pasikonsultuoti su žmogumi, kuris tikrai išmano šitą sritį. Geriau paklausti ir sumokėti už konsultaciją, nei po to gauti baudą.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Pirma – nepanikuoti. Antra – kreiptis į įmonę, kuri vežė, arba į muitinės brokerį. Dažniausiai problemas galima išspręsti, bet tai gali užtrukti ir kainuoti papildomai. Vieną kartą buvo situacija, kai žmogus pateikė neteisingą sąrašą – parašė, kad veža senus baldus, o iš tikrųjų ten buvo nauja elektronika. Muitinė pastebėjo, pradėjo tyrimą, ir galų gale viskas buvo gerai, bet klientui teko mokėti papildomai ir praleisti daug laiko aiškinantis. Išvada – geriau iš karto viską parašyti teisingai.

Pasirenkant įmonę

Į ką atkreipti dėmesį renkantis?

Yra keletas dalykų, į kuriuos aš pats žiūriu, jei reikia naudotis kita įmone (taip, aš irgi kartais naudojuosi kitų paslaugomis). Pirma – kiek laiko įmonė veikia. Jei veikia tik metus ar du – rizika didesnė. Antra – ar yra realių atsiliepimų, o ne tik tie, kurie parašyti įmonės pačios svetainėje. Trečia – ar jie turi savo transportą, ar tik subrangovus. Ketvirta – ar atsako į telefoną, ar tik į el. laiškus. Penkta – ar gali pasirašyti sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kas, kaip, ir už kiek. Jei kas nors iš šių dalykų kelia abejonių – verčiau ieškoti kitos įmonės.

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Internete dabar yra daug būdų. Galima žiūrėti atsiliepimus Google, Facebook, specializuotuose forumuose. Bet čia reikia būti atsargiam – dalis atsiliepimų gali būti sukurti. Aš visada rekomenduoju paklausti pažįstamų, ar kas nors turėjo reikalų su konkreta vežėju. Jei niekas nežino – galima paprašyti įmonės kontaktų ankstesnių klientų. Jei jie atsisako duoti – jau keista. Vienas mano draugas ieškojo vežėjo, ir jam padėjo tai, kad jis paprašė įmonės parodyti jų mikroautobusą gyvai prieš užsakant. Pasirodo, dalis įmonių rodo nuotraukas iš interneto, o realiai turi visai kitokį transportą.

Ką daryti, jei kažkas negerai?

Pirma – susisiek su įmone ir bandyk išspręsti problemą žodžiu. Dažniausiai viskas išsisprendžia pokalbio metu. Antra – jei nepadeda, rašyk oficialų laišką su visom detalėm. Trečia – jei ir tai nepadeda, gali kreiptis į vartotojų teises ginčijančią instituciją, arba jei yra draudimas – į draudimo kompaniją. Aš pats turėjau atvejį, kai mano kliento siunta buvo pamesta, ir aš tris mėnesius derėjausi su draudimo kompanija dėl kompensacijos. Galų gale viskas buvo išmokėta, bet procesas buvo ilgas ir varginantis. Čia reikia turėti kantrybės.

Dažniausiai klaidingi supratimas

Ar mikroautobusas tikrai pigesnis už sunkvežimį?

Taip, bet čia priklauso nuo kiekio. Jei veži viso buto ar namo turinį – sunkvežimis gali būti netgi pigesnis, nes vienu kartu veži viską. Bet jei tau reikia tik kelių dėžių, ar dalį baldų – mikroautobusas tikrai išeina pigiau. Čia reikia paskaičiuoti, kiek tiksliai tau reikia. Vieną kartą žmogus norėjo vežti viso namo turinį mikroautobusu, ir aš jam pasakiau, kad tai bus brangiau nei sunkvežimis, nes reiks kelių kursų. Jis nesutiko, pasamdė kitą, ir po to skambino atsiprašinėdamas. Aš tik pasakiau – kitą kartą klausyk patarimo.

Ar visada galima vežti per vieną dieną?

Ne visada. Jei Anglija yra toli – pvz., Škotijos šiaurinė dalis – gali prireikti dviejų dienų. Taip pat, jei yra kokie nors kelio darbai, arba jei vėluoja kitas kliento krovinys, kurį pirma reikia pristatyti. Aš visada perspėju, kad gali būti delsa, ir geriau turėti laiko rezervą. Ypač jei tai kažkas svarbaus – pvz., reikia baldų iki tam tikros datos, nes naujas butas jau išsinuomotas. Čia geriau planuoti su rezervu, nei po to skubėti ir daryti klaidas.

Ar galima vežti gyvūnus?

Teoriškai taip, bet praktiškai – sudėtinga. Jei veži šunį ar katę, reikia mikročipo, skiepų, ir specialaus paso. Be to, gyvūnas negali būti mikroautobuse per ilgai, reikia sustoti, pavalgdinti, pagirdyti. Kartais tai būna brangiau nei vežti vien daiktus. Aš pats turėjau atvejį, kai žmogus norėjo vežti du šunis kartu su daiktais. Pasakiau, kad geriau samdo specializuotą vežėją, kuris turi patirtis su gyvūnais. Jis taip ir padarė, ir viskas buvo gerai. Čia tas atvejis, kai geriau permokėti, nei bandyti sutaupyti.

Išvada

Jei reikia ką nors nugabenti į Angliją, mikroautobuso paslauga gali būti tikrai patogus sprendimas – greičiau nei jūra, pigiau nei oro pervežimas, ir lankstiau nei pilnas sunkvežimis. Bet čia reikia žinoti kelis dalykus: rinktis patikimą įmonę, viską susirašyti iš anksto, apsidrausti, ir suprasti, kad kartais gali būti vėlavimų ar problemų. Per tuos trylika metų aš mačiau ir labai sėkmingus pervežimus, ir visiškas katastrofas. Dažniausiai problemos kyla dėl to, kad žmonės nori per pigiai, arba nesupranta, kad reikia tam tikrų dokumentų. Jei tu esi atsargus ir renkiesi rimtą paslaugą – viskas turėtų būti gerai. Jei kyla klausimų – rašyk, pamėginsiu atsakyti, ką žinau.