Ar reikia muitinės procedūros į/iš UK daiktams? Praktinis vadovas po „Brexit“

Sveiki, draugai. Šitą verslą dirbu jau beveik dviem dešimtmečiais – nuo tada, kai vairuotojai dar gaudavo užsienio valiutą banknotuose, o ne kortelėse. Matęs esu viską: nuo guminės žaislų srauto iki šaldytų jūrų gerybių, kurios ant geležinkelio pražuvo dėl trijų valandų vėlavimo. Po „Brexit“ situacija pasikeitė drastiškai, ir labai dažnai man gaunasi pranešimus vienu teminėmis: klientai, pirkdami kažką internete ar vežami įmonės reikmenis, tiesiog nenoriu tikėti, kad reikia eiti per muitinę. Anksčiau buvo paprasta – įkrauti, važiuoti. Dabar? Dabar klausimas „ar reikia muitinės procedūros į/iš UK daiktams“ tampa labiau aktualus nei kada nors anksčiau. Tiesiog noriu išaiškinti jums, kaip viskas vyksta iš vidaus, be tų oficialių ir nuobodžių komentarų, kuriuos rasite vyriausybės puslapiuose. Čia bus gryna praktika.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti iš karto

Ar reikia muitinės procedūros į/iš UK daiktams, jei aš tik paprastas žmogus ir perku mažą siuntą?

Trumpai: taip, reikia. Jei siunta keliauja tarp trečiųjų šalių (o Anglija dabar yra trečioji šalia Lietuvos atžvilgiu), muitinė turi apie tai sužinoti. Nors kai kurios mažos siuntos iki 150 eurų gali būti atleistos nuo importo mokesčių, jos vis tiek turi būti deklaruojamos. Dažnai žmonės mano, kad jei knygą ar drabužį užsisako iš Amazon UK, tai kažkas magiškai nuskrenda be jokios dokumentacijos. Ne, tai tiesiog pro forma apdorojama per brokerį, kurį pasamdo paštas. Taigi, formaliai procedūra vyksta visada.

Kodėl anksčiau buvo nieko, o dabar reikia deklaruoti kiekvieną šūsnį?

Nes „Brexit“ atskyrė mus. Nuo 2021-ųjų sausio 1 dienos Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi. Anksčiau buvo muitų sąjunga, prekės judėjo laisvai. Dabar kiekviena siunta, netgi tas pats dovanojamas šokoladas, turi kirsti sieną, kur yra kontrolė. Kai kurie mano, kad tai tik laikinas reikalas, bet, atsiprašau, jaučiu, kad taip išliks ilgam. Sistema nebe sugrįžta prie buvusios būsenos, todėl reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, o ne laukti stebuklo.

Kiek laiko užtrunka visa šita procedūra?

Tai varijuoja kaip oras. Kartais, jei visi dokumentai tvarkingi, tai įvyksta per kelias valandas – vadinasi, „atvažiavimas“. Bet esu matęs atvejus, kai dėl vienos klaidos invoice’uose (kai nurodyta neteisinga prekės kategorija), siunta stovėjo sandėlyje penkias dienas. Vidutiniškai planuokite 1-3 darbo dienas, jei prekės keliauja keliu. Jei tai jūra, tai prie šio laiko pridėkite laukimą uoste. Angliški uostai kaip Doveris arba Felixstowe dabar yra tikras "butelio kaklelis", ten eilės neįsivaizduojamos.

Ar galiu tiesiog nuvažiuoti paimti siuntos be jokio brokerio?

Jei turite EORI numerį ir mokate užpildyti importo deklaraciją tiesiog HMRC (Britų mokesčių inspekcijos) sistemoje, galite. Bet, tiesą sakant, 95 procentai vairuotojų ir siuntėjų to nepadarys, nes tai sudėtinga. Be to, jei klystate, baudos didelės. Geriau pasamdyti specialistą (brokerį), kuris tai padarys už 50-100 svarų. Vieną kartą bandžiau padaryti patiems vienam klientui, praradome beveik visą dieną bandydamas susisiekti su operatoriumi, todėl neleidžiu niekam pasikartoti to klaidos.

Kas tas EORI numeris ir ar man tikrai jo reikia?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) yra toks jūsų kodas, leidžiantis prekiauti su ES arba UK. Jei esate įmonė, kuri veža daiktus, turite jų du – vieną ES (jis prasideda LT), kitą UK (prasideda GB). Jei esate fizinis asmuo, dažnai galite naudotis savo asmens kodu arba tiesiog brokerio numeriu (vadinamu „pasted EORI“), bet tai priklauso nuo to, kaip deklaruojate. Be EORI sistema tiesiog neleis išleisti siuntos iš uosto. (Tiesa, pastebėjau, kad kai kurie tarpininkai turi savo bendrus numerius, bet aš visada rekomenduoju turėti savo).

Dokumentai ir biurokracija (kiekvieno neapykantas)

Kokius dokumentus būtinai turiu turėti rankoje?

Pagrindas yra komercinė sąskaita (invoice). Joje turi būti aiškiai nurodytas prekių pavadinimas, svoris, kiekis, vertė, šalies kilmės kodas (HS kodas) ir abiejų šalių adresai. Be to, reikia važiavimo lapo (CMR), o jei vežate pavojingas krovinius – dar ir ADR dokumentus. Jei trūksta bent vieno iš šitų dalykų, laukite problemų. Man buvo atvejis, kai vairuotojas pamiršo CMR kopiją, ir jį laikė pasienyje 12 valandų, kol gavome skaitmeninę versiją.

Kas tas HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS kodas (arba TARIF kodas) – tai skaitmeninis prekės kodas, pagal kurį nustatomi mokesčiai. Jei jį nurodysite neteisingai, gali būti, kad mokėsite didesnį muito mokestį arba gausite baudą už neteisingą deklaravimą. Pavyzdžiui, jei vežate „medines kėdes“, kodas vienas, jei „biuro kėdes su metaliniu mechanizmu“ – kitas. Žinau, atrodo, kad tai tas pats, bet muitinės systemoje skiriasi. Turiu vieną klientą, kuris persistengė su šituo kodų pasirinkimu ir girdėjau, kad jam skyryboms teko eit iš jo (šipuonijuok, bet nervai tiesiog išėjo).

Ar reikia muitinės procedūros į/iš UK daiktams, jei siunčiu dovaną draugui?

Taip, ir čia ypač svarbu suprasti ribas. Jei dovana verta iki 45 eurų, jos galima atleisti nuo mokesčių, bet tik tada, jei ji siunčiama iš vieno fizinio asmens kitam, ne prekybai. Jei perkate „dovaną“ iš e-parduotuvės ir siunčiate sau, tai ne dovana muitinės akimis, tai prekė. Būkite sąžiningi, nes muitininkai tikrai moka skaityti invoice ir jei ten rašoma „Gift“, o siuntėjas – „Amazon UK“, jums bus nemalonu.

Kas daro „Exit Summary Declaration“ ir kas to reikia?

Tai formalumas, bet reikalingas kiekvienam krovininiui, išvažiuojančiam iš ES (tai yra mūsų atveju, kai vežame į Angliją). Juo pranešama, kad krovinys išvyko. Dažniausiai tai suveda pervežėjas arba brokeris. Paprastam vartotojui apie tai nereikia galvoti, jei jis pasamdo pervežimo įmonę. Bet jei važiuojate patys, būtinai pasitikrinkite, ar jūsų vežėjas padarė tą deklaraciją, nes kitaip gausite baudą už neležimą išvykti.

Ką daryti, jei praradau invoice sąskaitą?

Tarkime, kad ji dingo arba nepavyko atsisiųsti. Turite susisiekti su siuntėju ir paprašyti kopijos. Muitinė be jos neleidžia nieko. Kartais laivų brokeriai gali padėti suformuoti „proforma“ sąskaitą pagal duomenis iš pakavimo sąrašo (packing list), bet tai rizikuota. Aš vieną kartą bandžia „išgalvoti“ duomenis pagal tai, ką mačiau dėžėje, ir gavau nemokamą vizitą pas tardytoją. Negerai.

Ar galiu pakeisti duomenis, jei suklydau deklaracijoje?

Galima, bet tai kainuoja. Reikia pateikti pataisymą (correction). Jei pastebėjote klaidą prieš pat patvirtinimą, dar pavyks išsisukti be smūgio piniginėje. Jei klaida aptinkama vėliau, kai krovinys jau išvyko arba atvyko, gali tekti mokėti baudas ir delspinigius. Vieną kartą teko mokėti apie 200 svarų už tai, kad klientas nurodė neteisingą svorį – buvo 500kg, o parašė 500g (žinia, kelią nuklupdė nulis). Tai tikrai nepasileidžia.

Pinigai, mokesčiai ir kainos (kas skauda)

Kiek kainuoja muitinės brokerio paslaugos į UK?

Priklauso nuo brokerio nuotaikos (šipuonijuok). Paprastai importo deklaracija kainuoja nuo 40 iki 100 svarų (apie 50-120 eurų). Eksporto deklaracija šiek tiek pigesnė. Už „atsiskaitymą už tretįjį asmenį“ (paišymą mokesčius vardu įmonės) gali paprašyti papildomai 10-20 svarų. Žinoma, yra brangių „premium“ brokerių, kurie ims po 200 svarų, bet dažniausiai jų aptarnavimas nėra toks geresnis, tiesiog logotipas gražesnis. Esu matęs, kaip mažos šeimos firmos dirba geriau už didžiuosius.

Kas yra importo PVM (VAT) ir kaip jis skaičiuojamas?

Importuojant į UK, tenka sumokėti importo PVM. Jis skaičiuojamas nuo prekių vertės + pristatymo išlaidų + muito mokesčio (jei toks yra). Standartinis tarifas yra 20 proc. T.y., jei prekės kainuoja 100 svarų, pristatymas 10, tai PVM bus 22 svarai. Šita suma turi būti sumokėta prieš išleidžiant siuntą. Dabar daugelis imonės naudoja „Postponed VAT accounting“ sistema, kada PVM sumokama tiesiog mokesčių deklaracijoje, o ne tiesiogiai muitinėje, bet tai tik verslui.

O kas tie muito mokesčiai (Customs Duty)?

Muito mokesčiai priklauso nuo to, ką vežate. Kai kurios prekės (pvz., dauguma maisto produktų, knygų, kai kurios aprangos) yra 0 proc. Muitinės procedūros į/iš UK daiktams gali būti brangios, jei atsitiks taip, kad prekės pateks į aukštą tarifą (pvz., 8-12 proc.). Muitas taikomas tik tada, kai siuntos vertė viršija 135 svarų. Žemiau šios ribos – tik PVM (ir tai ne visada). Verta patikrinti prekės kodą prieš perkant, kad nenuviltumėte.

Ar galiu atsisakyti siuntos, jei mokesčiai per dideli?

Galite, bet tai nereiškia, kad ją nemokėsite. Kol siunta yra muitinėje, ji jau „įkalta“. Jei ją atsisakote, gali tekti sumokėti už sandėliavimą, grąžinimą ar net sunaikinimą. Yra tokių firmų, kurios tiesiog palieka siuntas ir nieko nebedaro, bet tada jūsų duomenys įeina į „juodąjį sąrašą“, ir ateityje jums nebeleis nieko importuoti į Angliją. Vienas mano pažįstamas taip padarė su viena maža siunta, dabar negali užeiti net su dantų šepetėliu.

Galima mokėti mokesčius vėliau, ar visada turi būti grynais pinigais iš karto?

Importo mokesčiai turi būti apmokėti prieš išleidimą („cleared“). Kai kurie tarpininkai gali suteikti kreditą (nėra kasdienybė), jei su jumis dirbate jau ilgai. Bet naujiems klientams visada reikalauja išankstinio mokėjimo. Galima mokėti kortele arba banko pavedimu, bet banko pavedimas užtrunka, o siunta gali kaupti sandėliavimo mokestį. Geriau turėti brokerio sąskaitą, kad jis galėtų padengti išlaidas iš karto.

Kas dėl „Reverse Charge“ – ar tai mane ličia?

Tai daugiau verslo dalykas, susijęs su paslaugomis tarp ES ir UK (pvz., pervežimo paslaugos). Jei esate fizinis asmuo, apie tai galite neužsiminti. Bet jei įmonė, tai svarbu suprasti, kad PVM turi būti apskaičiuotas kitaip. Asmeniškai aš visada rekomenduojusi pasikonsultuoti su buhalteriu čia, nes pats kartais užjuodžiu, kai ten pradedasi sužlugti tais skaičiais, geriau, kad tai daro specialistas.

Specifinės situacijos (kai kas nors ne taip eina)

Ar reikia muitinės procedūros į/iš UK daiktams, jei vežu automobilį?

Automobiliai – tai atskira istorija. Čia ne tik importo deklaracija, bet ir NOVA procedūra (registracijos mokestis UK). Be to, reikia parodyti techninį pasą. Jei mašina sena, daug klausimų apie jos buklę. Žinau vieną vaikiną, nusipirkusį „bangą“ iš Londono, pareiškė, kad tai dovana iš brolio (kurio išvis neegzistuoja). Muitinėj užkabino, gavo baudą, o mašina sėdėjo pasienyje mėnesį. Neteisingai meluoti neapsimoka.

Kaip su alkoholiu ir tabaku – ar yra ribos?

Yra, ir jos griežtos. Asmeninis poreikis – tai viena literė spirito, 16 litrų vyno ir 24 litrai alaus. Jei daugiau – jau laikoma prekyba arba reikia mokėti didelius akcizus. Be to, jei dažnai važiuojate ir vežate alkoholį, galite patekti į „konteinerio“ sąrašą – tada jus stabdo kiekvieną kartą. Esu matęs, kaip vienas vairuotojas bandė įvežti 200 litrų degtinės „vestuvių proga“ – tiesiog konfiskavo visą krovinį ir mašiną.

Ar galiu siųsti maisto produktus (keptuvę, riešutus ir t.t.)?

Kai kurie galima, kai kurie ne. Mėsą ir pieno produktus iš ES į UK dabar vežti labai sunku (dauguma draudžiama dėl galvijų ligų). Kietas sūris, vaisiai, daržovės – daugiau mažiau OK, jei turi sertifikatus. Bet neįsivaizduokite, kad galite užsirašyti „mėsainių mėsą“ dėžutėje – tai greitai baigsis bauda. Muitinės procedūros į/iš UK daiktams, susijusiu su maistu, yra vienos sudėtingiausių, ten reikia labai tiksliai žinoti, kas yra „žemės ūkio kilmės produktas“.

Kas nutinka, jei siunta sugadinta arba dingsta per muitinės patikrą?

Muitinė turi teisę atidaryti ir patikrinti. Jei jie sugadina (pvz., išlipo dėžė), dažniausia rašo pranešimą. Kompensacija tai sunkiau gauti, reikia įrodymų. Jei dingsta – tai paprastai ne muitinės kaltė, o sandėlio ar pervežėjo. Tiesa, esu girdėjęs istorijų, kai „dingdavo“ brangios elektronikos dėžės, bet tai jau kalbos apie korupciją, o ne apie standartinius procesus. Geriau turėti draudimą „nuo sandėlio iki sandėlio“.

Ar sunkiau eksportuoti iš Lietuvos į Angliją nei atgal?

Paprastai sunkiau eksportuoti nesąmones. Jei vežate pilną sunkiasvorį prekių, eksporto deklaracija (EXS) yra būtina. Angliškoji pusė reikalauja, kad viskas būtų aišku prieš išvykstant. Daug problemų dar tai, kad dauguma lietuvių vairuotojų nemoka angliškai, kai kažką kyla sandėliuose Mančesterio ar Birmingemo apylinkėse. Būna, kad stovi kelias dienas, nes niekas nesupranta, ką jie šaukia (šiaip juokauju, bet iš dalies tiesa).

Ar galima naudotis „kurjerių“ paslaugomis vietoj didelių brokerių?

Taip, DHL, UPS ar FedEx turi savo brokerius. Jų privalumas – greitis, trūkumas – kaina. Jie ims didelius „mokesčius už užtikrinimą“ (handling fee), kuriais padengs savo laiko sąnaudas. Jei siunta maža, geriau naudotis jais, jei didelis konteineris – geriau rasti savo brokerį. Kartais tas fee būna didesnis nei pat mokesčiai už prekes.

Problemos ir nerekomenduojami sprendimai

Ką daryti, jei brokerius nustoja atsiliepinti į telefonus?

Tai dažna problema, ypač su pigiais brokeriais iš Indijos ar rytų šalių (dirbančiais UK). Jei jie neatsiliepia, skambinkite tiesiai į sandėlį (haulier). Jie gali leisti pakeisti brokerį viduryje proceso, nors už tai papildomai ims. Niekada nelikite vienas su siunta, kuri „užstrigusi“ – laikas eina, ir kaina auga. Esu pats patyręs, kai vienas brokeris tiesiog išėjo atostogų metu ir niekas neėjo į jo darbus.

Ar apsimoka meluoti apie siuntos turinį ar vertę?

Niekada. Muitinė turi pažangias sistemas, kurios patikrina rinkos kainas. Jei parašysite, kad „iPhone“ kainuoja 10 svarų, sistema tai pastebės arba atsitiktinis patikrinimas viską atskleis. Baudos už apgavystę gali siekti tūkstančius svarų beprecedentiniu atveju, o uždraudimas importuoti gali būti amžinas. Nederėtų bandyti išmanesni už sistemą.

Ar yra koks nors būdas apeiti muitinę (nelegaliai)?

Nelegalūs būdai visada egzistuoja (konteabandai, paslėptos prekės sunkvežimio rėmuose), bet už tai sėdi kalėjime. Muitinės procedūros į/iš UK daiktams yra suformuluotos taip, kad apeiti jas beveik neįmanoma be rizikos prarasti viską. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas bandė įvežti cigaretėms po grindų kilimais – neįsivaizduojate, kokia buvo scena pasienyje su šunimis. Negeriau.

Kodėl tokios didelės eilės prie Folkestone’o ir Eurotunelio?

Nes visi skuba, o dokumentai tvarkingi ne visiems. Kai vienas vairuotojas užstrigo su dokumentais, stovi visa kolona. Britų muitinė (Border Force) dabar yra griežtesnė nei kada nors. Jei trūksta ką nors nors, jie neliuoja. Rekomenduoju viskas tikrinti dar prieš išvykstant iš Lietuvos, o ne tik stovint prie pat keltos.

Ar galima kažką pareikšti „personal use“, kai iš tikrųjų prekiauju?

Jei vežate dešimt vienodų dėžių su bateliais, sunku įtikinti, kad tai asmeniniam naudojimui. Muitinėnai mato modelius. Jei mato, kad tai prekyba, privers mokėti mokesčius kaip verslui ir gali reikalauti įmonės registracijos vietoje. Nereikia niekam meluoti, jie turi matyt viską.

Ar verta rūpintis savo patikimumu ( Trusted Trader ) statusu?

Jei esate didelė įmonė ir dažnai prekiaujate, tikrai verta. Tai leidžia „greitesnį kelą“ per kontrolę. Smulkiam prekeiviui ar asmeniui – darbas per galvą, reikės daug dokumentų. Galima, bet nėra būtina. Aš asmeniškai labai vertinu tų, kurie turi šį statusą, su jais dirbant yra kur kas mažiau nervų.

Pabaigos ir išvados

Kokį patarimą duotum tiems, kurie važiuoja pirmą kartą?

Nepamirškite kopijų. Ir neelektroninių – spausdintų. Telefonas gali išsikrauti, signalą dingti, o popierius visada veikia. Be to, pasakykite savo brokeriui tiesiogiai, ką vežate. Jei neišsigirsite, jį galima užduoti klausimą, kuris išgelbės dieną. Ir nebijokite klausti „kvailų“ klausimų, geriau pasirodyti kvailas negu mokėt tūkstančius.

Ar situacija gerėja ar blogėja?

Mano akimis, ji stabilizuojasi. Pirmieji metai po „Brexit“ buvo chaosas, dabar jau sistema sugeba „suvalgyti“ srautus. Tačiau poreikis tikrai tiksliai užpildyti dokumentus auga. Muitinės procedūros į/iš UK daiktams nebebus lengvos, bet jei žinai taisykles, tai galima gyventi. Tiesiog reikia kantrybės.

Ar galiu susisiekti su jumis, jei nebežinau ką daryti?

Žinoma, visada galiu pasakyti savo nuomonę (nors teisinės nebešiu). Bet dažniausiai problema sprendžiama tiesiog susisiekus su žmogumi, kuris deklaravo, o ne su pačia muitine. Būkite kantrūs, draugai, ir visada turkite po atsarginę dėžę degtukų (šipuonijuok, bet pasirodo, dažnai reikia).

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad šios muitinės procedūros į/iš UK daiktams yra tas dalykas, kurio geriau nebijoti, o suprasti. Kai išmoksti pagrindus, viskas tampa rutina. Sėkmės keliuose ir laukiančiuose eilėse, tikrai jų prireiks.