Ar saugu gabenti ilgų atstumų krovinius į Angliją?

Įvadas

Kai žmonės klausia, ar saugu gabenti ilgų atstumų krovinius į Angliją, aš niekada neatsakau vien „taip“ ar „ne“. Per 20 metų mačiau, kaip pilnas tentas tvarkingai nukeliauja iš Kauno į Birmingamą, ir mačiau, kai dėl vieno neteisingo prekės kodo krovinys stringa muitinėje. Saugumas čia nėra tik vairuotojo rankos, draudimas ar nauja puspriekabė. Tai dokumentai, pakrovimas, maršrutas, ryšys, draudimo sąlygos ir sveikas protas. Trumpai: saugu, kai daroma normaliai. Ne visada – kai kas nors bando taupyti ant popierių.

DUK

DUK apie ilgų atstumų krovinių gabenimą į Angliją: saugumas, dokumentai ir kaina

Ar tikrai saugu gabenti ilgų atstumų krovinius į Angliją, jei krovinys brangus?

Trumpai: taip, bet „saugu“ čia nereiškia, kad viskas vyks kaip laikrodžiu. Jei krovinys brangus, svarbiausi trys dalykai yra tinkamas pakrovimas, aiškūs dokumentai ir normalus draudimas, ne tik standartinė vežėjo atsakomybė. Mačiau staklių siuntą iš Šiaulių į Mančesterį, kuri fiziškai atvažiavo puikiai, bet dvi dienas laukė dėl netikslaus HS kodo. Tai erzina, bet tai nėra vagystė ar avarija. Todėl rizika valdoma, tik ne vienu mygtuku.

Tai nėra per toli?

Ne, atstumas nėra didžiausia problema. Iš Kauno iki Londono yra apie 1 800–2 000 km, priklausomai nuo kelto ir miesto, tai Europos logistikoje vis dar įprastas maršrutas. Daugiau vargo duoda ne kilometrai, o siena, dokumentai, eilės prie Doverio ir naktinės stovėjimo aikštelės. (Tiksliau – į Jungtinę Karalystę, nes Anglija nėra visa JK, bet praktiškai visi taip sako.) Žodžiu, toli, bet ne beprotiškai toli.

Koks maršrutas Lietuva-Anglija saugiausias?

Dažniausiai saugiausias variantas nėra tas pats kiekvieną kartą. Vieni važiuoja per Klaipėdą–Karlshamną–Zeebrugge, kiti per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Doverį arba Folkestone. Jei krovinys aukštos vertės, geriau rinktis maršrutą su apsaugotomis aikštelėmis ir aiškiu planu, ne tik pigiausią keltą. Aš pats mėgstu žiūrėti ne tik žemėlapį, bet ir vairuotojo patirtį tame koridoriuje. Kartais 100 km ilgesnis kelias būna ramesnis.

Ar vairuotojai miega, kai veža per naktį?

Vairuotojai privalo laikytis tachografo taisyklių, bet realybėje žmogus vis tiek yra žmogus. Jei matote, kad mašina rieda 18 valandų be normalaus sustojimo, čia ne heroizmas, o raudona vėliavėlė. Saugiam maršrutui į Londoną, Birmingamą ar Leeds reikia suplanuoti poilsio vietas, ne tik „kaip nors prasuksim“. Yra įmonių, kurios spaudžia vairuotoją taip, kad jis pradeda taupyti ant miego. Tada net geras krovinys tampa rizikingas.

Ką reiškia CMR ir ar jo užtenka?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, savotiškas krovinio paso pusbrolis. Jis rodo, kas, ką, iš kur ir kam veža, taip pat fiksuoja pastabas apie pažeidimus. Bet CMR nėra stebuklingas popierius, kuris atlygina visus nuostolius. Vežėjo atsakomybė pagal CMR yra ribota, maždaug 8,33 SDR už kilogramą, tad brangiai technikai to gali nepakakti. Todėl kartu reikia žiūrėti krovinių draudimas, pakavimo aktus ir nuotraukas.

Ilgų atstumų krovinių gabenimas į Angliją ir realūs rizikos taškai

Kodėl po Brexit viskas taip painu?

Po „Brexit“ ne viskas sugriuvo, bet popierizmo tikrai padaugėjo. Anksčiau daug kas galvodavo: pakrovėm, išvažiavom, atvežėm. Dabar reikia galvoti apie eksporto deklaraciją, importo procedūras, EORI, HS kodus, Safety & Security ir kartais tranzitą. Jei pardavėjas sako „viskas kaip anksčiau“, aš jau klausiu, ar jis tikrai veža į JK, ar tik į Kalėdų atviruką. Juokauju, bet ne iki galo.

Kas yra EORI ir kodėl jo prašo?

EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris, reikalingas muitinės operacijoms. Paprastai jo reikia importuotojui Jungtinėje Karalystėje ir dažnai eksportuotojui ES pusėje, ypač kai tvarkomos deklaracijos. Be jo deklaracijos stringa arba išvis nepersiduoda į sistemas. Čia jau beveik buhalterija, o aš ne buhalteris, todėl tokius dalykus geriau derinti su muitinės brokeriu. Bet kaip praktikas sakau: be EORI neverta net pradėti šnekėti apie datą.

Ar reikia T1 tranzito, jei siunčiu DAP?

Jei siunčiate DAP, dažniausiai pirkėjas JK priima prekes be sumokėto muito ir PVM, o dokumentai turi atitikti tos sąlygos logiką. T1 tranzitas gali būti reikalingas, kai krovinys juda per tam tikras muitines procedūras arba kai norima atidėti mokesčių mokėjimą iki paskirties. Ne visada jis būtinas, nes kartais pakanka eksporto ir importo deklaracijų. Čia aš nežinau 100% kiekvienam atvejui be prekės kodo, Incoterms ir sandorio sąlygų. Todėl prieš pakrovimą reikia pasitvirtinti su brokeriu.

Kas tvarko Safety & Security deklaraciją?

Safety & Security deklaraciją, dažnai vadinamą ENS arba EXS, tvarko tas, kas pagal sutartį atsakingas už muitinės formalumus. Kartais tai eksportuotojas, kartais vežėjas per savo agentą, kartais muitinės brokeris. Svarbiausia, kad duomenys būtų pateikti iki nustatyto laiko, kitaip GVMS įrašas ar terminalo sistema gali nepaleisti krovinio. Bloga žinia ta, kad kai kurie „pigūs sprendėjai“ pamiršta tai pasakyti iki paskutinės minutės. Tada visi bėga, o kaltas, kaip visada, vežėjas.

Ką daryti, jei prekės kodas HS atrodo keistas?

Jei HS kodas atrodo keistas, geriau sustoti ir pasitikrinti, negu „nuleisti ant stabdžių“. Neteisingas prekės kodas gali pakeisti muito tarifą, licencijos poreikį ar net draudimo vertinimą. Turėjau atvejį, kai klientas siuntė metalo apdirbimo įrangą į Birmingamą, o dokumentuose ji staiga virto „atsarginėmis dalimis“. Muitinė užkabino tokį dalyką akimirksniu. Todėl prekės aprašymas turi sutapti su faktūra, pakuotės lapu ir CMR, bent jau sveiku protu.

Ilgų atstumų krovinių gabenimas į Angliją: kaip mažinti vagysčių riziką

Ar galima siųsti DDP į Angliją?

DDP į Angliją galima, bet tai nėra paprastas „mes viską sutvarkysim“ variantas. Pardavėjas turi būti pasiruošęs mokėti JK importą, PVM, galbūt naudoti reprezentacinį subjektą ir aiškiai susitarti su klientu dėl kaštų. Jei kas nors siūlo DDP be jokios muitinės analizės, aš elgiuosi atsargiai. Yra gerų tiekėjų, kurie tai daro tvarkingai, bet yra ir tokių, kurie tiesiog užkasa problemą giliau. Vėliau klientas gauna sąskaitą, kurios nesitikėjo.

Ar muitinė tikrai gali atidaryti puspriekabę?

Taip, muitinė gali atidaryti puspriekabę, patikrinti palečių skaičių, etiketes, kilmę ar prekės aprašymą. Tai nėra asmeninė nuoskauda, tiesiog rizikos valdymas. Ypač jei deklaracijoje parašyta „įvairūs gaminiai“ ir niekas daugiau nepaaiškina. Realybėje patikrinimas gali pridėti dieną ar daugiau, o kartais tik valandą. Todėl geras pasirengimas reiškia ne tik gražią faktūrą, bet ir nuotraukas, svorius, pakuotę, gamintojo duomenis. Kuo daugiau tvarkos, tuo mažiau teatro.

Ar draudimas dengia viską?

Ne, draudimas nedengia visko automatiškai. Jei krovinys blogai pritvirtintas, pakuotė netinkama arba deklaracijoje meluojama apie vertę, draudikas gali kabinti klausimus. Standartinis vežėjo draudimas dažnai saugo vežėją, ne visada kliento komercinį interesą. Todėl brangiems kroviniams reikia atskiro krovinio draudimo su sąlygomis „nuo durų iki durų“. Ir prašau, neprašykite apdrausti 80 000 EUR vertės mašiną už 15 EUR premijos. Tai ne taip veikia.

Koks skirtumas tarp vežėjo atsakomybės ir krovinio draudimo?

Vežėjo atsakomybė ir krovinio draudimas nėra tas pats, nors klientai dažnai painioja. Vežėjas atsako pagal sutartį ir CMR, o krovinio draudimas dengia platesnius įvykius, jei sąlygos tvarkingos. Paprastai daugeliui kroviniai brangūs ne pagal svorį, o pagal gamybos prastovą, todėl standartinė kompensacija gali būti juokingai maža. (Pataisau: daugeliui krovinių, ne „kroviniai“, bet esmė aiški.) Jei siunčiate liniją, kuriai sustojus gamykla stovi, draudimas nėra prabanga.

Kiek kainuoja saugus ilgų atstumų krovinių gabenimas į Angliją?

Kainos šokinėja, todėl duosiu apytikslį rėmą, ne pasiūlymą. Pilnas 20 tonų tentas iš Lietuvos į Angliją dažnai gali svyruoti apie 2 200–3 800 EUR, priklausomai nuo sezono, kuro, kelto ir pristatymo vietos. Dalinis krovinys gali būti 400–1 200 EUR, jei tilpsta ant paletės. Krovinio draudimas neretai būna apie 0,2–0,5% deklaruotos vertės, bet sąlygos svarbesnės už procentą. Jei kas nors siūlo viską įskaitant muitą ir draudimą už neaiškią sumą, klauskite, kas tiksliai įskaičiuota.

Maršrutas, kaina ir realūs terminai

Ar pigus pasiūlymas visada blogas?

Ne visada, bet aš pasitikrinu labai konkrečiai. Pigus pasiūlymas gali būti geras, jei tai tiesiog tuščias grįžtantis transportas arba klientas turi paruoštus dokumentus. Blogai, kai kaina maža, nes trūksta draudimo, muitinės, normalaus vairuotojo poilsio ar apsaugoto parkavimo. Vieną kartą mačiau pasiūlymą Vilnius–Londonas už kainą, kuri vos dengė kuro ir kelto dalį. Tada jau aišku, kad kažkas bus „papildomai“. O tas papildomai dažniausiai ateina klientui.

Kokios vietos kelyje pavojingiausios?

Pavojingiausios vietos nėra visada tos, kurios atrodo baisiai žemėlapyje. Daug problemų kyla stovėjimo aikštelėse, ypač netoli didelių keltų terminalų, kur vairuotojai pavargę, o apšvietimas ne visada geras. Vagysčių rizika didesnė kroviniams be sekimo, su lengvai perparduodamais elektronikos komponentais, alkoholiu ar cigaretėmis. Tačiau net paletė baldų gali būti pavogta, jei paliekama be priežiūros. Aš nemėgstu gąsdinti, bet geras logistas visada turi planą, kur mašina nakvos.

Ar saugiau keltis per Doverį ar Folkestone?

Aš nežinau 100%, kuri perėja tą dieną bus greitesnė, nes oras, streikai, remontai ir eilės viską sujaukia. Doveris yra klasikinis kelias į pietų Angliją, Folkestone per Eurotunnelą dažnai patogesnis, kai norisi trumpesnio laiko jūroje. Zeebrugge arba Rotterdamas gali būti geresni kroviniams į šiaurę, Škotiją ar Walesą. Kartais nukrypau nuo temos, bet keltas čia svarbus ne tik dėl kainos, o dėl rizikos valdymo. Reikia lankstumo.

Ką daryti su ADR kroviniais?

ADR kroviniai į Jungtinę Karalystę yra visiškai gabenti, tik čia jau reikia daugiau tvarkos. Reikia tinkamos klasės, pakuočių žymėjimo, ADR vairuotojo pažymėjimo, transporto dokumentų ir kartais papildomų leidimų. Net maža klaida etiketėje gali sustabdyti visą reikalą. Jei siunčiate chemiją, baterijas, dažus ar valiklius, nepradėkite nuo kainos, pradėkite nuo saugos duomenų lapo. Be jo aš net nenoriu žadėti datos, nes gali paaiškėti, kad krovinys visai ne toks paprastas.

Ar galima gabenti baldus, stakles ar paletes be problemų?

Baldus, stakles ir paletes galima gabenti, tik kiekvienas tipas turi savo „graibštį“. Baldams svarbu kampai, drėgmė, apsauga nuo įbrėžimų ir tvirtinimas, kad jie nešoktų po tentu. Staklės dažnai turi svorio centrus, tvirtinimo taškus ir transportavimo spaustus. Paletės atrodo paprastos, bet blogai apkrauta paletė gali sugadinti visą krovą. Jei kas nors sako „tik paletės, čia nesąmonė“, aš jau žiūriu į nuotraukas. Nes būtent „nesąmonės“ dažniausiai ir atsitinka.

Praktiniai patarimai prieš užsakant transportą

Ar reikia fotografuoti pakrovimą?

Taip, fotografuoti pakrovimą tikrai verta. Ne dėl paranojos, o todėl, kad vėliau niekas nebegalės pasakyti: „na, turbūt taip ir buvo“. Reikia nuotraukų iš šonų, viršaus, tvirtinimo taškų, pažeidimų prieš pakrovimą ir galutinio uždarymo. Jei krovinys jautrus, darykite nuotraukas su data arba siųskite jas į bendrą pokalbį. Kartais tai užtrunka penkias minutes, o ginče taupo savaitę. Ir taip, kartais nuotraukoje matyti tai, ko CMR nepasako.

Kas atsakingas, kai ilgų atstumų krovinių gabenimas į Angliją stringa dėl muitinės?

Atsakomybė dalijasi pagal Incoterms, sutartį ir tai, kas faktiškai padarė klaidą. Jei eksportuotojas davė neteisingą HS kodą, problema greičiausiai sėdi pas jį. Jei vežėjas neatvežė reikiamo dokumento arba sustojo ne ten, kur buvo sutarta, atsakomybė pasislenka. Kai stringa muitinė, visi pradeda kalbėti greitai ir nervingai, todėl svarbu turėti vieną atsakingą asmenį. Aš nemėgstu situacijų, kur pardavėjas, pirkėjas ir vežėjas siuntinėja laiškus vienas kitam be sprendimo. Tai ne logistika, tai chaosas su sąskaitomis.

Kiek trunka realiai?

Realistiškai pilnas krovinys iš Lietuvos į Angliją gali užtrukti 2–5 dienas, jei dokumentai tvarkingi. Daliniam kroviniui dažnai reikia 4–8 dienų dėl konsolidacijos, sandėlio ir maršruto. Žiemą ar prieš šventes pridėkite laiko, nes keltai, audros ir eilės prie Doverio nėra pasaka. Kartais mašina atvyksta per 48 valandas, kartais visi laukia, kol kas nors muitinėje „dar tikrina“. Todėl žadėdami klientui datą, aš visada palieku oro. Geriau nustebinti anksčiau, nei meluoti gražiai.

Ar verta rinktis dalinį krovinį?

Dalinis krovinys vertas dėmesio, kai neturite pilno 24 paletžių užsakymo arba galite palaukti. Jis pigesnis, bet lėtesnis, nes krovinys keliauja per terminalus, kartais per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Nyderlandus. Kiekvienas perkrovimas yra papildomas taškas, kur reikia tikrinti etiketes ir pakuotę. Jei siunta trapi ar labai skubi, pilnas tentas dažnai ramesnis. Jei tai standartinės atsarginės dalys į Leeds, dalinis variantas gali būti labai normalus. Tik nereikia manyti, kad pigiau visada reiškia blogiau.

Ką patikrinti prieš pasirašant sutartį?

Prieš pasirašant sutartį patikrinkite bent penkis dalykus: kas atsakingas už muitinę, koks draudimas, kur mašina nakvos, kas tvarko deklaracijas ir kas moka papildomus kaštus. Paprašykite parašytai patvirtinti terminą, maršrutą, krovinio vertę ir kontaktus problemos atveju. Jei pardavėjas vengia atsakyti aiškiai, tai nėra „smulkmena“, tai signalas. Gera įmonė nebijos paaiškinti, kodėl kaina tokia, o ne kitokia. Bloga įmonė sakys: „nesijaudinkit, viskas bus“, ir tada visi jaudinsis.

Išvada

Taip, ilgų atstumų krovinių gabenimas į Angliją yra saugus, kai ruošiamasi ne „kaip nors“, o normaliai. Reikia tvarkingų dokumentų, realaus draudimo, gero pakrovimo, patikimo maršruto ir žmogaus, kuris nebijos pasakyti, kur gali strigti. Pigiausias variantas ne visada pigiausias, o greičiausias pažadas ne visada tikras. Jei viskas sudėliota aiškiai, krovinys iš Lietuvos į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar kitą miestą gali atvykti ramiai ir be dramų.